- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-1492-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05110-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- AB „Autoūkis“
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-571-896/2012 pagal ieškovo AB „Autoūkis“ ieškinį atsakovams G. B. firmai „(duomenys neskelbtini)“ ir G. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas AB „Autoūkis“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. B. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš skolininko G. B. 49365,49 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 82-84, t. 2, b.l. 1-3). Ieškovas nurodė, kad šioje byloje reikalavimui senaties terminas netaikytinas. Atsakovas pripažino skolą, tris kartus ranka rašė pasižadėjimus sumokėti, paskutinis atsakovo mokėjimas buvo 2010-12-27. Tai rodo, kad jis prievolę pripažino. Dėl automobilio Renault Scenic, tai šiuo atveju naudotis automobiliu perdavimo terminas buvo 36 mėn. Mokėjimų terminas buvo pratęstas, kadangi buvo sudaryta sutartis ir sutartimi prisiimti įsipareigojimai atsakovo buvo vykdomi, tai šalys susitarė, kad atsakovas nuomosis automobilį iki tam tikros datos. Jei būtų išmokėta visa automobilio vertė, nuosavybės teisė būtų perėjusi atsakovui, bet taip nebuvo, nes atsakovas neįvykdė visų sutarties sąlygų. Už Renault Scenic atsakovas ieškovui mokėjo ir draudimą. Sutarties nutraukimo nebuvo, tik aktas, kad atsakovas grąžina automobilį. Pagal neapmokėtas sąskaitas atsakovas mokėjimus pradėjo 2006-01-31. Ieškovas atsakovo įmokas paskirstydavo taip, kad būtų apmokėtos seniausios sąskaitos. Su 2004-05-07 susitarimo protokolu atsakovas buvo supažindintas, nors atsakovo šis protokolas ir nepasirašytas. Tai patvirtina perdavimo – priėmimo aktas, kurį pasirašė atsakovas. Sutartinių įsipareigojimų atsakovas nevykdė nuo 2004-04-01. Tai matyti iš pateiktų sąskaitų. Informacijos, kad pavogtas automobilis Toyota Land Cruiser, ieškovas neturėjo. Tai nieko nekeičia, nes pagal finansinio lizingo sutartį aiškiai nurodyta, jog turtui dingus lizingo gavėjas įsipareigoja padengti įsiskolinimą ir visą likusią mokėjimo grafike sutarties kainą. 2004-11-04 atsakovas pasižadėjime savo ranka yra parašęs, kad skolingas 89000 Lt. 2007-01-23 rašytame pasižadėjime nurodyta suma yra 103000 Lt. Skola išaugo dėl Toyota Land Cruiser automobilio nuomos. Dėl šio automobilio sutartiniai santykiai tęsėsi iki mokėjimo grafiko pabaigos, iki paskutinės įmokos (t. 2, b.l. 87-88).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį dalyje dėl 2923,05 Lt netesybų atmetė suėjus ieškinio senaties terminui. Likusioje dalyje ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui AB „Autoūkis“ iš atsakovo G. B. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš G. B. 46442,44 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-12-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 752,56 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 1421,40 Lt žyminio mokesčio. Priteisė atsakovui G. B. iš ieškovo AB „Autoūkis“ 38,55 Lt teisinės pagalbos išlaidas. Priteisė iš G. B. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir iš G. B. po 10,69 L pašto išlaidas valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad tarp SPAB „Autoūkis“ ir G. B. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 2001-09-27 buvo sudaryta Finansinio lizingo sutartis Nr. SF391, kuria G. B. firma „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo ilgalaikės išperkamosios nuomos pagrindu automobilį Renault Scenic (b.l. 15-20). Automobilis Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001-09-27 perdavimo naudotis aktu perduotas G. B. firmai „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 21). 