Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės Šiaulių banko ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo – likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „NBG grupė“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

Kartu su šia byla atsiųstos Kauno miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-1170-568/2009 duomenimis nustatyta, kad atsakovas (toje byloje ieškovas) ieškiniu (c. b. Nr. 2-1170-568/2009 t. 1, b. l. 3-8), kuriame išdėstyti motyvai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu identiški apeliacinio skundo motyvams, kreipėsi į teismą dėl tos pačios 2006-10-04 vartojimo kredito sutarties VART-2006-5897-09 pripažinimo negaliojančia kaip apsimestinio sandorio, sudaryto UAB „NBG grupė“ naudai, todėl visos iš šio sandorio kylančios prievolės turi būti atlygintinos UAB „NBG grupė“, o ne atsakovo. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-12-03 sprendimu atsakovo ieškinį atmetė (c. b. Nr. 2-1170-568/2009, t. 2, b. l. 73-74). Atsakovui (toje byloje ieškovui) apskundus šį sprendimą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2010-12-01 nutartimi jį paliko nepakeistą (c. b. Nr. Nr. 2-1170-568/2009 t. 3, b. l. 38-44). Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu 2006-10-04 vartojimo kredito sutartis Nr. VART-2006-5897-09 yra nenuginčyta, ji yra galiojanti, todėl iš naujo įrodinėti šios aplinkybės, turinčios prejudicinę galią, šioje byloje nereikėjo (CPK 182 str. 2 p.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovas nepateikė kitų argumentų bei įrodymų, kad paskolos sutartimi gauta paskolos suma su palūkanomis bankui grąžinta (jų nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme), padarė pagrįstą išvadą, kad šalių sudaryta sutartis turi būtu vykdoma (CK 6.200 str.), todėl pagrįstai kredito sumą ir palūkanas priteisė iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsakovo prašomų įrodymų, kurie, pasak jo, pagrindžia ieškinio aplinkybes ir jame išdėstytus faktus dėl apsimestinio sandorio, nereikalavo, jų nereikalauja ir apeliacinės instancijos teismas, nes, kaip minėta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčo vartojimo sutartis yra nenuginčyta, todėl iš naujo įrodinėti šios aplinkybės šioje byloje nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Atsakovo tiek atsiliepime į ieškinį (t. b. l. 41-51), tiek apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 3-34) nurodyti argumentai ir bylos aplinkybės iš esmės yra analogiški argumentams, nurodytiems atsakovo (toje byloje ieškovo) ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-1170-568/2009 (t. 1, b. l. 3-8).

Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas (šioje byloje ieškovas) buvo padavęs kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-03 sprendimo, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai dėl vartojimo kredito sutarties pripažinimo negaliojančia, ir Kauno apygardos teismo 2010-12-01 nutarties, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Tačiau, kadangi kasacinis skundas buvo paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, dėl ko ieškovo prašymas dėl šio termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, LAT 2011-12-08 nutartimi byloje Nr. 3P-1833/2011 netenkino prašymo atnaujinti kasacinio skundo padavimo terminą ir paduotą kasacinį skundą atsisakė priimti (CPK 345 str.). Minėtas faktas tik patvirtina, kad ginčo sandoris yra galiojantis (nenuginčytas), todėl visos iš šio sandorio kylančios prievolės šalies turi būti vykdomos.

Taip pat apeliaciniame skunde keliamas argumentas, jog teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant ir tokiu būdu apribojo atsakovui duoti paaiškinimus dėl ikisutartinių vartojimo kredito sutarties sudarymo aplinkybių.

Nustatyta, kad atsakovui apie 2011-10-18 teismo posėdį, į kurį jis neatvyko, ir kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, buvo pranešta tinkamai (t. 1, b. l. 126). 2011-10-13 teisme buvo gautas atsakovo prašymas teismo posėdį atidėti ir bylą sustabdyti (t. 1, b. l. 130-131). Prašyme atsakovas nurodė, kad jo sveikatos būklė kelerius metus nuolat blogėjo, gydytojai nerekomenduoja dalyvauti teismo posėdžiuose; kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas jo apeliacinis skundas dėl ikiteisminio tyrimo metu teismo nutartimi atsakovui paskirtos sveikatos ekspertizės tikslingumo ir reikalingumo; be to, tą pačią dieną (2011-10-18) Kauno apygardos administraciniame teisme yra paskirtas teismo posėdis byloje pagal atsakovo skundą Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybai dėl advokato paskyrimo net keliose bylose. Kol šie klausimai teismuose neišspręsti, atsakovo nuomone, bylos nagrinėjimą buvo būtina ne tik atidėti, bet ir sustabdyti iki bus gauti sveikatos ekspertizės rezultatai.

CPK 162² str. 1 d. numatyta, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose), taip pat kitais šio Kodekso numatytais atvejais.

