- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- e2-31-939/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00983-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- R., R. K. B.
- Atsakovas
- J. S.
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
- 2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens nepareiškusio savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams A. M., G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. B. patikslintą ieškinį atsakovei J. S., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, V. J., dėl žemės sklypų ribos nustatymo ir pagal atsakovės J. S. priešieškinį R.i K. B., V. J., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, B. B., M. B., J. B., S. B., A. B. dėl žemės sklypų ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas R. K. B. ieškiniu (CBP-5868), (duomenys neskelbtini), patikslintu ieškiniu, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pareiškimais dėl ieškinio dalyko pakeitimo, (duomenys neskelbtini) ieškinio dalyko pakeitimo pareiškimu (t.5, b.l.51-53), galutinai suformulavęs ieškinio reikalavimus prašo: nustatyti ieškovui ir trečiajam asmeniui V. J., nuosavybės teise priklausančio 7,0000 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)) bei atsakovei J. S., priklausančio 11,4900 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), bendrą ribą, kuri yra pažymėta mažosios bendrijos „Aurum geo“ (duomenys neskelbtini) parengtoje bendros ribos nustatymo schemoje tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr:(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) parengtame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų brėžinyje teismo sprendimui priimti M 1:5000‘, bei pažymėta posūkio taškais Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui V. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 7,0000 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (duomenys neskelbtini). Atsakovei J. S. nuosavybės teise priklauso 11,4900 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuri sklypą įgijo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo būdu, o pirmtakui M. B. sklypas buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) apskrities valdytojo sprendimu. sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, tačiau (duomenys neskelbtini) šiam sklypui nustatant ne ginčo specialiąsias naudojimo sąlygas, išraše neliko informacijos apie tikslią pradinių preliminarių matavimų atlikimo datą.
Abiejų sklypų ribos yra neaiškios, kažkiek persidengia. Atsakovės pasitelktas matininkas J. R. (duomenys neskelbtini) surašė du, o (duomenys neskelbtini) vieną žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus, kuriais įtvirtino 3 naujus riboženklius, su tuo ieškovas nesutinka. Šis matininkas atliko matavimus ne šiuolaikinėmis GPS priemonėmis, dėl to matininkas suklydo. Sklypų savininkai nesutaria dėl ribų, ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, todėl ribas turi nustatyti teismas.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodo, kad po (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio, po šalių, trečiojo asmens atstovų paaiškinimų, keičia savo poziciją ir teigia, kad trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) schemoje, nurodyta ginčo sklypo riba yra tiesė, neturinti jokių posūkių ir turi likti tiesė, tačiau (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo akte, nurodyta, kad ši riba turi būti 3 metrų atstumu nuo esamos geležinės tvoros, o (duomenys neskelbtini) schemoje nurodytas 5,26 metrų atstumas. Mažosios bendrijos ,,Aurum geo“ matininko A. Ž. bendros ribos nustatymo schemoje tarp ginčo sklypų ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų brėžinyje nustatyta riba, apatiniame taške apie 4 metrus nuo esamos geležinės tvoros. Matininkas A. Ž., (duomenys neskelbtini), aiškinamajame rašte nurodė, kad iš byloje esančių archyvinių dokumentų matyti, kad ginčo sklypų bendra riba nustatytina tiesi tarp (duomenys neskelbtini) ieškovo sklypo ribų brėžinyje nurodytų taškų (riboženklių) Nr. 9,10, 11.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo ir atsakovė V. J. (DOK -782) nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka visiškai.
Atsakovė J. S. atsiliepime (e.b. t.1, b.l.88-96 DOK-2662) į ieškinį bei patikslintą ieškinį, taip pat į ieškinio reikalavimo pakeitimus (DOK-23944, DOK-29117, DOK-12074) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimuose nurodė, kad ginčo sklypų ribos yra aiškios ir ribas galima nustatyti iš jai priklausančio žemės sklypo pirminių dokumentų, taip pat nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jos sklypo rytinė riba yra tiesė nuo pietvakarių pusės besiribojančio viešo kelio einanti tiesė iki pat upės Šventupė. Nesutinka su MB ,,Aurum geo“ matininko A. Ž. (duomenys neskelbtini) rašte nurodytomis aplinkybėmis, nes nenurodyta jokių naujų faktinių aplinkybių, aplinkybės aiškinamos ieškovo naudai. Neaišku kokiais dokumentais remiasi matininkas A. Ž., kad ribos tarp žemės sklypo ribų turi būti nustatomos nuo dabar jai priklausančio žemės sklype esančio kelio naudmenos, nenurodo, kokią faktinę aplinkybę įrodo pridėti pirminiai dokumentai. Siūloma sklypo riba nors ir išvesta tiesia linija, tačiau jos viso sklypo rytinės ribos atžvilgiu yra įžambi, o ne lygiagreti su vakarine jos žemės sklypo riba.
Ieškovo žemes sklypo laikinas planas sudarytas (duomenys neskelbtini) tarp vakarinio sklypo taško ir jai priklausančio žemės sklypo vakarinės ribos yra nurodytas 137 metrai, kai tuo tarpu matininko J. R. parengtame kadastro duomenų bylos žemes sklypo plane atstumai tarp rytines ir vakarinės žemės sklypo ribų yra 133,62 m, kai tuo tarpu ieškovo nurodytos ribos atstumas yra 130,18 m t. y. 7 metrais mažiau. Sklypo riba išvesta tiesi, tačiau įžambi, o ne lygiagreti su vakarine jos žemės sklypo riba. Jos sklypas apačioje nuo 132,7 metro susiaurėja iki 130,18 metrų, o pagal matininko J. R. nustatytas ribas atstumai yra lygūs tiek vienoje, tiek kitoje pusėje po 133,62 m, nors kituose dokumentuose nurodytas ir didesnis atstumas 137 metrai.
Ginčas kilęs dėl jos ir ieškovo sklypų ribų, tačiau matininkas A. Ž. vadovaujasi kito civilinės apyvartos objekto dokumentais. Pagal matininko A. Ž. parengtą (duomenys neskelbtini) planą jos sklypas sumažėja ne tik 13,32 aro, bet išlaikant tiesios linijos principą ir nurodomą 43 metrų atstumą nuo žemės sklypo naudmenos kelio vidurio pietvakarinėje pusėje jos sklypas sumažėja dar 7,97 aro, tai patvirtina matininko J. R. parengta schema priede Nr.1. Atsakovei priklausantis 11,49 ha plotas, faktiškai yra mažesnis 26,21 aro, ir dar sumažėtų 13,32 aro. Tarp ieškovui priklausančio sklypo ir greta esančio žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini) susidaro laisva valstybinė žemė 62,74 aro ploto. Mano, kad ieškovas keisdamas ginčo reikalavimus, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Prienų ir Birštono skyrius atsiliepimuose (e.b. t.1, b.l.25-35 DOK-1930, t.4, b.l.59-61 DOK-29052,DOK-13810) nurodė, kad ieškovo patikslinto ieškinio pagrįstumą palieka spręsti teismui. Ieškovo R. K. B. ir trečiojo asmens V. J. nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla, atlikus kadastrinius matavimus, Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui buvo teikta tikrinti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius, patikrinęs pateiktas kadastrinių matavimų bylas, nustatė aplinkybes, trukdančias suderinti parengtą Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą ir (duomenys neskelbtini) užpildė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) užpildė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) užpildė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Visus kartus buvo nustatyta, kad Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, atlikus kadastrinius matavimus, neatitinka šio žemės sklypo suformavimo dokumentų sprendinių. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos iš esamų dokumentų yra aiškios ir šių dokumentų sprendiniai gali būti įgyvendinti vietovėje.
