Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybai, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tarnybos įsitikinimu, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių ir neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų (neveikimo), kurie realiai (objektyviai) pareiškėjui galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias būtų galima įvardinti kaip nežmogiškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmens kankinimą ir kad tai būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, atlyginimo. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, nes atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytus išgyvenimus ir kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos (5 000 Eur), kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 27 d. kreipėsi su skundu į NVSC dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės kalėjime.

NVSC Marijampolės departamentas 2022 m. sausio 24 d. raštu Nr. (4-12 4.80 Mr)2-6212 atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. gruodžio 27 d. skundą nurodė, kad Marijampolės kalėjimo kameroje Nr. 6 santykinė oro drėgmė atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau užfiksavo vizualiai matomą pelėsį, kas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taip pat raštu įpareigojo Marijampolės kalėjimo administraciją iki 2022 m. vasario 4 d. pašalinti nustatytus pažeidimus bei informavo, jog pasibaigus pažeidimų pašalinimo terminui, per vieną mėnesį bus atliekama grįžtamoji kontrolė.

NVSC 2022 m. vasario 10 d. patikrinimo aktu Nr. (4-12 4.80 Mr)PA- nurodė, jog 2022 m. sausio 24 d. nustatytus pažeidimus įkalinimo įstaigos administracija pašalino.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl Marijampolės kalėjime esančios kameros Nr. 6 higienos sąlygų, t. y. joje jam buvo šalta, drėgna, pelydavo drabužiai ir patalynė, sklisdavo pelėsių skleidžiama smarvė, dėl ko buvo žeminamas pareiškėjo orumas ir žalojama sveikata.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Pagal CK6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl Marijampolės kalėjime esančios kameros Nr. 6 higienos sąlygų (nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d.), t. y. joje jam buvo šalta, drėgna, pelydavo drabužiai ir patalynė, sklisdavo pelėsių skleidžiama smarvė.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908.

HN 134:2015 16 punktas numato, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu - 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu - 0.05- 0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka [10.5].

Pagal HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Iš byloje esančio NVSC 2022 m. sausio 24 d. patikrinimo akto (4-12 4.80 Mr)PA- turinio nustatyta, jog operatyvioji kontrolė atlikta siekiant įvertinti NVSC Marijampolės departamente 2021 m. gruodžio 29 d. pareiškėjo prašyme (nurodytų faktų dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (nariuotakojų (tarakonų), graužikų (žiurkių), santykinės oro drėgmės, vizualiai matomo pelėsio) buvimo Marijampolės pataisos namų, kamerų tipo patalpoje Nr. 6. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gruodžio 21d. apgyvendintas Marijampolės kalėjimo Nr. 6. Operatyviosios kontrolės metu (2022 m. sausio 6 d.), pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje vizualiai matomų (nariuotakojų (tarakonų), graužikų (žiurkių) buvimo požymių pastebėta nebuvo, todėl kamerų tipo patalpa Nr. 6 atitiko HN 134:2015 20 punkto reikalavimus. Be kita ko, operatyviosios kontrolės metu NVS priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio fizikinių tyrimų specialistė atliko santykinės oro drėgmės matavimus. Įvertinus tyrimų rezultatus, NVSC nustatė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 6 viduryje, 0,1 m aukštyje nuo grindų, nustatyta, oro santykinė drėgmė siekė 53,2± 1,00, 1,1 m aukštyje nuo grindų siekė oro santykinė drėgmė siekė 52,7± 1,01 (tai atitiko HN 134:2015 16 punkte reglamentuotas vertes – gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc.). Visgi, operatyviosios kontrolės metu kamerų tipo patalpoje Nr. 6 ant lauko sienos buvo užfiksuotas vizualiai matomas pelėsis, todėl NVSC sprendė, kad tai neatitinka HN 134:2015 39 punkto reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas pažeidimas gali daryti poveikį pareiškėjo sveikatai, įpareigojo Marijampolės kalėjimą iki 2022 m. vasario 4 d. pašalinti HN 134:2015 39 punkto pažeidimą.

Iš byloje esančio NVSC 2022 m. vasario 10 d. patikrinimo akto Nr. (4-12 4.80 Mr)PA- turinio nustatyta, jog 2022 m. vasario 9 d. buvo atlikta grįžtamoji kontrolė, siekiant įvertinti, ar Marijampolės kalėjimas pašalino 2022 m. sausio 24 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80 Mr)PA-192 nustatytą HN 134:2015 39 punkto reikalavimų pažeidimą. Grįžtamosios kontrolės metu patikrinus kamerų tipo patalpą Nr. 6 nustatyta, kad ant lauko sienos, vizualiai matomo pelėsio nėra.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, t. y. NVSC patikrinimų medžiagą, teismas laiko, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2022 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 6 buvo laikomas pažeidžiant HN 134:2015 39 punkto, numatančio, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Tarnybos Marijampolės kalėjimo neteisėtus veiksmus. Tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. Marijampolės kalėjimo kamerų tipo patalpa Nr. 6 atitiko HN 134:2015 reikalavimus, todėl teismas vertina, jog šiuo laikotarpiu nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos Marijampolės kalėjimo neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme.

Taigi, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Marijampolės kalėjimo kamerų tipo patalpoje Nr. 6 nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2022 m. vasario 9 d. buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų (HN 134:2015 39 punktas), į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo itin intensyvus, kadangi gyvenamosios patalpos santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, o pelėsis buvo užfiksuotas tik ant lauko sienos, tačiau ne kameros viduje. Byloje nenustatyta, jog Marijampolės kalėjimas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nustatytas pažeidimas 2022 m. vasario 9 d. atliktos grįžtamosios kontrolės metu jau buvo konstatuotas kaip pašalintas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl pažeidimo buvo žalojama jo sveikata, jos patyrė psichologinį diskomfortą, tačiau pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam mastą, intensyvumą, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.).

Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-624/2020 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėtas byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilyginamas pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo R. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.