- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-30-519/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49623-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- A. I.
- Advokatai
- Žilvinas Astrauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam skirta 100 MGL (3766 eurų) bauda.
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-09-25 iki 2017-09-26 – viena para, kuri atitinka 2 MGL baudos.
A. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. I. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2017 m. rugsėjo 25 d. apie 12.35 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,06 promilės alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. I. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu jį išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Netenkinus šio prašymo, apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę bei pritaikytą poveikio priemonę.
2.1. Teigia, kad teismas nurodė, jog jis savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų E. V., M. K., E. K., S. P. parodymais, kita surinkta medžiaga: neblaivumo nustatymo alkotesteriu bei specialisto išvada duomenimis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, E. V. pateikta filmuota medžiaga, Bendrojo pagalbos centro įrašais bei policijos komisariato pranešimais ir kt. Liudytojų A. R., V. A., R. J., A. K., A. V., E. K., P. R. parodymus, kurie nepatvirtina E. V. parodymų, atmetė, nurodydamas, kad visi šie asmenys yra susiję su juo, todėl siekia padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Su tokiu situacijos vertinimu apeliantas nesutinka, mano, kad tokia teismo išvada yra klaidinga.
2.1.1. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis buvo įtariamas ir nuteistas, buvo atliekamas tendencingai, renkant tik jo kaltę patvirtinančius bei nerenkant jo kaltę paneigiančių įrodymų. Pasak apelianto, tai matyti iš to, kad nebuvo paimti vaizdo įrašai iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Šiame įraše turėjo matytis, kad jis perka degtinę, atsiskaito banko kortele, kada iš parduotuvės išeina liudytoja E. V., liudytojas E. K. ir pan. Teigia, jog visas teisminis nagrinėjimas taip pat vyko tendencingai, tik kaltinančia prasme, kadangi iš teisėjo elgesio, užduodamų klausimų bei komentarų buvo akivaizdu, jog jis turi išankstinę nuomonę, jog jis (A. I.) yra kaltas, o visi liudytojai, kurie pasakoja kitokias, nei E. V., aplinkybes, sako netiesą. Pažymi, kad teismas nekreipė dėmesio į nurodytus akivaizdžius baudžiamojo proceso pažeidimus atliekant asmens atpažinimą iš fotonuotraukų su liudytoju A. R., prokurorės užduodamus menamus klausimus. Mano, kad teismui įtaka buvo padaryta savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2018-01-19 paskelbtu straipsniu „Pilietiškumas turi savo kainą“, kuriame liudytojos E. V. parodymai paskelbiami tiesa ir tokiu būdu daromas spaudimas teismui.
2.1.2. Teigia, kad jis nuo pat sulaikymo momento neigė padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir paaiškino, kad automobilio nevairavo, jo raktelių neturi. Teismas jo parodymus atmetė kaip duotus siekiant išvengti atsakomybės, nes jie prieštarauja E. V. parodymams. Tuo tarpu pačios E. V. parodymai kito, buvo nenuoseklūs ir neatitiko faktinių aplinkybių. Ji vis skirtingai nurodydavo, kurioje vietoje jį (A. I.) pamatė pirmą kartą, iš kur jis atvažiavo vairuodamas automobilį, kaip automobiliai stovėjo gatvėje ir pan. Pavyzdžiui, liudytoja teigė mačiusi atvažiuojant jį nuo „(duomenys neskelbtini)“ pusės, o savo 2017-09-25 papildomame paaiškinime nurodė, jog jo automobilį pamatė išeidama iš parduotuvės jau stovintį, kas atitinka liudytojo E. K. parodymus, kuriuos teismas atmetė.
2.1.3. Nurodo, kad teismas taip pat nekreipė dėmesio į policijos pareigūnų parodymų nenuoseklumą bei jų teiginius, kad įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Liudytojas M. K. teigė, jog jiems atvykus, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo tiesiai prieš parduotuvę, o pareigūnų automobilis sustojo už jo, nors šios aplinkybės paneigtos netgi E. V. filmuota medžiaga. Tuo tarpu visi parodymai, kurie patvirtina kaltinimo poziciją, laikomi teisingais, šias aplinkybes pareigūnai neva prisimena gerai.