Matininkai, vykdydami atsakovės J. S. nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų darbus, vadovaudamiesi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu, tris kartus kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrių, prašydami parengti išvadą. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius visus tris kartus nusprendė, jog Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų darbai negali būti tęsiami pagal matininkų parengtus situacijos brėžinius, kadangi vykdant šiuos darbus buvo neteisingai atstatytos riboženklių vietos. Pažymėtina tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos iš esamų dokumentų yra aiškios ir šių dokumentų sprendiniai gali būti įgyvendinti vietovėje. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius nustatė, jog geodezinių prietaisų pagalba nuo bendrojo naudojimo kelio Antakalnis – Naujininkai, ties atitinkamų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietvakariniu tašku, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietvakariniu tašku ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietrytiniu tašku pamatavus abrisuose nurodytus (41 m, 41 m. ir 43 m) atstumus, galima atstatyti žemės sklypo ribą ir paženklinti ją vietovėje standartiniais riboženkliais.
Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius (duomenys neskelbtini) atliko žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinį duomenų patikrinimą vietovėje, surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad riboženkliai, įtvirtinti žemės sklypų formavimo metu, kurių pagrindu Kauno apskrities viršininkas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vietovėje nerasti.
Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos iš esamų dokumentų yra aiškios ir šių dokumentų sprendiniai gali būti įgyvendinti vietovėje.
Taip pat nurodė, kad matininkas A. Ž., nustatydamas ieškovo ir atsakovės ginčo žemės sklypo ribą vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės žemės sklypų suformavimo dokumentus, esančius byloje ir jo nustatyta riba, iš esmės atitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vyriausiojo specialisto G. K. (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje nurodytą ginčo žemės sklypų ribą. Ieškinio dalyko pakeitimo priedai patvirtina aplinkybę, jog ginčo žemės sklypų ribos iš esamų suformavimo dokumentų yra aiškios ir šių dokumentų sprendiniai gali būti įgyvendinti vietoje. Nacionalinė žemės tarnyba tokios pozicijos nuosekliai laikėsi tiek nagrinėjant šalių skundus, tiek šios bylos nagrinėjimo metu.
Šalies argumentai
Atsakovė J. S. pateikė priešieškinį (e.b. t.3, b.l.33-54 DOK-16219) ir prašo: pripažinti ginčijamą su atsakovais R. K. B. ir V. J. žemės dalį 0,4216 ha (42,16 arus arba 4 216 kv. m,), kurio posūkio taškai 1. (duomenys neskelbtini) bei nuo 51 posūkio taško 7,95 metro tiesiąja linija iki upės Šventupės vidurio ir 4. (duomenys neskelbtini) nuosavybę atsakovei J. S. bei pripažinti šią žemės dalį J. S. nuosavybės teise esančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sudėtine dalimi, kurio ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos matininko J. R. (duomenys neskelbtini) parengtame žemės sklypo plane; nustatyti, kad J. S. nuosavybes teise priklausantis žemes sklypas unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovams R. K. B. ir V. J. bendra daline nuosavybe prikausiančiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) posūkio taškuose tiesiąja linija tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini) ir 51. (duomenys neskelbtini) bei nuo 5l posūkio taško 7,95 metro tiesiąją linija iki upes Šventupes vidurio pagal LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytų matininko J. R. (duomenys neskelbtini) parengtame žemės sklypo plane. Nurodo, kad reiškia vindikacinį ieškinį bei nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities valdytojo sprendimu M. B. buvo gražinta 11,49 ha žemės natūra. Pradiniai dokumentai abrise (plane) grafiškai pažymėta tiesi linija, kur tarp ginčo ribų pradžios ir pabaigos taško yra 921 metrai. Atlikus žemes sklypo riboženklių atstatymą matininko J. R. ir nustačius riboženklių koordinates pagal valstybinių koordinačių sistemą LKS-94 tarp riboženklių atstumas sudaro 897,92 metrų. Pietines žemes sklypo 2 ribos ilgis pagal sudarytą (duomenys neskelbtini) abrisą (planą) yra nuo kaires pusės ribų posūkio taško iki vidaus kelio iki sodybos vidurio 94 metrų ir nuo šio kelio iki pietines dešines ribos posūkio taško 43 metrai iš viso 137 metrai. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo nėra dėl pietines ribos dešinio posūkio taško ir esant nustatytoms koordinatėms yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atidėjus pietines ribos kraštinę su ilgiu 137 metrai dešinio pietinės ribos posūkio taško koordinates yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovas ginčija nuosavybę į 0,2829 ha (28,29 arai arba 2829 kv.m). Matininkas J. R. parengė atsakovės žemės sklypo planą su posūkio taškais koordinačių sistemoje LFS-94 ir paaiškėjo, kad ieškovo ieškiniu, kur ginčijama 0,2829 ha (28,29 arai arba 2829 kv.m), neatitinka tikrovės, nes pagal atliktus geodezinius matavimus paaiškėjo, kad ieškovas ginčija nuosavybę 0,4216 ha (42,16 arų arba 4216 kv.m.). VĮ Registrų centras išviešino klaidingą ginčo šalių žemės sklypų ribas. Pagal matininko J. R. atsakovės planą su posūkio taškais koordinačių sistemoje LFS-94 paaiškėjo, kad VĮ Registrų centas kadastrinį žemės sklypų žemėlapyje išviešino Atsakovams žemės sklypo 3 ribų posūkio taškų koordinates, kuriuos buvo nustatytos kadastrinio matavimo metu klaidingai, kadangi persidengė su žemės sklypon2 žemės dalimi 0,0477 (4,77 aro ir 477) iškreipiant žemės sklypo 2 ribas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės priešieškinį (t.3, b.l.87-93, DOK -21118) nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Priešieškinis grindžiamas matininko J. R. veikla, nors nėra pagrįsta Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, todėl neteisinga. V. N. žemės tarnybos Išvadose nurodoma, kad atsakovės sklypo ribos suprojektuotos iki Ašmintos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Ašmintos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ sprendinių. Pagrindinis dokumentas atstatant neišlikusius riboženklius yra minėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) matininkės G. G. parengtas lauko matavimo brėžinys (abrisas) ir besiribojančių žemės sklypų abrisai, kuriuose yra nurodyti atstumai nuo tvirtų vietovės kontūrų (kelių, hidrografinių objektų, pastatų). Tai reiškia, kad Ašmintos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas neturi jokios reikšmės ir negali būti dokumentu, galinčiu padėti atsakovei ar jos pasitelktam matininkui nustatyti kokius nors jos sklypo riboženklius, posūkio taškus ir/ar koordinates. Atsakovės pateiktas (duomenys neskelbtini) sklypo plano ,,persidengimas“ su dar didesniu persidengimo plotu (0,4216 ha), atsakovei faktiškai teismo prašant nuosavybės teisės į jį visą, neturi teisinio pagrindo. Plane nurodoma, kad „persidengimas 0,4216 ha iki J. R. nustatytos ,,ribos“, tačiau kaip ta „riba“ buvo nustatyta, neaišku. Nurodytos naujos atsakovės sklypo ribos kertasi su ieškovo žemėje esančiomis tik ieškovo pastatams skirtomis požeminėmis elektros linijos komunikacijomis, buitinių vandens nuotekų valymo sistema; jas patvirtinus ieškovo pastatus skirtas naudoti ir aptarnauti elektros stulpas, elektros skydinė, o taip pat ir ekologinė - apsauginė medžių (pušų, beržų, eglių, tujų) juosta atsidurtų atsakovės sklypo plote. Taip ieškovui būtų padaroma dar ir žala, nepaisant atsakovės pasitelkto matininko netiksliai ir nepagrįstai atliktų skaičiavimų bei matavimų.