2007-01-23 perdavimo priėmimo aktu automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas AB „Autoūkis“ (b.l. 22). Teismas nurodė, kad iš 2001-09-27 sutarties Nr. SF391/1 priedo matyti, kad iš viso už automobilio Renault Scenic nuomą per laikotarpį nuo 2001-10-10 iki 2004-09-10 G. B. firma „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti 23489,66 Lt (t. 2, b.l. 82). AB „Autoūkis“ atsakovui laikotarpiu nuo 2003-09-02 iki 2004-09-01 pateikė sąskaitas dėl apmokėjimo už automobilio Renault Scenic nuomą pagal sutartį Nr. SF391/1 iš viso 9223,60 Lt sumai (t. 1, b.l. 23-31, t. 2, b.l. 9, 12, 14, 17, 18, 21, 23, 27, 30, 32, 33, 36, 39, 41, 42, 45, 47). Pagal ieškovo paskaičiavimus G. B. firmos „(duomenys neskelbtini)“ skola 2011-09-23 už automobilį Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4921,78 Lt (t. 1, b.l. 32). Tarp SPAB „Autoūkis“ ir G. B. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 2001-10-12 buvo sudaryta Finansinio lizingo sutartis Nr. SF399, kuria G. B. firma „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo ilgalaikės išperkamosios nuomos pagrindu automobilį Audi A8 (b.l. 33-38). Automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2001-09-27 perdavimo naudotis aktu perduotas G. B. firmai „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 39). Iš 2004-05-07 perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad vadovaujantis finansinio lizingo sutarties Nr. 560 priedu Nr. 4 – susitarimų protokolu AB „Autoūkis“ priėmė, o G. B. firma “(duomenys neskelbtini)“ perdavė automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 40). Iš 2001-10-12 sutarties Nr. SF399 priedo matyti, kad iš viso už automobilio Audi A8 nuomą per laikotarpį nuo 2001-11-10 iki 2004-10-10 G. B. firma „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti 154751,86 Lt (t. 2, b.l. 54). AB „Autoūkis“ atsakovui laikotarpiu nuo 2003-09-02 iki 2004-05-01 pateikė sąskaitas dėl apmokėjimo už automobilio Audi A8 nuomą pagal sutartį Nr. SF560 iš viso 37067,22 Lt sumai (t. 1, b.l. 41-43, t. 2, b.l. 10, 11, 16, 19, 22, 26, 29, 34, 37). Iš 2004-01-02 sąskaitoje Nr. ALL0000154 atlikto įrašo ranka amatyti, kad pagal šią sąskaitą nesumokėta 7,61 Lt (b.l. 2-22). Iš 2004-03-01 sąskaitoje Nr. ALL0001169 atlikto įrašo ranka amatyti, kad pagal šią sąskaitą nesumokėta 23,83 Lt (t. 1, 41, t. 2, b.l. 29). Pagal ieškovo paskaičiavimus G. B. firmos „(duomenys neskelbtini)“ skola 2011-09-23 už automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra 8260,99 Lt (t. 1, b.l. 44). Tarp SPAB „Autoūkis“ ir G. B. firmos „(duomenys neskelbtini)“ 2002-03-04 buvo sudaryta Finansinio lizingo sutartis Nr. SF495, kuria G. B. firma „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo ilgalaikės išperkamosios nuomos pagrindu automobilį Toyota Land Cruizer (t. 1, b.l. 45-50). Iš 2002-03-04 sutarties Nr. SF495 priedo matyti, kad iš viso už automobilio Toyota Land Cruizer nuomą per laikotarpį nuo 2002-04-10 iki 2005-03-10 G. B. firma „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti 102967,54 Lt (t. 2, b.l. 81). Automobilis Toyota Land Cruizer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2002-03-01 perdavimo naudotis aktu perduotas G. B. firmai „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 51). AB „Autoūkis“ atsakovui laikotarpiu nuo 2003-09-02 iki 2005-03-01 pateikė sąskaitas dėl apmokėjimo už automobilio Toyota Land Cruizer nuomą pagal sutartį Nr. SF495 iš viso 54343,99 Lt sumai (t. 1, b.l. 52-64, t. 2, b.l. 8, 13, 15, 20, 24, 28, 31, 35, 38, 40, 43, 44, 46, 48-53, 61). Iš 2004-03-01 sąskaitoje Nr. ALL0001170 atlikto įrašo ranka amatyti, kad pagal šią sąskaitą nesumokėta 2504,01 Lt (b.l. 2-61). Pagal ieškovo paskaičiavimus G. B. firmos „(duomenys neskelbtini)“ skola 2011-09-23 už automobilį Toyota Land Cruizer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 37182,72 Lt (t. 1, b.l. 65). LR juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad G. B. yra G. B. firmos savininkas (t. 1, b.l. 66). G. B. 2007-01-23 ranka surašė pasižadėjimą, kuriame nurodė, kad su AB „Autoūkis“ direktoriumi sutarė įsiskolinimą apie 103000 Lt pagal 2005-04-20 suderinimo aktą sumokėti metų laikotarpyje, pagal sekantį grafiką: 2007 m. kovo mėn. – 10000 Lt, 2007 m. gegužės mėn. - 20000 Lt, 2007 m. liepos mėn. – 20000 Lt, 2007 m. rugsėjo mėn. – 20000 Lt, 2008 m. sausio mėn. – 18365,53 Lt (t. 1, b.l. 86). Teismas nurodė, kad iš mokėjimų dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2006-09-26 iki 2010-12-27 G. B. sumokėjo AB „Autoūkis“ iš viso 53200 Lt (t. 1, b.l. 100 – 139). Iš 2003-01-02 susitarimų