Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-04-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-95-369/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-07
Bylos Nr.
II-95-369/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Skundas administracinio teisės pažeidimo bylojeNr. II-95-369/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00401-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 21.8(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, T. T. (toliau – ir Pareiškėjas),

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Renatui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė A. M. 2016 m. gruodžio 22 d. surašė T. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10N-78430203-16, kuriame nurodė, kad T. T. 2016 m. rugsėjo 3 d., apie 20.54 val., Švenčionių raj., kelias Vilnius-Švenčionys-Zarasai 45,88 km., vairuodamas automobilį Mazda MX-3, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50km/h greitį, važiuodamas 72 km/h greičiu. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais T. T. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 129 punkto reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį. Išnagrinėjusi T. T. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė A. M. 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-81027448-16 (toliau – ir Nutarimas) pripažino T. T. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, ir skyrė jam 28 Eur baudą.

T. T. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą Nr. 10N-81027448-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, jog jis skundžiamame nutarime nurodyto pažeidimo nepadarė. Automobilį, kuriuo 2016 m. rugsėjo 3 d. buvo padarytas pažeidimas, jis dar 2016 m. liepos 15 d. pardavė A. S., kuris galimai ir padarė minėtą pažeidimą.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą pateikė atsiliepimą į T. T. skundą, kuriame nurodė, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o skundas dėl nutarimo turėtų būti atmestas. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo medžiagą pats T. T. nedalyvavo, nors jam apie posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta. Atsiliepime taip pat pažymima, kad KET pažeidimo duomenų protokole Nr. 39U-72542142-16 matyti, kad pažeidimo padarymo metu, t. y. 2016-09-03 automobilį Mazda MX-3, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent T. T..

Teismo posėdžio metu T. T. nurodė, kad jis palaiko savo skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jis nusipirko automobilį (Mazda MX-3, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo neeksploatuojamas, sutvarkė jį ir pardavė. Nusipirkęs šį automobilį, jis jo neregistravo savo vardu, ir kai pardavė – jo neperregistravo. Minėtą automobilį jis pardavė A. S., kuris yra jo pusbrolis. Ar tuomet, kai A. S. pardavė automobilį, pastarasis turėjo teisę vairuoti, jis nežino. Su savo pusbroliu A. S. nelabai bendrauja. Nurodė, kad jis policijos pareigūnams, kurie paskambino ir pranešė, kad užfiksuotas KET pažeidimas, iškart pranešė, kad jis pažeidimo padarymo vietoje net nėra buvęs. Pareiškėjas kategoriškai neigė, jog KET pažeidimo protokole esančiose fotonuotraukose yra užfiksuotas būtent jis, nes kai buvo padarytas pažeidimas – automobilis jau buvo parduotas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. M., policijos pareigūnė, nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio pagrindu buvo priimtas nutarimas, buvo surašytas pagal duomenų bazę ir sulyginus T. T. nuotrauką. Automobilio, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, pirkimo-pardavimo sutartis buvo pateikta, tačiau ją pateikė G. P., kuris, vadovaujantis VĮ Regitra duomenis, yra šio automobilio savininkas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. M. nurodė, kad ji yra administracinėn atsakomybėn patraukto T. T. draugė. Jai yra žinoma, kad T. T. turėjo automobilį Mazda, tačiau jį pardavė savo pusbroliui A.. Ji pati dalyvavo automobilio pardavime, nes kartu su T. T. nuvažiavo 2016-07-15 į degalinę, kur ir susitiko su A. (S.). Kai T. T. pardavė automobilį Mazda, jie į miestą grįžo jos automobiliu Toyota. Liudytoja teismo posėdžio metu patikslino, kad tikrai pamena, jog automobilį T. T. pardavė vasarą, tikslią datą atsimena todėl, kad, jau prasidėjus teisminiam procesui ,jos draugas jai parodė pirkimo-pardavimo sutartį.

Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nurodė, kad tiesioginių įrodymų, jog automobilį vairavo būtent T. T. nėra, tik pagal nuotraukas nuspręsta, kad automobilį pažeidimo metu vairavo T. T.. Taip pat atstovas nurodė, kad 2016 m. liepos 15 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi vadovautis negalima, nes ji yra niekinė, kadangi nebuvo registruota. Atsižvelgiant į tai, kad surinkti tik netiesioginiai įrodymai, institucijos atstovas teismo prašė spręsti skundą teismo nuožiūra.

