- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-21
- Bylos Nr.
- 2-2116-887/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- N. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Vytautui J
- Advokatai
- Tomas Ryzgelis, Rūta Survilienė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant pareiškėjai N. R., jos atstovei advokatei Rūtai Survilienei, suinteresuotiems asmenims: Vytautui J. Ž., L. S., L. P., A. Ž., jų atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldėtą turtą valdyti – nustatymo, suinteresuoti asmenys: Vytautas J. Ž., L. S., L. P., A. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. R., a k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo K. Ž. mirties (mirė 2008-01-17) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti (4 b.l.).
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2008-01-17 mirė jos ir suinteresuotų asmenų tėvas K. Ž., kuris kartu su pareiškėjos šeima bei savo sutuoktine – pareiškėjos mama V. Ž., mirusia 2011-05-18, gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvams jungtinės nuosavybės teise priklausė 60/100 dalių gyvenamojo namo, daržinės, ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8396-717/2010, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo mamos ir suinteresuoto asmens V. J. Ž. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kur teismas 2010-10-21 sprendimu paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina ir suinteresuotas asmuo V.J. Ž. po mirusio tėvo K. Ž. mirties faktiškai priėmė ir valdo palikimą. Po tėvo mirties pareiškėja laiku į notarų biurą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes mirusiojo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldėtą turtą valdyti, t.y. savo nuožiūra naudojosi mirusiojo nekilojamojo turto dalimi – ūkiniais pastatais, rūsiu, gyvenamuoju kambariu, kilnojamaisiais daiktais, tvarkė žemės sklypą, savo lėšomis kartu su mirusia mama V. Ž. įrengdama gyvenamajame name naują šildymo krosnį gerino mirusiojo turto būklę. Atkreipė dėmesį į tai, kad po tėvo K. Ž. mirties pareiškėja priėmė palikimą ne tik faktiškai pradėjusi valdyti dalį jo nekilnojamojo turto, bet pareiškėja naudojasi iki tol jam priklausiusiu kilnojamuoju turtu: baldais, įvairiomis namų apyvokos reikmėmis ir pan. Be to, iki mirties prižiūrėjo tėvą ir jį slaugė. Juridinę reikšmę turintį faktą nori nustatyti dėl to, jog notaras atsisako užvesti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, nes pareiškėja yra praleidusi 3 mėnesių terminą palikimui priimti.
Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė, paaiškino, kad kartu su tėvais gyveno visą gyvenimą, kartu su tėvu statėsi namą, niekas niekada nepadėjo. Ji viską prižiūrėjo, taip pat ir po tėvo mirties. Kai buvo vėtra ir stogą nuplėšė, tai ir stogą uždengė. Dažnai semia vanduo, tai tenka vandenį iš tvarto ir rūsio išpumpuoti. Pareiškėja viską tvarko, žolę pjauna, tvarko sodą ir kiemą. Yra pasiėmusi malūną kur grūdus mala. Laikė mama karves, tai pareiškėja padėdavo ir pamelžti, ir pašerti. Mirus tėvui gyveno su mama. Kai mama nejėgė prižiūrėti gyvulių, tai pareiškėja viską perėmė, tvartu iki šiol naudojasi. Ūkinį pastatą pareiškėja pasistatė pati, nes ėjo ten gyventi. Vėliau name įsirengė vieną kambarį, po to viršų. Mama mirė 2011 m. gegužės mėnesį. Mirus mamai, pareiškėja liko toliau gyventi tuose namuose, daugiau niekas ten negyveno. Po mamos mirties buvo ištapetuotos sienos, sudėtos grindys, lubos, įvestas vandentiekis, sutvarkytas mamos kambarys. Komunalinius mokesčius visada mokėjo pareiškėja. Kol buvo gyva mama, tai ir mama prisidėdavo. Kai mama ir brolis kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tai ji nereiškė jokių reikalavimų, nes mamą tuo metu atstovavo. Nors savo reikalavimų tuo metu nereiškė, bet vis tiek ten gyveno, tėvo dalies ji neatsisakė. Pareiškėja tik norėjo, kad mama viską paveldėtų. Iki šiol ji naudojasi paveldėtu turtu, jį prižiūri (79-80 b.l.