2022m. gegužės 5 d. jokie matavimai nevyko. Ieškovas dalyvavo (duomenys neskelbtini), susitikime su atsakovės matininku J. R., yra gavęs jos sklypo (duomenys neskelbtini), paženklinimo aktą, tačiau paženklinti neteisingų ieškovo sklypą ir atsakovės sklypą žyminčių ribų ieškovas neleido, dėl to riboženkliai nebuvo įkalti ir tokie matavimai, kuriais grindžiamas atsakovės sklypo „(duomenys neskelbtini) planas“ neįvyko – matininkas J. R. neturėjo reikiamų dokumentų – sklypų abrisų, laikinųjų planų, sklypų paženklinimo – parodymo aktų. Tokiomis sąlygomis ieškovas savo sklypo ribos matuoti neleido. Sklypų riba nenustatyta ir nepaženklinta. (duomenys neskelbtini) aktą matininkas J. R. ieškovui atsiuntė tik po pusės metų, o kitas (duomenys neskelbtini) sklypo paženklinimo veiksmas apskritai nevyko ir nesuprantama, kodėl (duomenys neskelbtini) plane nurodoma, kad vadovaujamasi (duomenys neskelbtini) paženklinimo duomenimis – tą dieną nebuvo atliekami jokie matavimai, ribų nustatymas, riboženklių įtvirtinimas. Nėra surašytas joks paženklinimo aktas. Šie matavimai nebuvo teikiami Nacionalinei žemės tarnybai su prašymu gauti Išvadą. Atsakovės priešieškinyje nurodytos aplinkybės, (duomenys neskelbtini) sklypo planai bei kiti priešieškinio priedai nepatvirtina reikalavimų, nes jie nepagrįsti, nepatikimi, nepakankami. Atsakovė neįrodė vindikacinio ieškinio.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Prienų ir Birštono skyrius atsiliepime (DOK-21442) nurodė, kad palaiko savo atsiliepimo 2022 m. sausio 18 d. nurodytus argumentus.
Atsakovė V. J. (DOK -24044, DOK-36403) nurodė, kad su atsakovės J. S. priešieškiniu nesutinka, ieškovo atsiliepime nurodytais motyvais, kuriuos visiškai palaiko.
Tretieji asmenys B. B., J. B., S. B., A. B. atsiliepimu (DOK -23321) į atsakovės J. S. priešieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad palaiko visus ieškovo argumentus ir prašymus.
Trečiasis asmuo M. B. atsiliepimo į į atsakovės J. S. priešieškinį, nepateikė.
Ieškovas R. K. B. ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teismo posėdžiuose) ieškinį palaikė pilnai. Kai pirmą kartą matavo matininkai jam parodė kur riba, jis pastatė atitvarą, kad apsisaugoti nuo gyvulių. Atsakovei viskas buvo gerai, po 20 metų Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad yra persidengimas. Jis nesutinka su NŽT (duomenys neskelbtini) dienos aktu, situacijos schema klaidinga. Jo ir atsakovės sklypo ribos neaiškios. Persidegimo plote yra įvažiavimas į jo sodybą, nuotekų sistema būtų arti ribos.
Ieškovo atstovo advokatas Dominykas Varnas ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje) prašė patikslintą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmest. Paaiškino, kad atsakovė 20 metų nereiškė pretenzijų, kad ieškovas sukalė atitvarus. Sklypų persidengimą patvirtina ne tik ieškovo matininkas, bet ir Nacionalinės žemės tarnyba (duomenys neskelbtini) aktas. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas pateiktas su (duomenys neskelbtini) patikslintu ieškiniu ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas pateiktas su (duomenys neskelbtini) patikslintu ieškiniu skiriasi. Matininko A. Ž. paruošdamas planą rėmėsi trimis dokumentais, kuriuos nurodė savo aiškinamajame rašte. Nacionalinė žemės tarnybos specialisto G. K. situacijos planas labai panašus į matininko Ž. paruoštą planą. Pagal šį planą ieškovo turi atsitraukti 4 metrus nuo tvoros į savo pusę. Ieškovo plotas sumažėja paklaidos ribose. Įrodinėja, kad riba neaiški, nes nėra tokio archyvinio dokumento. Natūroje sklypai persidengia, nes gražinant ieškovui sklypą nebuvo išlikę riboženkliai. Baigiamųjų kalbų metu prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad šalys nesutaria dėl ribų, ribos neaiškios tai patvirtino liudytojas A. Ž., kuris nustatė ribą, rado nedidelius neatitikimu. Liudytojas J. R. atlikdamas matavimus vadovavosi ne visais archyviniais dokumentais, netaisė savo paskutinių matavimų, nes nesutiko su Nacionalinė žemės tarnyba, nesivadovavo 4 metrų pločio keliu. Priešieškinį atmesti, atsakovė nesiremia jokia teisės norma.
Atsiliepimas
Atsakovė J. S. ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje) su ieškiniu nesutiko, teigia, kad ieškovas užėmė jos žemę, 2003 metais, sukalė stulpus, susodino egles. Ji šios žemės savininke tapo 2017 metais po motinos mirties. Sklypo riba aiški. Buvo gluosnis – tai buvo riboženklis, ieškovas gluosnį nupjovė.