2.1.4. Pažymi, jog teismas nuosprendyje keletą kartų pakartojo liudytojų parodymus, ypač pabrėždamas E. V. parodymų nuoseklumą ir vertingumą pagrindžiant jo kaltę, tačiau neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog liudytoja nurodė ir tai, kad ji galvoja, kad jis (A. I.) pinigus davė gatvėje buvusiam asmeniui siekdamas jį paveikti, kad neliudytų prieš jį (A. I.), nors tokio epizodo iš viso nebuvo. Tai rodo, kad liudytoja galimai išsakė ne tai, ką realiai matė, o tai, kokias išvadas pati sau pasidarė.
2.2. Pasak apelianto, iš nuosprendyje atliktos analizės matyti, kad įrodymai, pagrindžiantys išvadą, jog jis padarė inkriminuotą nusikaltimą, atrinkti ir įvertinti selektyviai, o ne jų visumos kontekste. Atitinkamai visi įrodymai, paneigiantys jo kaltę, nepagrįstai atmesti. Pavyzdžiui, sofistiškai išvedžiojama, kad, jei jį kažkas atvežė iki parduotuvės, jis turėjo galimybę išlipti per keleivio dureles. Šiai išvadai patvirtinti netgi teigiama, kad ją patvirtina po pusantro mėnesio atlikta automobilio apžiūra.
2.2.1. Pažymi, jog nuosprendyje daug dėmesio skirta liudytojų, paneigiančių kaltinimo versiją, parodymų sumenkinimui bandant atrasti kokį nors ryšį tarp jo ir liudytojų. Nuosprendyje nurodoma, kad tarp jo ir A. R. randamas ryšys, kadangi jis liudytoją teismo posėdžio metu pavadino „A.“, o prieš posėdį kalbėjosi koridoriuje. Tuo tarpu į aplinkybę, kad prokurorė, palaikanti valstybinį kaltinimą, su liudytoja E. V. pusę valandos nuošaliai kalbėjosi prieš jai duodant parodymus teisme, dėmesio nekreipiama. Pasak apelianto, visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar įrodymai byloje buvo įvertinti tinkamai, neturint išankstinio nusistatymo dėl jo kaltės.
2.3. Pažymi, kad jis nebuvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę, jo neblaivumas nustatytas po to, kai jis parduotuvėje nusipirko ir išgėrė kelis šimtus gramų degtinės. Ši aplinkybė yra įrodyta byloje surinktais duomenimis apie jo atvažiavimo į parduotuvę laiką, sulaikymo laiką bei vietą, liudytojų parodymais, kad net sulaikymo metu jis turėjo degtinės ir ją vartojo. Degtinės vartojimo atvykus į parduotuvę faktą patvirtina ir tai, kad 2017-09-25 iš karto po sulaikymo alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,83 promilių girtumas, o kraujyje, praėjus kuriam tai laikui po šio patikrinimo – net 2,06 promilių kiekis. Pasak apelianto, tai akivaizdžiai rodo, kad jis išgėrė įvykio vietoje ir po to alkoholis pateko į kraują, jo kiekis vis didėjo.
2.3.1. Apelianto teigimu, nei prokurorė, nei teismas negalėjo teigti, kad jis vairavo transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (nurodoma net 2,06), kadangi tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra. Tai, kad jis galimai vairavo neblaivus, teigia tik liudytoja E. V., kuri jo neblaivumą „nustatė“ iš jo išvaizdos, nes, kaip nurodė pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jog ji turėjo senelį alkoholiką ir atpažįsta neblaivų asmenį. Pažymi, jog asmens kaltė padarius inkriminuojamą veiką turi būti įrodyta objektyviais įrodymais, o ne liudytojos nuomone, kad jis buvo neblaivus. Tuo labiau, kad šiuo atveju veikos kvalifikavimui svarbus konkretus alkoholio kiekis kraujyje, o ne asmens išvaizda. Kaltinimas turi būti aiškus, pagrįstas matavimais, o ne spėlionėmis. Teigia, jog visos jo skunde nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir už ją nubaustas.
