- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-04
- Bylos Nr.
- eI2-6253-860/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07266-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis, Erminijus Baziulis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. A. Y.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. A. Y. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą, kuriuo jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą iš naujo.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas 2025 m. gruodžio 10 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuo jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjo nuomone, toks Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei turi būti panaikintas. Nurodo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintas teisės normas, t. y. skundžiamame Sprendime nėra tinkamų motyvų, pagrindžiančių jam atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindo. Anot pareiškėjo, Sprendime atsakovas formaliai nurodo, jog jis atsakinėjo į jam pateiktus klausimus neišsamiai ir netiksliai, motyvai studijuoti Lietuvoje nėra pagrįsti bei paviršutiniški, o jo tikslas - galimybė judėti Šengeno erdvėje. Tačiau pareiškėjo teigimu, iš skundžiamo Sprendimo nėra aišku, kokia apklausos metu pateikta informacija neatitinka realybės, t. y. kokie tikrovės neatitinkantys duomenys buvo pateikti, kaip jis klaidino atsakovą, ką nuslėpė ir pan. Taip pat pažymi, jog Sprendime atsakovas nesiejo kažkokios apibrėžtos jo interviu metu pateiktos informacijos su jos neatitikimu tikrovei. Tad pareiškėjas nesupranta, ką atsakovas laiko sąmoningos tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu. Dar pareiškėjui nėra aišku, kokiais būdais atsakovas nustatė, kad jo tikslas yra ne studijos, tačiau tik galimybė judėti Šengeno erdvėje, ar jis anksčiau taip yra pasielgęs ir pan. Pareiškėjas taip pat mano, jog atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jam atvykus į Lietuvą kyla nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjo įsitikinimu, tokia atsakovo pozicija yra visiškai nepagrįsta, t. y. Sprendime cituojamos tik teisės normos, kurios reglamentuoja nelegalios migracijos grėsmę ir jos nustatymo kriterijus, tačiau nepateikta konkrečių argumentų, kodėl jo atvykimas gali sukelti nelegalią grėsmę. Galiausiai pareiškėjas skunde nurodo, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad ketina studijuoti pagal studijų programą (programas) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kolegija). O 2025 m. gruodžio 2 d. įvyko nuotolinė pareiškėjo apklausa, siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Tačiau atsakovo teigimu, pareiškėjas atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, pateikė neišsamią informaciją. Tad nuotolinės apklausos metu pareiškėjo motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški ir pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti. Pažymi ir tai, kad vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teigimu, buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Atsiliepime nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog skundžiamas Sprendimas nėra pagrįstas ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovo teigimu, apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, dėl ko nustatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytos aplinkybės. Teigia, kad užsieniečiams apklausose užduodami klausimai yra susiję su turimu išsilavinimu, studijų programa, pragyvenimo šaltiniu Lietuvoje, išlaidų skirtų pragyvenimui dydžiu, informacijos apie studijų galimybes Lietuvoje gavimu. Nurodyta informacija tiesiogiai siejasi su tikslu studijuoti Lietuvos Respublikoje. Jeigu asmuo negali atsakyti į šiuos klausimus, kai jis Lietuvos Respublikoje planuoja studijuoti anglų kalba, tai, arba asmuo neturi pakankamai anglų kalbos žinių (užduodami klausimai buvo paprasti, formuluoti bendrąja anglų kalba), arba jis nėra suinteresuotas studijuoti Lietuvos Respublikoje. Abiem atvejais asmuo neturi tikslo studijuoti Lietuvos Respublikoje, nors tai ir deklaruoja rašytiniais įrodymais. Migracijos departamentas pažymi, jog apklausoje nustatinėjo ar pareiškėjo dokumentuose deklaruojami vykimo į Lietuvą tikslai yra tikrieji jo tikslai gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Tačiau, anot atsakovo, pareiškėjas pasakodamas apie studijas (duomenys neskelbtini) painiojosi, kada jis baigė studijas, nurodė, jog studijas baigė 2024 metais po atliktos praktikos, nors pagal prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus studijas baigė 2022 metais. Taip pat nesugebėjo paaiškinti kaip susitaupė lėšas nedirbdamas, o tik atlikdamas praktiką bei nesugebėjo paaiškinti, kodėl pasirinko studijas Lietuvoje. Įvertinus šiuos trūkumus bei nesutapimus, teigia, kad kilo pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis studijų institucijoje, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės. Kartu akcentuoja, jog aplinkybes, kad pareiškėjas apklausos metu pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus, pareiškėjo prašyme pateikta informacija neatitinka duomenų nurodytų prie prašymo pridėtame dokumente, nustatyti prieštaravimai tarp prašyme pateiktos informacijos ir dokumente esančių duomenų, vertina kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje), o vien tik faktinė aplinkybė, kad asmuo yra priimtas studijuoti į Kolegiją pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi. Taigi, mano, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2025 m. gruodžio 10 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui A. A. Y. ((duomenys neskelbtini) piliečiui) išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
4.1. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 28 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas), tuo pagrindu, kad yra studentas.