Atsakovės J. S. atstovas advokato padėjėjas L. R. ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini) teismo posėdyje) prašė patikslintą ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovės sklypo ribos nustatytos privataus matininko surinktais duomenimis. Nesutinka su matininko A. Ž. sudarytu planu, nes atsakovės žemės sklypas sumažės. Pagal išviešintą atsakovės žemės sklypo planą ribos lygiagrečios, o pagal šį planą riba nebūtų lygiagreti atsakovės sklypo vakarinei ribai. Ieškovas nori užimti 13 arų atsakovės. Matininkas rėmėsi kito objekto abrisu, nenurodyti kampai (laipsniais), remiamasi vien tik objektu – keliu, neaišku kaip buvo išmatuotas 41 m nuo kelio vidurio ar krašto. Nei viena iš trijų matininko A. Ž. nurodytų aplinkybių remtis negalima. Baigiamojoje kalboje nurodė, kad ginčas dėl ribų yra. Ieškovo matininko A. Ž. ginčo riba nustatyta pagal šio matininko prielaidas, imant kelio vidurkį ir atidedant atstumu iš abrisų. Dėl to atsakovės žemės sklypas sumažėja, o ieškovo rytinėje žemės sklypo dalyje atsiranda apie 62 arai laisvos fondo žemės. Atsakovės žemės sklypas suformuotas anksčiau, numatytos lygiagrečios linijos. Jei atstumai būtų nustatyti nuo kelio krašto, ginčo nebūtų. Kad kelias nepasikeitė per 30 metų yra prielaida. Matininkas A. Ž. rado riboženklius, bet jais nesivadovavo, riboženklių neatstatė. Matininkas J. R. neturėjo remtis kitais duomenimis, nustatydindamas ribą. Nepakanka nustatyti ribą tik remiantis matininko A. Ž. parodymais ir subraižyta schema. Patikslintą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliotas atstovas G. K. ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje), tarnybos specialistas, atliko sklypų kontrolę pagal archyve esančius dokumentus, nustatė ribą. Riba yra aiški, nurodytas plotas akte ir jo priede, sudaryta situacijos schema. Nei ieškovo, nei atsakovo, matininkų ruošti planai Nacionalinė žemės tarnyba nepatvirtinti, nes neįvykdyti reikalavimai, surašyti aktai, bylos atmestos, sudaryti planai neatitiko, žemės nuosavybės dokumentų. Atsakovės žemės sklypas ženklintas 1995 m., iki žemės reformos žemėtvarkos projekto, subraižytas abrisas (lauko planas), ieškovo pusė tuomet negalėjo dalyvauti, nes tuomet žemė buvo valstybinis žemės fondas. Atsakovės sklypas paženklintas 4 riboženkliais. Matininkas turi vadovautis archyviniais dokumentais, o ne tai ką sako žemės sklypo savininkai. Kelias, esantis atsakovės žemės sklype, nėra įskaičiuotas į jos žemės sklypo plotą. Šio kelio vieta nenuarta ir visiškai nepasikeitusi. Abrisai buvo primatuojami prie tvirtų kontūrų t.y. kelių, pastatų ir pan., primatavimai daromi nuo kelio vidurio. Pagal archyvinius dokumentus rado tris primatavimus, nubrėžė liniją. Atsakovės sklypas ženklintas pirmas, linija tiesi nuo Antakalnio kelio šiaurėje – kelias, pietuose – upelis, per tris taškus išvedė liniją ir ji yra parodyta jo sudarytoje (duomenys neskelbtini) schemoje. Daugiau duomenų ribos atstatymui nėra. Pagal 1995 metų ortofoto medžiagą ginčo plotas buvo ariamas laukas, jokių tvorų, medžių nebuvo. (duomenys neskelbtini) yra surašyti du aktai, situacijos schema (duomenys neskelbtini) subraižyta pagal išanalizuotus archyvinius dokumentus. Sklypų ribos aiškios, nes per tris taškus galima nubrėžti. Dėl ploto trūkumo ar pertekliaus, žemės sklypo ribos nekeičiamos. Duomenų pakanka riboms atstatyti.
Ieškovo pateiktas matininko A. Ž. planas iš esmės sutampa su jo nubraižytu (duomenys neskelbtini) situacijos schema. Jų tarnybą derintų šį pateiktą planą, nes jis sudarytas pagal esamus archyvinius dokumentus. Laisvos fondo žemės nėra, ten prasideda kitas žemės sklypas. Kad sklypo riba aiški patvirtina visi nuosavybės dokumentai ir besiribojančių žemės sklypų – lauko brėžiniai, žemės sklypų planai, primatavimai prie žemės sklypų tvirtų kontūrų. Sprendiniai gali būti įgyvendinti vietoje t.y. matininkai, vadovaudamiesi esamais dokumentais paruošia kadastrinius matavimus, dokumentus suderina su Nacionalinė žemės tarnyba. Baigiamojoje kalboje nurodė, kad patikrinus abiejų šalių brėžinius, ginčo riba praktiškai atitinka tą ribą kuri yra nustatyta patikrinimo akte, skiriasi tik keliais centimetrais. Abiejų šalių riba yra aiški pagal esamus archyvinius dokumentus.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė A. M. ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje) palaikė savo atsiliepimuose nurodytus argumentus, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad tarnybos nuomone šalių žemės sklypai nepersidengia, atsakovė kelia žemės ploto trūkumo klausimą. Sklypų ribos aiškios, tokios pozicijos laikosi nuosekliai, nes iš esamų dokumentų ribos aiškios ir gali būti įgyvendintos vietoje t.y. matininkams atliekant kadastrinius matavimus. Abiejų šalių žemės sklypo ribos yra paženklintos, žemės sklypo ribos nekeičiamos atliekant kadastrinius matavimus. Galima ploto paklaida, nes ankstesni matavimai buvo netikslūs. Riboženkliai ginčo ribose neišlikę, Nacionalinė žemės tarnyba riboženklius atstatė planuose.
Liudytojas A. Ž. ((duomenys neskelbtini) teismo posėdyje) paaiškino, kad jis yra matininkas ir ieškovo užsakymu atliko matavimus ir nustatė ginčo ribą, vadovaujantis archyviniais šalių dokumentais. Vietoje rado riboženklius ir standartinių ir nestandartinių, matėsi, kad sklypų ribos buvo bandoma ženklinti po 2014 m. birželio 1 d., tačiau jis jais nesivadovavo. Vadovavosi šalių planais, abrisais. Kaip nurodė aiškinamajame rašte jis nustatė tris aplinkybes, pagal kurias nustatė, pagal kurias buvo galima nustatyti bendros ribos taškus. Išvedė dvi linijas. Pirma linija nuo pirmo taško iki upės, antra linija – sujungė 1 ir 3 taškus ir nubrėžė linija iki upės. Gavo skirtumą tik 48 cm ir juos padalino per pusę ir išvedė aritmetinį vidurkį nubrėžę trečią liniją per vidurį ir gavo gaulinė ribą. Riba aiški skirtumas apie 24 cm. Ties trečia aplinkybe skirtumas tik 13 cm. Registrų centre sklypų ribos pavaizduotos apytikriai. Kadastro žemėlapis sudarytas preliminarių matavimų pagrindu. Nustatydamas ribą situaciją vertino kompleksiškai. Riboženklių neieškojo, riboženklių neatstatinėjo. Sudarė schemą, ribų brėžinį, parodė, kur turi būti riboženkliai.
Liudytojas J. R. ((duomenys neskelbtini) teismo posėdyje) paaiškino, kad jis yra matininkas ir atsakovės užsakymu, pagal jos pateiktą sklypo planelį ir abrisą atliko matavimus, atstatinėjo ribas. Atsakovės sklypo vakarinėje pusėje, esančio sklypo ribos jau yra registruotos ir atlikti kadastriniai matavimai. Todėl jis atskaitos tašką ėmė to sklypo liniją, nes atsakovės sklypas taisyklingos formos, lygiagretus, vienodo pločio. Jis lygiagrečiai pažymėjo liniją iki upės. Pastatytus riboženklius pažymėjo plane. Nesirėmė 41, 43, 43 metų atstumais nuo 4 metrų pločio kelio, nes jam nereikėjo, nesivadovavo atstumais nuo šio kelio. Jei butų matavęs nuo kelio, ginčo riba būtų laužyta, o ne tiesi. Vadovavosi, kad atsakovė sklypas taisyklingas, linijos lygiagrečios. Išvedė lygiagrečią liniją atsakovės sklypo vakarinei linijai. Kadastro duomenų surinkimo taisyklių vienas iš punktų, kurio įvardyti negali, leidžia už pagrindą imti gretimo sklypo koordinates, tolimesniems sklypams matuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovui R.i K. B. ir trečiajam asmeniui V. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 7,0000 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas nuo (duomenys neskelbtini) Šio žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarius matavimus). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) surašyti šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, (duomenys neskelbtini) parengti žemės sklypo laukų matavimų brėžiniai (abrisai) (toliau – Abrisas Nr. 1 ir Abrisas Nr. 2) ir atlikti žemės sklypo preliminarūs matavimai, (duomenys neskelbtini) parengtas žemės sklypo planas (t.1, b.l.38-43).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis atsakovei J. S. nuosavybės teise priklauso 11,4900 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas nuo (duomenys neskelbtini) Šio žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarius matavimus). Ribos paženklintos (duomenys neskelbtini), surašytas šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, (duomenys neskelbtini) parengtas žemės sklypo laukų matavimų brėžinys (abrisas) (toliau – Abrisas Nr. 3) (duomenys neskelbtini) parengtas laikinas žemės sklypo planas (t.1, b.l.44-47).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų savininkai. Ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas nustatyti bendrą ribą, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas net keturis kartus tikslino savo reikalavimus, nurodydamas vis kitas sklypo ribas. Galutinai ieškovas prašė nustatyti bendrą ribą tarp ginčo šalių pagal mažosios bendrijos ,,Aurum geo“ (duomenys neskelbtini) parengtą schemą ir brėžinį.
Atsakovė su ieškiniu bei patikslintais ieškiniais nesutiko ir pateikė priešieškinį ir prašė ginčijamą sklypo dalį 0,4216 ha pripažinti atsakovės nuosavybe bei pripažinti šią dalį atsakovei priklausančio žemės sklypo sudėtine dalimi; taip pat nustatyti žemės sklypo ribą pagal matininko J. R. (duomenys neskelbtini) parengtą planą.
Ieškovas kreipėsi į teismą CK 4.45 straipsnio pagrindu. CK 4.45 straipsnis reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymą teismo tvarka. Tokia tvarka žemės sklypo ribos nustatomos esant šioms sąlygoms: pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Aptariamoje normoje nurodyti ir kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypo ribas nustato teismas: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos ir kiti įrodymai, taigi kriterijų sąrašas nėra išsamus. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pirmąją ginčo nagrinėjimo teisme sąlygą – žemės sklypų savininkų nesutarimą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją sąlygą - sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar ribos eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus.
Pagal Kasacinio teismo praktiką, žemės sklypo ribos gali būti pripažintos neaiškiomis ir dėl to nustatinėtinos teismine tvarka, ir kaip vienas tokių pavyzdžių nurodytas faktinių ir teisinių sklypo ribų nesutapimas, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju, esant tokiam nesutapimui, sklypų ribos pripažintinos neaiškiomis iš esamų dokumentų ir keistinos pagal faktinį naudojimą. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir tais atvejais, kai dėl nurodytų priežasčių pripažįstama, jog sklypo ribos yra neaiškios ir todėl nustatinėtinos teismo tvarka, jos nebūtinai turi būti nustatytos tiksliai pagal faktiškai nusistovėjusias ribas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr.3K-3-453/2010, konstatavo, kad pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Kaip ir kiekvienu atveju esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, nustatant sklypo ribą dėl jos faktinės ir teisinės neatitikties, būtina nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes (sklypuose esančius statinius bei tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes; aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus) ir ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus.
Ieškovas teigė, kad šalys nesutaria, ir sklypo ribos neaiškios, todėl jas turi nustatyti teismas. Atsakovė atsiliepimuose teigė, kad šalys nesutaria, tačiau sklypo ribos iš esamų dokumentų aiškios. Baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad žemės sklypo ribos neaiškios jas turi nustatyti teismas.
Ieškovas šalių žemės sklypo ribų neaiškumą grindžia liudytojo matininko A. Ž. parodymais teisme, jo sudaryta (duomenys neskelbtini) schema, ribų brėžiniu. Atsakovė nesutinka su šio liudytojo duotais paaiškinimas bei nesutinka, kad pagal šio matininko schemą bei brėžinį būtų nustatyta ginčo žemės sklypų riba. Atsakovė teigė, kad matininko A. Ž. sudaryta schema ir brėžinys paremti prielaidomis, jog reikia vadovautis archyviniuose dokumentuose nurodytų atstumų, kad juos reikia matuoti nuo atsakovės sklype, esančio 4 metrų pločio kelio vidurio, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad per 30 metų nesikeitė kelias. Atsakovė taip pat teigė, kad liudytoju apklaustas matininkas J. R. jos užsakymu parengė žemės sklypo planą ir teismas turi nustatyti ginčo ribas pagal matininko J. R. parengtą (duomenys neskelbtini) planą.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas matininkas A. Ž., patvirtino savo duotus rašytinius paaiškinimus dėl šalių bendros ribos nustatymo vadovavosi abiejų žemės sklypų esamais dokumentais, kartografine medžiaga. Matininkas A. Ž. rašytiniuose paaiškinimuose dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo (e.b. t.5, b.l.54-57 DOK-8847), nurodė, kad nustatant bendrą žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribą buvo atliekami 4 metrų pločio kelio, esančio atsakovės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matavimai. Buvo matuojami kelio sankasos elementai. Skaičiuojama kelio ašinė linija. Atkreiptinas dėmesys, kad kelio sankasa yra su deformacijomis, todėl kelio elementų matavimo paklaida gali siekti iki 20 cm (pagrindas: GKTR 1.01:2020 „Topografinių objektų geodezinių matavimų atlikimo ir topografinių planų sudarymo tvarka“, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3D-420 „Dėl geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamento GKTR 1.01:2020 „Topografinių objektų geodezinių matavimų atlikimo ir topografinių planų sudarymo tvarka patvirtinimo“). Piketų padėties nustatymo (koordinačių matavimo) vidutinė kvadratinė paklaida su 95 proc. tikimybe siekia iki 10 cm. Bendros ribos projektavimui buvo išskirtos 4 pagrindinės aplinkybės (žiūrėti: Bendros ribos nustatymo schema tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)): 1. Nuo pamatuoto 4 metrų pločio kelio centro (koordinatės: (duomenys neskelbtini) atidedamas 43 metrų ilgis (duomenys neskelbtini) gatvės pakraščiu ir gaunamas bendros ribos nustatymo taškas, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini). Pagrindas: 43 metrų dydis įrašytas žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) abrise, (duomenys neskelbtini); 2. Nuo pamatuoto 4 metrų pločio kelio centro (koordinatės: (duomenys neskelbtini)) atidedamas 41 metrų ilgis stačiu kampu ir gaunamas bendros ribos nustatymo taškas, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini). Pagrindas: 41 metro dydis įrašytas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ribų parodymų ir jų paženklinimo vietoje abrise, (duomenys neskelbtini). Tarp pirmos ir antros aplinkybės yra 231 metras. Tokiu atstumu yra formuojamas antrasis žemės sklypas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Per nustatytus pirmoje ir antroje aplinkybėje taškus, kurių koordinatės: pirmoje aplinkybėje (duomenys neskelbtini); antroje aplinkybėje (duomenys neskelbtini), yra pravedama tiesė ir pratęsiama iki upelio Šventupis (juoda spalva, matoma išdidintose aplinkybėse); 3. Nuo pamatuoto 4 metrų pločio kelio centro (koordinatės: (duomenys neskelbtini)) atidedamas 41 metrų ilgis stačiu kampu ir gaunamas bendros ribos nustatymo taškas, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini). Pagrindas: 41 metro dydis įrašytas žemės sklypo lauko matavimo brėžinys (duomenys neskelbtini) Tarp antros ir trečios aplinkybės yra 250 metrų. Tokiu atstumu (231+250 m) yra formuojamas trečiasis žemės sklypas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 4. Per nustatytus taškus išvedamos dvi tiesės iki upelio ir matomas nesutapimas – paklaida, kuri prie upelio yra apie 48 cm ir paklaida išdėstoma proporcingai nesąryšį dalijant per pusė (48:2) t.y. 24 cm.
Trečiojo asmens nepareiškusio savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba atstovas G. K. teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovo pateikta matininko A. Ž., parengta bendro ribos nustatymo schema ir brėžinys praktiškai atitinka jų tarnybos (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo akte (e.b. t.4, b.l.62-71 DOK-29052), esančią situacijos schemą sudarytą (duomenys neskelbtini) (e.b. t.4, b.l.70 DOK-29052) ir kad matininko A. Ž. pateiktą brėžinį, tarnyba derintų, nes jis parengtas pagal esamus archyvinius dokumentus.
Atsakovė nesutiko, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) sudarytoje schemoje ir brėžinyje atstumai buvo nustatyti nuo atsakovės sklype, esančio 4 metrų pločio kelio vidurio, nes aplinkybė, kad šis kelias nepasikeitęs yra tik prielaida. Tačiau, kad šis kelias nepasikeitęs, teismo posėdyje nurodė Nacionalinės žemės tarnybos atstovas G. K.. Be to, šią aplinkybę patvirtina Nacionalinė žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Prienų ir Birštono skyrius 2022 m. spalio 11 d. pateikta teismui rašytinė informaciją, kad jie pasinaudodami posisteme ,,Geomatininkas“ ir portale ,,Geoportalas“ esančia ortofotografine medžiaga, nustatė, kad atsakovės sklype, esančio bendro naudojimo 4 metrų pločio seniūnijos kelio vieta nepakitusi (nekito); taip pat paaiškino, kad lauko matavimo brėžiniuose visi atstumai yra nurodyti nuo kelio vidurio, todėl žemės sklypo ribos vietoje atstatytos, atidedant lauko matavimo brėžiniuose nurodytus atstumus nuo bendro naudojimo kelio vidurio (e.b. t.4, b.l.126, DOK-37945).
Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais duomenimis (e.b. t.1, b.l.38-47, DOK-1930) ir vertinimu ieškovo žemės sklypo ribos yra aiškios iš esamų dokumentų. Abrise Nr. 1 ir Abrise Nr. 2 ( parengti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo lauko brėžiniai) nurodyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinės ribos linijos ilgis yra 418 m, šiaurinės ribos linijos ilgis nenurodytas, tačiau nurodytas žemės sklypo plotis šioje dalyje – 64 m, rytinės ribos linijos ilgis – 592 m, pietinės ribos linijos ilgis – 58 m. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinėje dalyje esančios žemės juostos išmatavimai šiaurinėje ir pietinėje dalyse yra po 13 m., rytinėje dalyje – 482 m, vakarinėje dalyje ribos linijos ilgis nenurodytas. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinės ribos linijos ilgis – 117 m (įvertinus konfigūraciją, manytina, kad 13 m yra įskaičiuota į žemės sklypo 117 m kraštinės ribos linijos ilgį), pietinės ribos ilgis – 117 m, vakarinės ribos ilgis – 110 m (iki taško Nr. 8), rytinės ribos linijos ilgis – 245 m.
(duomenys neskelbtini) Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane ribos iš esmės atitinka Abriso Nr. 1 ir Abriso Nr. 2 sprendinius. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodyta, kad vakarinės ribos linijos ilgis yra 418 m, šiaurinės ribos linijos ilgis nenurodytas, nes ši žemės sklypo riba ribojasi su Šventupės upe, šiaurės rytinės ribos linijos ilgis – 482 m, rytinės ribos linijos ilgis – 117 m, pietinės ribos ilgis – 175 m (117 m + 58 m), žemės sklypo plotas – 7,0000 ha.
Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinė riba sutampa su Šventupės upe, šios sklypo ribos linijos ilgis Abrise Nr. 1, Abrise Nr. 2 bei (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nenurodytas, tačiau įvertinus šiuos dokumentus, konstatuotina, kad Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotis šiaurinėje dalyje yra 77 m (Abrise Nr. 1 ir Abrise Nr. 2 nurodyti plotai 64 m + 13 m yra lygus (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodytam sklypo pločiui – 77 m). (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodyta žemės sklypo konfigūracija atitinka Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūraciją.
Abrise Nr. 3 ((duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) laukų matavimų brėžinį) nurodyta, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinės ribos linijos ilgis yra 844 m, rytinės ribos linijos ilgis – 921 m, pietinės ribos linijos ilgis – 137 m (94 m +43 m). Abrise Nr. 3 nurodyta, kad atstumas nuo Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietrytinio taško iki 4 m pločio bendrojo naudojimo kelio yra 43 m. Abrise Nr. 3 bei (duomenys neskelbtini) laikinajame Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodyta žemės sklypo konfigūracija atitinka Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūraciją. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu atsakovės žemės sklypo ribos yra taip pat aiškios iš esamų dokumentų.
Nacionalinės žemės tarnybos pateikti dokumentai (DOK-1930) jų atstovų nuomone patvirtina, kad ieškovui ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos yra aiškios iš aukščiau aptartų esamų dokumentų. Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais duomenis (DOK-1930) patvirtinama, kad šalių žemės sklypų planai, nepatvirtinti, nes neįvykdyti reikalavimai, todėl Nacionalinės žemės tarnybos specialistai surašė tikrinimo aktus ir išvadas.
Ieškovui priklausančio, ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla, atlikus kadastrinius matavimus, Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui buvo teikta tikrinti tris kartus t.y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius, patikrinęs pateiktas kadastrinių matavimų bylas, nustatė aplinkybes, trukdančias suderinti parengtą žemės sklypo planą ir (duomenys neskelbtini) užpildė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) užpildė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) užpildė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Visais atvejais buvo nustatyta, kad šio žemės sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, neatitinka šio žemės sklypo suformavimo dokumentų sprendinių (e.b. t.1, b.l.49-52).
Atsakovei, priklausančio ginčo sklypo (duomenys neskelbtini) matininkas T. V. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui pateikė prašymą išvadai gauti „Dėl žemės sklypo konfigūracijos ir ploto tikslinimo“, kuriame nurodė, jog vykdant šio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, atstačius riboženklius keičiasi žemės sklypo konfigūracija bei prašė priimti išvadą. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius (duomenys neskelbtini) parengė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“, kurioje nurodė, jog Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų nustatymo darbai negali būti tęsiami pagal matininko T. V. parengtą situacijos brėžinį (e.b. t.1, b.l.53-63).
(duomenys neskelbtini) matininkas J. R. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui pateikė prašymą išvadai gauti „Dėl žemės sklypo ribų ir ploto“, kuriame nurodė, jog vykdomi Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, atlikus matavimus nustatyta, kad faktiškas sklypo plotas yra mažesnis už suprojektuotą ir naudojamos sklypo ribos nesutampa su žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotomis ribomis bei prašė priimti išvadą. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius (duomenys neskelbtini) parengė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“, kurioje nurodė, jog Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų nustatymo darbai negali būti tęsiami pagal matininko J. R. parengtą situacijos brėžinį, kadangi neteisingai atstatytos riboženklių Nr. 56 (1, 28 m pietryčių kryptimi) ir Nr. 54 ( ir ta pačia kryptimi 1,60 m) vietos (e.b. t.1, b.l. 64-75).
(duomenys neskelbtini) matininkas J. R. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui pateikė prašymą išvadai gauti „Dėl žemės sklypo ribų ir ploto“, kuriame nurodė, jog pakartotinai vykdomi Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, atlikus kadastrinius matavimus faktiškas sklypo plotas yra mažesnis už suprojektuotą bei prašė priimti išvadą. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius (duomenys neskelbtini) parengė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“, kurioje nurodė, jog Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų nustatymo darbai negali būti tęsiami pagal matininko J. R. parengtą situacijos brėžinį, kadangi neteisingai atstatyta riboženklio Nr. 2 vieta. Šio riboženklio vietos pakeitimas, įtakoja ne tik ribos pasikeitimui ties riboženkliu Nr.2, bet ir bendroje riboje su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, todėl kadastro duomenų nustatymo darbai negali būti tęsiami (e.b. t.1, b.l.76-86).
Iš aukščiau nurodytų duomenų matyti, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo, pasitelktų matininkų kadastriniai matavimai neatitiko, šalių žemės sklypų suformavimo dokumentų sprendinių. Teisminio nagrinėjimo metu matininkas A. Ž. pateikė ieškovui priklausančio ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) brėžinį ir schemą. Kaip nurodė Nacionalinės žemės tarnybos specialistas G. K., matininko A. Ž. šis brėžinys ir schema, iš esmės sutampa su jo nubraižyta (duomenys neskelbtini) situacijos schema, nes atitinka esamus archyvinius dokumentus, todėl atsakovės nesutikimas su šiais brėžiniais ir schema, nepagrįstas.
Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti ribą pagal matininko J. R. (duomenys neskelbtini) parengtą atsakovės žemės sklypo planą. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas matininkas J. R. patvirtino, kad atsakovei priklausančio ginčo žemės sklypo ribas nustatinėjo pagal atsakovės žemės sklypo planą, abrisą ir atsižvelgė į Nacionalinės žemės tarnybos pastabas. Taip pat nurodė, kad atsakovės sklypo ribas nustatinėjo atsižvelgdamas į atsakovės žemės sklypo vakarinę ribą ir todėl su ieškovo sklypu išvedė lygiagrečią liniją atsakovės sklypo vakarinei linijai. Nors liudytojas J. R. teigė, kad vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos išvadose nurodytomis pastabomis, tačiau nesivadovavo, kad per tris (43 m, 41 m, 41 m.) lauko matavimo brėžiniuose, nurodytus atstumus nuo bendro naudojimo kelio iki atitinkamų žemės sklypų kerčių, galima atstatyti atsakovės ginčo žemės sklypo pietrytinėje dalyje esančios ribos liniją, nes jam nereikėjo vadovautis šiais atstumais.
Byloje nustatyti faktiniai duomenys, patvirtina, kad matininkas J. R., nesivadovavo Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punkte nurodyta medžiaga, kur reglamentuota, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: 1) Nekilnojamojo turto registro išrašas iš centrinio banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; 2) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauka iš centrinio duomenų banko; 3) žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų kopijos; 4) žemės valdos projektų kopijos; 5) žemės sklypų abrisų kopijos; 6) Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai, topografiniai žemėlapiai ir planai, inžinerinių tinklų planai; 7) georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija; 8) valstybinio geodezinio pagrindo duomenų rinkinio duomenys – valstybinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, abrisai; 9) gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos; 10) Žemės informacinės sistemos (ŽIS) duomenys; 11) erdvinių duomenų rinkinių informacija, gaunama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą arba tiesiogiai iš erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojų.
Teismas išanalizavęs byloje esančius įrodymus, pateiktus žemės sklypo planus, brėžinius, schemas, išklausęs proceso šalių, trečiojo asmens atstovų, liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės sklypo ribos ir jos neaiškumo patvirtina šalių kreipimasis į teismą su ieškiniu ir priešieškiniu. Esant šiomis aplinkybėms – šalių ginčui dėl sklypo ribos ir žemės sklypų ribai esamuose dokumentuose bei pagal faktiškai ieškovo naudojamą žemę nesutampant, teismas neturi pagrindo spręsti žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo.
Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypų ribos buvo nustatinėjamos kadastriniais (preliminariais) matavimais, tiksli žemės sklypų riba nėra nustatyta, todėl ši riba nustatytina teismo.