2.4. Pasisakydamas dėl bausmės, apeliantas teigia, kad jeigu jis kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai jam skirta per griežta bausmė. Teigia, jog visiškai neatsižvelgta į jo sveikatos būklę, gaunamas pajamas, galimybę dirbti bei užsidirbti. Jis darbingas tik 30 procentų, negali kelti daugiau nei 15 kg svorio, kas atima galimybę užsiimti padangų montavimu, kuo vertėsi iki susirgimo. Šiuo metu jo pajamos yra netekto darbingumo pensija. Paskirta 100 MGL bauda yra nesąžininga, visiškai jį žlugdanti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje nuteistasis A. I. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. I. apeliacinis skundas atmestinas
4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais bei atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad A. I. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,06 promilių etilo alkoholio ir tokiu būdu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Su tokiu sprendimu aiškiai nesutinka apeliacinį skundą pateikęs nuteistasis, prašydamas jį išteisinti. Kolegija patikrino skundžiamą nuosprendį teisėtumo bei pagrįstumo aspektais (įrodymų vertinimas, pakankamumas, liečiamumas ir kt.) ir nepritaria apeliaciniame skunde suformuluotoms prielaidoms, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, jog nebuvo surinkta A. I. kaltę pagrindžiančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė A. I. kaltinančius bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė paties nuteistojo, liudytojų V. A., R. J., A. K., A. V., E. K., P. R. parodymus, detaliai aptarė viso proceso metu duotus liudytojo A. R. parodymus ir pagrįstai jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teismas laikė nenuosekliais, vertino kritiškai, o jo paaiškinimą surašytą iš karto po įvykio, laikė sutampančiais su kitais byloje esančiais A. I. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojos E. V. paaiškinimais, jos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotais parodymais, akistatos su R. J. metu duotais parodymais, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. K., E. K., S. P. parodymais, tarnybiniame pranešime dėl girto vairuotojo, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotomis aplinkybėmis, Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotu pranešėjos E. V. pranešimu bei kitais byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais ir dėl to teisingai konstatavo, kad A. I. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
5.1. Priešingai nei nurodo apeliantas, netikėti nuosekliais liudytojos E. V. parodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tiek savo paaiškinimuose rašytuose po įvykio, tiek apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, liudytoja E. V. kategoriškai tvirtino, kad 2017-09-25 apie 12 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini)“ ir autodalių parduotuvių, kurios yra šalia viena kitos, lipdama laiptais iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir eidama link savo automobilio, pamatė iš kairės pusės, nuo „(duomenys neskelbtini)“ atvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairuotojas pasistatė skersai važiuojamosios dalies. Taip pat tvirtino, kad iš to automobilio išlipo A. I., automobilyje jis buvo vienas. A. I. jai pasirodė neblaivus, nes sunkiai lipo iš automobilio, įsikibo į duris, svirduliavo. Toje vietoje taip pat buvo kitas vyriškis A. R., kuriam A. I. užstatė automobilį. Vyriškis pasakė A. I., kodėl šis vairuoja išgėręs. Su tuo vyriškiu ji padarė prielaidą, kad A. I. tikrai išgėręs ir tuomet ji iškvietė policiją. Taip pat liudytoja parodė, kad tuo tarpu, kai ji kvietė policiją, A. I. svirduliuodamas nuėjo į parduotuvės pastatą. Jai kalbant telefonu su policijos pareigūnu, iš parduotuvės išėjo kitas vyras – R. J., kuris perstatė skersai pastatytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kad jis nebetrukdytų eismui. Neužilgo jis vėl išėjo iš parduotuvės ir išvažiavo tuo pačiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, link (duomenys neskelbtini)“. Analogiškas aplinkybes liudytoja E. V. nurodė ir apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Liudytoja E. V. apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą patvirtino, jog ji tikrai matė A. I. vairuojantį automobilį ir jį vienintelį išlipant iš automobilio, jog šalia jo nieko nebuvo. Šiuos liudytojos E. V. parodymus iš esmės patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai.