protokolo Nr. 01/02-43 matyti, kad pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01/02-43, sudarytą 2003-01-02 šalys susitarė užskaityti 105020 Lt sumą, iš jos 46946,60 Lt užskaityti G. B. firmos „(duomenys neskelbtini)“ skolai pagal finansinio lizingo sutartį Nr. SF399 padengti. Taip pat nurodo, kad šalys viena kitai jokių pretenzijų neturi (t. 1, b.l. 140). Pagal ieškovo paskaičiavimus G. B. firma „(duomenys neskelbtini)“ už automobilį Toyota Land Cruizer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006-01-31 iki 2010-12-27 sumokėjo 17517,50 Lt (t. 2, b.l. 4), už automobilį Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-02-05 iki 2010-12-27 sumokėjo 4921,79 Lt (t. 2, b.l. 5), už automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007-02-05 iki 2010-12-27 sumokėjo 31760,71 Lt (t. 2, b.l. 6). Pagal ieškovo paskaičiavimus G. B. firma „(duomenys neskelbtini)“ 2005-04-20 iš viso buvo skolinga 103565,47 Lt, t.y. 54343,99 Lt už automobilį Toyota Land Cruizer, 9223,60 Lt už automobilį Renault Scenic, 39997,88 Lt už automobilį Audi A8 (t. 2, b.l. 7). AB „Autoūkis“ 2004-01-30 išrašė sąskaitą G. B. firmai (duomenys neskelbtini)“ 2923,05 Lt sumai už baudą ir delspinigius už pradelsimą (t. 2, b.l. 25). Iš 2004-05-07 susitarimų protokolo, kuris yra finansinio lizingo sutarties Nr. 560 priedas Nr. 4, matyti, kad ieškovas ir atsakovas susitaria, jog lizingo gavėjui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį, nutraukti sutartį Nr. 560 dėl automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos. Automobilis grąžinamas pagal priėmimo – perdavimo aktą Nr. 5. Šis susitarimų protokolas įsigalioja nuo jo pasirašymo momento ir yra neatskiriama finansinio lizingo sutarties Nr. 560, pasirašytos 2002-06-20 dalis (t. 2, b.l. 55). 2004-11-30 G. B. ranka surašė prašymą, kuriame nurodė, jog prašo atidėti skolos mokėjimo grafiką. Nurodo, kad jo skola prašymo surašymo metu yra 89000 Lt (t. 2, b.l. 56). Pagal ieškovo paskaičiavimus G. B. skola 2012-02-21 iš viso yra 49365,49 Lt (t. 2, b.l. 57), t.y. 8237,16 Lt už Audi A8 (t. 2, b.l. 58), 4301,81 Lt už Renault Scenic (t. 2, b.l. 59), 36826,52 Lt už Toyota Land Cruizer (t. 2, b.l. 60). Iš 2012-02-22 AB „Autoūkis“ rašto matyti, kad jų duomenimis Lietuvos Apeliacinis Teismas 2004-01-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-34/2004 iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisė 80000 Lt draudimo išmoką, ją išmokant UAB „Hansa lizingas“ (t. 2, b.l. 63), tai patvirtina ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2004-01-27 sprendimas (t. 2, b.l. 72-77). Iš Vilniaus miesto VPK Autotransporto vagysčių tyrimo sk. 2002-07-07 rašto matyti, kad baudžiamojoje byloje pagal G. B. pareiškimą buvo sustabdyta kvota (t. 2, b.l. 66). G. B. 2002-05-29 kreipėsi pareiškimu į policiją, nurodydamas, kad automobilis Toyota Land Cruizer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas (t. 2, b.l. 67). Iš 2002-06-12 Tardymo sk. prie Marijampolės PK rašto matyti, kad G. B. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą (t. 2, b.l. 22). G. B. 2005-06-19 ranka surašė prašymą, kuriame nurodė, kad skolą mokės nuo 2006-01-01 (t. 2, b.l. 79). Iš 2005-04-20 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad pagal šį aktą G. B. firmos „(duomenys neskelbtini)“ skola 2005-03-31 yra 103565,53 Lt (t. 2, b.l. 80).
Teismas nurodė, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių teismas nustatė, kad ieškovas savo reikalavimus kelia iš tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių – trijų finansinio lizingo sutarčių, o ne prašo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartis, t.y. nesumokėjo dalies pagal sutartis prisiimtų įsipareigojimų, todėl susidarė skola. Tuo tarpu CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Šiuo atveju laiko požiūriu pirma atsirado atsakovo prievolė sumokėti skolą, o tik po to atsakovo neveikimas, t.y. skolos nesumokėjimas, dėl ko atsirado nuostoliai. Teismas konstatavo, kad šioje byloje taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ir padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas dalyje dėl skolos priteisimo nepraleistas.
