- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- I-2208-644/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02410-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovei E. Z.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Z. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau ir - Pravieniškių PN) 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 19-21). Patikslintame skunde nurodė, jog atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose 2 sektoriuje, dėl administracijos neatsakingumo visą bausmės atlikimo laiką jam buvo nurodyta netiksli paskirtos bausmės pabaiga. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą „Dėl laisvės atėmimo vietų įskaitų tarnybų darbo instrukcijos“ patvirtintos 2002 m. gegužės 6 d. Nr. 57, ko pasėkoje, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė ir posėdžio metu paaiškino, jog Pravieniškių pataisos namuose bausmės pradžia visuose dokumentuose buvo nurodyta 2012 m. rugsėjo 19 d., o pabaiga 2015 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjas bausmės atlikimo metu kreipėsi į administraciją dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Atsakovė siųsdama dokumentus į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą nurodė bausmės pradžios datą2012 m. rugsėjo 19 d., o pabaigos 2015 m. rugpjūčio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, netaikęs lygtinio paleidimo iš pataisos namų nutartyje Nr. TS-88-548/2015 tai pat nurodė minėtus bausmės atlikimo terminus. Dėl tokių aplinkybių pareiškėjui nekilo jokių dvejonių dėl bausmės atlikimo pabaigos datos, jis buvo įsitikinęs, kad bausmės pabaiga yra 2015 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjas nurodė, jog likus 14 dienų iki bausmės pabaigos jam užėjus pas būrio viršininką į kabinetą pasiklausti kelintą valandą bus paleistas, jis sužinojo, kad yra pasikeitimų ir jo bausmės pabaigos data yra 2015m. gruodžio 7 d. Tada, pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris į pareiškėjo skundą atsakė, paaiškindamas, kad prieš pareiškėją buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai su skirtingomis sulaikymo datomis, todėl jo byla priklauso "defektinių" bylų kategorijai. Tokiais atvejais bausmės pradžia gali būti tikslinama, atsižvelgiant į teismų priimtus sprendimus, bausmių subendrinimus bei nuosprendžiuose nurodomus įskaitymus. Tai pat nurodė, kad bausmės terminai sutikrinami atvykus į pataisos namus, vėliau bausmės terminai sutikrinami nerečiau kaip kartą per metus ir galiausia, prieš bausmės pabaigą ruošiantis paleisti į laisvę. Pareiškėjo manymu, jo konkrečiu atveju, jokio numatyto patikrinimo nei jam atvykus į pataisos namus, nei kaip tai yra numatyta, kartą per metus, vykdoma nebuvo. Pareiškėjo manymu, Pravieniškių PN privalėjo atlikinėti bausmės pabaigos patikrinimą, tačiau savo pareigos nevykdė, ko pasėkoje, iki paskutinės dienos pareiškėjas buvo klaidinamas dėl bausmės pabaigos datos. Ruošiantis išeiti iš pataisos namų, galvodamas, kad bausmės pabaiga yra 2015 m. rugpjūčio 28 d., 2015 m. gegužės mėn. su artimųjų pagalba buvo suradęs darbovietę "UAB DETRO", kurioje ketino dirbti po bausmės pabaigos. Tačiau darbą pareiškėjas prarado, kadangi negalėjo atvykti į darbovietę sutartu laiku. Tai pat pareiškėjui teko nuvilti šeimos narius, pranešant, kad bausmės atlikimo pabaigos data yra vėlesnė, kas stipriai paveikė pareiškėjo motiną ir sukėlė jai stiprius išgyvenimus, dėl ko pareiškėjas jautėsi atsakingas ir pats jautėsi labai blogai. Dėl tokio administracijos neatsakingo ir aplaidaus paskirtų funkcijų atlikimo, pareiškėjas patyrė didelį emocinį sukrėtimą, nusivylimą, pyktį, nepatogumus, bejėgiškumą, sunkius emocinius išgyvenimus. Pareiškėjas prarado pasitikėjimą valstybės institucijoms. Pareiškėjo planų žlugimas, privedė jį iki depresinių nuotaikų. Prašo jo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovės patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kurią vertina 3000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 26-29). Atsiliepime nurodė ir posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, jog vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 su vėlesniais pakeitimais, bausmės pradžia nuteistajam nuteistųjų įskaitoje