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Vytautas J. Ž., L. S. ir L. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (33-35 b.l.), kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, kadangi pareiškėja po tėvo K. Ž. mirties nepriėmė tėvo palikimo faktiškai pradėdama valdyti tėvo turtą. Pažymėjo, kad byla dėl K. Ž. palikimo priėmimo buvo išnagrinėta ir šioje byloje priimtas sprendimas yra galiojantis. Ši byla buvo užvesta pagal pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motinos pareiškimą K. Ž. vaikams. Suinteresuotas asmuo Vytautas J. Ž. susipažinęs su V. Ž. pareiškimu, minėtoje byloje pareiškė savarankišką pareiškimą, kuriuo prašė ir jam nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t.y. K. Ž. palikimo priėmimo faktą. Teismas nustatė palikimo priėmimo faktus abiems pareiškėjams, t.y. Vytautui J. Ž. ir V. Ž.. Minėtoje byloje dalyvavusi N. R. savarankiško reikalavimo nereiškė, aplinkybių kad ji priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, nenurodė. Priešingai, atsiliepdama į pareiškėjos V. Ž. pareiškimą nurodė: „Po tėvo mirties, nei aš, nei kiti suinteresuoti asmenys, kaip įpėdiniai pagal įstatymą, dėl paveldėjimo nesikreipėme, nes į palikimo, likusio po tėvo mirties dalį nepretendavome, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipėme“. Minėtą atsiliepimą pareiškėja patvirtino savo parašu. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad N. R. nepriėmė palikimo po savo tėvo mirties, nebuvo aktyvi palikimo priėmimo klausimu, be to, pati patvirtino, kad į palikimą po tėvo K. Ž. mirties nepretendavo. Jei iš tiesų pareiškėja būtų priėmusi palikimą po tėvo K. Ž. mirties faktiškai pradėdama valdyti tėvo turtą, tuomet kaip aktyvi įpėdinė ji privalėjo reikšti savarankišką pareiškimą anksčiau minėtoje išnagrinėtoje byloje. Pažymėjo, kad pareiškėja pareiškime nurodydama tam tikras aplinkybes klaidina teismą. Pareiškėja nurodo, kad iki tėvo mirties ir po mirties gyveno ir rūpinosi tėvui priklausančiu turtu, tačiau pareiškėja gyvena ir rūpinasi jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, gyvenamojo namo dalimi bei žemės sklypo dalimi.
Suinteresuotas asmuo Vytautas J. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su pareiškimu, pareiškėja viską daro iš keršto, neįsileidžia jo į namus. Anksčiau visi gyveno draugiškai, viskuo kartu rūpinosi, rūpindavosi ir sesuo L. P.. Jis pats padėdavo dirbti ūkio darbus, nors turėjo ir savo valdišką darbą. Remontavo traktorių, viską darė kol nesusirgo. Pareiškėja gyveno viršuje, bet pagalbos negalėjai prisiprašyti. Pareiškėja jokių remontų name nedarė. Dabar pečių pakeitė, bet jo keisti nereikėjo. Pareiškėja jo į namus neįleidžia, viską daro paslapčia. Pečius buvo pirmame aukšte, suinteresuotas asmuo visada malkomis rūpinosi. Pareiškėja pas tėvus apsigyveno 1974 m., o iki tol tai gyveno, tai ne. Ji šiek tiek rūpinosi namais, bet kol gyveno kartu suinteresuotas asmuo, tai viskuo jis rūpinosi. Pareiškėja mokėjo mokesčius tik už savo dalį. Suinteresuotas asmuo mamai pinigų duodavo, prisidėdavo prie namo draudimo. Mirus tėvui pareiškėja liko gyventi namuose. Ji gyveno savo dalyje, kurioje yra trys kambariai, o sūnui, dar esant gyvai mamai, ji davė vieną kambarį, kad viršuje nebūtų susigrūdę. Mamai pareiškėja nieko nedarė, ji tik sau viską darė. Mirus mamai, pareiškėja liko ir toliau ten gyventi, ūkininkauja. Pas tėvus buvo trys kambariai ir virtuvė. Viename kambaryje gyveno suinteresuotas asmuo, kitame tėvai, o trečiame pareiškėjos sūnus. Jis pats pas tėvus gyveno nuo 1987 metų. Dabar negyvena apie 1,5 metų, nes negalėjo gyventi per pareiškėjos sūnų. Jo ir pareiškėjos santykiai blogi, nes pareiškėja viską užgrobė. Tame kambaryje, kuriame gyveno tėvai, dabar gyvena pareiškėjos sūnus. Šiuo metu jis užėmęs du kambarius. Nors name negyvena, bet situaciją žino, nes ateina pažiūrėti kas vyksta. Šiais metais dar nebuvo, nes reikia pereiti per virtuvę, o spynos pakeistos (80-82 b.l.).