Teismas nurodė, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl netesybų priteisimo. Teismas nustatė, kad iš reikalavimą dėl delspinigių priteisimo pagrindžiančio dokumento, delspinigiai susidarė už laikotarpį iki 2004-01-03. Už vėlesnį laikotarpį ieškovas delspinigių priteisti neprašo. Teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovas 2007-01-23 pasižadėjimu pripažino įsiskolinimą apie 103000 Lt, o ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra šios sumos dalis. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas pasižadėjimu nutraukė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 str. 2 d.) ir nuo 2007-01-23 ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog delspinigių prievolę atsakovas ir vėliau pripažino. Teismas nurodė, kad ieškinys teismui išsiųstas 2011-12-09 (t. 1, b.l. 67), todėl akivaizdu, kad tai padaryta pasibaigus įstatymo numatytam šešių mėnesių ieškinio senaties terminui. Ieškovo reikalavimą dėl 2923,05 Lt delspinigių priteisimo teismas taikė ieškinio senaties terminą ir ieškinį šioje dalyje atmetė.
Teismas, iš byloje esančių duomenų nustatė, kad tarp šalių buvo sudarytos trys finansinio lizingo sutartys dėl automobilių Renault Scenic, Audi A8 ir Toyota Land Cruizer ilgalaikės išperkamosios nuomos. Automobilį Renault Scenic ieškovas atsakovui perdavė 2001-09-27, atsakovas automobilį grąžino 2007-01-23. Pagal sutartį atsakovas už automobilio Renault Scenic nuomą įsipareigojo iš viso sumokėti 23489,66 Lt (t. 2, b.l. 82). Ieškovas už šio automobilio nuomą prašė priteisti 4301,81 Lt nesumokėtų įmokų pagal sąskaitas faktūras. Automobilį Audi A8 ieškovas atsakovui perdavė 2001-10-12, atsakovas automobilį grąžino 2004-05-07. Pagal sutartį atsakovas už automobilio Audi A8 nuomą įsipareigojo iš viso sumokėti 154751,86 Lt (t. 2, b.l. 54). Ieškovas už šio automobilio nuomą prašo priteisti 8237,16 Lt nesumokėtų įmokų pagal sąskaitas faktūras. Automobilį Toyota Land Cruizer ieškovas atsakovui perdavė 2002-03-01, atsakovas automobilio ieškovui negrąžino, motyvuoja tuo, kad automobilis buvo pavogtas grąžino. Pagal sutartį atsakovas už automobilio Toyota Land Cruizer nuomą įsipareigojo iš viso sumokėti 102967,54 Lt (t. 2, b.l. 81). Ieškovas už šio automobilio nuomą prašo priteisti 36826,52 Lt nesumokėtų įmokų pagal sąskaitas faktūras. Teismas nurodė, kad ieškovas, įrodinėdamas ieškinio pagrįstumą, remiasi 2007-01-23 atsakovo pasižadėjimu, kuriame šis nurodė, jog su AB „Autoūkis“ direktoriumi E. S. suderino įsiskolinimą apie 103000 Lt pagal 2005-04-20 suderinimo aktą (t. 1, b.l. 86). Po šio pasižadėjimo atsakovas dalį nurodytos sumos sumokėjo, tačiau dalis pateiktų sąskaitų faktūrų liko neapmokėta ir liko nesumokėta iš viso 49365,49 Lt suma. Nors atsakovas nurodo, kad šiame pasižadėjime suklydo dėl skolos sumos, teismas tokius jo argumentus atmeta. Teismas vertino, kad pasižadėjimą rašė G. B., kuris yra įmonės savininkas ir vadovas. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas ne tik nurodė 103000 Lt skolos, sumą, tačiau pasižadėjime aptarė ir šios skolos sumokėjimo grafiką, todėl padarė išvadą, kad atsakovas negalėjo padaryti rašymo apsirikimo rašydamas skolos sumą. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovas turėjo didelę skolą, tam kad ją padengtų išvyko dirbti į Ispaniją, iš kur siuntė pinigus skolai dengti, todėl atsakovo teiginiai, kad jis nežinojo tikslios skolos sumos, nežinojo kiek jam priskaičiuota palūkanų, neskaičiavo tikslių sumų grąžindamas skolą ir sumokėjo daug didesnę sumą nei buvo skola, kelia abejonių ir nėra įtikinami. Be to, teismas atsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus. Taip pat , iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2006-09-26 iki 2010-12-27 sumokėjo AB „Autoūkis“ iš viso 53200 Lt (t. 1, b.l. 100 – 139). Įvertinęs, kad tarp šalių buvo suderintas skolos dydis 103365,53 Lt, atsakovui sumokėjus 53200 Lt dalį skolos, teismas laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl 49365,49 Lt skolos. Atsakovas nurodo, kad 2004-03-01 sąskaita Nr. ALL0001169, 2004-04-01 sąskaita Nr. ALL0001476, 2004-05-01 sąskaita Nr. LEB7241613 nesusijusios nė su viena iš sutarčių, pagal kurias skaičiuojama skola. Teismas atsakovo argumentas atmetė ir nurodė, kad minėtose sąskaitos atsakovui pateiktos už automobilio Audi A8 nuomą. Teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad sąskaitose nurodytas sumų apmokėjimo pagrindas yra sutartis Nr. SF560, kai tuo tarpu tarp šalių dėl automobilio Audi A8 buvo sudaryta sutartis Nr. SF399, todėl vertino atsakovo argumentą, kad prievoles sukelia ne sąskaita faktūra, o juridinis faktas, t.y. sutartis. Teismas pažymėjo, kad už automobilio Audi A8 nuomą atsakovui pateiktose kitose sąskaitose faktūrose (t. 2, b.l. 10, 11, 16, 19, 22, 26) taip pat nurodytas tas pats sutarties numeris SF 560, o šių sąskaitų faktūrų pagrįstumą atsakovas pripažįsta. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje yra pateiktas 2004-05-07 susitarimų protokolas, kuris yra finansinio lizingo sutarties Nr. 560 priedas Nr. 4 (t. 2, b.l. 55), sudarytas ta pačia data kaip ir automobilio Audi A8 perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo automobilis buvo grąžintas ieškovui. Pastebėtina, kad minėtas 2004-05-07 susitarimų protokolas nėra pasirašytas atsakovo, tačiau šį dokumentą teismas vertintino kaip įrodymų visumos dalį, kuri neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, o tik patvirtina juos.
