Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-331-651/2015

Teisėja Zita Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00090-2014-1

2015 m. gruodžio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų H. K., S. A., A. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2014-04-02 heroino įgijimo epizodas) – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (heroino pardavimo R. D. epizodas) – 3 (treji) metai laisvės atėmimo;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 (dvidešimt) parų arešto;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-04-02 iki 2014-04-04 (dvi paros) bei nuo 2014-07-15 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Taikyta BK 72 str. 2 d. ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti iš S. A. 1130 Lt, kuriems paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

A. T. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-06-05 iki 2014-06-06 (vieną para).

H. K. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės:

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 15 (penkiolika) parų arešto;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (heroino pardavimo A. T. epizodas) – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės paskirtos bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-04-02 iki 2014-04-04 (dvi paros) bei nuo 2014-06-05 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir J. G., D. Č., A. L., A. G., R. D., I. S., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą – heroiną: ji 2014 m. balandžio 2 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) folijos lankstinukų su ne mažiau kaip 2,659 g gelsvų miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,048 g narkotinės medžiagos – heroino, juos tą pačią dieną, laikydama pas save, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno iki (duomenys neskelbtini) sankryžos, Klaipėdoje, kur apie 18.11 val., policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, ji buvo sulaikyta ir pristatyta į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą Jūros g. 1, Klaipėdoje, kur apie 18.40 val. jos asmens kratos metu striukės rankovėje 30 (trisdešimt) folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – heroinu – rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, S. A. 2014 m. liepos 14 d. ryte, tikslus laikas tyrimo nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, iš tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) vnt. folijos lankstinukų su ne mažiau kaip 1,645 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,496 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir joje laikė. Tęsdama nusikalstamą veiklą, S. A. 2014 m. liepos 15 d., apie 16.15 val., nurodytame bute 1 (vieną) folijos lankstinuką su 0,105 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,034 g narkotinės medžiagos – heroino, perdavė R. D., o likusią narkotinę medžiagą toliau neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė iki 2014 m. liepos 15 d. 21.10 val., kai kratos jos gyvenamojoje vietoje metu 19 (devyniolika) folijos lankstinukų su 1,54 g šviesiai rudos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,462 g narkotinės medžiagos – heroino – rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, S. A. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), laikė 2 (du) – popierinį ir folijos –lankstinukus, iš kurių popieriniame lankstinuke buvo 0,101 g narkotinės medžiagos – kanapių, o folijos lankstinuke – 0,172 g narkotinės medžiagos – kanapių. Šią nusikalstamą veiką ji tęsė iki 2014 m. liepos 15 d., kai apie 21.10 val. kratos jos gyvenamojoje vietoje metu 2 (du) lankstinukus su nurodytais kiekiais narkotinės medžiagos – kanapių – rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, S. A. iki 2014 m. liepos 9 d., tikslus laikas ir data tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdama teisėto pagrindo, kaip daiktą, užtikrinantį, kad R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), grąžins jai piniginę skolą, paėmė ir taip įgijo R. D. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 12505480, kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. liepos 15 d., kai apie 21.10 val. kratos, atliktos jos gyvenamojoje vietoje, metu nurodytą dokumentą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – heroiną: jis, 2014 m. birželio 5 d., apie 17.10 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, iš H. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 300 litų įgijo vieną polietileninį maišiuką su 2,215 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,081 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį laikė su savimi, kol tą pačią dieną prie nurodyto namo buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir įsodintas į tarnybinį automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje jis pas save laikytą maišiuką su nurodyta narkotine medžiaga paslėpė už sėdynės, kur jį apie 18.15 val. automobilio apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

H. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame automobilyje „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikė ir juo gabeno ne mažiau kaip 6 (šešias) tabletes, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,012 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo. Šia veiką jis vykdė iki 2014 m. gegužės 12 d., kada buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą Jūros g. 1, Klaipėdoje, kur apie 23.30 val. nurodyto automobilio apžiūros metu vieną gamyklinę pakuotę su 6 (šešiomis) tabletėmis, kurių sudėtyje buvo 0,012 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, H. K. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2014 m. birželio 5 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė polietileninį maišiuką su ne mažiau kaip 2,215 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,081 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 5 d., apie 17.10 val., atgabeno prie (duomenys neskelbtini) namo ir už 300 litų pardavė A. T..