Suinteresuotas asmuo L. S. paaiškino, kad su pareiškimu nesutinka iš dalies. Pareiškėja teigia, kad ji visą laiką gyveno su tėvais. Taip, pareiškėja gyveno su tėvais, bet buvo laikas kai negyveno. Ūkinį pastatė ne pareiškėja, o tėvai. Kai pareiškėja grįžo gyventi pas tėvus, tai jie jai davė ūkinį pastatą. Ji ten įsirengė kambarį ir daug metų gyveno. Po tėvo mirties pareiškėja tikrai nieko nedarė. Tik mirus mamai pasitvarkė. Mirus tėvui pareiškėja gyveno jai priklausančioje namo dalyje, o apačioje gyveno brolis V. J., mama ir pareiškėjos sūnus. Ne tik pareiškėja tėvams padėdavo. Kai gyveno suinteresuotas asmuo ir buvo gyvas jos vyras, tai ji taip pat labai daug padėdavo tėvams. Pareiškėja rūpinosi ne tėvų, o savo gyvuliais, nes po tėvuko mirties buvo likusi tik viena karvė ir ją mama padovanojo pareiškėjai. Namo mokesčius mokėdavo bendrai. Po tėvo mirties liko technika, tai ja turbūt naudojasi pareiškėja. Pati suinteresuotas asmuo pas tėvus gyveno tol kol ištekėjo. Situaciją žino, nes dažnai lankydavo mamą, o kol tėvukas buvo gyvas, namo veždavosi jo skalbinius skalbti. Santykiai su pareiškėja prasti, jos yra susipykę, kadangi pareiškėja nenorėjo sąžiningai pasikalbėti, atnešė kažkokį popierių ir davė pasirašyti (82 b.l.).
Suinteresuotas asmuo L. P. su pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad ji yra jauniausia šeimoje. Pas tėvus gyveno iki 1990 metų. Gyvendama darė remontą, centrinį šildymą vedė, mama padėjo dukrą auginti. Suinteresuotas asmuo gyveno apačioje, ten kur dabar gyvena pareiškėjos sūnus. Buvo surašytas testamentas, kad du kambariai liks suinteresuoto asmens dukrai, tik kažkodėl testamentas buvo panaikintas. Dėl gyvulių, tai ji nesidomėjo. Ne viena pareiškėja mama prižiūrėjo. Suinteresuoto asmens namas netoli mamos, todėl dažnai mamą lankė, ją lankė taip pat ir suinteresuoto asmens dukra. Po tėvuko mirties virtuvė nebuvo ištapetuota. Tik dabar pradėjo tvarkytis, visi remonto darbai atlikti po mamos mirties (82-83 b.l.).
Suinteresuotas asmuo A. Ž. su pareiškimu nesutinka, nes pareiškėja daug nori. Pareiškėja po tėvo mirties liko gyventi tuose namuose, ji gyveno antrame aukšte, o pirmame aukšte gyveno brolis, mama ir pareiškėjos sūnus. Po tėvo mirties pareiškėja naudojosi tėvo daiktais ir dabar naudojasi, naudojasi malūnu. Po mamos mirties pareiškėja liko gyventi ir viskuo naudojasi. Su pareiškimu nesutinka, kadangi visi nori paveldėti (83 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2008-01-17 mirė K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) (9 b.l.), kuris yra pareiškėjos N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotų asmenų: V. J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas (6, 7, 8, 13, 14, 15, 16, 17, 18 b.l.). K. Ž. sutuoktinė, pareiškėjos N. R. ir suinteresuotų asmenų motina V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2011-05-18 (10, 18 b.l.). Pareiškėja ir visi suinteresuoti asmenys yra broliai ir seserys. K. Ž. mirties dieną jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. Ž. priklausė nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 60/100 dalių gyvenamojo namo ir 929/1518 dalys žemės sklypo, 2 daržinės, 3 ūkiniai pastatai ir kiti statiniai (19, 20-21 b.l.). Šis turtas nuosavybės teise įregistruotas V. Ž. vardu. Kita dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo, nuosavybės teise priklauso pareiškėjai N. R.. Jai taip pat nuosavybės teise priklauso lauko virtuvė, garažas ir vienas ūkinis pastatas (19, 20-21 b.l.). Po K. Ž. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė niekas. 2010-10-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu paveldėjimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Vytautas J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) po K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2008-01-17 faktiškai priėmė ir valdo palikimą (57-60 b.l.). 2011-03-14 Kauno apygardos teismo nutartimi 2010-10-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas (61-65 b.l.). Paveldėjimo byla po K. Ž. mirties Kauno m. 5-ajame notarų biure užvesta tik 2011 metais, bylos Nr. 5-95/2011. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal 2011-03-14 Kauno apygardos teismo nutartį Nr. 2A-456-254/2011 kreipėsi mirusiojo sūnus Vytautas J. Ž., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (47 b.l.).
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 str. 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Palikėjas K. Ž. testamento nepaliko, todėl pareiškėja ir visi suinteresuoti asmenys, būdami palikėjo vaikai, yra pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Pareiškėja paaiškino, kad po tėvo mirties palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, paveldėtą turtą valdo ir naudojasi juo iki šio laiko. Ji valdo ir naudojasi ne tik palikėjui priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, tačiau ir jam priklausiusiu įvairiu kilnojamuoju turtu. Pareiškimą pareiškėja grindžia savo paaiškinimais ir liudytojų R. R., J. B. F., V. R. parodymais. Teismo posėdyje apklausti liudytojai parodė, kad pareiškėja N. R. po K. Ž. mirties faktiškai priėmė ir valdo palikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas R. R., kuris yra pareiškėjos sūnus, parodė, kad po senelio mirties ir iki jo mirties pareiškėja gyveno kartu su seneliu ir močiute, rūpinosi namais. Kai buvo potvynis, tvarkė jo padarinius, po audros, kurios metu buvo nuplėštas stogas, tvarkė namo stogą, naudojosi senelio palikta technika, rūpinosi žeme, sodino runkelius, rūpinosi sodu, mokėjo mokesčius, remontavo namą. Virtuvė buvo sutvarkyta po senelio mirties, po senelio mirties pareiškėja su močiute tvarkė pečių, nes pečius buvo senas ir prakiuręs, keitė vamzdyną, padarė vieną pečių, pirko katilą, kartu su močiute pirko dujinę, šaldytuvą. Po senelio mirties name liko gyventi pareiškėja, močiutė ir liudytojas. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso patalpos antrame aukšte, bet ji gyveno ir pirmame, ir antrame aukšte, naudojosi pirmo aukšto virtuve. Šiuo metu yra tik viena virtuvė. Po senelio mirties močiutė naudojosi vienu kambariu ir virtuve, kitame kambaryje gyveno ir gyvena liudytojas. Apačioje yra vienas dar vienas kambarys užrakintas, kuriame yra suinteresuoto asmens V. J. Ž. daiktai. Mirus močiutei, jos dalyje gyvena pareiškėja ir liudytojas, mamos dalyje gyvena liudytojo brolis. Suinteresuotas asmuo V. J. Ž. name kaip ir negyvena (83-84 b.l.).
Liudytoja J. B. F. parodė, kad yra pareiškėjos kaimynė nuo 1973 metų. Pareiškėja visuomet gyveno su tėvais, su vyru pasistatė „salkas“, slaugė ir prižiūrėjo abu tėvus. Po tėvo mirties viskas liko pareiškėjai, ji tvarkė visą ūkį, rūpinosi mama. Kai stogas sulūžo, tvarkė stogą, buvo užpiltas šulinys, tai tvarkė šulinį. Kai buvo potvynis, matė, kad buvo atvažiavęs suinteresuotas asmuo V. J. Ž., tačiau tvarkyti nepadėjo, šulinio taip pat netvarkė. Liudytoja aplinkybes žino, kadangi yra artima kaimynė, dažnai apsilankydavo, bendraudavo su V. Ž. (84 b.l.).
Liudytoja V. R. parodė, kad yra pareiškėjos kaimynė. Pareiškėja visą laiką gyveno su tėvais, dirbo kartu su tėvukais, o mirus tėvukui, viską perėmė, tęsė jo darbus. Kam kurios namo dalys kam priklauso liudytoja nežino. Ji matė, kad pareiškėja rūpinosi viskuo. Matė, kad po tėvuko mirties pareiškėja darė remontus, tapetavo, kai nuplėšė audra stogą, tvarkė stogą, kai apliejo vanduo, tvarkėsi. Po tėvuko mirties pareiškėja tvarkė visą ūkį, nes buvo gyvulių, yra sklypas, tvartas. Pareiškėja žemę tvarkė: šienavo, arė ir sodino ( 84-85 b.l.).
Suinteresuoti asmenys su pareiškimu nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, kurie yra broliai ir seserys, santykiai konfliktiški, broliai ir seserys nesutaria dėl tėvų palikimo, šiuo metu Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2192-775/2012 pagal ieškovų J. V. Ž., L. S. ir L. P. ieškinį atsakovei N. R. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (b.l.). Iš esmės pagrindinis suinteresuotų asmenų nesutikimo motyvas, kad pareiškėja per daug visko nori bei tai, kad pareiškėja, civilinėje byloje, kurioje buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. ir V. J. Ž., po K. Ž. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdami turtą valdyti, ir kurioje pareiškėja buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, sutiko su pareiškėjos V. Ž. pareiškimu, pati nurodė, jog po tėvo mirties į jo dalį nepretendavo, nereiškė savarankiško reikalavimo minėtoje byloje, todėl suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėja K. Ž. palikimo nepriėmė. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas ar jo atsisakymas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t.y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) ar jų atsisakyti (CK 1.63 str. 1 d.). Tai, kad pareiškėja civilinėje byloje Nr. 2-8396-717/2010 sutiko, jog jos motina V. Ž. priėmė palikimą po savo sutuoktinio K. Ž. mirties pradėdama faktiškai jį valdyti, teismo nuomone, nereiškia, jog pareiškėja atsisakė palikimo. Pareiškėja nei atsiliepime, nei duotuose paaiškinimus minėtoje byloje, nenurodė, kad ji palikimo nepriėmė, ji tik išreiškė savo poziciją dėl pareikštų V. Ž. ir V. J. Ž. pareiškimų – su savo motinos V. Ž. pareiškimu sutiko, o su V. J. Ž. pareiškimu nesutiko. Priešingai, duodama paaiškinimus minėtoje byloje ji nurodė, kad „visą laiką gyveno kartu su tėvais, rūpinosi tiek jais, tiek turtu“ (58 b.l.). Tai, kad pareiškėja N. R. civilinėje byloje Nr. 2-8396-717/2010 nereiškė savarankiško reikalavimo, taip pat negali būti laikoma, jog K. Ž. palikimo ji nepriėmė. Pažymėtina, kad pareiškimas teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto palikimo priėmimo kontekste savaime nesukuria faktiško viso palikimo priėmimo teisinių padarinių, nes asmens kreipimasis į teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, neužkerta kelio kitiems galimiems įpėdiniams savarankiškai kreiptis į teismą, prašant nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja, yra mirusio K. Ž. duktė, todėl kaip įpėdinė, gali pretenduoti į jai, kaip K. Ž. dukrai, tenkančią paveldimo turto dalį. Teismas sutinka su ta aplinkybe, kad pareiškėja N. R. galėjo savarankišką reikalavimą reikšti civilinėje byloje Nr. 2-8396-887/2012, tačiau to daryti ji neprivalėjo. Ji turėjo teisę kreiptis į teismą su atskiru pareiškimu kitoje civilinėje byloje, ką pareiškėja ir padarė. Rašytinių įrodymų, kad pareiškėja priėmė K. Ž. palikimą nepateikė, tačiau tiek pareiškėjos paaiškinimai, tiek teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. R., J. B. F., V. R. parodymai bei pačių suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja N. R. po savo tėvo K. Ž. mirties aktyviais veiksmais priėmė K. Ž. palikimą – ji naudojosi ir iki šiol naudojasi, rūpinasi kaip savu mirusiojo K. Ž. nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu. Teisme apklaustų liudytojų parodymai logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys. Teismas netikėti liudytojų parodymais neturi pagrindo. Suinteresuoti asmenys liudytojų parodymams pastabų nereiškė, jų nurodytų aplinkybių neginčijo. Nors pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų santykiai konfliktiški, tačiau patys suinteresuoti asmenys, duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu, pripažino, kad pareiškėja po tėvo mirties iki dabar gyvena (duomenys neskelbtini), ūkininkauja, naudojosi ir naudojasi K. Ž. palikta technika, malūnu, kitais daiktais, kad K. Ž. ir V. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusioje namo dalyje gyveno ir iki šiol gyvena pareiškėjos sūnus, kad pareiškėja duodavo pinigų namo draudimui, kad keitė pečių. Nors suinteresuotas asmuo V. J. Ž. nurodė, kad pečius pakeistas dabar ( 81 b.l.), tačiau 2011-03-14 Kauno apygardos teismo nutartyje užfiksuota, kad katilas namo apšildymui buvo perkamas 2010 metais, kad tais pačiais metais taip pat buvo atliekami ir žemės sklypo apsėmimo padarinių likvidavimo darbai. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. K. ir AB „Liteksas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Teismas daro išvadą, kad įrodymus vertinant pagal šias taisykles yra pagrindas spręsti, kad N. R. ne tik iki mirties gyveno palikimą sudarančiame name, bet ir gyvenimą tęsia toliau, o kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio juridinio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-322/2009). Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus daro išvadą, kad pareiškėja palikimą, atsiradusį po jos tėvo K. Ž. mirties, priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d.).
Juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Kadangi nagrinėjant civilinę bylą ypatingosios teisenos tvarka šalių nėra, yra pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys, todėl, negalima nustatyti laimėjusios ir pralaimėjusios šalies, o dėl to bylinėjimosi išlaidų priteisimui negalėtų būti taikomos CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatos. CPK 443 str.6 d. nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi pareiškėjos pareiškimas patenkintas, todėl suinteresuotų asmenų prašymas priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Teismas šioje byloje turėjo 29,12 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str.1 d., civilinio proceso kodekso 259 – 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi turtą valdyti, priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2008 m. sausio 17 d.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 29,12 Lt (dvidešimt devynis litus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” , banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.