- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- A6.-696-929/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01326-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Pažeidėjas
- H. M., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam H. M., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei O. M.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 120 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-19 nutartimi, įvertinus Mokesčių inspekcijos pareiškime nurodytas aplinkybes H. M. buvo iškelta administracinio nusižengimo byla už ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-3146-1011/2017 H. M. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 120 str. 1 d., nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.). Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje buvusius įrodymus, padarė išvadą, kad H. M. nagrinėjamu atveju negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ANK 120 str. 1 d., padarymą, kadangi tuo metu, kai nusižengimas buvo padarytas, t.y. 2016-12-30, 2017-01-31, 2017-02-01 ir 2017-02-15, H. M. nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, jis šioje įmonėje dirbo vadybininku, tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) iki 2017-02-27 vadovavo J. J.. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju H. M. nėra subjektas, kuris trauktinas už ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-13 nutarimu pripažino J. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 str. 1 d. ir skyrė jam 1400 Eur baudą.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. J. skundą, konstatavo, kad nors oficialus UAB (duomenys neskelbtini) vadovas buvo J. J., tačiau faktiškai bendrovei vadovavo H. M., kuris buvo atsakingas už kasoje esančius pinigus, rūpinosi bendrovės ūkine komercine veikla, taip pat atsiskaitymais su kreditoriais. Kadangi atsakomybė pagal ANK 120 str. 1 d. kyla juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, o nagrinėjamu atveju sprendimus iš kasos paimti pinigus atsiskaitymams su kitais kreditoriais bei sau atlyginimui priėmė H. M., žinodamas bendrovės finansinė padėtį, Vilniaus apygardos teismas 2018-01-09 nutarimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-13 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. J. nutraukė.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas VMI prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A6-3146-1011/2017 dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-13 nutartimi atnaujino administracinio nusižengimo bylą Nr. A6-3146-1011/2017 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Mokesčių inspekcijos pareiškime (kuris patikslintas teismo posėdyje) nurodyta, kad H. M., UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), būdamas atsakingu už atsiskaitymus, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdo įsipareigojimų Mokesčių inspekcijai ir turi mokestinę nepriemoką valstybės ir savivaldybės biudžetams, 2016-12-30, 2017-01-31, 2017-02-01 bei 2017-02-15 nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, o būtent:
žinodamas, kad 2016-12-30 UAB (duomenys neskelbtini) turi 12.011,45 Eur mokestinę nepriemoką (priedas Nr. 1, 1 lapas), išmokėjo sau 43,68 Eur darbo užmokestį už 2016 m. lapkričio – gruodžio mėn. (priedas Nr. 2, 1 lapas);žinodamas, kad 2017-01-31 UAB (duomenys neskelbtini) turi 13.514,60 Eur mokestinę nepriemoką (priedas Nr. 1, 2 lapas), išmokėjo sau 21,84 Eur darbo užmokestį už 2017 m. sausio mėn. (priedas Nr. 2, 1 lapas);žinodamas, kad 2017-02-01 UAB (duomenys neskelbtini) turi 13.628,49 Eur mokestinę nepriemoką (priedas Nr. 1, 3 lapas), išmokėjo sau 21,84 Eur darbo užmokestį už 2017 m. vasario mėn. (priedas Nr. 2, 1 lapas);žinodamas, kad 2017-02-15 UAB (duomenys neskelbtini) turi 13.628,49 Eur mokestinę nepriemoką (Priedas Nr. 1, 4 lapas), panaudojo jam, kaip atskaitingam UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui, išmokėtus 23.062,60 Eur: 2017-02-13 išmokėta 3.062,60 Eur, 2017-02-14 – 10.000,00 Eur, 2017-02-15 – 10.000,00 Eur (priedai Nr. 2-3), atsiskaitymui su žemesnės eilės kreditore UAB (duomenys neskelbtini)“(Priedas Nr. 4).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas H. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad Mokesčių inspekcijai padarytą žalą reikės sumokėti ir tam neprieštarauja. Jo vadovaujama įmonė turi išvežti prekes į Rusiją, tačiau šiuo metu išvežimas sustojo. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi jis yra tik nuo 2017 m. kovo mėnesio, iki tol direktoriumi buvo J. J., o jis pats dirbo įmonės vadybininku.
Atnaujinus administracinio nusižengimo bylą H. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jam J. J. nedavė galimybės atsiskaityti su mokesčių inspekcija, nes visus pinigus, kurie ateidavo į banko sąskaitą imdavo sau ir jam nieko neaiškino. Atsiskaitymus tvarko buhalterė. Gali tik pasakyti, kad tai buvo ankstesni kreditoriai, kurie grasino kreiptis į teismą, jeigu neatsiskaitys. VMI pareiškime nurodytus atsiskaitymus atliko jis, nes jį spaudė kreditoriai. Jis negalėjo kompiuteryje duomenų pažiūrėti, kad yra įsiskolinimas VMI. Su pareiškime nurodytais kreditoriais jis atsikaitė ne per banką. Jie su J. J. abu kalti. Jis ne specialiai taip padarė. Jam direktorius J. J. liepė atsiskaityti su kreditoriais, todėl ir atsiskaitė. Jis įmonėje nebuvo atsakingas už atsiskaitymus.
