- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- 2-149-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00355-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Aleksoto prekyba“, Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- R. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1925-260/2015 pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Aleksoto prekyba“ ir Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovės E. V. ieškinį atsakovams UAB „Aleksoto prekyba“ ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis asmuo – R. P., kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 66 715,76 Eur žalos atlyginimą, atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Aleksoto prekyba“ 350 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 1 623 Eur žyminį mokestį valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Aleksoto prekyba“ 679,57 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 1 621 Eur žyminio mokesčio valstybei. Iš viso iš ieškovės E. V. atsakovei UAB „Aleksoto prekyba“ priteista 1 029,57 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 3 244 Eur žyminio mokesčio valstybei.Ieškovė E. V. 2016 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi priteistų sumų mokėjimą dalimis: bendrą mokėtino žyminio mokesčio mokėjimą valstybei 3 244 Eur sumą išdėstyti 24 kalendorinių mėnesių laikotarpiui, t. y. po 135,44 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis, o atsakovei UAB „Aleksoto prekyba“ mokėtinų sumų išlaidoms advokato pagalbai apmokėti mokėjimą 1 029,57 Eur sumai išdėstyti 24 kalendorinių mėnesių laikotarpiui, t. y. po 42,89 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki, ieškovės sutuoktinis iš dalies darbingas, gauna nedideles pajamas, ieškovei praktiškai vienai tenka našta išlaikyti ir aprūpinti šeimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi netenkino ieškovės E. V. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pagal teismo sprendimą mokėjimo išdėstymo dalimis.Teismas nustatė, kad ieškovė prašo išdėstyti iš jos valstybės naudai priteisto žyminio mokesčio ir atsakovei UAB „Aleksoto prekyba“ priteistų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimą. Teismas nurodė, kad pagal CPK 79 straipsnį žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o civilinio proceso kodekso normos nenumato jų išdėstymo ar atidėjimo po priimto teismo sprendimo. Dėl to teismas sprendė, kad tenkinti pateiktą ieškovės prašymą CPK 284 straipsnio pagrindu nėra teisinio pagrindo. Teismo teigimu, pagal CPK 284 straipsnį teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas galimas tik materialinio teisinio reikalavimo dalyje ir tokiu būdu skolininkui gali būti suteikiamas lengvatinis terminas tarp šalių teismo sprendimu nustatytos prievolės įvykdyme. Byloje priimtu sprendimu ieškovės ieškinys atmestas, o toks sprendimas nėra vykdomas. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą negali būti tenkinamas.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė E. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl priteistų sumų mokėjimo išdėstymo dalimis tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Priešingai nei nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, civilinio proceso kodekse nėra nustatyta imperatyvi pareiga suteikti proceso šalims galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą tik toje dalyje, iš kurios kyla prievolės įvykdymas. Žyminis mokestis, tame tarpe ir bylinėjimosi išlaidos, priteistos šalių naudai, yra tokio pobūdžio, kurios sudaro pagrindą išdėstyti jų vykdymą, siekiant užtikrinti teismo sprendimo privalomumo principo įgyvendinimą. Tai, kad žyminis mokestis ir proceso šalių naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos laikytinos tokiomis sumomis, kurios sudaro prielaidas spręsti klausimą dėl jų mokėjimo išdėstymo, patvirtina ir teismų praktika. Šiuo atveju buvo teikiamas ieškovės prašymas išdėstyti mokėtinų sumų mokėjimą, atsižvelgiant į ieškovės sunkią turtinę padėtį. Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius dokumentus bei faktines aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera, kadangi dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė didelę turtinę žalą, o ieškovės turtinę padėtį dar labiau apsunkina teismų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Išdėsčius priteistas mokėtinas sumas dalimis, būtų užtikrintas priteistų sumų išieškojimas ir teismo sprendimo/nutarties įvykdymas. Teismo nutarties motyvai yra neišsamūs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pagal teismo sprendimą mokėjimo išdėstymas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Būtina nustatyti, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Sprendimo vykdymo išdėstymo institutas įtvirtintas siekiant sudaryti galimybę bylos šalims, negalinčioms iš karto įvykdyti teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų ir esant tam pagrindui, sudaryti galimybes įvykdyti teismo sprendimą per tam tikrą laiką.Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė išdėstyti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi priteistas iš apeliantės atsakovei UAB „Aleksoto prekyba“ išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir žyminį mokestį valstybei. Pagal CPK 79 straipsnį žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų. Sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 284 straipsnio 1 dalies norma neįtvirtina teisinio reglamentavimo, pagal kurį sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas yra galimas tik materialinio teisinio reikalavimo dalyje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apeliantės priteistas bylinėjimosi išlaidas priskyrė proceso išlaidoms, kurių mokėjimas negali būti išdėstytas ar atidėtas po priimto teismo sprendimo. CPK 284 straipsnis numato teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, nedetalizuojant kokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą ir kokio pobūdžio sprendimų vykdymas gali būti išdėstytas.Aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų įvykdymo išdėstymo, motyvuodamas tuo, kad CPK normos nenumato jų išdėstymo ar atidėjimo po priimto teismo sprendimas, patvirtina ir tai, kad CPK 96 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta procesinė teisės norma, suteikianti teisę fiziniam asmeniui prašyti pirmosios instancijos teismo iš dalies atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, jeigu bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą sumokėjimas neįmanomas dėl objektyvių priežasčių arba priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens ar jo šeimos turtinę padėtį. Taigi, pagal šią normą fiziniams asmenims yra suteikta teisė prašyti atleisti juos nuo dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei ir baigiamojoje civilinio proceso stadijoje, t. y. teismas gali iš dalies sumažinti fizinio asmens prievolės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, valstybei dydį. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą dėl ko klausimą išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d.).Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliantės prašymas dėl teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo iš esmės liko nenagrinėtas, t. y. dėl jo pagrįstumo pirmosios instancijos teismas nesprendė. Nors apeliacinės instancijos teismas yra ir fakto instancija, tačiau tokiu, kaip šis, atveju, nėra tikslinga apeliantės prašymą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi byla būtų nagrinėjama viso byloje pateikto apeliantės prašymo apimtimi, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teistumą ir pagrįstumą – bei apribotų šalių teisę į apeliaciją. Dėl šių priežasčių egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.