Teismas nurodė, kad atsakovas byloje remiasi aplinkybe, kad Lietuvos Apeliacinis Teismas 2004-01-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-34/2004 iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisė 80000 Lt draudimo išmoką, ją išmokant UAB „Hansa lizingas“ (t. 2, b.l. 63). Teismas pažymėjo, kad minėta draudimo išmoka buvo priteista ne AB „Autoūkis“, o UAB „Hansa lizingas“. Šis juridinis asmuo nėra įtrauktas ir netrauktinas byloje dalyvaujančiu asmeniu, nes su jo teisėmis ir pareigomis šioje byloje nagrinėjamas ginčas nėra susijęs. Atsakovas galėjo ginti savo teises civilinėje byloje Nr. 2A-34/2004, nes kaip matyti iš jo paaiškinimų apie šią bylą žinojo, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Atsakovas taip pat byloje nereiškė priešieškinio, nors šia teise pasinaudoti galėjo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje esantis teisinis santykis niekaip nesusijęs su iš draudimo sutarties kylančiu teisiniu santykiu tarp AB „Autoūkis“, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Hansa lizingas“, todėl atsakovo argumentus atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas G. B. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino. Ieškovas į bylą yra pateikęs 2007 m. sausio 23 d. perdavimo priėmimo aktą Nr. 02-66 (b.l. 22), pagal kurį ieškovui buvo grąžintas 2001 m. rugsėjo 27 d. finansinio lizingo sutarties Nr. SF391 dalyką sudarantis turtas - automobilis RENAULT MEGANE, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Taip pat ieškovas į bylą yra pateikęs 2004 m. gegužės 7 d. perdavimo priėmimo aktą (b.l. 40), pagal kurį ieškovui buvo grąžintas 2001 m. spalio 12 d. finansinio lizingo sutarties Nr. SF399 dalyką sudarantis turtas - automobilis AUDI A8, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Lizingo sutarties dalyko grąžinimas lizingo davėjui yra lizingo sutarties nutraukimo padarinys, numatytas 2001 m. rugsėjo 27 d. finansinio lizingo sutarties Nr. SF391 19 punkte bei 2001 m. spalio 12 d. finansinio lizingo sutarties Nr. SF399 19 punkte. Be to, kad 2001 m. rugsėjo 27 d. finansinio lizingo sutartis Nr. SF391 ir 2001 m. spalio 12 d. finansinio lizingo sutartis Nr. SF399 buvo nutrauktos ieškovo iniciatyva, patvirtino ir ieškovo atstovai teismo posėdžio metu. Ieškovo reikalavimus, kildinamus iš 2001 m. rugsėjo 27 d. finansinio lizingo sutarties Nr. SF391 ir 2001 m. spalio 12 d. finansinio lizingo sutarties Nr. SF399, teismas traktavo kaip reikalavimus įvykdyti prievoles pagal minėtas sutartis, tačiau toks traktavimas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.221 straipsnio 1 dalies nuostata. Ieškovo reikalavimams, kildinamiems iš 2001 m. rugsėjo 27 d. finansinio lizingo sutarties Nr. SF391 bei 2001 m. spalio 12 d. finansinio lizingo sutarties Nr. SF399 turėjo būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl šia apimtimi ieškinys turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
Atsakovas skunde teigia, kad ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovų 49365,49 Lt sumą kildina iš 2001 m. rugsėjo 27 d. finansinio lizingo sutarties Nr. SF391, 2001 m. spalio 12 d. finansinio lizingo sutarties Nr. SF399 ir 2002 m. kovo 4 d. finansinio lizingo sutarties Nr. SF495. Tačiau ieškovas įrodinėdamas skolos dydį į bylą pateikė neva tai atsakovo turėtas apmokėti, bet neapmokėtas 2004 m. kovo 1 d. sąskaitą Nr. ALL0001169, 2004 m. balandžio 1 d. sąskaitą Nr. ALL0001476, 2004 m. gegužės 1 d. sąskaitą Nr. LEB7241613, kurios nėra susijusios nei su viena iš nurodytų finansinio lizingo sutarčių. Bendra šių sąskaitų suma - 8260.99 Lt. Šiose sąskaitose nurodytas apmokėjimo pagrindas - sutartis Nr. SF560. Ieškovas tokios sutarties į bylą nepateikė. Tačiau teismas, remdamasis ieškovo pateiktu, tačiau atsakovo nepasirašytu 2004 m. gegužės 7 d. protokolu (t.2, b.l. 55), padarė išvadą, kad sutartis Nr. SF560 galėjo būti sudaryta ir 2004 m. kovo 1 d. sąskaitą Nr. ALL0001169, 2004 m. balandžio 1 d. sąskaitą Nr. ALL0001476, 2004 m. gegužės 1 d. sąskaitą Nr. LEB7241613 susiejo su atsakovo prievolėmis ieškovui.