Teismo posėdyje buvo paskelbti nagrinėjant J. J. administracinio nusižengimo bylą Nr. A6-4009-1011/2017 apklaustų asmenų parodymai:
Šalies argumentai
H. M. nurodė, kad 2014 m. buvo posėdis, surašytas protokolas ir direktoriumi paskirtas J. J. vietoj jo sūnaus E. M.. J. J. atėjo į įmonę su pinigais ir tapo direktoriumi. 2017 m., kai pradėjo tikrinti VMI, jis (liudytojas) pasakė J., kad reikia važiuoti į VMI, tačiau J. sakė, kad nieko nežino. Daugiausiai viską tvarkė jis (liudytojas), nes J. nelabai ką žinojo, jo pinigai buvo įmonėje, jis buvo kaip partneris ir direktorius. J. norėjo išeiti, prašė grąžinti pinigus. Pavedimų buvo visokių. Daugiausiai pavedimus darydavo buhalterė E. Ž. ir J.. Jis turėjo prisijungimą prie banko, bet kai J. norėjo atgauti pinigus, nuėjo į banką ir jį, kaip direktorių atšaukė. Tai galėjo būti 2015 m. gruodžio mėn., prieš Naujus metus. 2017 m. buvo problemos, nes J. visai nenorėjo kalbėti, o tik reikalavo savo pinigų. J. aiškino, kad reikia daryti apyvartą ir atsiskaitinėti su tiekėjais, bet J. tai nedomino. Šių metų vasario mėn. J. atidavė iš banko antspaudą, prisijungimą prie banko ir pasakė, kad išeina iš įmonės. Tai buvo 2017 m. vasario mėn. Tuomet jis nuo 2017-02-27 tapo direktoriumi.
Liudytojas E. M. nurodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Tikslaus laikotarpio neprisimena, bet galėjo būti apie 2014 metus. Prieš tai įmonės direktorius buvo jo tėvas H.. Vėliau direktoriumi tapo J.. 2017-02-27 direktoriumi vėl tapo jo tėvas H.. Pasirašinėjo du kartus, tai 2014 m. ir 2017 m. Pažymi, kad būdamas įmonės akcininku, jos (įmonės) veikla nesidomėjo. Dirbo tai, ką nurodydavo tėvas.
J. J. paaiškino, kad H. M. pasiūlymas šiame versle buvo toks, kad jis (J.) prisidėtų finansiškai ir siūlė tapti direktoriumi. Aptarė visas sąlygas, bet po 6 mėnesių sužinojo, kad prie visų reikalų negali prisidėti. Įmonei niekada nevadovavo, nes iš principo viską tvarkė H. su buhaltere, buvo tik jos akcininkas. Nurodo, kad įmonei paskolino pinigų, todėl labiau rūpinosi savo pinigais, kuriuos investavo ir šiai dienai nesusigrąžina. Sutinka, kad nuo 2013–2014 m. ir 2015 m. buvo vadovas, bet tikrai nepamena, ar pasirašinėjo įmonės dokumentus. Gali būti, kad iki 2015 m. galėjo pasirašyti smulkius dokumentus. Pažymi, kad pasirašinėjo tai, ką pateikdavo buhalterė, bet sutarčių ar kitų svarbių dokumentų nepasirašinėjo. Šiai dienai galvoja, kad įmonės vadovu niekad nebuvo, jokios naudos neturėjo, kad buvo vien nuostoliai.