5.2. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-09-25, 12.29 val. buvo gautas pranešimas apie neblaivų automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją prie (duomenys neskelbtini)“, ekipažas išsiųstas 2017-09-25 12:30:40, į įvykio vietą policijos ekipažas atvyko 2017-09-25, 12:37:34 val. (1 t., b. l. 118–121). Liudytojos E. V. parodymus patvirtina ir 2017-09-25 tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuoti trys E. V. pranešimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas nuosprendyje gana detaliai aptarė ir jų teisėjų kolegija nekartoja. Teisme apklausti policijos pareigūnai M. K., E. K., S. P. taip pat patvirtino liudytojos E. V. nurodytas įvykio aplinkybes, jog pagal gautą pranešimą dėl neblaivaus vairuotojo nuvykus į įvykio vietą, du asmenys, tai E. V. ir A. R., iš kurių buvo paimti paaiškinimai, teigė matę, kaip A. I. vairavo automobilį. Be to, teisme apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad po girtumo nustatymo A. I. prisipažino, kad vairavo automobilį ir pasiūlė susitarti kitaip, tačiau važiuojant į ligoninę, A. I. jau kalbėjo kitaip. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės detaliai sutampa ir su A. R. išsamiai nurodytomis aplinkybėmis, užfiksuotomis jo paties paaiškinime (1 t., b. l. 19).
5.3. Apylinkės teismas analizuodamas teisme apklaustų liudytojų V. A., R. J., A. K., A. V., E. K., P. R. parodymus bei liudytojo A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nustatė akivaizdžius ir reikšmingus prieštaravimus tiek tarpusavyje, tiek ir kitiems byloje esantiems įrodymams, nustatė, kad minėtų liudytojų parodymai buvo duodami apeliantui palankia linkme, todėl pagrįstai abejojo jų patikimumu ir vertino kaip siekį A. I. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiuo aspektu galima pasisakyti ir dėl apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo V. J. parodymų. Liudytojas V. J. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad prieš porą metų atėjęs į parduotuvę susitiko buvusį kaimyną A. I., kuris nupirko butelį ir jį išgėrė parduotuvės vidiniame kieme. Kai su A. I. išgėrė butelį, jis dar grįžo prie parduotuvės, ten dar pabuvo kažkiek laiko, matė, kad A. I. po kiek laiko išėjo iš parduotuvės, lyg „plėčkutę“ nusipirkęs, ir nuėjo namų pusėn. Prie parduotuvės jokio sujudimo nebuvo, niekas nesiginčijo, niekas nieko nekoneveikė, viskas buvo normaliai, policijos nematė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis šiais liudytojo parodymais pasisakydami dėl A. I. kaltės, kadangi liudytojo parodymai nepatvirtina, jog A. I. jis buvo susitikęs ir su juo kartu parduotuvės vidiniame kiemelyje gėrė alkoholinius gėrimus būtent įvykio dieną.
5.4. Taigi vertinant aptartus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto skunde nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, o ne jų visumos kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymima ir tai, kad neesminius įvykio aplinkybių neatitikimus liudytojų E. V. M. K., E. K., S. P. parodymuose, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje paaiškino logiškais ir įtikinamais argumentais. Be to, byloje nenustatyta, kad tiek liudytoja E. V., tiek į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti apeliantą, tokių duomenų A. I. nenurodė ir apeliacinės instancijos teismui.
6. Taigi nagrinėjamu atveju jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad A. I. automobilį vairavo būdamas neblaivus, nekyla. Byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti neabejotinas išvadas dėl A. I. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir A. I. išteisinti nėra pagrindo.