Atsakovas nurodo, kad lizingo sutartis priskirtina prie specialiosios nuomos ir turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, jei sudaroma ilgesniam nei vienerių metų terminui (CK 1.73 str. l d. 6 p.). Kilus ginčui dėl lizingo sutarties įvykdymo fakto, ieškovas turėjo pareigą patikimai įrodyti, ne tik, kad tokia sutartis buvo sudaryta, bet ir tai kokias pareigas ir teises ji suponavo sutarties šalims. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Dėl kitų teismo nurodytų sąskaitų faktūrų (t.2, b.l. 10, 11, 16, 19, 22, 26) atsakovai nematė reikalo pasisakyti, nes ieškovas, nors jas ir pateikė į bylą, tačiau jomis negrindė savo reikalavimo. Teismas priėmė nepagristą sprendimą ta apimtimi, kuria tenkino reikalavimą, grindžiamą 2004 m. kovo 1 d. sąskaita Nr. ALL0001169, 2004 m. balandžio 1 d. sąskaita Nr. ALL0001476 ir 2004 m. gegužės 1 d. sąskaita Nr. LEB7241613. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-34/2003 iš dalies patenkino ieškovo akcinės bendrovės „Autoūkis" ieškinį ir priteisė iš AB „Lietuvos draudimas" 80 000 litų draudimo išmoką ieškovui AB „Autoūkis", ją išmokant trečiajam asmeniui UAB „Hansa lizingas". Pažymėtina, kad priteista draudimo išmoka buvo susijusi su apdraustu automobiliu AUDI A8, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Draudimo išmoka buvo priteista galiojant 2001 m. spalio 12 d. finansinio lizingo sutarčiai Nr. SF399. Tai reiškia, kad draudimo išmoka turėjo būti panaudota taip kaip buvo numatyta 2001 m. spalio 12 d. finansinio lizingo sutarties Nr. SF399 14.5 punkto 2 pastraipoje, t.y. ji turėjo būti panaudota pirmiausia kompensuojant Lizingo gavėjo skolą Lizingo davėjui, kuri buvo mažesnė nei gauta draudimo išmoka. Ieškovas nepaisė 2001 m. spalio 12 d. finansinio lizingo sutarties Nr. SF399 14.5 punkto reikalavimų ir siekė, kad draudimo išmoka būtu išmokėta trečiajam asmeniui UAB „Hansa lizingas". Tokie ieškovo veiksmai teismo turėjo būti vertinami kaip kreditoriaus kaltė, nulėmusi prievolės neįvykdymą, o atsakovas kaip skolininkas turėjo būti visiškai atleistas nuo atsakomybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.259 straipsnio pagrindu. Teismas netinkamai vertino šias bylos aplinkybes.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB „Autoūkis“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pateiktos PVM sąskaitos faktūros išrašytos iki automobilių pagal minėtas sutartis grąžinimo ieškovui dienos, ir iki minėtų sutarčių nutraukimo. Tai reiškia, kad atsakovo reikalaujama padengti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, o ne atlyginti žalą (nuostolius), numatytus CK 6.249 str., todėl nepriklausomai nuo to, ar automobiliai buvo grąžinti, ir ar sutartys buvo nutrauktos, reikalavimams dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo taikoma bendroji ieškinio senatis, numatyta CK 1.125 str. 1 d. Kaip teisingai pažymėjo teismas, šiuo atveju laiko požiūriu pirma atsirado atsakovo prievolė sumokėti skolą, o tik po to atsakovo