Įvertinus, byloje nustatytas aplinkybes, kad matininko A. Ž., (duomenys neskelbtini) žemės sklypo brėžinys ir schema (e.b. t.5, b.l.58-60), sudaryta vadovaujantis archyviniais dokumentais, ką patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovas G. K. ir kad ji atitinka Nacionalinės žemės tarnybos sudarytą (duomenys neskelbtini) situacijos schemą (e.b. t.4, b.l.70 DOK-29052), teismas sprendžia, kad ginčo žemės sklypų bendra riba nustatytina pagal mažosios bendrijos „Aurum geo“ (duomenys neskelbtini) parengtoje bendros ribos nustatymo schemą tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr:(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų brėžinį teismo sprendimui priimti M 1:5000‘, bei pažymėta posūkio taškais Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11. Toks pasiūlymas teismo vertinimu yra priimtiniausias, atitinkantis protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Matininkas A. Ž. teigė, kad jis nustatydamas ginčo ribą rėmėsi archyviniais dokumentais, tai patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovai. Bylos duomenimis nustatyta, kad matininko A. Ž. pateiktas ribų nustatymo brėžinys ir schema atitinka šiuos esamus archyvinius dokumentus (e.b. t.5.b.l.63-72): 1. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, (M 1:10000), parengtas (duomenys neskelbtini); 2. Žemės sklypo lauko matavimų brėžinys, parengtas (duomenys neskelbtini); 3. Žemės sklypo ribų parodymo – paženklinimo laikinasis aktas, (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), parengtas (duomenys neskelbtini); 4. Grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), parengtas (duomenys neskelbtini); 5. Laikinas žemės sklypo planas, (M:10000), M. B. projekto Nr. (duomenys neskelbtini)-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas (duomenys neskelbtini); 6. Žemės sklypo lauko matavimų abrisas, M. B. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Parengtas (duomenys neskelbtini); 7. Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo aktas, sklypo . Nr. (duomenys neskelbtini)-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas (duomenys neskelbtini); 8. Žemės sklypo lauko matavimo abrisas, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Parengtas (duomenys neskelbtini)
Atsakovas priešieškiniu prašė ne tik nustatyti žemės sklypo ribą, bet ir pripažinti ginčijamą su R. K. B. ir V. J. žemės dalį 0,4216 ha (42,16 arus arba 4 216 kv. m), nuosavybę atsakovei J. S. bei pripažinti šią žemės dalį J. S. nuosavybės teise esančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sudėtine dalimi, kurio ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos matininko J. R. (duomenys neskelbtini) parengtame žemės sklypo plane.
Atsakovė priešieškinį grindžia CK 4.95 straipsnio pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad vindikacija - tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Vindikacijos ieškinio dalykas yra ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, o daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra: bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Tai reiškia, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.
Bylos duomenimis patvirtinama, kad šalių ginčo sklypai pagal esamus dokumentus nepersidengia. Kaip nurodė ieškovo atstovas patikslintame ieškininiame pareiškime, šalių ribos natūroje kažkiek persidengia, kad grąžinant sklypą ieškovui nebuvo išlikę riboženkliai, kad ieškovui matininkas parodė ribas, jis pastatė atitvarą (tvorą) ir kad pagal matininko A. Ž. paruoštą planą ir schemą, ieškovas nuo atitvaro (tvoros) turės atsitraukti apie 4 metrus į savo žemės sklypo pusę, dėl sklypo ribų atsakovė 20 metų pretenzijų nereiškė. Atsakovė patvirtino, kad ji sklypo savininke tapo po motinos mirties 2017 metais. Atsakovė teigia, kad jai priklauso 11,49 ha, faktiškai yra mažesnis 26,21 aro, o pagal ieškovo pateiktą matininko A. Ž. brėžinį sumažėtų dar 13,32 aro.
Matininkas J. R. (duomenys neskelbtini) atsakovės žemės sklypo plane nurodė, kad pagal jo nustatytas ginčo šalių žemės sklypų ribas persidengimas sudaro 0,4216 ha, būtent į tokio dydžio dalį atsakovė ir nori, kad jai būtų pripažinta nuosavybės teisė.
Kaip minėta teismas pripažino, kad priimtiniausias, atitinkantis protingumo ir sąžiningumo kriterijus yra matininko A. Ž. (duomenys neskelbtini) sudaryta schema ir brėžinys ir pasisakė dėl kokių aplinkybių t.y. kad nustatyta žemės sklypų riba parengta pagal žemės sklypų suformavimo dokumentų sprendinius.
Taigi, teismas atmetė matininko J. R. (duomenys neskelbtini) sudarytą atsakovės žemės sklypo planą, nes darytina išvada, kad jis nesivadovavo žemės sklypų esamais dokumentais. Nors atsakovė teigia, kad jai priklausančio žemės sklypo ribas matininkas nustatė pagal esamus dokumentus, taip pat pagal Ašmintos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, tačiau bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovės ginčo sklypas paženklintas (duomenys neskelbtini), t.y iki šio žemėtvarkos projekto patvirtinimo, todėl šis projektas neturi įtakos ir matininkas atliekantis kadastrinius matavimus juo negali remtis, nes projektas patvirtintas 2000 m. kovo 23 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu (e.b. t.3, b.l.40, DOK-16219).
Atsakovė atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodo, kad tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo ir greta esančio žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini) yra laisva valstybinė žemė 62,74 arų ploto. Šioje nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas ginčas tarp gretimų žemės sklypų t.y. dėl ginčo ribos tarp ieškovo vakarinės sklypo ribos ir atsakovės rytinės sklypo ribos, todėl atsakovės, nuomone, neva esanti laisva valstybinė žemė iš ieškovo rytinės sklypo dalies, nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku. Teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos atstovas G. K. nurodė, kad minėtoje vietoje laisvos valstybinės žemės nėra.
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva, Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo abejoms šalims buvo suteikta galimybė neribotai naudotis teise įrodinėti savo nurodomas aplinkybes.
Teismas sprendžia, kad esant nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovės pateiktas matininko J. R. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas neatitinka Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų duomenų, todėl atsakovė neįrodė, nuosavybės teisių į ginčytiną 0,4216 ha (42,16 arus arba 4 216 kv. m,) žemės sklypo plotą, todėl priešieškinis atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 83,00 Eur žyminio mokesčio (CBP-5868), 300,00 Eur matininkui A. Ž. už suteiktas paslaugas. Taip pat prašė priteisti 5000,00 Eur už advokato suteiktas paslaugas (e.b. t.5, b.l.138-148). Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina, kad pateikti įrodymai patvirtina 4750,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti Šiuo atveju ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai, neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta.
Tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus, atmetus priešieškinį, Ieškovui iš Atsakovės priteistina 5133,00 Eur (4750,00 + 300,00 +83,00) patirtų bylinėjimosi išlaidų, o Atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė 268,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos iš šalių į valstybės biudžetą. Patikslintą ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, iš atsakovės valstybei priteistina 268,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 384, 385 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Nustatyti ieškovui R.i K. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui V. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio 7,0000 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)) bei atsakovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio 11,4900 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), bendrą ribą, kuri yra pažymėta mažosios bendrijos „Aurum geo“ (duomenys neskelbtini) parengtoje bendros ribos nustatymo schemoje tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr:(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) parengtame žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų brėžinyje teismo sprendimui priimti M 1:5000‘, bei pažymėta posūkio taškais Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11.
Priteisti ieškovui R.i K. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5133,00 Eur (penkis tūkstančius šimtą trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 268,75 Eur (du šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.