Taigi, remiantis minėta nuostata, ligos faktas savaime nėra svarbi priežastis, dėl ko posėdis turėtų būti atidėtas. Vadinasi, atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastį „dėl blogos sveikatos būklės gydytojai nerekomenduoja dalyvauti teismo posėdžiuose“, atsakovui dar ir nepateikus jokių įrodymų (t. 1, b. l. 130-142) (CPK 178 str.), teismas pagrįstai tokią aplinkybę įvertino kaip nesvarbią posėdžiui atidėti. Kita vertus, prašyme nurodytos aplinkybės dėl neva inicijuojamos ekspertizės atsakovo sveikatos būklei ištirti (apie jos paskyrimą byloje duomenų nepateikta), nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku ir pagrindu (pvz., sandoris neginčijamas dėl atsakovo negalėjimo suprasti savo veiksmų jį pasirašant ar pan.), tuo labiau, kad pagal CPK 164 str. 2 p. ekspertizės paskyrimas nėra privalomas pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą. Aiškindamasis kitos atsakovo nurodytos priežasties posėdžiui atidėti (kad beveik tuo pačiu metu Kauno apygardos administraciniame teisme yra paskirtas teismo posėdis byloje pagal atsakovo skundą Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybai dėl advokato paskyrimo net keliose bylose) pagrįstumą, teismas, savo iniciatyva susisiekęs su Kauno apygardos administraciniu teismu, išsiaiškino, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl valstybinės pagalbos šioje byloje skyrimo, todėl spręstina, kad ir dėl šios priežasties nebuvo pagrindo posėdį atidėti.

Pastebėtina, kad panašaus pobūdžio prašymą (dėl prastos sveikatos būklės) atsakovas teikė ne pirmąjį kartą (t. 1, b. l. 114-115), prašydamas posėdį atidėti bei bylą stabdyti, tačiau ir 2011-08-17 parengiamasis teismo posėdis nebuvo atidėtas, nurodant, kad nepateikti ekspertizės paskyrimą pagrindžiantys įrodymai. Nors 2011-08-11 prašyme (t. 1, b. l. 114-115) atsakovas įsipareigojo iš kart teismą informuoti apie ekspertizės rezultatus, tačiau ir pastarąjį kartą teikdamas prašymą posėdį atidėti bei bylą stabdyti jokių įrodymų dėl ekspertizės paskyrimo (jos eigos ar rezultatų) atsakovas nepateikė. Toks prašymų atidėti posėdžius (ar bylą stabdyti) teikimas traktuotinas kaip paties atsakovo bandymas piktnaudžiauti procesu ir vilkinti bylą, todėl, kolegijos nuomone, visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad būtent teismas apribojo atsakovui teisę duoti paaiškinimus dėl ikisutartinių vartojimo kredito sutarties sudarymo aplinkybių ar kad pažeidė atsakovo teisę į teisingą teismo procesą bei jo teisę būti išklausytu.

Kadangi byloje nepateikti duomenys apie sutarties nutraukimą, apeliantui kyla abejonių, ar jam buvo taikomi įspėjimai grąžinti kreditą. Vartojimo kredito sutarties 4.3 p. numatyta, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir pareikalauti grąžinti visą Kreditą su priskaičiuotomis palūkanomis, delspinigiais ir kitais mokesčiais, jei yra abi šios sąlygos: kredito gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį nuo Sutartyje nustatytų terminų (Grąžinimo grafiko, Palūkanų mokėjimo dienos) negrąžino Kredito dalies ir/ar nesumokėjo palūkanų ir pradelsto įsiskolinimo suma sudaro ne mažiau kaip 10 proc. bendros Kredito sumos; pradelstų mokėjimo sumų Kredito gavėjas nesumokėjo per 10 d. d. nuo rašytinio reikalavimo įteikimo jam dienos (Sutarties 4.3. p.). Bylos duomenys patvirtina, kad pats atsakovas pateikė į bylą jam adresuotą ieškovo raštą, raginantį iki nustatyto termino susimokėti skolą (t. 1, b. l. 22), antraip bus kreiptasi į teismą, į kurį atsakydamas atsakovas nurodė, kad jos grąžinti neketinantis iki kol nebus kasacijoje išspręstas ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (t. 1, b. l. 142), todėl aukščiau minėta ginčo aplinkybė plačiau neaptarinėtina, nes pripažinta paties atsakovo.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl priteistų palūkanų pagrįstumo, teigiant, kad ieškovo prašymas priteisti dvigubas palūkanas, t. y. 7,9 proc. pagal kredito sutartį ir 5 proc. procesines palūkanas, nepagrįstas jokiais teisės aktais ir prieštarauja galiojantiems įstatymams, todėl atmestinas. Vadovaujantis vartojimo kredito sutarties 1.5, 2.1.3, 3.2.3 punktais, Kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigojo palūkanų skaičiavimo laikotarpiu (nuo kredito sumos pervedimo į Kredito gavėjo sąskaitą dienos iki faktinės kredito grąžinimo bankui dienos) mokėti bankui už naudojamą kredito dalį priskaičiuotas 7,9 proc. palūkanas. Šių palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais, ir teismų praktikoje jos vadinamos palūkanomis, atliekančiomis mokėjimo (atlyginimo) funkciją. Šių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų reikalauti iš atsakovo bankas turi teisę ir CK 6.872 str. pagrindu, kuriame nustatyta, jog jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Šiuo atveju, kaip jau minėta, vartojimo kredito sutarties 1.5 punktu šalys susitarė, jog palūkanos bus skaičiuojamos iki faktinės kredito grąžinimo bankui dienos. Pažymėtina, jog šiuo atveju teismo priteistos 2.978,37 Lt sutartinės mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, patenkančios į 41.867,37 Lt skolą (kurią sudaro 38.889 Lt negrąžintas kreditas ir 2.978,37 Lt nesumokėtos palūkanos), yra paskaičiuotos tik už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2007-11-20, o 7,9 procentų dydžio metines palūkanos nuo negrąžinto kredito sumos (38.889 Lt) yra priteistos už kitą laikotarpį - nuo bylos iškėlimo teisme (2011-02-14) iki visiško kredito grąžinimo. Tuo tarpu 5 proc. procesinių palūkanų bankas iš atsakovo šiuo atveju reikalauja CK 6.37 str. 2 d. pagrindu. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos ir jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę nuo bylos iškėlimo teisme dienos, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šiam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas suinteresuotas nevilkinti jo, o teismui priteisus skolą – kuo greičiau ją sumokėti kreditoriui (LAT 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 str. 4 d. prasme, todėl jas priteisus nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (LAT 2005-06-29 konsultacija Nr. A3-130 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo“). Be to, pagal CK 6.874 str., jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovas jokių papildomų CK 6.210 str. numatytų kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų už terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidimą ieškovas net neprašo.

Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat prašo ieškovo reikalavimams dėl skolos ir išvestinių reikalavimų priteisimo taikyti ieškinio senatį (CK 1.124 str. 2 d., 5 d. 1 p., 1.126 str. 6 d., 6.73 str. ir kt.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. l d.). Vadovaujantis CK 1.124 str. 1 d., bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Bendrasis ieškinio senaties terminas taikomas visiems civiliniams teisiniams reikalavimams, išskyrus tuos, kuriems LR įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino dėl skolos priteisimo, taigi reikalavimams dėl kredito sumos priteisimo taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, t. y. dešimt metų. CK 125 str. 9 d. numatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų priteisimo. Pagal CK 1.130 str. 1 d. ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovui visiškai nemokant skolos pagal vartojimo sutartį, kurią pagal sutarties 2.1.6 p. turėjo grąžinti 2009-10-02 (t. 1, b. l. 5), ieškovas 2010-12-23 raštu Nr. 1035/10 terminą skolai grąžinti nustatė iki 2011-01-10 (t. 1, b. l. 142a), o ieškinį pareiškė 2011-02-11 (t. 1, b. l. 3), todėl senaties terminas ieškiniui dėl skolos priteisimo pagal vartojimo sutartį pareikšti, kolegijos nuomone, yra nepraleistas. CK 125 str. 5 d. nustatyta, kad sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigiai) išieškojimo. Ieškovas jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme yra sumažinęs prašomą priteisti sumą, t. y. atsisakęs reikalavimo priteisti delspinigius, todėl atsakovo argumentai dėl senaties taikymo ieškiniui dėl netesybų nebėra aktualūs ir nesvarstytini.

Kolegija šioje byloje nemato pagrindo skirti 20.000 Lt baudą ieškovui už nesąžiningai pareikštą ieškinį bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes neginčijama, kad skola pagal vartojimo sutartį nėra grąžinta, todėl ieškovas turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl negrąžintos skolos priteisimo. Jokių ieškovo piktnaudžiavimo proceso teisėmis faktų bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jų nenurodė bei dėl jų nepateikė įrodymų ir pats atsakovas, todėl toks atsakovo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, reikalavimai ir prašymai (pvz., pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp šalių sudarytą apsimestinį sandorį - 2006-10-04 vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2006-5897-09; skolą pagal minėtą sandorį priteisti iš tikrosios skolininkės UAB „NBG grupė“; pakeisti netinkamą atsakovą tinkama atsakove BUAB „NBG grupė“; atsižvelgiant į tai, kad tinkama atsakovė yra bankrutavusi, bylą perduoti pirmąja instancija nagrinėti Kauno apygardos teismui ir pan.), tame tarpe ir savarankiškas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, atmestini, kaip nesusiję su skundžiamo teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu bei viršijantys šioje byloje pirmosios instancijos teisme ieškovo pareikštų ir teismo išnagrinėtų ieškinio reikalavimų ribas, nes nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas tik skolos pagal vartojimo sutartį priteisimo klausimas pagal ieškovo ieškinį, o ne sutarties negaliojimo bei iš jo išplaukiantis sutarties šalių pakeitimo klausimas, kuris, kaip jau minėta, yra išspręstas apeliantui nepalankiai kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jokios bylinėjimosi išlaidos bylą pralaimėjusiai šaliai (atsakovui) iš bylą laimėjusios šalies nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti D. S. prašymo dėl įrodymų išreikalavimo.

Atsakovo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.