neveikimas, t.y. skolos nesumokėjimas, dėl ko atsirado nuostoliai. Todėl šioje byloje taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ir darytina išvada, kad šioje byloje ieškinio senaties terminas dalyje dėl skolos priteisimo nėra praleistas. Pridurtina ir tai, kad atsakovas 2004 m. lapkričio 30 d. prašymu pripažino įsiskolinimą 89 tūkstančių litų sumai, 2007 m. sausio 23 d. pasižadėjimu pripažinimo įsiskolinimą 103 tūkstančių litų sumai, kurios apima šioje byloje nagrinėjamo ieškinio sumą, taip pat nurodė įsiskolinimą padengsiąs, ir iki 2010 metų gruodžio 27 d. nuolat atlikdavo mokėjimus, todėl, vadovaujantis CK 1.130 str. 2 d., patvirtinama, kad atsakovas savo veiksmais nutraukė senaties terminą. Pagal 2001 m. spalio 12 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. SF399 atsakovui buvo išnuomotas lengvasis automobilis Audi A8, v/n (duomenys neskelbtini). Iš sutarties priedo Nr. 2 matyti, kad mėnesinės įmokos dydis yra 4118,58 Lt. 2002 m. gegužės 20 d. minėtai sutarčiai suteiktas kitas numeris 560, pagal kurią atsakovas toliau vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Pastebėtina, kad teismui pateiktos pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 560 išrašytos PVM sąskaitos - faktūros 2004 m. kovo 1 d. Nr. ALL0001169, 2004 m. balandžio 1 d. Nr. ALL0001476, 2004 m. gegužės 1 d. Nr. LEB7241613, atitinka 2001 m. spalio 12 d. Finansinio lizingo sutarties Nr. SF399 mokėjimų grafiką. Kita vertus, būtent minėtos sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 7 d. atsakovas automobilį grąžino ieškovui (t.y. pasirašydamas automobilio grąžinimo aktą, kuriame nurodytas sutarties numeris 560, patvirtino jos egzistavimą), nes tą dieną ieškovas minėtą sutartį nutraukė atsakovui nevykdant finansinių įsipareigojimų, todėl nėra jokių abejonių, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina atsakovo prievolę padengti dėl automobilio Audi A8, v/n (duomenys neskelbtini) nuomos susidariusį įsiskolinimą, pagal pateiktas sąskaitas faktūras.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis laikantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą bei atsiliepimo į šį skundą argumentus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos trys finansinio lizingo sutartys dėl automobilių RENAULT Scenic, Audi A8 ir Toyota Land Cruizer ilgalaikės išperkamosios nuomos.
Automobilį RENAULT Scenic ieškovas atsakovui perdavė 2001 09 27, atsakovas automobilį grąžino 2007 01 23. Pagal sutartį atsakovas už automobilio RENAULT Scenic nuomą įsipareigojo iš viso sumokėti 23489,66 Lt (t.2, b.l. 82). Ieškovas už šio automobilio nuomą prašė priteisti 4301,81 Lt nesumokėtų įmokų pagal sąskaitas faktūras.
Automobilis Audi A8 atsakovui perduotas 2001 10 12, automobilis ieškovui grąžintas 2004 05 07. Pagal sutartį atsakovas už automobilio Audi A8 nuomą įsipareigojo iš viso sumokėti 154751,86 Lt. (t.2., b.l. 54). Ieškovas už šio automobilio nuomą prašo priteisti 7237,16 Lt nesumokėtų įmokų pagal sąskaitas faktūras.
