Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-12-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1299-253/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
2S-1299-253/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
valstybės įmonės Turto banko
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, akcinė bendrovė „Luminor“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1299-253/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04038-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.18 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo valstybę atstovaujančio valstybės įmonės Turto banko skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, akcinė bendrovė „Luminor“ bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, juo prašė panaikinti antstolės Redos Vizgaudienės 2018 m. balandžio 5 d. patvarkymą „Dėl 2018 m. kovo 28 d. prašymo“ vykdomosiose bylose pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 14-6385 ir Nr. 14-6382 ir įpareigoti antstolę sustabdyti kreditoriui AB „Luminor“ bankui įkeisto UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo procesą iki 2019 m. rugpjūčio 14 d.

2. Pareiškėja nurodė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 3UOS-3-14-01-PR001 pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonę „Žvejybos uostai, prieplaukos, iškrovimo vietos“ (toliau – Paramos sutartis). Pagal minėtą sutartį UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Žuvies pirminio perdirbimo cechas Klaipėdoje“. 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos hipotekos registre buvo įregistruota sutartinė hipoteka kreditoriaus AB DNB banko naudai (dabar Luminor Bank AB). Hipotekos objektas – negyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Prievolės įvykdymo terminas – 2019 m. gruodžio 31 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartimi nutarta pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų netenkinti, priteisti iš pareiškėjo valstybę atstovaujančio VĮ Turto banko 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens Luminor Bank AB naudai.

4. Teismas nustatė, kad UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ turtas buvo įsigytas už lėšas, gautas iš ieškotojo Luminor Bank AB Kreditavimo sutarties su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais pagrindu. Prievolei pagal šią sutartį įvykdyti UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ sutartinio įkeitimo lakštu įkeitė ginčo objektą: žuvų aukciono pastatą, ir pastatą – ledo cechą. Sutartinėje hipotekoje nurodant, kad užtikrinta prievolė privalo būti vykdoma sutartyje numatyta tvarka ir terminais, skolininkui pažeidus sutarties sąlygas, kreditorius turi teisę pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto objekto, nepaisant to, ar yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Nacionalinė mokėjimo agentūra neprieštaravo dėl turto įkeitimo. Pripažinta, kad suteikęs finansavimą ir prievolių įvykdymą įkeitimu užsitikrinęs kreditorius turėjo pagrindą tikėtis, kad jis, skolininkui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, galės pasinaudoti savo, kaip įkaito turėtojo, teisėmis. Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 3 dalyje neįtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į turtą, įgytą už Europos Sąjungos lėšas, bei įvertinusi, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra sutiko dėl turto įkeitimo trečiojo asmens naudai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas VĮ Turto bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – tenkini pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai:

5.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015, pateiktu išaiškinimu, nes byla nėra analogiška ar iš esmės panaši į nagrinėjamą bylą. Apelianto nuomone, susiklosčiusi situacija ir aplinkybės panašios į aplinkybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K‑3-621/2013, kurioje išieškotojas, kaip ir nagrinėjamu atveju, nebuvo įkeisto turto įsigijimo šaltinis.

5.2. Paramos sutartis yra galiojanti. Remdamasi Paramos sutarties 20.15, 20.16 ir 20.20 papunkčiais apeliantas nurodo, kad paramos gavėjo teisė disponuoti turtu, į kurį yra investuotos Europos Sąjungos lėšos, yra suvaržyta.

5.3. Nacionalinės mokėjimo agentūros sutikimas (neprieštaravimas), kad būtų įkeistas už paramos lėšas rekonstruotas pastatas, buvo duotas tam, kad paramos gavėja gautų kreditą ir jį panaudotų UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ veiklai vykdyti (turėtų apyvartinių lėšų). Toks sutikimas savaime nereiškia, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra sutinka su išieškojimu iš turto, nes Paramos sutarties 20.16 papunktis, draudžiantis projekto vykdymo laikotarpiu perleisti turtą, liko nepakeistas. Nacionalinė mokėjimo agentūra įkeitimo lakštų negavo, todėl teiginiai, kad ji sutiko su įkeitimo lakšto sąlygomis, yra neteisingi.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra palaiko pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytą reikalavimą. Suinteresuoto asmens teigimu, antstolė, siekdama užtikrinti išieškotojo interesus ir vykdydama išieškojimą iš įkeisto turto pagal bendras vykdymo proceso taisykles, negali nesivadovauti CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostata, jog išieškojimas vykdymo procese negali būti nukreipiamas į lėšas, kurios gautos kaip investicinė parama projektams vykdyti. Paramos gavėjo teisė disponuoti už paramos lėšas įgytu turtu yra suvaržyta paramos sutarties reikalavimų. Po projekto įgyvendinimo asmuo tampa už paramos lėšas įsigyto turto savininku ir nuo to momento išieškojimas iš jau buvusio paramos objekto yra galimas. Įstatymas numato turto, įsigyto už paramos lėšas, apsaugą ne neribotą laikotarpį, o tik kol vyksta projekto kontrolės laikotarpis.

7. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, jog negali būti taikomas CPK 668 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas. Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2013 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl išieškojimo iš įkeisto turto, kurio įsigijimui buvo panaudotos Europos Sąjungos paramos lėšos. Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl išieškojimo nukreipimo į hipoteka įkeistą turtą, kuris buvo įsigytas panaudojant ir Europos Sąjungos paramos lėšas, t. y. nagrinėjama identiška situacija šiai bylai, todėl teismas pagrįstai vadovavosi būtent minėtoje byloje pateiktu išaiškinimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

9. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdymo procese pagrįstumo.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Reda Vizgaudienė vykdomojoje byloje Nr. 0074/18/00069 ir vykdomojoje byloje Nr. 0074/12/00070 vykdo vykdomuosius dokumentus – Vilniaus m. 14-ojo notaro biuro išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 14-6385 ir Nr. 14-6382 dėl hipoteka užtikrintos skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, išieškant iš hipoteka įkeisto turto. Antstolės 2018 m. sausio 22 d. turto arešto aktu Nr. S-18000443 areštuotas skolininkei UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ priklausantis turtas: pastatas – žuvų aukciono pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatas – ledo cechas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 22 d. turto arešto aktu įkeistas turtas areštuotas. Antstolės 2018 m. vasario 23 d. patvarkymu paskirta ekspertizė įkeisto turto rinkos vertei nustatyti. 2018 m. kovo 29 d. antstolės kontoroje gautas VĮ Turto banko, kaip valstybei nuosavybės teise priklausančių UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ akcijų valdytojo, prašymas sustabdyti skolininkei priklausančio įkeisto turto, į kurį buvo investuotos lėšos, gautos kaip Europos Sąjungos finansinė parama projektui vykdyti, pardavimą iš varžytynių iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. Antstolė 2018 m. balandžio 5 d. patvarkymu minėto prašymo netenkino.

11. Byloje kilusiam klausimui spręsti aktualus CPK 668 straipsnio, numatančio turtą, iš kurio negali būti išieškoma, reglamentavimas. CPK 668 straipsnio 3 dalis numato, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.

12. Apeliantas remiasi Paramos sutarties 20.15, 20.16 ir 20.20 papunkčių nuostatomis, kad paramos gavėjo teisė disponuoti turtu, į kurį yra investuotos Europos Sąjungos lėšos, yra suvaržyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto akcentuojamame Paramos sutarties 20.15 papunktyje nustatytas vienas iš paramos gavėjo įsipareigojimų – be Nacionalinės mokėjimo agentūros rašytinio sutikimo neparduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Iš vykdomosiose bylose Nr. 0074/18/00069 ir Nr. 0074/12/00070 esančių 2016 m. balandžio 19 d. ir 2016 m. liepos 1 d. sutartinės hipotekos lakštų matyti, kad juose nurodytas įkaito davėjo (skolininkės) patvirtinimas, kad jis yra sudaręs sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl paramos skyrimo hipotekos objektams įsigyti ir/ar rekonstruoti, 2014 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 3UOS-3-14-01-PR001, hipotekos objektai įsigyti naudojant paramos lėšas; Nacionalinės mokėjimo agentūros sutikimas dėl turto pakartotinio įkeitimo gautas (2016 m. kovo 23 d. raštas Nr. BR6-3262 ir 2016 m. birželio 14 d. raštas Nr. BR6-6825). Iš šių duomenų nustatyta, kad buvo gautas Nacionalinės mokėjimo agentūros rašytinis sutikimas pakartotinai įkeisti turtą kreditoriui. Nors apeliantas teigia, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra hipotekos lakštų negavo, dėl to jai nebuvo žinomos juose numatytos įkeitimo sąlygos, tačiau šie motyvai nepaneigia faktinės aplinkybės, kad, kaip tai numato Paramos sutartis, buvo gautas Nacionalinės mokėjimo agentūros rašytinis sutikimas UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ įkeisti turtą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę.

13. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015, pateiktu išaiškinimu, kadangi nurodyta byla nėra analogiška ar iš esmės panaši į nagrinėjamą bylą. Apelianto nuomone, bylos aplinkybės panašios į aplinkybes, buvusias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2013. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

14. Nagrinėjamoje byloje apeliantas, teigdamas, kad išieškojimas iš turto, kuriam įsigyti panaudotos lėšos, gautos kaip Europos Sąjungos parama, remiasi Paramos sutarties nuostatomis ir teigia, kad paramos gavėjos (skolininkės) teisė disponuoti turtu, į kurį investuota Europos Sąjungos parama, yra suvaržyta. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra buvo suteikusi rašytinius sutikimus paramos gavėjai įkeisti turtą, kuriam įsigyti panaudotos paramos lėšos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K‑3‑21‑915/2015 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015 taip pat buvo nagrinėjamas klausimas dėl galimybės išieškoti iš turto, kuriam įsigyti panaudotos Europos Sąjungos lėšos; be to, byloje taip pat buvo išreikštas Nacionalinės mokėjimo agentūros rašytinis patvirtinimas, kad neprieštaraujama tokio turto įkeitimui. Minėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. priimtoje nutartyje išaiškinta, kad įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nesant nustatyto draudimo nukreipti išieškojimą į turtą, įgytą už Europos Sąjungos lėšas, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, pagrindo plečiamam CPK 668 straipsnio 3 dalies aiškinimui, šią normą taikant ne tik lėšoms, bet ir už jas įgytam turtui, nėra. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodytu išaiškinimu.

15. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apelianto atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Luminor Bank AB pateikė prašymą priteisti iš apelianto 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas – už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kartu su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys nurodytų išlaidų realumą. Kadangi išieškotojo ir apelianto teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos išieškotojui priteistinos iš apelianto (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko suinteresuotam asmeniui Luminor Bank AB 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėja Albina Pupeikienė