Liudytoja E. Ž. nurodė, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) buhaltere dirbo nuo 2012 m. pabaigos iki kovo mėn., kol atleido Sodra. Jos (liudytojos) darbo metu įmonei iš esmės vadovavo H.. Pagal jos dokumentus 2014 m. balandžio 7 d. įmonės vadovu tapo J. J.. Pagal dokumentus J. J. laikė įmonės vadovu. Vyko VMI patikrinimas, kai jos klausė, kas yra direktorius, nežinojo ką ir pasakyti. Šiai dienai jei kas klaustų, kas buvo įmonės direktorius, atsakytų, kad pagal dokumentus direktorius J., o faktiškai – H.. Visais laikas kasą tvarkė tik H., nors skaitėsi tik direktoriaus pavaduotoju. Realiai nuo jos, kaip tuo metu buhalterės, atsiskaitymas nepriklausė, pinigų net nematė. Viską tvarkė tik H., o J. tik retkarčiais domėjosi įmonės reikalais, bet retai. Praktiškai iki 2017 m. vasario mėn. įmonę valdė H.. Pažymi, kad J. įmonei paskolino didelį pinigų sumą, šiai dienai tikslios sumos neprisimena, bet likutis gali siekti apie 9 000 Eur. Buvo situacijos, kai vienas prašo informacijos, o kitas skambina ir liepia neduoti jokios informacijos. Dažniausiai neduoti informacijos sakydavo H.. Įmonės sąskaitos buvo užblokuotos nuo 2016 m. birželio mėn. 2016 m. rugpjūčio mėn. vyko paskutinės operacijos ir jau 2016 m. antroje pusėje niekas nevyko.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši nuostata yra imperatyvi, nes nenumato jokių išimčių, todėl ji privaloma visiems subjektams. Minėtos CK 6.930 straipsnio nuostatos reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais vienu metu negalint patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų. Taigi, ANK 120 str. 1 d. numatytą pažeidimą gali padaryti tik juridinio asmens vadovas, ar kitas asmuo, atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) atliktus mokėjimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad atliko VMI pareiškime nurodytus mokėjimus kitiems, žemesnės eilės kreditoriams, tačiau nurodė, kad nežinojo apie įsiskolinimą VMI. Teigė, kad visus pinigus, kurie ateidavo į banko sąskaitą, pasiimdavo J. J.. Su pareiškime nurodytais kreditoriais jis atsikaitė ne per banką, J. J. liepimu. Jis įmonėje nebuvo atsakingas už atsiskaitymus.
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje, suformuotoje nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose, laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, atsakomybės subjektu gali būti pripažintas asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei. Todėl nustatant asmens vadovavimo bendrovei realumą, svarbūs ne tik traukiamų atsakomybėn asmenų subjektyvūs parodymai, bet ir objektyvūs bylos duomenys, kaip antai įmonės veiklos dokumentai, darbuotojų paaiškinimai apie realų vadovavimą ir kt. (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-251-648/2017).
Aukščiau nurodytus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus paneigia ne tik J. J., bet ir liudytojų E. M. ir E. Ž. parodymai. Šie liudytojai, apklausti teismo posėdyje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A6-4009-1011/2017 iš esmės patvirtino, kad faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) vadovavo būtent H. M.. Iš H. M. parodymų matyti, kad atsiskaitymo su kreditoriais, kasoje esančių pinigų panaudojimo klausimus su J. J. jis derino tik iki 2016 m., t. y. iki pablogėjo Bendrovės finansinė padėtis bei prasidėjo nesutarimai tarp jo ir J. J. dėl pinigų panaudojimo atsiskaitymams. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos E. Ž. parodymai bei kasos pajamų orderiai, ant kurių už įmonės vadovą, išmokėdamas pinigus sau pasirašė H. M..
Vilniaus apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-11-626/2018 konstatavo, kad nors oficialus UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir buvo J. J., tačiau faktiškai bendrovei vadovavo H. M., kuris ir buvo atsakingas už kasoje esančius pinigus, rūpinosi bendrovės ūkine komercine veikla, taip pat atsiskaitymais su kreditoriais.
Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų, teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, daroma išvada, kad H. M., faktiškai vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ir būdamas atsakingas už mokėjimus, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais, kurie pagal CK 6.930¹ str. 1 d. yra žemesnėje kreditorių eilėje nei VMI. Tokiu būdu, H. M., nesilaikydamas CK 6.930¹ str. numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, vykdydamas atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, kai įsiskolinimas VMI nuosekliai didėjo, pažeidė kreditoriaus Mokesčių inspekcijos, teises. Būtent toks atsiskaitymo tvarkos pažeidimas užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 120 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
H. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje, svarstydamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens H. M. asmenybę – administracine tvarka nebaustas, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, dirbantis, jo finansinė padėtis sunki. Įvertinus išdėstytas nuobaudos skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, H. M. skirtina minimali ANK 120 str. 1 d. numatyta bauda.
ANK 675 str. 3 d. nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, teismas priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. H. M. baigiamųjų pasisakymų metu nurodė, kad bendrovei iškelta bankroto byla, jis neturi pinigų nei atsiskaityti su VMI, nei sumokėti baudą, taip pat turi kitų įsipareigojimų bankui. Prašė baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. Atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį bei siekdamas, kad paskirta bauda būtų sumokėta, teismas vertina, kad yra pagrindas jos mokėjimą išdėstyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str.,
nutaria:
H. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 str. 3 d., H. M. paskirtą 1400 eurų baudą išdėstyti 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 70 (septyniasdešimt) eurų iki visiško baudos sumokėjimo.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad pirmoji išdėstytos baudos įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti šios administracinio nusižengimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).