buvo nustatyta nuo laikino sulaikymo protokole nurodytos datos, t. y. 2012 m. rugsėjo 19 d. Nustačius bausmės pradžią 2012 m. rugsėjo 19 d., bausmės pabaiga buvo 2015 m. rugpjūčio 29 d. Nuteistojo asmens byla buvo priskirta „defektinių“ bylų kategorijai su tikslintina bausmės pradžia, kadangi 2012 m. gruodžio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta bausmės pradžia skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos į bausmės laiką įskaičiuojant suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. gegužės 12 d. iki 2010 m. birželio 2 d. 2015 m. birželio 10 d. dar kartą atlikus bausmės terminų sutikrinimą buvo nustatyta, kad nuteistasis buvo kalinamas dėl kito nusikaltimo, kurio teisminis procesas nepasibaigęs ir dar vyksta, todėl nuteistųjų įskaitoje buvo patikslinta nuteistojo V. Z. bausmės pabaiga, t. y. 2015 m. gruodžio 7 d. Atsakovė pažymėjo, kad pirminė bausmės pabaiga – 2015 m. rugpjūčio 29 d. buvo nurodyta teisinga, bet dėl susiklosčiusių aplinkybių, kadangi buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai su skirtingomis sulaikymo datomis, ji buvo tikslinama atsižvelgiant į teismų priimtus sprendimus, bausmių subendrinimus bei į nuosprendžiuose nurodomus įskaitymus. Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcija nuteistųjų bausmės terminai, sutikrinimai jiems atvykus į pataisos namus, vėliau bausmės sutikrinimai vykdomi ne rečiau kaip vieną kartą per metus, taip pat prieš juos paleidžiant į laivę.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovė mano, kad tinkamai atliko savo veiksmus dėl nuteistojo bausmės pabaigos tikslinimo, todėl pareiškėjo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas neginčija fakto, kad jo bausmės atlikimo data 2015 m. gruodžio 7 d. yra teisinga. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo netinkamo pareiškėjo informavimo dėl jo bausmės atlikimo pabaigos datos pakeitimų. Pareiškėjas nurodė, jog dėl atsakovo neatsakingumo visą bausmės atlikimo laiką jam buvo nurodyta netiksli paskirtos bausmės pabaigos data, ko pasėkoje žlugus pareiškėjo planams, jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis vertina 3000 Eur dydžiu.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintu įsakymu Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcija (toliau – Instrukcija) reglamentuoja laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbą, susijusį su asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nuteistųjų, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos ar arešto bausmė, priėmimu į šias įstaigas, šių asmenų asmens bylų tvarkymu, laikymu, įskaita, perkėlimu ir paleidimu bei bendradarbiavimu šiais klausimais su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, prokurorais, teismais, kurių žinioje yra bylos, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo padaliniais, Informatikos ir ryšių departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centru. Šių taisyklių rinkinio 2 punkte numatyta, jog ši instrukcija yra privaloma Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir šioms laisvės atėmimo vietoms: 2.1. atviroms kolonijoms; 2.2. pataisos namams; 2.3. nepilnamečių pataisos namams; 2.4. kalėjimams; 2.5. laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigoms: gydymo ir pataisos namams bei laisvės atėmimo vietų ligoninėms; 2.6. tardymo izoliatoriams; 2.7. areštinėms. Taisyklių 131 punkte numatyta, jog nuteistieji iš laisvės atėmimo vietų paleidžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 176 straipsnyje nustatytais pagrindais. Jų parengimo paleidimui, paleidimo ir pagalbos suteikimo tvarka nustatyta šio kodekso 182 straipsnyje. Taisyklių 136 punkte numatyta, kad likus mėnesiui iki nuteistojo bausmės termino pabaigos pradedamos pildyti Arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlikusio asmens atpažinimo kortelės. Jei atvykusiam į laisvės atėmimo vietą nuteistajam bausmės laiko yra likę mažiau kaip mėnuo, atpažinimo kortelė pradedama pildyti iš karto nuteistajam atvykus. Jei nuteistasis paleidžiamas į laisvę kitais būdais, atpažinimo kortelės užpildomos iki jo paleidimo. Atpažinimo kortelės siunčiamos Informatikos ir ryšių departamentui vadovaujantis Arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų atpažinimo žymių žinybinio registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-319 (Žin., 2005, Nr. 122-4378). Taisyklių 138 punkte numatyta, kad suimtieji ir nuteistieji su visais dokumentais dėl paleidimo arba dėl paskirtos bausmės laiko pakeitimais supažindinami pasirašytinai.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje, dėl nutarimo Nr. 93-331 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos namų panaikinimo, matyti, jog pareiškėjo bausmės pabaigos data yra numatyta 2015 m. rugpjūčio 29 d. (b.l. 12-13). Atsakovės atstovė į bylą pateikė duomenis iš kurių matyti, jog pareiškėjas į 2015 m. liepos 27 d. asmenų, kurių bausmė baigiasi 2015 m. rugpjūčio mėn. sąrašą Nr. 60(2)-3480 įtrauktas nebuvo. Atsakovės atstovė pateikdama papildomus dokumentus nurodė ir posėdžio metu paaiškino, jog 2015 m. rugpjūčio 28 d. asmens bylos pažymoje Nr. 8035/A buvo užfiksuoti duomenys apie pareiškėjo bausmės vykdymo pabaigą, todėl atsakovės atstovės manymu, nuteistajam 2015 m. rugpjūčio 28 d. išvykstant etapu buvo žinoma aplinkybė dėl bausmės pabaigos, todėl atsakovė pareiškėjo atžvilgiu elgėsi tinkamai pagal teisės aktus ir negalėjo sukelti pareiškėjui neturtinės žalos atsiradimą. Atsakovės atstovė duomenų, kada pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su visais dokumentais dėl paskirtos bausmės laiko pakeitimais, teismui nepateikė.
2016 m. gegužės 11 d. pareiškėjas prašė teismą atidėti posėdį, kad jis galėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius jog pareiškėjas neteko galimybės dirbti UAB „DETRO“, kadangi negalint pradėti darbo sutartu laiku, vėliau pareiškėjo darbo vieta buvo užimta kito asmens. Tačiau pareiškėjas šių duomenų teismui nepateikė, kaip ir nepateikė prašymo pratęsti termino minėtų duomenų pateikimui. Dėl šių priežasčių pareiškėjo teiginiai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neinformavimo apie bausmės atlikimo laiko pakeitimą) pareiškėjas prarado darbą, kadangi negalėjo atvykti į darbovietę sutartu laiku, atmetami, kaip nepagrįsti.
Įvertinus byloje šalių pateiktus duomenis, teismui nekyla abejonių, jog atsakovės atstovė pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą informavimą dėl bausmės pabaigos datos pasikeitimo, kadangi nepateikė duomenų, kad pareiškėjas buvo pasirašytinai informuotas dėl jo bausmės atlikimo pabaigos datos pakeitimo, nurodydama teismui tik tai, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas turėjo žinoti apie šiuos pokyčius.
Dėl pareiškėjo sveikatos.
Iš byloje surinktų duomenų, atspindinčių pareiškėjo psichinę sveikatą ginčo laikotarpiu (b.l. 34) matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į psichologinės tarnybos specialistus dėl depresijos, kitų psichinės sveikatos pablogėjimų nesikreipė.
Dėl neturtinės žalos.
Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju buvo nustatytos aplinkybės, jog atsakovės atstovė pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą informavimą dėl bausmės pabaigos datos pasikeitimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl šio atsakovės pažeidimo, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjui paskirtos bausmės trukmės ir pareiškėjas pats pripažino aplinkybę, kad 14 dienų iki 2015 m. rugpjūčio 29 d. jam jau buvo žinoma dėl jo bausmės atlikimo pabaigos datos pakeitimo. Be to, Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijoje nėra reglamentuota, per kokį terminą asmuo turi būti informuojamas apie bausmės atlikimo pabaigos datos pakeitimus. Dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių, teismo vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, pareiškėjas jam kilusios neturtinės žalos neįrodinėjo, nors pats 2016 m. gegužės 11 d. prašė teismą atidėti posėdį, kad galėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius jog pareiškėjas neteko galimybės dirbti UAB „DETRO“, tačiau to nepadarė ir jokių duomenų susijusių su prarasta galimybe įsidarbinti šioje įmonėje nepateikė. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo (pasirašytinai neinformuotas dėl jo bausmės atlikimo pabaigos datos pakeitimo)kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015-10-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.