Automobilį Toyota Land Cruizer atsakovui perdavė 2002 03 01, atsakovas automobilio ieškovui negrąžino, motyvuodamas tuo, kad automobilis buvo pavogtas. Pagal sutartį atsakovas už automobilio Toyota Land Cruizer nuomą įsipareigojo iš viso sumokėti 102967,54 Lt (t.2, b.l. 81). Ieškovas už šio automobilio nuomą prašo priteisti 36826, 52 Lt nesumokėtų įmokų pagal sąskaitas faktūras.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas įrodė reikalavimą priteisti iš atsakovo 46442,44 Lt skolą. Byloje yra pateiktas 2007 01 23 atsakovo pasižadėjimas, kuriame jis nurodė, kad, jog su AB „Autoūkis“ direktoriumi E. S. suderino įsiskolinimą apie 103000 Lt. pagal 2005 04 20 suderinimo aktą (t.1, b.l. 86). Nors atsakovas nurodo, kad, kad šiame pasižadėjime suklydo dėl skolos sumos, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos atsakovo argumentus, nes pasižadėjimą rašė pats G. B., prieš jį jokia prievarta naudota nebuvo, pasižadėjime atsakovas nurodė 103000 Lt skolą, taip pat pasižadėjime nurodė skolos sumokėjimo grafiką. Pasižadėjime nurodytą skolos dydį įrodo ir kiti pirmosios instancijos teismo aptarti ir įvertinti įrodymai. 2004 11 30 G. B. ranka rašytas prašymas, iš kurio matosi, kad tuo metu įsiskolinimas AB „Autoūkis“ yra 89000 Lt (t.2, b.l. 56), kurio atsakovas neginčija. Po šio prašymo surašymo ieškovas atsakovui pagal finansinio lizingo sutarties Nr. SF495 priedo Nr. 2 numatytą grafiką (t.2, b.l. 82) išrašė sąskaitas faktūras AUT0004868, AUT0005440, AUT0006364, AUT0008365 (t.1, b.l. 61-64, t.2, b.l. 50-53), kurių bendra suma yra 11440,83, todėl sudėjus prie šios sumos atsakovo pripažintą 89000 Lt įsiskolinimo sumą ir iš viso gaunasi 100440,83 Lt. Taip pat ieškovas pagal 2004 01 30 sąskaitą-faktūrą prašo priteisti ir 2923,05 Lt delspinigių (t.2, b.l. 25 ), todėl pridėjus šią sumą iš viso susidaro 103363,88 Lt suma, kuri yra artima atsakovo 2007 01 23 pasižadėjime mokėtinų sumų grafike išdėstytai sumai, kuri sudaro 103365,53 Lt.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2006 09 23 iki 2010 12 27 sumokėjo ieškovui 53200 Lt. (t. 1, b.l. 100-139). Kadangi atsakovas dalį skolos 53200 Lt sumokėjo, o esant suderintam skolos dydžiui 103365,53 Lt pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 46442,44 Lt.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2004 03 01 sąskaita Nr. ALL0001169, 2004 04 01 sąskaita Nr. ALL0001476, 2004 05 01 sąskaita Nr. LEB7241613 nesusijusios nė su viena iš sutarčių, pagal kurias skaičiuojama skola. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas dėl sekančių motyvų. Sąskaitose nurodytas sumų apmokėjimo pagrindas yra sutartis Nr. SF560, o tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. SF399 dėl automobilio Audi A8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, kad už automobilio Audi A8 nuomą atsakovui pateiktose kitose sąskaitose-faktūrose (t.2, b.l. 10, 11, 16, 19, 22, 26) taip pat nurodytas tas pats sutarties numeris SF 560, o šių sąskaitų- faktūrų atsakovas neginčija. Byloje pateiktas 2004 05 07 susitarimų protokolas, kuris yra finansinio lizingo sutarties Nr. 560 priedas Nr. 4 (t.2, b.l. 55), sudarytas tą pačią dieną kaip ir automobilio Audi A8 perdavimo priėmimo aktas, kuriuo automobilis grąžintas ieškovui. Šį susitarimų protokolą pirmosios instancijos teismas įvertino kaip visumos įrodymų dalį, kuris neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Dėl to teismas padarė išvadą, kad tarp šalių 2002 06 20 galėjo būti sudaryta sutartis, pakeitusi 2001 10 12 sudarytą finansinio lizingo sutartį Nr. SF399 ir todėl nėra pagrindo aukščiau paminėtas sąskaitas nesieti su atsakovo prievole.
Sutinkamai su CK 6.38 straipsnio 1 dalimi prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje objektyviais įrodymais nustatyta, kad atsakovas ieškovui skolingas 46442,44 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo nurodytą skolą.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2004 01 27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-34/2004 iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisė 80000 Lt draudimo išmoką, ją išmokant UAB „Hansa lizingas“ (t.2, b.l. 63). Atsakovo manymu, draudimo išmoka turėjo būti užskaityta kaip atsakovo skola ieškovui AB „Autoūkis“. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamojoje byloje esantis teisinis santykis niekaip nesusijęs su iš draudimo sutarties kylančiu teisiniu santykiu tarp AB „Autoūkis“, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Hansa lizingas“, todėl šis atsakovo apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
Atsakovas apeliaciniame skunde prašo ieškovo reikalavimas prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Laiko, kad ieškovas ieškinio senaties terminą yra praleidęs. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes ieškovas reikalauja padengti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, o ne atlyginti žalą, numatytą Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnyje. Ieškovo pateiktos į bylą PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos iki automobilių pagal minėtas sutartis grąžinimo ieškovui dienos, todėl šioje byloje reikalavimams dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo taikoma bendroji ieškinio senatis, numatyta Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 1 d. Sutinkamai su LR CK 6.129 str. 1 d. prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, kad prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą. Tokių sąlygų, atleisti atsakovą nuo prievolės įvykdymo t.y. sumokėti skolą, byloje nėra. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą ir teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, teisingai įvertino visus surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, keisti jo ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p).
Kadangi atsakovo G. B. apeliacinis skundas atmestinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme – 300 litų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. ( t.2, b.l. 150-151) (CPK 93 str.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui AB „Autoūkis“, į.k. 121494966, iš atsakovo G. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) litų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme