- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-16
- Bylos Nr.
- 1S-630-493/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-03008-2007-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. (A. S.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 81/04-426 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. S. su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. S. nuteistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 14 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 7 mėnesiai 24 dienos.Komisijos 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 81/04-426 priimtas sprendimas taikyti A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. S..Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 81/04-426. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, sutikdamas su Komisijos nutarime nustatytomis formaliomis sąlygomis, nenurodė konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių išvadą, kad nėra galimybių nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Teismo argumentas, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis per maža, prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniui.Atkreipiamas dėmesys, kad per visą bausmės laikotarpį nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, atlieka pataisos įstaigos jam pavestas užduotis, lanko paskaitas, o iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokius dar kriterijus jis turėtų atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimo proceso norma ir bendroji taisyklė, tačiau ne išimtis, todėl teismas turi įrodyti, kad asmuo neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų.Nuteistojo skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis A. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju, kuomet nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, tačiau artima vidutinei (40 balų), ir ją sudaro net 30 dinaminių svertinių taškų, nuteistojo pažanga ją mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad būdamas laisvėje jis nebenusikals, o savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis socialinės reabilitacijos planą vykdo – dalyvauja elgesio pataisos programose ir dalį pozityvaus užimtumo priemonių yra įvykdęs. Be to, jis nebaustas drausmine tvarka, du kartu skatintas. Sutiktina su skundo argumentu, kad šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį ir rodo jo norą pasitaisyti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jos nėra pakankamos spręsti, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis jau šiuo metu sugebės laikytis lygtinio paleidimo sąlygų, o taip pat ir nepažeidinėti įstatymų bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų. BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis, nors pataisos įstaigoje mokėsi, aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose, tačiau bausmę atlikdamas nuo 2016 m. spalio 14 d., nedirba, duomenų, jog jis pateikė prašymą dėl įdarbinimo ar neapmokamų darbų atlikimo byloje nėra. Pataisos įstaigoje jo gaunamas pajamas sudaro tik piniginės lėšos, gaunamos iš artimųjų. Turėdamas finansinių įsipareigojimų dėl padarytų nusikalstamų veikų, kurie vertinami kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys, jis nesistengia užsitikrinti legalaus pragyvenimo šaltinio, kuris sudarytų sąlygas kuo įmanoma greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Įvertinus tai, kad kaltės dėl nusikaltimo padarymo bylos nagrinėjimo metu nuteistasis nepripažino, ši aplinkybė vertintina kritiškai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog A. S. oficialaus darbo stažo iki nuteisimo neturėjo, galimai dirbo tik neoficialiai, bausmės atlikimo metu jis reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam tinkamų darbo sąlygų. Išvadoje pažymima, kad nuteistasis, nors atvirai nereiškia diskriminacinių nuostatų, tačiau pastebimos jo turimos kriminalinio elgesio nuostatos. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo požiūris į darbinę veiklą nėra pakankamai pozityvus, o pataisos proceso metu jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos. Todėl kritiškai vertintini ir byloje esantys duomenys apie galimą nuteistojo įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju. Vien tokios informacijos pateikimas pataisos įstaigos administracijai neužtikrina, kad asmuo iš tikrųjų nurodytoje įmonėje įsidarbins. Nors nuteistojo skunde pagrįstai ginčijamas apylinkės teismo argumentas dėl likusios neatliktos bausmės dalies įtakos lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nepakankamą nuteistojo pataisos procesą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje su jo mąstymu ir elgesiu susijusios aplinkybės. A. S., būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, vis dar ne visuomet geba apgalvoti būsimas savo elgesio pasekmes, pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės tikimybę, o tarp to, ką jis vertina kaip problemą, susijusią su jo nusikalstamu elgesiu, ir to, kaip jis supranta pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, esant abejonių pakankama nuteistojo pažanga pataisos proceso metu koreguojant mąstymą bei elgesį, galimi finansiniai sunkumai lygtinio paleidimo atveju galimai paskatintų jį nusikalsti. Juolab, kad nusikaltimai, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, išimtinai susiję su finansinės naudos siekimu.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, jis, dėdamas pastangas įgyti specialybių ir dirbti, pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.