Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti pagal individualios veiklos pažymą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. sav., gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., teista:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti mokslą arba užsiregistruoti darbo biržoje;

2) Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 261 straipsnį, 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 4, 5 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2022 m. birželio 6 d. išregistruota iš probuojamųjų asmenų registro,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

S. Ž. 2025 m. vasario 23 d., apie 01.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie „(duomenys neskelbtini)“ arenos, (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 408“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, iki kol važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Be to, S. Ž. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje laikė smulkinimo malūnėlį ir popieriaus lankstinuką su viduje esančiomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,790 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis joje yra 20,9 proc., iki kol 2025 m. vasario 23 d. apie 01.00 val., Kauno mieste, K. (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje patikrinimo metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji S. Ž. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, labai gailėjosi dėl įvykių, neginčijo prokuroro perskaitytame kaltinime išdėstytų aplinkybių ir paaiškino, 2025 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) arenoje buvo renginys, į kurį ji atvyko su savo drauge, ir atvyko savo automobiliu, to renginio metu išgėrė kelis alkoholinius kokteilius. Turėjo 100 Eur, tai visus juos ir išleido alkoholiui. Ji automobilyje porankyje buvo pasilikusi dar 500 Eur, ir jie buvo skirti taksi, tada ji atėjo į automobilį, atsisėdo į jį, ir užsivedė, kad perstatytų. Viską miglotai prisimena, nes buvo pakankamai girta, ir dar iš kažkokių vaikinų tą „žolę“ įsigijo, nes pajutus, kad kažkas ją rūko, tiesiog priėjo prie vaikinų ir paklausė, gal galima prisijungti, ir tai jai tiesiog padavė „žolę“ folijoje ar popieriuke kažkokiame buvo įdėta. Ji dar paklausė kaip susisukti tą suktinę, tai vaikinas padavė malūnėlį ir popieriukų, ir viskas, tai šitaip įsigijo kanapes. Kiek gramų buvo rasta tuo metu tų narkotinių medžiagų, tai nežino. Gailisi dėl to labai. Gyvena skolose ir nežino, kaip bus ateityje, dėl jai paskirto automobilio konfiskavimo. Išvyko tik dėl šios bylos į (duomenys neskelbtini), kad ten užsidirbtų pinigų viskam atlyginti. Prašo baudos terminą išdėstyti kiek galima ilgesniam laikotarpiui. Kaltinamoji atliko nepriklausomą automobilio vertinimą, tai reali to automobilio vertė yra 26 500 Eur, kurį pateikia prie bylos.

2025 m. vasario 23 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio nustatyta, kad 2025 m. vasario 23 d. 01.49 val. pirmu pūtimu S. Ž. nustatytas 1,69 prom. neblaivumas;

2025 m. kovo 12 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos, iš languoto popieriaus lankstinuko, masė yra 0,790 g. Mikroskopinio tyrimo metu žalios spalvos augalinės kilmės medžiagoje pastebėti kanapėms (antžeminėms dalims) būdingi požymiai. Atlikus kokybinį tyrimą nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos ekstrakto sudėtyje yra kanapių kanabinoidai. Apibendrinus tyrimų rezultatus, nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra kanapės (antžeminės dalys). Atlikus kiekybinį tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) tyrimą nustatyta, kad kanapėse (antžeminėse dalyse) iš languoto popieriaus lankstinuko, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis yra 20,9 proc. Metaliniame smulkintuve yra žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos likučių. Mikroskopinio tyrimo metu žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos likučiuose pastebėti kanapėms (antžeminėms dalims) būdingi požymiai. Kokybinio tyrimo metu nustatyta, jog nuoplovos nuo smulkintuvo vidinio paviršiaus ekstrakto sudėtyje, yra kanapių kanabinoidų. Atlikus kiekybinį tyrimą chromatogramoje fiksuotos tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio), kanabinolio ir kanabidiolio smailės ir nustatytas smailių plotų santykis – X > 1. Tai rodo, kad ant smulkintuvo paviršiaus yra narkotinių kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų.

III. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

S. Ž. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi ji 2025 m. vasario 23 d., apie 01.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie „(duomenys neskelbtini)“ arenos, (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 408“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, iki kol važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamoji laikė mažiau nei 5 g kanapių (antžeminių dalių), todėl jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamosios kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia, kadangi kaltinamosios kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais, ji savo kaltę pripažino, tuo tarpu specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamoji laikė būtent narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pavyzdžiui, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009; 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Nagrinėjamu atveju liko neįrodyta kada tiksliai, kokiais veiksmais, iš kokio asmens S. Ž. įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), todėl minėtos aplinkybės dėl narkotinės medžiagos įgijimo šalintinos iš kaltinimo. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamosios teisinės padėties, nekeičia juridinės veikos kvalifikacijos, nepažeidžia kaltinamosios teisės į gynybą, todėl yra leistina.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės.

Kaltinamosios S. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajai S. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vienas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą ir norint taip veikti; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamosios asmenybę ir socialinį statusą, – teista, teistumas neišnykęs, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka bausta vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjusi, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta, įrašyta gydytojo psichiatro įskaitoje, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamoji yra jauno amžiaus, darbinga, sveika, gauna pajamas, nėra nuolatinė priešingos teisei veiklos vykdytoja, pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokurorė, nėra, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtinos baudos bausmės jų dydį parenkant artimą minimaliam, t. y. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kaltinamajai S. Ž. skirtina 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės 51 MGL (2 550 Eur) baudos, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pridedant visą švelnesnę – 15 MGL (750 Eur) baudą, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir kaltinamajai S. Ž. skirtina subendrinta 66 MGL (3 300 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajai skirtina sumažinta 44 MGL (2 200 Eur) dydžio bauda.

Teismas, atsižvelgdamas į skiriamos baudos dydį ir kaltinamosios finansinę padėtį, nustato, kad paskirtą baudą S. Ž. privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, kaltinamajai S. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. vasario 28 d., apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes ir pobūdį, nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad kaltinamoji, tamsiu paros metu, mieste, esant pakankamai intensyviam eismui, vairavo transporto priemonę, nors tam nebuvo jokios būtinybės, taip sukeldama pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamoji S. Ž. vairavo trečiajam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausiančią transporto priemonę „Peugeot 408“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamoji šį turtą panaudos BK uždraustai veikai daryti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina, tačiau siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamosios konfiskuoti ne įvykio metu vairuotą automobilį, o konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu.

Byloje nustatyta, kad pagal viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis automobilis „Peugeot 408“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra vertinamas 28 540 Eur su PVM.

Kaltinamoji S. Ž. teisiamojo posėdžio metu pateikė Transporto priemonės vertinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikiamos išvados dėl turto vertės, ir nustatyta, kad automobilio Peugeot 408, valst.n. (duomenys neskelbtini) kilnojamojo turto rinkos vertė 2025 m. gegužės 16 d. yra 26 600Eur. (2 t., b.l. 56-68). Tokios išvados grindžiamos turto rinkos vertės lyginamuoju metodu, teismas šiomis išvadomis netikėti neturi pagrindo. Iš pateiktos turto vertinimo ataskaitos matyti, kad apžiūrėjus vertinamą objektą buvo nustatyti tokie jo trūkumai, kaip kėbulo apgadinimai, kas koregavo transporto priemonės vertę. Pateiktos virš paminėtos turto vertinimo ataskaitos duomenis teismas vertina kaip pagrįstus ir įtikinamus. Specialisto pasirinktas lyginamasis turto vertinimo būdas šiuo atveju buvo tinkamiausias, vertinimas buvo atliktas laikantis Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159 (2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymo redakcija), IV skyriaus II skirsnio reikalavimų. Pagrindo abejoti pastaraisiais įrodymais nenustatyta, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas dėl automobilio vertės nustatymo.

Be to, teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???

Vertinant turto konfiskavimo proporcingumą baudžiamojo pobūdžio bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, be kita ko, nurodoma ir tai, kad toks nuosavybės teisių apribojimas turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią yra nustatyta ir skiriama, sunkumą (pvz., su atitinkamais pakeitimais 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Sud Fondi srl ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 75909/01, par. 140; 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje S. C. Fiercolect Impex S. R. L. prieš Rumuniją,peticijos Nr. 26429/07, par. 69–72; 2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje Boljević prieš Kroatiją, peticijos Nr. 43492/11, par. 44 ir kt.).

Visgi, formuojamos praktikos kontekste, teismas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę taikant laidavimą priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Kartu pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, bei atsižvelgiant į S. Ž. turtinę padėtį, darbo turėjimą, pajamas, nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, iš kaltinamosios S. Ž. išieškotina dalis įvykio metu vairuoto automobilio 26 600Eur vertės suma, t. y. pusė šios vertės - 13 300Eur. Toks sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.

Atkreiptinas kaltinamosios S. Ž. dėmesys į tai, kad BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir aplinkybes. BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tad kaltinamajai S. Ž. išaiškintina, kad ji nuosprendžio vykdymo metu neturėdama galimybės iš karto sumokėti visos iš jos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o tuomet - kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

-S. Ž. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas akcinei bendrovei „Regitra“;

-likusios kanapės (antžeminės dalys), supakuotos į plastikinį užspaudžiamą maišelį, įdėtos į voką, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos;

-lankstinukas su viduje esančia žalsvos spalvos medžiaga ir smulkinimo malūnėlis, tyrimo objektai ir jų pakuotės (voke yra smulkintuvas), supakuoti į voką, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

S. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 15 (penkiolikos) MGL, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės 51 MGL (2 550 Eur) baudos, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pridedant visą švelnesnę – 15 MGL (750 Eur) baudą, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir kaltinamajai S. Ž. paskirti subendrintą 66 (šešiasdešimt šešių) MGL, t. y. 3 300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir S. Ž. paskirti sumažintą 44 (keturiasdešimt keturių) MGL, t. y. 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti S. Ž., kad per 24 (dvidešimt keturis) mėnesis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. vasario 28 d., apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš S. Ž. išieškoti konfiskuotino automobilio „Peugeot 408“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 13 330 Eur (eurų) valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai per antstolius.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

-S. Ž. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti akcinei bendrovei „Regitra“;

-likusias kanapes (antžemines dalis), supakuotas į plastikinį užspaudžiamą maišelį, įdėtą į voką, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

-lankstinuką su viduje esančia žalsvos spalvos medžiaga ir smulkinimo malūnėlį, tyrimo objektai ir jų pakuotės (voke yra smulkintuvas), supakuotus į voką, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus(išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).