7. Nuteistasis A. I. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme bei taikyta baudžiamojo poveikio priemone.
7.1. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apylinkės teismas parinko A. I. švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – baudą. Teismas įvertinęs tai, kad A. I. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, skyrė bausmę – 100 MGL baudą, kuri yra mažesnė, nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis.
7.2. Šiuo atveju, teisėjų kolegija įvertinusi anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinusi nuteistojo A. I. prie apeliacinio skundo pateiktus dokumentus – išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, darbingumo lygio pažymą, iš kurių matyti, jog A. I. nustatytas 30 % darbingumo lygis (2 t., b. l. 170, 171), pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas (2 t. b. l. 173–174), A. I. individualios įmonės metinę pelno mokesčio deklaraciją (2 t. b. l. 176–178), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. I. už padarytą tyčinį nesunkų nusikaltimą skyrė švelniausią bausmę – baudą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei jos vidurkis, ir kuri, priešingai nei mano nuteistasis, savo dydžiu nėra aiškiai per didelė ar prieštaraujanti teisingumo principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.
7.3. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam A. I. taikytos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei automobilio konfiskavimas. Kadangi iš apeliacinio skundo nėra aišku su kuria baudžiamojo poveikio priemone nuteistasis nesutinka, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl abiejų jam skirtų baudžiamojo poveikių priemonių skyrimo pagrįstumo.
7.3.1. Remiantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė nuteistajam šia teise naudotis ir nustatė 1 metų 6 mėnesių terminą. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.
7.3.2. Bylos medžiaga nustatyta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą A. I. padarė, kai kraujyje jam buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad toks nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas, nes buvo šiurkščiai pažeistos Kelių eismo taisyklės, keliančios didelį pavojų kelių eismo saugumui bei visuomenei. Teisėjų kolegijos vertinimu, veikos pobūdis, jos pavojingumas bei padarymo aplinkybės, sudarė pakankamą ir objektyvų pagrindą teismui nustatyti būtent tokį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.
7.3.3. Kaip jau minėta, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo A. I., pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone.
7.3.4. Visgi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų motyvai leidžia spręsti, kad teismas turi turėti galimybę neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių taikomos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pabrėžta, kad neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių. Apeliaciniame skunde nėra pateikiami jokie motyvai, kodėl tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ar neteisingas. Skunde apsiribojama argumentais, jog jam nustatytas tik 30 % darbingumo lygis ir dėl to jis nebegali užsiimti padangų montavimu, kuo vertėsi iki susirgimo, jo gaunamos pajamos yra tik netekto darbingumo pensija. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau būtina pažymėti tai, kad galimas savo nusikalstamo elgesio pasekmes asmuo turėjo įvertinti prieš darydamas nusikalstamą veiką. Priešingu atveju, vertinant išimtinai turtinę asmens padėtį, susidarytų netoleruotina situacija, jog tą pačią veiką padariusių asmenų veiksmai būtų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinį principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad turto konfiskavimas taikytas nepagrįstai, ar būtų svarbių aplinkybių, rodančių šios priemonės – turto konfiskavimo, pritaikymo akivaizdų neproporcingumą.
7.3.5. Papildomai pažymėtina, kad jau keletą metų valstybė skiria didelį dėmesį girtų vairuotojų visuomenei keliamiems pavojams viešinti, vykdo politiką šviesti vairuotojus, kad jie nevairuotų apsvaigę, tačiau M. S. į tai neatkreipė jokio dėmesio ir nesilaikė elementarių savo ir visuomenės narių saugumo taisyklių, juo labiau, kad jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Šioje byloje padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir mastas, lyginant jį su kitais tokios pat rūšies nusikaltimais, taip pat jo asmenybė, nėra išskirtiniai. Taigi pritaikyti turto konfiskavimą nebūtų neteisinga ar neproporcinga.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. I. apeliacinį skundą.