Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. 2016-05-16 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016-04-28, apie 18.00 val., buvo patikrinta transporto priemonė Mercedes-Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos registracijos numeriai), kurią vairavo Latvijos Respublikos pilietis I. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus transporto priemonę, nustatyta, kad I. V. gabena septynias savaeiges žoliapjoves iš kurių viena be įsigijimo dokumentų, o kitų dokumentai neatitinkantys oficialios įsigijimo dokumentų formos. Bendra septynių naudotų savaeigių žoliapjovių apskaičiuota muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, siekia 6 117,51 Eur, kas atitinka 162,44 MGL, t. y. viršija 30 MGL dydžio sumą, ir šios prekės buvo gabenamos be jų įsigijimą ir gabenimą patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgus į gabenamų prekių vertę, konstatuota, kad I. V. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163¹¹ straipsnio 3 dalyje.

Apeliaciniu skundu Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė (toliau Institucija), surašiusi administracinį teisės pažeidimo protokolą, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-31 nutarimą ir priimti naują nutarimą. Teigia, jog nustatant reikšmingas aplinkybes turėjo būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai ir įrodymų šaltinių patikimumas, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Nurodo, kad ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalį numatyto pažeidimo sudėtis yra formalioji, todėl pakanka nustatyta, kad prekės buvo gabenamos be dokumentų ar su suklastotais dokumentais bei jų vertę.

Pasak apelianto, iš byloje gabentų žoliapjovių skaičiaus, akivaizdu, kad jos gabentos ne asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl pagrįstai I. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalį ir jam šiame straipsnyje numatyta išlyga, netaikytina.

Apelianto manymu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikti dokumentai nėra tinkami, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų (važtaraštis ar kitas dokumentas įrodantis, kad veža sau priklausantį krovinį) bei Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse nurodytų daikto įsigijimo dokumentų (pirkimo–pardavimo sutartis, sąskaitą–faktūra). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė neaiškaus pobūdžio dokumentus, kurie kelia abejonių dėl jų autentiškumo ir legitimumo. Remiantis vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad prekės priklauso administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuosavybės teise. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tvirtina, kad ATPK 163¹¹ str. pavojinga veika laikoma prekių gabenimas be dokumentų nepriklausomai nuo to dėl kokių priežasčių prekes gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi. Šis pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Tas pats pasakytina apie prekių gabenimą su dokumentais, neturinčiais juridinės galios ir kurių autentiškumas yra nepatvirtintas, o tai yra tas pats kas gabenimas be dokumentų.

Dėl nurodytų aplinkybių, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius faktus ir nepagrįstai konstatavo, kad nėra ATPK 163¹¹ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties. Pažymėjo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriam siekiant nubausti ar auklėti pažeidėją, todėl netaikius nuobaudos, apeliantui sudaroma prielaida išvengti atsakomybės už panašaus pobūdžio veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčas kilęs dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje, padarymo. Apelianto teigimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai atitinka šiame straipsnyje nurodyto pažeidimo požymius, todėl teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą. Tvirtina, kad byloje įrodyti abu reikalingi požymiai, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, t. y. gabenamų prekių vertė viršija 30 MGL ir daiktai gabenti neturint dokumentų.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti, kad yra padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Iš ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalies dispozicijos matyti, kad konstatuojant šio pažeidimo padarymą gabenamų prekių vertė turi viršyti trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą ir turi būti gabenami be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė žoliapjovių įsigijimo dokumentus, kuriuos jis gavo jas įsigydamas Danijoje. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, šiuos dokumentus traktavo kaip neatitinkančius oficialios įsigijimo dokumentų formos, todėl padarė išvadą, kad daiktai buvo gabenami be jų įsigijimo dokumentų. Teigia, jog įsigijimo dokumentai turi atitikti Kelių transporto kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytus dokumentus arba Civiliniame kodekse nurodytus daikto įsigijimo dokumentus.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gabeno senas žoliapjoves, kurias, kaip nurodė I. V., įsigijo iš Danijos įmonių „CC Maskiner“, „Schmidts“, o vieną iš fizinio asmens. Muitinės pareigūnams pateikė visus dokumentus, kuriuos jam davė žoliapjovių pardavėjai. Tai 2016-04-25 faktūra Nr. 33928, 2016-04-20 faktūra Nr. 20435, 2016-04-27 faktūra Nr. 22287, 2016-04-19 faktūra (b. l. 12–15). Nurodė, jog vieną žoliapjovę įsigijo iš fizinio asmens, todėl negavo jokių dokumentų.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektyvioji pusė, t. y. asmens suvokimas apie daromą pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas gali būti įvykdomas tik tyčios kaltės forma, tačiau nagrinėjamu atveju teismo argumentavimas dėl tyčios nebuvimo nepaneigia nutarimo teisėtumo, nes byloje apskritai nėra įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog gabena prekes be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų.

Pažymima, jog ATPK 163¹¹ straipsnis pavojinga veika pripažįsta prekių gabenimą be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti, todėl aplinkybė, kad tam tikri dokumentai buvo pristatyti vėliau, nėra pagrindas atleisti prekes (krovinį) gabenantį asmenį nuo administracinės atsakomybės. Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui nėra svarbu ar jis dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia.

Bylos medžiaga nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dokumentus pateikė. Šio asmens įsitikinimu, tokie dokumentai yra tinkami, nes tik tokius jis gavo Danijoje ir pažymėjo, kad jis anksčiau dėl tokių dokumentų neturėjo jokių problemų. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ant jų yra įmonės antspaudai, iš kurių įsigijo žoliapjoves, įvardintos įsigytos žoliapjovės bei nurodyta jų įsigijimo kaina (b. l. 13–15). Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra Latvijos Respublikos pilietis, todėl akivaizdu, kad jam nėra žinomi Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė žoliapjovių įsigijimo dokumentus tokius kokius davė pardavėjai. I. V. nurodymas, kad iki tol dėl tokių įsigijimo dokumentų nėra turėjęs problemų, tik patvirtina, jog jis buvo įsitikinęs, kad jo daiktų įsigijimo dokumentai yra tinkami. Tai, kad jų forma ar turinys ne visiškai atitiko Kelių transporto kodekso 38 straipsnio 1 dalyje ar Civiliniame kodekse nurodytų daikto įsigijimo dokumentams keliamų reikalavimų (iš dokumentų negalima spręsti, kas yra jų įgijėjas), dar nesuponuoja išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog gabena prekes be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų (ATPK 10 str.). Vadovaujantis išdėstytais argumentais bei teisingumo, protingumo principais nėra pagrindo daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo daiktus gabeno be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų.

Kaip matyti iš ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalies dispozicijos, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šią dalį, būtina įrodytai ir tai, kad gabenamų daiktų vertė viršija 30 MGL sumos dydį. Šio straipsnio pastabose nurodyta, kad prekių (krovinio) vertė nustatoma Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka.

Klaipėdos teritorinė muitinė nustatė gabenamų prekių vertę pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 31 straipsnio nuostatomis, muitinės turimais duomenimis (2016-04 PREMI DB). Vienos žoliapjovės apskaičiuota vertė su privalomais sumokėti importo mokesčiais 873,93 Eur (b. l. 17). Iš byloje pateiktų žoliapjovių nuotraukų matyti, kad jos yra skirtingos būklės, visos yra dėvėtos, tačiau viena visiškai susidėvėjusi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kai kurių žoliapjovių pagaminimo metai yra 2000 m., kitų žoliapjovių pagaminimo metai nėra žinomi. Taigi gabentos žoliapjovės yra apie 16 m. senumo ar senesnės. Nors žoliapjovės yra skirtingos būklės, tačiau muitinės pareigūnai nustatė vienodą jų vertę. Nėra pateikti duomenys, kokia yra panašių ar tapačių žoliapjovių vertė, nėra aišku, ar buvo vertintas kiekvienos žoliapjovės nusidėvėjimo lygis. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų dokumentų matyti, kad gabenamas žoliapjoves įsigijo už žymiai mažesnę kainą – už vieną apie 100 Eur (b. l. 12–15). Kadangi nėra pateikto detalaus paskaičiavimo, todėl teismui nustatyta vertė kelia pagrįstų abejonių.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą apie gabentų daiktų vertę, bei atsižvelgdama į protingumo, teisingumo kriterijus, konstatuoja, jog bylos medžiaga taip pat nėra įrodyta, kad gabentų daiktų vertė viršija 30 MGL dydžio sumą.

Administracinių teisės pažeidimų bylose administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Taigi šioje byloje nėra pakankamai duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos nepažeistos, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmestinas, nutarimas paliekama galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos rinktinės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.