4.2. Pareiškėjas pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi keitimo/išdavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
4.3. 2025 m. gruodžio 2 d. įvyko nuotolinė pareiškėjo apklausa.
4.4. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, 2025 m. gruodžio 10 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes:
- duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės;
- yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, pateikė neišsamią informaciją, asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški) sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis leidimo laikinai gyventi teikiamomis privilegijomis, pvz., galimybe judėti visoje Šengeno erdvėje. Tad Migracijos departamentas sprendė, jog toks pareiškėjo elgesys suponuoja išvadą, kad jis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę. Sprendime taip pat nurodyta, jog Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 (toliau – ir Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 papunkčiai). Taip pat pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas), ir įvertinus visas faktines aplinkybes, Sprendime nurodyta, jog pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė: asmuo apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus (6.10 papunktis); yra pagrindo įtarimams, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (7 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, Migracijos departamentas nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
4.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas Sprendimą panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo Prašymą.
5. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.
6. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...>. To paties straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodoma, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
7. Kriterijų aprašo, be kita ko, reglamentuojančio užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimą, priėmimą, sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimą, 29 punkte numatyti Įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus patvirtinantys dokumentai.
Pagal Kriterijų aprašo 29.34 papunktį, Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą patvirtina mokslo ir studijų institucijos tarpininkavimo raštas, kuriame turi būti patvirtinama, kad užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kad jis turi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti, taip pat nurodytas konkrečios Europos Sąjungos arba daugiašalės programos, kuri apima judumo priemones, arba dviejų ar daugiau mokslo ir studijų institucijų susitarimo pavadinimas, jeigu užsienietis atvyksta pagal šią konkrečią programą ar susitarimą, ir tėvų arba vieno iš jų, globėjo (rūpintojo) arba kito teisėto atstovo sutikimas dėl numatomo gyvenimo (studijų) Lietuvos Respublikoje, jei užsienietis yra nepilnametis.
8. Pažymėtina, jog Kriterijų aprašo 6 punkte nurodyta, kad, nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: <...> nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); <...> užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus (6.10 papunktis); <...>.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartų teisės aktų nuostatų sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu yra siejamas su užsieniečio mokymusi konkrečioje mokslo ir studijų institucijoje, kuri išduoda tarpininkavimo raštą, jog užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas), patvirtina, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kt., taip pat nurodo studijų trukmę, su kuria siejamas leidimo laikinai gyventi terminas (Įstatymo 46 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, teikdamas Migracijos departamentui Prašymą studijų pagrindu, būtų nepateikęs visų reikalingų dokumentų, numatytų Kriterijų aprašo 29 punkte.
11. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog Migracijos departamentas pripažino, kad pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 46 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau Prašymo netenkino, nes pareiškėjas, atsakovo teigimu, apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Taigi, Migracijos departamentas, remdamasis Kriterijų aprašo 6 punktu, nustatė, kad, įvertinus visas faktines aplinkybes, buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); asmuo apklausos metu neatsakė ar pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus, nesugebėjo atsakyti į užduodamus klausimus (6.10 papunktis). Taip pat atsakovas vertino, jog pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir mokytis Lietuvos Respublikoje (Kriterijų aprašo 7 punktas).
12. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
13. Aiškindamas VAI 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos atitiktis yra 10 straipsnio 5 dalis), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus; taip pat su gero administravimo principu (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-2430/2014).
LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą, jo turinį, konstatuoja, kad jame nėra pateikti Migracijos departamento pagrindinę išvadą – kad pareiškėjas apklausos metu teikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus, pagrindžiantys argumentai. Tad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas, jame nurodytas tik teisinis reglamentavimas ir atsakovo prielaidos bei deklaratyvus teiginys dėl pareiškėjo atsakymų į apklausos klausimus neišsamumo. Sprendime nėra analizuojamos individualios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo siekiu atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi, siekiant studijuoti Kolegijoje. Sprendime nėra nurodoma, kurie pareiškėjo teiginiai Migracijos departamento vykdytos apklausos metu sudarė prielaidas spręsti, kad pareiškėjo tikrieji ketinimai dėl leidimo laikinai gyventi įgijimo studijų pagrindu yra nesusiję su jo studijomis Kolegijoje. Juo labiau, kad pareiškėjas yra sumokėjęs už mokslą Lietuvoje, buvo priimtas studijuoti Kolegijoje. Pažymėtina, kad šiuo atveju Sprendime iš esmės apsiribota bendrais ir nepagrįstais spėjamais teiginiais dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo ir rimto pagrindo manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, taip pat aktualių teisės aktų nuostatų nurodymu, tačiau individualus konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstas vertinimas nėra pateiktas. Taip pat iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokius konkrečiai tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą pateikė pareiškėjas. Be to, šias atsakovo išvadas sugretinus su pateikta 2025 m. gruodžio 2 d. pareiškėjo apklausos transkripcija taip pat negalima spręsti, apie kokius konkrečiai neatsakytus, ar netinkamai atsakytus klausimus, kurie sukėlė abejonių dėl tikrojo pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo, skundžiamame Sprendime nurodo atsakovas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Sprendime nėra atliktas su asmeniu, siekiančiu įgyti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, susijusių aplinkybių visumos tyrimas ir vertinimas.
15. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime pasisakė dėl tam tikrų aplinkybių, pvz., negalėjo atsakyti į elementarius klausimus apie studijas Kolegijoje ir pan., kurios nėra nurodytos skundžiamame Sprendime. Tačiau LVAT yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.).
Pažymėtina, kad atsakovui teikiant atsiliepimą į skundą nėra teisinių kliūčių papildomai paaiškinti apskųsto sprendimo (šiuo atveju Migracijos departamento Sprendimo) priėmimo teisinius bei faktinius pagrindus, tačiau nėra suteikta teisė atsiliepimu į skundą taisyti administracinį aktą (šiuo atveju Sprendimą), bei nurodant faktinius tokio sprendimo priėmimo pagrindus, kurie nebuvo nurodyti ginčijamame sprendime (bendrine prasme); priešingu atveju administracinės bylos ribos taptų neapibrėžtos, o teisingas ginčo išsprendimas paneigtas.
Taigi, atsakovo atsiliepime pateikti priimto Sprendimo argumentai dėl papildomo faktinio pagrindo nevertintini ir jie nedaro įtakos nemotyvuotam skundžiamam Sprendimui.
16. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), kadangi vien skundžiamame Sprendime nurodytos aplinkybės – nuotolinės apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti – nėra pakankamos pripažinti, kad motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, kad skundžiamame Sprendime nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, nulėmę Sprendime daromas išvadas.
17. Taigi, yra pagrindas skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Panaikinus Sprendimą, tenkinamas ir pareiškėjo skundo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. Migracijos departamentas įpareigojamas pareiškėjo Prašymą nagrinėti iš naujo.
18. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
19. Pareiškėjo skundas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas jo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Taip pat pareiškėjas patyrė 308 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (skundo teismui surašymą). Šios atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, racionalios ir būtinos bei atitinka teisės aktuose nustatytus dydžius (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatymo). Taigi, pareiškėjas iš viso patyrė 330,5 Eur (22,50 Eur + 308 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Tad pareiškėjui iš atsakovo priteistina būtent 330,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. Y. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti.
Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ bei įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo A. A. Y. 2025 m. lapkričio 28 d. pateiktą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėti iš naujo.
Priteisti pareiškėjui A. A. Y. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 330,5 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.