- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-77-779/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22179-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- T. M., J. M., M. M., A. M.
- Atsakovas
- RYANAIR DAC
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų ieškovų T. M., J. M., M. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų T. M., J. M., M. M. ir A. M. ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui RYANAIR DAC.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Ieškovai T. M., J. M., M. M. ir A. M., vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 861/2007, nustatančiu Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (toliau – Reglamentas), kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydami jų naudai solidariai iš atsakovo RYANAIR DAC priteisti 3 873,13 Eur žalos, kurią sudaro 1 873,13 Eur turtinė žala ir 2 000 Eur neturtinė žala, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai suplanavo nuo 2018-02-15 iki 2018-03-01 atostogauti Ispanijos Karalystei priklausančioje Tenerifės saloje. Ieškovai oro vėžėju skrydžiui į šią salą ir atgal į Vilnių pasirinko atsakovą, iš kurio įsigijo bilietus skristi lėktuvu maršrutais: 2018-02-15 Tarptautinis Vilniaus oro uostas ? Frankfurto Hano oro uostas; 2018-02-16 Frankfurto Hano oro uostas ? Tenerifės pietinis oro uostas; 2018-02-28 Tenerifės pietinis oro uostas ? Frankfurto Hano oro uostas; 2018-03-01 Frankfurto Hano oro uostas ? Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Ieškovų drabužiams, avalynei, kitiems daiktams šeimos atostogoms sudėti buvo nuspręsta įsigyti ir vieną registruoto bagažo vienetą visiems aukščiau nurodytiems skrydžio maršrutams. Ieškovas T. M. už įsigytą registruoto bagažo vienetą visiems nurodytiems maršrutams atsakovui sumokėjo bendrą 160,00 Eur mokestį. Nuvykus į Frankfurto Hano oro uostą, 2018-02-15 ieškovai pastebėjo, kad dingo jų registruoto bagažo vienetas. Ieškovai kreipėsi į dingusių daiktų skyrių, kuriame buvo priversti laukti daugiau nei dvi valandas, kol juos darbuotojai pradėjo aptarnauti. Ieškovai šiame skyriuje užpildė Daiktų dingimo aktą. Frankfurto Hano oro uosto atsakingi darbuotojai klausė, kur ieškovams pristatyti registruotą bagažą. Atsižvelgiant į tai, kad bagaže buvo visi ieškovų šeimos atostogoms reikalingi daiktai, ieškovai išreiškė pageidavimą, kad dingęs registruotas bagažas ieškovams būtų pristatytas į Tenerifės salą, t. y. atostogų vietą. Atsakingi darbuotojai ieškovus patikino, kad į ieškovų nurodytą vietą dingęs registruotas bagažas bus pristatytas po dviejų dienų. Ieškovai patikėjo ir 2018-02-16 išskrido iš Frankfurto Hano oro uosto į Tenerifės pietinį oro uostą. Tačiau po dviejų dienų ieškovai atostogų vietoje jokio savo registruoto bagažo nesulaukė. Praėjus trims dienoms nuo ieškovų atvykimo į atostogų vietą, ieškovams paskambino atsakingi asmenys ir informavo, jog prarastas registruotas ieškovų bagažas yra išsiųstas į Tenerifę. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tokia informacija buvo melaginga ir neatitinkanti tikrovės, kadangi ieškovai nei po dviejų, nei po trijų dienų nuo atvykimo į Tenerifės salą, nei bet kada vėliau taip ir nesulaukė savo registruoto dingusio bagažo. Atostogų metu ieškovai ne kartą, po kelis kartus į dieną bandė telefonu susisiekti su Tenerifės pietiniame oro uoste įsikūrusiu dingusių daiktų skyriumi, tačiau po ilgų laukimų, kol kas nors atsilieps į skambutį, tekdavo skambutį baigti, kadangi taip niekas ir neatsiliepdavo. Nepavykus susisiekti telefonu, ieškovai kone kas dvi dienas vykdavo į Tenerifės pietinį oro uostą dėl informacijos apie dingusio bagažo buvimo vietą gavimo. Tačiau atsakovo atstovai šiame oro uoste kiekvieną kartą pateikdavo vis kitokią informaciją: arba kad ieškovų dingęs registruotas bagažas Frankfurto Hano oro uoste pakrautas ne į tą lėktuvą, arba, kad bagažas turėtų būti pristatytas jau už poros dienų, arba kt. Galiausiai ieškovų atostogų pabaigoje atsakovo atstovai pradėjo sakyti, kad jie neva tai nežino, kur yra dingęs ieškovų bagažas ir kada jis bus surastas bei pristatytas ieškovams.
3. Ieškovų teigimu, dingusiame registruotame bagaže buvusių daiktų (drabužiai, avalynė, higienos priemonės, kvepalai, kosmetika ir kt.), kurie buvo būtini ieškovams atostogų vietoje, vertė sudaro 2 493,13 Eur. Šią sumą ir sumokėtą 80 Eur dydžio mokestį už registruotą bagažą skrydžiams Tarptautinis Vilniaus oro uostas ? Frankfurto Hano oro uostas bei Frankfurto Hano oro uostas ? Tenerifės pietinis oro uostas, iš viso 2 573,13 Eur, ieškovai laiko patirtos turtinės žalos pinigine išraiška. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovas iki šiol yra kompensavęs ieškovams tik 700,00 Eur turtinės žalos. Tačiau ieškovai su tokiu atsakovo sprendimu atlyginti tik dalį ieškovų patirtos turtinės žalos nesutiko ir tai ne kartą išreiškė atsakovui, tačiau pastarasis daugiau jokios kompensacijos ieškovams nesumokėjo.
4. Be turtinės žalos ieškovai nurodo patyrę didelę neturtinę žalą, kurią ieškovai bendrai vertina 2 000 Eur. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovui praradus ieškovų registruotą bagažą, atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų informuoti ieškovus apie dingusį bagažą, nors turėjo pareigą rūpintis ieškovais, kaip keleiviais, kuriems savo paties veiksmais padarė žalą. Atsakovas nedėjo maksimalių pastangų surasti dingusį ieškovų bagažą, kuo greičiau jį pristatyti. Priešingai, atsakovo atstovai klaidino ieškovus dėl dingusio bagažo tariamos vietos, galimos pristatymo vietos ir pan., teikdami melagingą informaciją. Ieškovai negalėjo susisiekti su atsakovu telefonu, dėl ko buvo ne kartą priversti vykti savo atostogų metu į Tenerifės pietinį oro uostą, tikslu gauti reikalingą informaciją. Tokiu būdu buvo gaištamas ieškovų atostogų laikas. Maža to, kadangi dingo iš esmės visi ieškovų daiktai, reikalingi ir pasiimti ieškovų šeimos atostogoms, ieškovai atostogų vietoje, likę be bagaže buvusių drabužių, avalynės ir kt. daiktų, buvo priversti juos įsigyti Tenerifės salos prekybos vietose, kad kaip įmanoma labiau būtų kompensuojami visi atsiradę nepatogumai. Vietoj planuoto poilsio apsipirkimas Tenerifės saloje tapo kasdienybės dalimi ieškovams, nes ieškovai, tikėdamiesi, jog jų dingęs bagažas atsiras, daiktus įsigydavo kas 2-3 dienas, priklausomai nuo informacijos apie dingusį bagažą, gaunamos nuvykus į Tenerifės pietinį oro uostą.
5. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovo T. M. turtinę 366,25 Eur žalą, neturtinę 260,00 Eur žalą; priteisė ieškovei J. M. turtinę 176,30 Eur žalą, neturtinę 190 Eur žalą; priteisė ieškovui M. M. turtinę 57,71 Eur žalą, neturtinę 70 Eur žalą; priteisė ieškovei A. M. turtinę 71,60 Eur žalą, neturtinę 70 Eur žalą.
7. Teismas nustatė, kad tarp ieškovų ir atsakovo 2017-11-18 buvo sudarytos keleivio vežimo vartojimo sutartys (CK 6.809 str., CK 2.4 str. 2 d., 6.228¹ str.).
8. Teismas, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, laikė įrodytais ieškovo daiktų, nurodytų Sąrašo pozicijose Nr. 4, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 20, netekimą, kurių bendra vertė sudaro 667,82 Eur ir kurią patvirtina šių daiktų įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Teismas taip pat laikė įrodytomis ieškovo T. M. patirtas išlaidas dėl 80,00 Eur dydžio mokesčio už registruotą bagažą skrydžiams sumokėjimą. Tačiau teismas konstatavo, kad daiktų, nurodytų Sąrašo pozicijose Nr. 1 ? skustuvas Gillette, vertė – 12,56 Eur; Nr. 2 – garso kolonėlė Bose soundlink mini 2, vertė – 199 Eur; Nr. 3 – dantų šepetukas Philips Sonicare FlexCare HX6932/36, vertė – 139,00 Eur; Nr. 5 – kvepalai Giorgi Armani Acqua Di Gio, vertė – 45,71 Eur; Nr. 19 – plaukiojimo šortai, vertė – 30,00 Eur; Nr. 22 – vyriška kosmetika (plaukų želė, kremas po skutimosi, dezodorantas), vertė – 30,00 Eur, praradimo ieškovas neįrodė, kadangi nepateikė jokių įrodymų, jog nurodyti daiktai iki skrydžio pradžios ieškovo buvo įsigyti nuosavybėn ar kitaip jo valdomi teisėtu būdu.
9. Teismas, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, laikė įrodytais ieškovės J. M. daiktų, nurodytų Sąrašo pozicijose Nr. 9, Nr. 21, Nr. 23, Nr. 24, Nr. 25, Nr. 26, Nr. 27, Nr. 28, Nr. 29, Nr. 38, Nr. 39, Nr. 41, Nr. 42, Nr. 43, Nr. 47, Nr. 48, Nr. 49, Nr. 51, netekimą, kurių bendra vertė sudaro 360,05 Eur. Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytų Sąrašo pozicijose Nr. 6 ? kvepalai Maison Francis Kurkdjian Baccarat Rouge 540, vertė – 209,00 Eur; Nr. 30 ? moteriški rūbai Y.A.S Botanic Print Short Dress, vertė – 56,00 Eur; Nr. 31 – moteriški rūbai Y.A.S Striped skirt, vertė – 33,60 Eur; Nr. 32 – moteriški rūbai Massimo Dutti sijonas, vertė – 55,00 Eur; Nr. 33 – moteriški rūbai gražiai atrodai.lt suknelė, vertė – 24,00 Eur; Nr. 40 ? moteriški rūbai only džinsinis švarkas, vertė ? 40,00 Eur; Nr. 44 ? migdolų kūno kremas 100 ml, vertė ? 31,50 Eur; Nr. 45 ? Eurokos nagų žirklutės, vertė ? 14,00 Eur; Nr. 46 ? pudra Egipto žemė BI-KOR Original, vertė ? 39,00 Eur; Nr. 50 ? kosmetika the Clean Truth Foaming Cleanser, vertė ? 24,00 Eur; Nr. 52 ? moteriškas skustuvas, 3 vienetai dantų šepetukų, dantų pasta, dezodorantas, vertė ? 26,00 Eur, praradimo ieškovė neįrodė, nes nepateikė jokių įrodymų dėl šių daiktų įsigijimo nuosavybėn.
10. Teismas, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, laikė įrodytais ieškovo M. M. daiktų, nurodytų Sąrašo pozicijose Nr. 57, Nr. 58, Nr. 59, Nr. 60, Nr. 61, Nr. 62, Nr. 63, Nr. 65, Nr. 68, netekimą, todėl ieškovo M. M. įrodytais tiesioginiais nuostoliais laikė 117,84 Eur sumą. Tačiau teismas konstatavo, kad daiktų, nurodytų Sąrašo pozicijose Nr. 66 – 5 vienetai šortų, vertė – 39,95 Eur; Nr. 67 – 4 vienetai maikučių, vertė – 25,00 Eur; Nr. 69 – megztukas, vertė – 19,99 Eur, praradimo ieškovas M. M. neįrodė.
11. Teismas laikė įrodytais ieškovės A. M. Sąrašo pozicijose Nr. 36, Nr. 37, Nr. 53, Nr. 55, Nr. 56, Nr. 63, Nr. 64, Nr. 68, esančių daiktų netekimą, kurių vertė 146,15 Eur. Tuo tarpu daiktų, nurodytų Sąrašo pozicijose Nr. 34 – H&M maikutės (5 vienetai), vertė 37,97 Eur, Nr. 35 ? moteriški batai, vertė ? 50,00 Eur, Nr. 54 ? sportiniai bateliai, vertė – 19,99 Eur, praradimo, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė.
12. Teismas nesutiko su ieškovų pozicija, kad jų reikalavimai yra solidarūs. Nurodė, kad kiekvieno iš ieškovų santykis su patirta žala yra individualus, nes dėl atsakovo veiksmų buvo neišsaugoti ir prarasti daiktai, kuriuos kiekvienas ieškovas naudojo kasdieniniame gyvenime savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas nurodė, jog vien aplinkybės, kad ieškovai sudaro šeimą, veda bendrą ūkį, neleidžia teismui pripažinti ieškovų reikalavimą atsakovui solidariuoju, nes ieškovai pateiktame į bylą 2019-01-14 dingusių (bagaže buvusių) daiktų sąraše nurodė kiekvieno iš 69-iose pozicijose esančių daiktų priklausomybę konkrečiam ieškovui.
13. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, jog
vertina, kad atsakovas yra stipresnioji santykių šalis, kuri nesiėmė priemonių neturtinės žalos dydžiui sumažinti, tai yra, nedėjo maksimalių pastangų surasti ieškovų dingusį bagažą, kuo greičiau jį pristatyti. Tačiau pažymėjo, kad atsakovas konstruktyviai ir geranoriškai sprendė dalies turtinės žalos atlyginimo klausimą, dėl ko ši žalos dalis pinigine išraiška buvo atlyginta per pirmąjį mėnesį po kelionės Tenerifės saloje pabaigos. Teismas vertino ir tai, kad kiekvienas iš ieškovų faktiškai patyrė skirtingo dydžio turtinę žalą, nurodė, kad ieškovų T. M. ir J. M. patirti išgyvenimai lyginant su nepilnamečių ieškovų M. M. ir A. M. išgyvenimais yra platesnio mąsto, nes pirmieji, būdami nepilnamečių ieškovų pagal įstatymą įstatyminiais atstovais ir turėdami pareigą jais rūpintis, patyrė nepatogumų ne tik dėl savo nuosavybės, bet ir papildomai ? rūpesčių dėl vaikų nuosavybės praradimo. Papildomai diferencijavo neturtinės žalos atlyginimo ieškovui T. M. dydį, nes jis šeimos vardu prisiėmė atsakomybę spręsti užgriuvusius bagažo atgavimo iš atsakovo rūpesčius, dėl ko patyrė daugiau nepatogumų, lyginant su kitais ieškovais. Teismas ieškovui T. M. iš atsakovo priteisė 260,00 Eur, ieškovei J. M. ? 190 Eur, ieškovei A. M. ? 70 Eur, ieškovui M. M. ? 70 Eur neturtinės žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.
14. Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė ieškinį dalyje dėl 1.201,27 Eur turtinės žalos ir 1.430,00 Eur neturtinės žalos priteisimo ieškovams solidariai (bendrai), apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, jog dalies daiktų įsigijimo (buvimo dingusiame bagaže) ieškovai neįrodė. Ieškovai yra nurodę savo 2019-01-14 rašytiniuose paaiškinimuose, jog neturėjo galimybės teismui pateikti visų daiktų, nurodytų Dingusių daiktų sąraše, įsigijimą (buvimą) patvirtinančių rašytinių įrodymų (dokumentų), kadangi dalies daiktų dokumentų ieškovai iki šio momento nėra išsaugoję.
14.2. Pažymėjo, kad ieškovų į bylą pateiktų kai kurių Dingusių daiktų sąraše nurodytų daiktų įsigijimo vieši pasiūlymai internete įrodo tų daiktų vertę.
14.3. Ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų pateiktą įrodymą (paaiškinimus) dėl kai kurių Dingusiame daiktų sąraše nurodytų daiktų realų ir faktinį buvimą dingusiame ieškovų lagamine, nenurodė jokių kitokių įrodymų, kurie leistų paneigti šios faktinės aplinkybės egzistavimą.
14.4. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas (CK 6.249 straipsnis).
14.5. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų - ieškovų pateikto Tenerifėje įsigytų daiktų sąrašo bei šių daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų su vertimu į lietuvių kalbą. Ieškovai pažymėjo, jog jiems nuvykus į atostogų vietą Tenerifėje ir vis nesulaukiant atsakovo atstovų žadamo pristatyti dingusio ieškovų bagažo, jie buvo priversti įsigyti visus būtiniausius šeimos atostogoms būtinus daiktus, kurie buvo dingusiame jų bagaže (drabužius, avalynę, kitus daiktus) jau pačioje Tenerifėje. Bendra įsigytų būtinų daiktų vertė sudaro 1420.16 Eur. Kadangi Tenerifėje įsigyti daiktai buvo skirti tik kompensuoti būtiniausius dingusius daiktus, kad ieškovai turėtų realią galimybę jais naudotis, ieškovai dėl dingusio bagažo patirtą turtinę žalą laiko tik 2.493.13 Eur, t. y. tiek, kiek verti dingę ir iki šiol neatsiradę daiktai, buvę ieškovų bagaže. Be to, ieškovų patirta turtine žala taip pat laikytina ir ieškovų sumokėtas bendras 80 Eur dydžio mokestis už registruotą bagažą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į ieškovų patirtą turtinę žalą Tenerifėje (1420.16 Eur) ir esant šią žalą patvirtinantiems įrodymams, šią turtinę žalą priteisti iš atsakovo.
14.6. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistu neturtinės žalos dydžiu kiekvienam iš ieškovų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog ieškovai sugebėjo greitu metu pakeisti prarastus daiktus kitais, įsigytais Tenerifės saloje. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovo sukelti rūpesčiai ieškovams truko neilgai. Ieškovai pažymėjo, jog buvo priversti savo laiką, kuris turėjo būti skirtas atostogoms, poilsiui, naudoti ėjimams į parduotuves, įsigyti konkrečius daiktus. Toks apsipirkinėjimas truko ne kelias dienas, o visos kelionės metu. Pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, jog atsakovas konstruktyviai ir geranoriškai sprendė dalies turtinės žalos atlyginimo klausimą. Tokią dalinę kompensaciją atsakovas atliko ne iš karto, dalis žalos buvo kompensuota ne kelionės metu, o tik po kelionės pabaigos. Iki tol, atsakovas apskritai nedėjo jokių pastangų surasti ieškovų dingusį bagažą, nesirūpino ieškovais, teikė ieškovams neteisingą ir melagingą informaciją apie bagažo suradimą ir pristatymą.
14.7. Pirmosios instancijos teismo priteistas ieškovams neturtinės žalos dydis (570 EUR) neatitinka kasacinio teismo formuojamos priteistino tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos dydžio.
14.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ieškovų reikalavimą atsakovui atlyginti jų patirtą žalą solidariuoju. Skrydžio bilietus sau ir kitiems ieškovams įgijo ieškovas T. M., kuris taip pat apmokėjo ir šių bilietų bei registruoto bagažo kainą, kas reiškia, jog vežimo sutartį su atsakovu visų ieškovų vardu sudarė ieškovas T. M.. Todėl tokia vežimo sutartis iš dalies (kitų trijų ieškovų atžvilgiu) yra laikytina kaip sutartis trečiojo asmens naudai. Be to, ieškovų susitarimas ir likusių ieškovų pavedimas vienam iš ieškovų visų ieškovų vardu sudaryti vežimo sutartį, vykdyti susirašinėjimą su atsakovu, šiam praradus bagažą, kartu patvirtina ieškovų susitarimą dėl solidariosios reikalavimų teisės. Nurodė, jog visi ieškovai sudaro šeimą, visi kartu buvo suplanavę ir savo poilsinę kelionę į Tenerifę. Visa tai taip pat sudaro pagrįstą pagrindą laikyti ieškovų reikalavimo teisę atsakovui dėl žalos atlyginimo solidariąja teise.
Atsiliepimas
15. Atsakovas pateikė dokumentą, pavadintą atsiliepimu į apeliacinį, atskirąjį skundą, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados.
Teismas konstatuoja:
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Byloje kilo ginčas dėl vežimo paslaugų sutarties netinkamo vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pagal CK 6.820 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako už krovinio ar bagažo neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sužalojimą) po krovinio ar bagažo priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. Pagal CK 6.820 straipsnio 2 dalį už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, vežėjo atsakomybės dydį nustato vežimo sutartis ar įstatymas.
19. 1999 m. gegužės 28 d. Monrealio konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (toliau - Konvencija), kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2004 m. spalio 19 d., 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši Konvencija taikoma visiems tarptautiniams keleivių, bagažo arba krovinių vežimams, kuriuos už atlygį vykdo orlaivis. Pagal Konvencijos 22 straipsnio 2 dalį, vežant bagažą, vežėjo atsakomybė dėl sunaikinimo, praradimo arba vėlavimo neviršija 1000 SST (nuo 2009 m. gruodžio 30 d. – 1131 SST) kiekvienam keleiviui, nebent keleivis, registruodamas bagažą, pateikė specialią suinteresuotumo savo bagažo pristatymu į paskirties vietą deklaraciją ir sumokėjo papildomą pinigų sumą, jeigu tuo atveju ji reikalaujama. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendime Axel Walz v. Clickair SA, bylos Nr. C-63/09, pasisakė dėl oro vežėjo atsakomybės ribų pagal Monrealio konvencijos 22 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, jog „žala, apie kurią kalbama 1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje sudarytos konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo 22 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje oro vežėjo atsakomybės ribas dėl žalos, atsiradusios, be kita ko, dėl prarasto bagažo, turi būti aiškinama taip, kad ji apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalą“.
20. Byloje nustatyta, kad ieškovas T. M. 2017 m. lapkričio 18 d. iš atsakovo įsigijo bilietus, suteikiančius teisę skristi visiems ieškovams lėktuvu šiais atsakovo vykdomais maršrutais: 2018-02-15 tarptautinis Vilniaus oro uostas ? Frankfurto Hano oro uostas; 2018-02-16 Frankfurto Hano oro uostas ? Tenerifės pietinis oro uostas; 2018-02-28 Tenerifės pietinis oro uostas ? Frankfurto Hano oro uostas; 2018-03-01 Frankfurto Hano oro uostas ? tarptautinis Vilniaus oro uostas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudarytos vartojimo keleivio vežimo sutartys (CK 6.809 str.). Verslininkui (šiuo atveju atsakovui) sutartinė civilinė atsakomybė netaikoma tuo atveju, jei jis įrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos. Pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė.
Dėl ieškovų solidarumo ir ieškovų patirtos turtinės žalos dydžio
21. Pirmosios instancijos teismas atsisakė pripažinti ieškovų reikalavimą atsakovui atlyginti jų patirtą žalą solidariuoju. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
22. Ieškovai nurodė, jog jie sudaro šeimą, kartu nuolatos gyvena, veda bendrą šeimos ūkį, visi kartu buvo suplanavę savo poilsinę kelionę į Tenerifę. Iš byloje esančio išrašo iš aviakompanijos Ryanair DAC duomenų bazės, mokėjimo nurodymų už skrydžio bilietų kainos sumokėjimą, matyti, jog skrydžio bilietus sau ir kitiems ieškovams įgijo ieškovas T. M.. Taigi, vežimo sutartį su atsakovu visų ieškovų vardu sudarė ieškovas T. M.. Todėl sutiktina su ieškovais, jog tokia vežimo sutartis kitų trijų ieškovų atžvilgiu yra laikytina kaip sutartis trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), pagal kurią, jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas. Su ieškovais sutiktina ir dėl to, jog ieškovų pavedimas vienam iš ieškovų visų vardu sudaryti vežimo sutartį, vykdyti susirašinėjimą su atsakovu, šiam praradus bagažą, kartu reiškia ir patvirtinimą dėl ieškovų susitarimo dėl solidariosios reikalavimų teisės. Šeimos narių solidarioji reikalavimų teisė atsakovui kompensuoti patirtą žalą dėl bagažo praradimo pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2013). Atsižvelgiant į tai, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis dėl individualios (dalinės) ieškovų reikalavimo teisės.
23. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad atsakovui dėl aplaidumo neišsaugojus ieškovų registruoto bagažo jų skrydžio maršrutu Tarptautinis Vilniaus oro uostas ? Frankfurto Hano oro uostas metu buvo negrįžtamai prarasti bagaže esantys ieškovų daiktai, dėl ko ieškovai patyrė turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas T. M. įrodė patyręs 747,82 Eur turtinės žalos, ieškovė J. M. ? 360,05 Eur turtinės žalos, ieškovas M. M. ? 117,84 Eur turtinės žalos, ieškovė A. M. ? 146,15 Eur turtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas laikė daiktų, Dingusių daiktų sąraše pažymėtų Nr. 1 - 3, 5, 6, 19, 22, 30 - 35, 40, 44 - 46, 50, 52, 54, 66, 67, 69, dingimą neįrodytu, kadangi ieškovai nepateikė teismui įrodymų apie šių daiktų įsigijimą, o daiktų, pažymėtų Dingusių daiktų sąraše Nr. 1 - 3, 5, netekimo įrodinėjimas ieškovų pateiktais viešaisiais pardavimo pasiūlymais interneto svetainėse, nėra pakankamas konstatuoti, kad ieškovai patyrė nuostolių dėl šių daiktų netekimo.
24. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį, be kita ko, reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Jis remiasi vidiniu savo įsitikinimu, kuris turi būti grindžiamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Įrodymais CPK 177 straipsnio 1 dalies prasme yra pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Bylai teisingai išspręsti reikšmingi faktiniai duomenys gali būti nustatyti įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis – CPK 177 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas pavyzdinis tokių priemonių sąrašas, tarp kurių nurodyti ir šalių paaiškinimai (CPK 186 str.).
25. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog tokių daiktų, kaip skustuvai, garso kolonėlė, dantų šepetukai, kvepalai, plaukiojimo šortai, vyriška ir moteriška kosmetika, moteriški, vyriški, vaikiški drabužiai, praradimo ieškovai neįrodė. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai atostogų metu įsigijo panašių būtiniausių daiktų Tenerifėje už 1420,18 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ieškovų pateiktų mokėjimo nurodymų, PVM sąskaitų faktūrų, kasos kvitų, užsakytų prekių krepšelio nuotraukų, kurie patvirtina ieškovų turėtas kelionės daiktų išlaidas. Sutiktina su ieškovais, jog ruošdamiesi poilsinei kelionei bei mokėdami už registruotą bagažą papildomus mokesčius, jie neišsaugojo visų dingusių daiktų sąraše buvusių daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau byloje atsakovui nepateikus prieštaravimų dėl įsigytų daiktų buvimo, t. y. byloje nesant priešingų įrodymų, paneigiančių nurodytų daiktų įsigijimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovų rašytinių paaiškinimų bei dokumentų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog ieškovai su dingusiu bagažu prarado ir daiktus, Dingusių daiktų sąraše pažymėtus numeriais 1 - 3, 5, 6, 19, 22, 30 - 35, 40, 44 - 46, 50, 52, 54, 66, 67, 69. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl turtinės žalos dydžio priteisimo keistinas, nurodant, jog ieškovams solidariai priteistina 1793,13 Eur turtinės žalos.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
26. Pirmosios instancijos teismas ieškovui T. M. iš atsakovo priteisė 260,00 Eur, ieškovei J. M. ? 190 Eur, ieškovams A. M. ir M. M. po 70 Eur neturtinės žalos. Ieškovai su priteistu neturtinės žalos dydžiu nesutinka.
27. Iš Konvencijos 17 straipsnio 2 dalies matyti, kad vežėjas atsako, be kita ko, už žalą, atsiradusią praradus bagažą. Šios Konvencijos 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „vežant bagažą, vežėjo atsakomybė dėl praradimo neviršija 1000 [SST] kiekvienam keleiviui“. Pagal Konvencijos 23 straipsnį, laikoma, kad šioje Konvencijoje nurodytos sumos, išreikštos specialiosiomis skolinimosi teisėmis (STT), atitinka Tarptautinio valiutos fondo apibrėžtas specialiąsias skolinimosi teises. Teismo proceso atveju sumų perskaičiavimas į nacionalines valiutas vykdomas remiantis šių valiutų verte specialiosios skolinimosi teisės atžvilgiu teismo sprendimo priėmimo dieną. Specialiąja skolinimosi teise išreikšta valstybės, priklausančios Tarptautiniam valiutos fondui, nacionalinės valiutos vertė yra skaičiuojama pagal Tarptautinio valiutos fondo taikomą įvertinimo metodą, galiojantį teismo sprendimo priėmimo dieną, jo operacijoms bei sandoriams. Specialiąja skolinimosi teise išreikšta valstybės, nepriklausančios Tarptautiniam valiutos fondui, nacionalinės valiutos vertė skaičiuojama tos valstybės nustatytu būdu.
28. Kaip ieškovai jau yra nurodę patikslintame ieškinyje, atsakovui praradus ieškovų registruotą bagažą, atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų informuoti ieškovus apie dingusį bagažą, nedėjo maksimalių pastangų surasti bagažą, kuo greičiau jį pristatyti, netgi priešingai, kaip nurodė ieškovai, arba buvo nepasiekiamas arba teikė klaidinančią informaciją. Ieškovai nurodė, kad savo atostogų metu ne kartą buvo priversti vykti į oro uostą Tenerifėje, tikslu gauti reikalingą informaciją, dėl ko buvo gaištamas ieškovų atostogų laikas, ir vietoj poilsio, ieškovai turėjo rūpesčių. Kadangi dingo iš esmės visi ieškovų daiktai, reikalingi šeimos atostogoms, ieškovai, likę be bagaže buvusių drabužių, avalynės ir kt. daiktų, buvo priversti juos įsigyti Tenerifės prekybos vietose, dėl ko vietoj planuoto poilsio turėjo laiką leisti ieškodami dingusių daiktų pamainos, apsipirkinėdami. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo ieškovams klausimą, teisingai konstatavo, jog ieškovai dėl atsakovo aplaidumo prarado savo nuosavybę, kuri jiems buvo būtina suplanuotos kelionės Tenerifės saloje metu, dėl ko ieškovai patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog ieškovai sugebėjo greitu metu pakeisti prarastus daiktus kitais, jog rūpesčiai ieškovams truko neilgai. Kaip matyti iš į bylą pateiktų Tenerifėje įsigytų daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, ieškovų apsipirkimas truko visos kelionės metu. Be to, atsakovas dalinę kompensaciją ieškovams atliko ne iš karto, o tik po kelionės pabaigos, todėl aplinkybė dėl dalies žalos kompensavimo nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
29. Sutiktina su ieškovais, jog pirmosios instancijos teismo priteistas ieškovams neturtinės žalos dydis (bendrai 570 Eur) neatitinka kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Kasacinis teismas, spręsdamas neturtinės žalos, atsiradusios dėl dingusio ieškovų bagažo, dydžio priteisimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2013), ieškovams solidariai iš atsakovo kelionių organizatoriaus priteisė 6.136 Lt.
30. Pažymėtina, kad 2004-02-11 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, 5 straipsnio 1 c punktas, 7 straipsnis numato ES oro vežėjams prievolę šiame reglamente nustatytais atvejais išmokėti keleiviui priklausomai nuo skrydžio atstumo 250 Eur, 400 Eur ar 600 Eur piniginę kompensaciją, jei skrydis atšaukiamas. Taip pat tokio pat dydžio piniginė kompensacija pagal šį reglamentą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką priklauso keleiviui ir skrydžio atidėjimo atveju (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009-11-19 sprendimas byloje Nr. C-402/07). Tokia teisė į piniginę kompensaciją keleiviams yra suteikiama kaip papildoma patirtos žalos kompensavimo priemonė ir ji vertintina kaip reglamente nustatytas atlygintinas neturtinės žalos dydis. Įvertinant tai, kad teisės aktai nenustato prievolės oro vežėjui išmokėti keleiviams iš anksto teisės akte nustatytos neturtinės žalos dydžio kompensavimą bagažo praradimo atveju, įvertinus tai, jog bagažo, skirto poilsiui užsienio valstybėje, praradimas sukelia kur kas didesnio mąsto išgyvenimus ir nepatogumus keleiviams, apeliacinės instancijos teismas taiko šią teisės analogiją ir iš oro vežėjo priteisia ieškovų prašomą neturtinės žalos dydį. Papildomai teismas akcentuoja Konvencijos 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą vežėjo atsakomybės dėl krovinio praradimo dydį, kuris neviršija 1000 specialiųjų skolinimosi teisių (SST) kiekvienam keleiviui (nuo 2009-12-30 - 1131 SST). Kaip jau buvo nurodyta, pagal Konvencijos 23 straipsnį, Konvencijoje nurodytos sumos, išreikštos SST, atitinka Tarptautinio valiutos fondo apibrėžtas specialiąsias skolinimosi teises, o teismo proceso atveju sumų perskaičiavimas į nacionalines valiutas vykdomas remiantis šių valiutų verte specialiosios skolinimosi teisės atžvilgiu teismo sprendimo priėmimo dieną. Ieškovų nurodytam momentui (2019-05-07) 1 SST atitiko 1,23 Eur, todėl vienam keleiviui tektų 1.396,69 Eur suma, o 4 - 5.586,74 Eur. Šiuo atveju esant maksimaliai atsakovo atsakomybei visų 4 ieškovų atžvilgiu, nustatytai Monrealio konvencijoje, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovams bendrą 1.241,86 Eur žalos (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) atlyginimą, nepagrįstai daugiau nei 4 kartus sumažino teisės aktuose nustatytą maksimalią atsakovo atsakomybę ieškovų atžvilgiu dėl registruoto bagažo praradimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant iš atsakovo ieškovams 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovai, teikdami ieškinį, patyrė 87 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 500 Eur atstovavimo išlaidų, 163,63 Eur dokumentų vertimo išlaidų, iš viso 750,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos ieškovams iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teisme ieškovai patyrė 59 Eur žyminio mokesčio, 150 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 209 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo ieškovams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 96 straipsniu, 270 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nusprendžia
ieškovų apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo RYANAIR DAC, juridinio asmens kodas 104547, ieškovams T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1 873,13 Eur turtinę žalą ir 2 000 Eur neturtinę žalą“.
Priteisti iš atsakovo RYANAIR DAC, juridinio asmens kodas 104547, ieškovams T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 750,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 209 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.