S. A. ir H. K. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

A. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavus apeliacinių skundų motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus, todėl pagrįstai nuteistuosius pripažino kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Tačiau, įvertinus paskirtų bausmių subendrinimą, konstatuotina, kad teismas netinkamai pritaikė bausmių subendrinimą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl nuteistosios S. A. apeliacinio skundo

Iš nuteistosios S. A. apeliacinio skundo matyti, kad keliami klausimai dėl tinkamo veikos kvalifikavimo, tinkamo bausmių paskyrimo ir jų subendrinimo.

Atsižvelgus į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo veiką (2014-04-02 epizodas) kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, todėl nėra pagrindo ir dėl to švelninti bausmę.

Dėl bausmių subendrinimo.

Iš nuteistosios S. A. apeliacinio skundo matyti, jog yra keliamas tinkamo paskirtų bausmių subendrinimo klausimas. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai subendrino paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu. Mano, kad įvertinus tai, jog padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumo laipsnį, teismas privalėjo bausmes subendrinti apėmimo būdu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad S. A. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju S. A. nuteista už skirtingas nusikalstamų veikų kategorijas: baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 str. 2 d.), apysunkį (302 str. 1 d.), sunkų (BK 290 str. 1 d.) nusikaltimus.

Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų veikų rūšims ar kategorijoms, galutinė bausmė skiriama taikant apėmimo būdą. Tuo atveju, kai padaryti nusikaltimai priskiriami tai pačiai nusikaltimų kategorijai, paskirtos bausmės gali būti subendrintos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 4 d.). Jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu (BK 63 str. 6 d.).

Pirmosios instancijos teismas S. A. paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes (BK 63 str. 1, 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) pap.). Nustačius, jog S. A. nuteista už skirtingų kategorijų nusikaltimus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas paskirtas bausmes, nepagrįstai taikė vien dalinio sudėjimo būdą, todėl yra pagrindas paskirtas bausmes subendrinti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju nuteistoji padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, du sunkius bei vieną apysunkį nusikaltimus. S. A. už veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2014-07-14 heroino pardavimo R. D. epizode), paskirta griežčiausia 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu yra pagrindas griežčiausia bausme apimti už baudžiamąjį nusižengimą paskirtą bausmę ir paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kitos nusikalstamos veikos, už kurias nuteista S. A., priskirtos prie sunkių ir apysunkių nusikaltimų, todėl yra pagrindas už šias veikas paskirtas bausmes sudėti dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios 3 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos apėmus bausmes, paskirtas už veikas, padarytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (heroino pardavimo epizodas) ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (epizodas 2014-04-02) ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės sudedamos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtina galutinė 3 metų 6 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmė (BK 63 str. 4 d.).

Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo.

Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatą ir sumažinti 1/3 skirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad BK 64¹ straipsnis taikomas tuo atveju, kai byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir tik tada, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ str. 1, 2 d. ). Bylos duomenimis nustatyta, kad byla nebuvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka. Be to, S. A. 2015-03-17 teismo posėdžio metu iš pradžių kaltę pripažino tik iš dalies, todėl vien dėl to teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimą dėl galimybės bylą nagrinėti taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (t. 11, b. l. 90). Esant nurodytoms aplinkybės, nėra pagrindo S. A. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtą galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl nuteistojo A. T. apeliacinio skundo.

A. T. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kuri nustato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Dispozicijoje numatytos veikos – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas – sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 259 str. l d. nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kaip tai numatyta BPK 305 straipsnyje.

Įvertinus byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. T. 2014-06-05 įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – heroiną, neturėdamas tikslo jo parduoti, ir tai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Nors A. T. ginčija savo kaltę, tačiau kolegija, įvertinusi byloje pateiktų duomenų visumą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. T. kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo.

Taip pat bylos duomenimis įrodyta, kad A. T. laikė narkotinę medžiagą – heroiną. Kaip matyti iš 2014-06-05 slapto sekimo pažymos, A. T. buvo sulaikytas iš karto po susitikimo su H. K. (t. 2, b. l. 98). Policijos automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas tą pačią dieną, kai buvo sulaikytas A. T.. Iš 2014-06-05 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus policijos tarnybinį automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, už galinės sėdynės, ant kurios sėdėjo A. T., buvo rastas ir paimtas polietileninis maišelis su gelsvos spalvos nevienalyte medžiaga, jis buvo įdėtas į baltos spalvos voką, kuris buvo užklijuotas ir užantspauduotas dalyvavusiems asmenims pasirašant (t. 3, b. l. 193–195). Iš specialisto 2014-06-12 išvados Nr. 140-(3013)-IS1-3028 matyti, kad gelsvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2014-06-05 rastų automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,081 g (t. 3, b. l. 199–200).

Atmestini A. T. argumentai, jog aplinkybę, kad jis neturėjo narkotinių medžiagų ir jų nepaslėpė po automobilio sėdyne, patvirtina ir tai, kad ant maišelio nebuvo rasta jo DNR pėdsakų. Nesutiktina su apeliantu, kad išvadoje dėl asmenų DNR biologinių pėdsakų yra aiškiai pasisakyta, kad A. T. ir H. K. pėdsakų nerasta.

Iš 2014-09-29 specialisto išvados Nr. 140-(3014)-IS1-4861 matyti, kad ant tirti pateikto maišelio, paimto 2014-06-05 apžiūrint automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami buvo tik vienos moters biologiniai pėdsakai (t. 4, b. l. 5–6). Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados, ant maišelio rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, kurie netinkami asmens tapatybei nustatyti. Ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad A. T. ir H. K. DNR biologinių pėdsakų tikrai ant maišelio nebuvo. Be to, A. T. DNR biologiniai pėdsakai galėjo nusitrinti maišelį slepiant po automobilio sėdyne.

Įvertinus visus įrodymus, nėra pagrindo sutikti su nuteistuoju A. T., kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl H. K. apeliacinio skundo

Iš nuteistojo H. K. apeliacinio skundo matyti, kad ginčija savo kaltę dėl dviejų epizodų, t. y. dėl 2014-05-12 klonazepamo laikymo ir gabenimo bei 2014-06-05 narkotikų pardavimo A. T..

H. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Kolegija, įvertinusi byloje pateiktų duomenų visumą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad H. K. laikė ir gabeno klonazepamo tabletes.

Dėl 2014-05-12 epizodo nuteistasis prašo nevertinti jo prisipažinimo, nes jis save apkalbėjo įkalbėtas advokato. Teigia, kad klonazepamo tabletes jo automobilyje pametė D. Č., tai pats ir pripažino. Pažymėjo, kad pats tokių tablečių nevartoja, todėl jos jam nereikalingos. Kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. Č. kartu su H. K. į Vilnių vyko 2014-04-02. Klonazepamo tabletės H. K. automobilyje rastos 2014-05-12, t. y. daugiau nei po mėnesio. H. K. priklausančio automobilio „Opel Zafira“ 2014-05-12 apžiūros metu atvertus vidurinės kairės pusės keleivio sėdynės atlošą, už rankos atramos rasta užkišta plokštelė su tabletėmis. Nuteistasis H. K. automobilio apžiūroje dalyvavo ir pasirašė 2014-05-12 apžiūros protokolą (t. 3, b. l. 137–139). Jokių pastabų dėl atliktos apžiūros nepateikė. Dėl nurodytų aplinkybių taip pat nėra pagrindo sutikti su nuteistuoju, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad tabletės buvo slepiamos. Taigi šiais duomenimis paneigta nuteistojo iškelta versija, kad tabletes pametė D. Č., nes jos buvo paslėptos, o ne pamestos matomojo vietoje. Be to, tabletės rastos plokštelėje, o D. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad tabletes turėjo palaidas kelnių kišenėje (t. 11, b. l. 92). Policijos pareigūnas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pas D. Č. kelnių kišenėje buvo rastos tabletės (t. 11, b. l. 100). Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad D. Č. nebuvo pagrindo slėpti tablečių, nes jis jas vartojo su gydytojo paskyrimu. Aplinkybė, kad pats H. K. nevartoja klonazepamo tablečių, dar nepaneigia fakto, kad jų nelaikė ir negabeno. O H. K. įgyti, laikyti bei gabenti minėtų tablečių neturėjo teisėto pagrindo. Nors ir H. K. neigia savo kaltę, tačiau byloje esančių duomenų visuma patvirtina faktą, kad būtent H. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame automobilyje „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikė ir gabeno ne mažiau kaip 6 tabletes, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,012 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog H. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Nesutiktina su apeliantu, kad byloje nėra įrodyta, jog jis 2014-06-05 pardavė narkotinę medžiagą – heroiną – A. T.. Byloje esančių įrodymų visetas, priešingai nei tvirtina nuteistasis, patvirtina narkotinių medžiagų pardavimą A. T. faktą.

Nuteistojo teigimu, tokių pinigų, kaip nurodyta bylos medžiagoje, pas jį rasta nebuvo, be to, ir liudytojas A. A. patvirtino tik pinigų davimo faktą, tačiau nepatvirtino, kad H. K. ką nors už gautus pinigus A. T. būtų davęs. Apeliantas taip pat nurodo, kad nepagrįstai teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais A. T. parodymais, nes nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl šie įrodymai negali būti laikomi pagrįstais.

Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 str. nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 str. 1, 4 d.), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013).

Bylos medžiaga paneigta A. T. versija, kad pinigus H. K. sumokėjo už kelionę į Priekulę. A. T. prisipažino, kad už 300 Lt iš H. K. įsigijo heroino. Nors A. T. vėliau šią aplinkybę paneigė, tačiau netikėti jo pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindo, nes jie sutampa su byloje esančiais įrodymais. Be to, nėra pagrindo nesutikti su prokuroru, jog A. T. parodymus dėl heroino įsigijimo iš H. K., duotus ikiteisminio tyrimo metu, pakeitė H. K. naudai paveiktas trečiųjų asmenų. Tai patvirtinta telefoniniais pokalbiais, užfiksuotais 2014-06-14 18.21 val. bei 2014-06-15 13.05 val., tarp H. K. ir S. A. (t. 5, b. l. 74–78, 81–89).

2014-06-05 H. K. apžiūros metu iš viso rasta 155 Lt 68 ct (trys popierinės kupiūros po 50 Lt, monetomis 5 Lt ir 68 ct) (t. 4, b. l. 10, 14). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, H. K. su A. T. susitiko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2014-06-05 17.05 val. Po jų susitikimo H. K. įsėdo į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo. Po šio susitikimo H. K. buvo sekamas toliau ir užfiksuota, kad jis buvo dar keliose vietose ir susitiko su kitais žmonėmis. Policija H. K. sulaikė tik 18.15 val. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 98–99). Taigi nuo nusitikimo su A. T. iki H. K. sulaikymo praėjo daugiau nei viena valanda laiko. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad H. K. po susitikimo su A. T., jo metu pardavė heroiną, turėjo visas galimybes pinigus išleisti, juolab, kad buvo susitikęs su kitais žmonėmis. Todėl tai, kad buvo rasta kita pinigų suma nei buvo davęs A. T., dar nepatvirtina, kad H. K. nepardavė A. T. narkotinių medžiagų – heroino. Rastų pinigų sumos nesutapimo faktas šiuo atveju nėra esminis argumentas, kuriuo remiantis būtų galima manyti, kad H. K. nepardavė A. T. narkotinių medžiagų. Be to, pinigų gavimo faktą iš A. T. patvirtino ir pats H. K. (t. 11, b. l., 98). H. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog A. T. pardavinėjo narkotikus. Šis prisipažinimas sutampa su visais kitais byloje esančiais įrodymais, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Apelianto argumentai dėl DNR tyrimo atmestini tais pačiais motyvais, kaip ir A. T. skunde nurodyti tapatūs argumentai.

Apelianto teigimu, nepagrįstai buvo atmesti jo prašymai surengti akistatą su A. T. bei apklausti liudytoją A. A.. Pažymėtina, kad šis klausimas išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-07 nutartimi (t. 8, b. l. 17–18). Pažymėta, kad nei įtariamasis H. K., nei jo gynėjas tokių prašymų nebuvo pareiškę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas A. A. buvo apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame teismo posėdyje (t. 11, b. l. 131–144). Kaltinamieji H. K. bei A. T. dalyvavo teisiamajame teismo posėdyje, todėl turėjo galimybę išreikšti savo pozicijas. Be to, pažymėtina, kad tai, jog nebuvo atliekami kiti tyrimo veiksmai (neatlikta akistata su A. T.), savaime nereiškia, kad reikšmingos bylos aplinkybės ištirtos nepakankamai. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal H. K. prašymą buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir perklausytas liudytojo A. A. apklausos pirmos instancijos teisme garso įrašas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visų bylos aplinkybių ištyrimas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-9/2012, 2K-19/2014).

Kiekvienu atveju, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui privalu įvertinti, ar paskirta bausmė formaliai atitinka įstatymo reikalavimus, ar paskirta bausmė tinkamai individualizuota.

H. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas pagal BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, už kurią H. K. paskirta 15 parų arešto, priskirtina prie nesunkių nusikaltimų. BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurią H. K. paskirta 3 metų laisvė atėmimo bausmė, – prie sunkių (BK 11 str.). Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirtas bausmes subendrino 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, todėl nuosprendžio dalis dėl bausmių, paskirtų H. K., subendrinimo keistina. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu yra pagrindas griežčiausia bausme apimti už nesunkų nusikaltimą paskirtą bausmę ir paskirti galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Taigi kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. T. ir H. K. kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti, skundžiamame teismo nuosprendyje bei šioje nutartyje aptarti įrodymai, kolegijos nuomone, patvirtina tiek apeliantų padarytų nusikalstamų veikų objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius, taip pat ir jų veikimą tiesiogine tyčia. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, įrodymų visumos vertinimą bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus arba rėmėsi netinkamais įrodymais ir dėl to priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Tačiau, įvertinusi H. K. bei S. A. paskirtų bausmių subendrinimą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmių subendrinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo H. K. ir S. A. pakeisti (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.)

Dėl atstovavimo išlaidų.

Klaipėdos apygardos teisme 2015-10-15 bei 2015-11-05 iš Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus gauti prašymai priteisti valstybės naudai iš kaltinamųjų H. K., A. T. tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Kolegija pažymi, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su pastarojo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų H. K. ir A. T. – netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo nuteistiesiems S. A. ir H. K. pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu S. A. paskirtas bausmes už baudžiamąjį nusižengimą – 20 (dvidešimt) parų arešto pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir sunkų nusikaltimą – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (heroino pardavimo D. epizodas) subendrinti apėmimo būdu griežčiausia bausme apimant už baudžiamąjį nusižengimą paskirtą bausmę ir paskirti subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi S. A. paskirtas bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už 2014-04-02 epizodą paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę) ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (10 parų arešto) subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos subendrintos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti S. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 2 (dviem) dienoms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu H. K. paskirtas bausmes pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (15 parų arešto) ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 metus laisvės atėmimo), subendrinti apėmimo būdu griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti H. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.