Skundas tenkintinas, 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 10N-81027448-16 naikintinas

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Šio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pažeidėjų iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos veikos perkvalifikavimui pagal naująjį ANK. Remiantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, vertintina, jog ATPK 416 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kurio sudėtis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, numato iš esmės tokią pačią atsakomybę šiuos nusižengimus padariusiems asmenims, nes paminėto ANK 416 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis nėra didesnis nei dešimt eurų už ATPK 124 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį, tokiu būdu analizuojant minėtas Įstatymo nuostatas nagrinėjamu atveju pagrindų perkvalifikuoti veiką Pažeidėjo atžvilgiu, nėra, teisena vyksta pagal ATPK numatytas taisykles.

T. T. skundžiamu nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, padarymą. ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą. Taigi, siekiant asmenį patraukti atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą ir jį nubausti, turi būti neginčijamai nustatyta, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę bei konkretus ir nekeliantis abejonių važiavimo greitis. Nagrinėjamu atveju automobilio Mazda MX-3 važiavimo greitis neginčijamai nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39U72542142-16 (toliau – ir KET pažeidimo duomenų protokolas) ir dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Šiuo atveju spręstinas klausimas, ar automobilį Mazda MX-3, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, vairavo būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas T. T..

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-208-166/2014).

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių T. T. kaltę, nėra surinkta, jis administracine tvarka nubaustas tik pagal nuotraukas (KET pažeidimo duomenų protokolo). Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas T. T. nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jis pažeidimo padarymo metu automobilio Mazda MX-3 nevairavo, jis minėtą automobilį tuo metu jau buvo pardavęs kitam asmeniui (A. S.). Minėtas T. T. išdėstytas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta automobilio Mazda MX3 2016 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis bei teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos D. M. parodymai. Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teigė, jog T. T. ir A. S. 2016 m. liepos 15 d. sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė, nes ji tinkamai neužfiksavo pardavimo (neįregistruota viešajame registre), dėl ko minėta sutartimi negalima remtis. Teismo posėdžio metu pareigūnė, priėmusi skundžiamą nutarimą, nurodė, kad automobilis, kuriuo padarytas pažeidimas, yra įregistruotas G. P. vardu, tačiau pastarasis pateikė automobilio Mazda MX3 2016 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios ir buvo nustatyta, jog automobilis priklauso T. T.. Šiame kontekste teismas pažymi, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant skundžiamą nutarimą policijos pareigūnė A. M. rėmėsi T. T. ir G. P. 2016 m. birželio 1 d. sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri taip pat nebuvo įregistruota viešajame registre, ką patvirtina ir VĮ „Regitra“ pažyma. Atsižvelgdamas į tokį policijos pareigūnų skirtingą iš esmės analogiškų sutarčių vertinimą, teismas sprendžia, jog Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovo teiginiai, jog 2016 m. liepos 15 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi vadovautis negalima, yra atmestini kaip nepagrįsti. Teismo posėdžio metu apklausta policijos pareigūnė, surašiusi skundžiamą nutarimą, taip pat nurodė, kad ji nutarimą surašė remdamasi vien KET pažeidimo duomenų protokole esančių nuotraukų ir duomenų bazės nuotraukos sulyginimu, pagal kurį ir padarė kategorišką išvadą, jog pažeidimą įvykdė T. T.. Vertinant teismui pateiktą medžiagą, kuria remiantis buvo priimtas skundžiamas nutarimas, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad KET pažeidimo duomenų protokole esančios nuotraukos nėra aiškios (nors minėtos nuotraukos buvo peržiūrėtos ir posėdžio metu naudojant specialią įrangą), jose nėra aiškiai matyti automobilio vairuotojo veido, kokių nors išskirtinių bruožų ar pan., pagal kuriuos būtų galima kategoriškai teigti, jog automobilį vairuoja būtent T. T.. Daugiau duomenų, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, jog pažeidimą padarė T. T., teismui nepateikta.

Be to, pažymėtina, kad teismas neturėjo galimybės teismo posėdžio metu apklausti transporto priemonės savininko – A. S., kadangi, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas T. T. buvo įpareigotas pastarąjį atsivesti į teismo posėdį, tačiau to nepadarė; teismui nėra žinomas A. S. gyvenamosios vietos adresas, dėl ko nėra galimybės jam paskirti atvesdinimą ir taip užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog T. T. padarė ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas), o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė A. M. 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 10N-81027448-16 naikintinas.

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas:

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės A. M. 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 10N-81027448-16 ir T. T. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas