Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-18 · Civilinė byla Nr. e2A-1178-803/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-18
Bylos Nr.
e2A-1178-803/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40069-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tokvila“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Civilinė byla Nr. e2A-1178-803/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40069-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos
: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20;(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tokvila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tokvila“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 20 280,56 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško vykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės parduotame automobilyje Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, ko pasekoje buvo sunaikintas garažas su ūkio pastatu, kuriame ir stovėjo minėtas užsidegęs automobilis. Ieškovė išmokėjo draudėjai atitinkamas draudimo išmokas. Ieškovės teigimu, už padarytą žalą yra atsakinga atsakovė, nes parduodama automobilį privalėjo garantuoti perkamo daikto kokybę. Atsakovė yra atsakinga už daikto trūkumus. Automobilis sudegė esant kokybės garantijos terminui. Kadangi automobilis turėjo kokybės trūkumų, atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog automobilis turėjo kokybės trūkumų ir teisės aktuose įtvirtintų sąlygų, kurioms esant atsakovei, kaip automobilio pardavėjai, kiltų pareiga kompensuoti žalą, atsiradusią dėl 2016 m. sausio 19 d. kilusio gaisro metu sudegusio automobilio, ūkinio pastato ir garažo. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, atsakovė įsipareigojo parduoti 15 automobilių Toyota Yaris, įskaitant ir ginčo transporto priemonę. Automobilis perduotas 2015 m. spalio 26 d. turto priėmimo-perdavimo aktu. Automobiliui buvo suteikta 3 metų arba 100000 km gamintojo kokybės garantija. Ieškovė siekdama, kad atsakovė kompensuotų jos reikalaujamo dydžio žalos atlyginimą, privalo įrodyti, kad automobilio perdavimo metu egzistavo CK 6.327 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės, t. y. kad automobilis buvo nekokybiškas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Tokvila“ dėl žalos atlyginimo, atmetė.

4. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo, 2020 m. vasario 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad būtent atsakovė turi įrodyti, jog automobilis užsidegė ne dėl automobilio trūkumų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Tokvila“ 20 280,56 Eur žalai atlyginti, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (20 280,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-12-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 340,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad UAB „Bennet Distributors“ sudarė sutartį dėl transporto priemonės Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo vienerių metų laikotarpiui (nuo 2015-06-28 iki 2016-06-27) už 13500,00 Eur sumą. 2015 m. rugsėjo 18 d. Turto priėmimo-perdavimo akte (priedas prie Lizingo sutarties Nr. LT109463 ir pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LT109463/PPS) užfiksuota, kad pagal minėtą Pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė pardavė automobilius, taip pat ir automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės sudarytame Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad 2016-01-19 dėl Panevėžyje, adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro, buvo sunaikintas garažas su ūkiniu pastatu, kuriame ir buvo minėtas automobilis. 2016-02-11, 2016-04-11 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktuose nurodytos gaisravietėje rastų daiktų liekanos, nurodyti apgadinti pastatai. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-01-20 pažymoje dėl kilusio gaisro Nr. 1672668 nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis - avarinis darbo rėžimas automobilio elektros instaliacijoje, kaltininkas nenustatytas. 2016-04-27 Ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso akte Nr. 65-4 (EA) užfiksuota, kad gaisro židinio zona yra automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio skyriaus zonoje, todėl nėra galimybės nustatyti gaisro kilimo automobilyje priežasties. Transporto priemonės techninės priežiūros akte nurodyta, kad po minėto įvykio automobilio Toyota Yaris , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), liekanos yra 364 Eur vertės metalo laužas. Ieškovė, reaguodama į UAB „Bennet distributors“ prašymą išmokėti draudimo išmoką, 2016-02-18 pranešimu ją informavo, jog atlygino 13136,00 Eur dydžio žalą už suniokotą automobilį. Ieškovė 2016-03-04 kreipėsi į atsakovę dėl išmokos išieškojimo, prašydama atlyginti 13 889,20 Eur draudimo išmoką, kurią ieškovė išmokėjo minėto įvykio metu nukentėjusių automobilių Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojams UAB „Bennet distributors“ ir D. V.. Atsakovė 2016-03-15 pranešė ieškovei, kad neturi pagrindo atlyginti nuostolius dėl įvykio, nes ekspertai nerado įrodymų, leidžiančių teigti apie gaisro priežasties ryšį su automobilio techniniais trūkumais. Atsakovė 2018-10-12 elektroniniu laišku atsakydama į ieškovės 2018-09-11 elektroninį laišką nurodė, kad nėra trumpojo jungimo ar kuro sistemos pažeidimų požymių, leidžiančių gaisro priežastį susieti su automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar jo techniniais trūkumais. Tyrimo rezultatų ataskaitos išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu transporto priemonės užsidegimo šaltinis nerastas, kaip ir nerasta trumpojo jungimo ženklų bei degalų sistemos pažeidimų.

7. Teismas, vadovaudamasis teismo paskirtos ekspertizės ekspertų išvadomis bei 2016-04-27 ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso akto Nr. 65-4 (EA) išvadomis, sprendė, jog nebuvo jokių tyčinių automobilio naudotojo veiksmų siekiant sukelti gaisrą, bei nėra jokių duomenų apie galimus trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus.

8. Teismas nurodė, kad perduodant pirkėjui naują automobilį akivaizdžių techninių trūkumų pastebėjimas yra ribotas, nes kai pirkėjas normaliomis sąlygomis gali naudotis nauju automobiliu, t.y. neišryškėja jokie trūkumai automobilio eksploatavimo metu pirkėjui nėra jokio reikalo aiškintis automobilio techninę būklę, tikrinti elektros instaliacijos sistemą ir pan., t.y. važiuoti į automobilių servisą patikrinti, ar automobilis neturi techninių trūkumų. Pirkėjui tenka pareiga įrodyti realų daikto trūkumą, tačiau jis neturi įrodinėti techninės priežasties, dėl kurios daikto trūkumas paaiškėjo pasinaudojus daiktu tam tikrą laiką. Šiame ginče akivaizdu, kad stovėdamas garaže užsidegė iš esmės naujas automobilis su 10 817 km. rida. Dėl gaisro kilimo nenustatyta jokių trečiųjų asmenų kaltė, nebuvo nenugalimos jėgos aplinkybių ir nenustatyti jokie automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo neteisėti veiksmai, todėl yra pakankamas automobilio trūkumo faktui konstatuoti.

9. Teismas akcentavo, kad atsakovės parduotas automobilis užsidegė stovėdamas garaže po kelių mėnesių nuo eksploatacijos pradžios – nupirktas 2015-09-18, perduotas naudoti 2015-10-26, pats įvykis įvyko 2016-01-19. Dėl kilusio gaisro automobilis yra sunaikintas, pagal ekspertizės išvadas gaisro židinio zona yra variklio skyriuje. Ekspertams negalint nustatyti gaisro kilimo priežasties, nesant jokių duomenų apie nenugalimos jėgos poveikį ir automobilio eksploatavimo pažeidimus bei trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus, pirkėjas objektyviai negali nurodyti konkrečių buvusių daikto trūkumų bei negalėjo jų nurodyti pardavėjui iš anksto. Tokiu atveju, kai daiktas yra visiškai sugadintas, pardavėjas turėjo įrodyti, jog automobilis užsidegė ne dėl automobilio – sudėtingo techninio įrenginio trūkumų. Teismo vertinimu, atsakovė to neįrodė, todėl pardavusi pirkėjui daiktą su trūkumais, kuris dėl tų trūkumų buvo sunaikintas (taip pat žala padaryta šalia buvusiam turtui) per garantijos terminą, atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą.

10. Teismas sprendė, kad yra visos žalą padariusio asmens, šiuo atveju pardavėjo, suteikusio daikto naudojimo garantijos terminą, civilinės atsakomybės sąlygos, todėl draudiko reikalavimą tenkino visa apimtimi, nes atsakovė žalos dydžio ir neginčijo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsakovė UAB „Tokvila“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovės UAB „Tokvila“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1. pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga. Nagrinėjamu atveju ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą sudarė aplinkybių, susijusių su tuo, ar gaisras galėjo kilti dėl avarinio darbo režimo automobilio elektros instaliacijoje, nustatymu. Tuo atveju, jeigu civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad pagal ieškovo suformuotą ieškinio faktinį pagrindą pareikšti reikalavimai nepagrįsti, tokiu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą atmesti pareikštus reikalavimus;

11.2. nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuomet ieškovės nurodytas ieškinio faktinis pagrindas (dėl automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo tariamai kilęs gaisras) paneigtas tiek civilinėje byloje esančiais įrodymais, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, tačiau teismas vis vien tenkino ieškovės pareikštus reikalavimus;

Žemesnės instancijos teismas

11.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju automobiliui sudegus, atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad gaisras kilo ne dėl automobilio kokybės trūkumų.

11.4. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybės trūkumus taisyklė nepanaikina pirkėjo pareigos įrodyti daikto nekokybės fakto – konkretaus trūkumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Pirkėjas reikšdamas ieškinį turi nurodyti parduodamo daikto konkrečius trūkumus. Tuo tarpu daikto kokybės garantijos atveju pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Automobilio pirkėjo teises perėmęs draudikas (ieškovė) teigdama, kad pardavėja pažeidė sutartį (pardavė kokybės trūkumų turintį daiktą), negalėjo apsiriboti teiginiu, jog daiktas yra netinkamas arba, kad kilo gaisras. Ieškovė privalėjo nurodyti tokį teiginį pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti tai galinčius patvirtinti įrodymus;

11.5. vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu aiškinimu, nagrinėjamu atveju ieškovui tariamai pakako tik nurodyti, kad automobilis gaisro metu buvo sunaikintas. Tuo tarpu visa įrodinėjimo našta, kad gaisras kilo ne dėl automobilio kokybės trūkumų, nepagrįstai ir priešingai galiojančiam teisiniam reglamentavimui perkelta atsakovei. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas de facto įtvirtino parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpciją. Nors tai draudžia tiek galiojantis teisinis reglamentavimas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika;

11.6. byloje nėra nė vieno įrodymo, kad automobilio savininkas ir (arba) automobilio valdytojas būtų pastebėjęs ar informavęs atsakovę apie automobilio kokybės trūkumus, problemas, susijusias su automobilio eksploatacija. Teismas nustatė, kad automobilis buvo naujas, eksploatuojant automobilio valdytojas nepastebėjo jokių trikdžių. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio eksploatacijos metu jokie automobilio kokybės trūkumai nebuvo nustatyti, darytina išvada, kad jie objektyviai neegzistavo ir negalėjo lemti gaisro. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad gaisras kilo ne automobilio eksploatavimo metu, bet automobiliui stovint garaže. Apeliantės įsitikinimu, tai papildomai patvirtina, kad automobilis kokybės trūkumų neturėjo, o taip pat, jog gaisras negalėjo kilti dėl automobilio kokybės trūkumų. Akivaizdu, kad neeksploatuojamas automobilis negali užsidegti savaime;

11.7. nagrinėjamu atveju būtent ieškovė, kaip automobilio draudikas, o taip pat draudimo išmoką išmokėjęs asmuo, siekdama žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, turėjo pareigą įrodyti konkretų automobilio trūkumą, o taip pat, jog konkretus automobilio kokybės trūkumas lėmė gaisro kilimą;

11.8. priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad CK 6.1015 straipsnio1 dalis draudimo išmoką sumokėjusiam draudikui suteikia teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neturėjo pareigos įrodyti, kad automobilis turėjo kokybės trūkumų;

11.9. jeigu sprendimas bus paliktas nepakeistas, bus palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė – jog tuo atveju kai daiktas yra visiškai sugadintas, pardavėjas turi įrodyti, kad gaisras kilo ne dėl automobilio kokybės trūkumų - kuri ne tik prieštarauja CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, bet prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Aplinkybė, kad automobilyje kyla gaisras, tai neturi įtakos automobilio pardavėjo ar gamintojo atsakomybei. Sisteminis CK 6.333 straipsnio 3 dalies, o taip pat CK 6.333 straipsnio 1 dalies aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, kad automobilio gamintojas ar pardavėjas neatsako už jokius pašalinius veiksnius, kurie gali (galėjo) lemti žalos automobiliui kilimą. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad automobilio priekinėje dalyje kilo gaisras, nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to atsakomybė savaime kyla (gali kilti) atsakovei;

11.10. atlikus kompleksinę teismo ekspertizę, buvo atmestos visos galimos gaisro priežastys, kurios galėjo būti susijusios su automobilio kokybės trūkumais. Nei teismo ekspertai, nei ieškovė nenurodė jokių kitų (net hipotetinių) automobilio kokybės trūkumų, kurie galimai galėjo lemti gaisro kilimą. Akivaizdu, kad tokių nebuvo galima iškelti atsižvelgiant į gaisro židinio zoną. Taigi objektyviai neegzistuoja jokie automobilio kokybės trūkumai, dėl kurių galėjo kilti gaisras. Todėl gaisras kilo ne dėl automobilio trūkumų. Apeliantė tinkamai įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo naštą bei įrodė, kad gaisras nekilo ir negalėjo kilti dėl kokių nors objektyvių ir techniškai įmanomų automobilio kokybės trūkumų.

Atsiliepimas

12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš atsakovės priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. atsakovė visiškai netinkamai aiškina ieškovo ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Ieškovė ieškiniu aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą ir viską pagrindė įrodymais, t. y. ieškinio dalykas yra atsakovei (apeliantei) reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas atlyginti žalą už sudegusį automobilį, ieškinio faktinis pagrindas yra kilęs automobilio gaisras dėl kurio ieškovo draudėjas patyrė žalos, o ieškovo teiginys labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis darbo rėžimas automobilio elektros instaliacijoje“ yra tik galima automobilio gaisro priežastis ieškovui įvertinus visus turimus įrodymus. Gaisro kilimo galimos priežasties nurodymas ieškinyje nereiškia ir nedraudžia, jog atsakovė (apeliantė) negali pateikti kitą galimą gaisro kilimo priežastį. Faktinis ieškinio pagrindas yra automobilio gaisras, todėl bylos nagrinėjimo metu yra nustatinėjama gaisro kilimo priežastis ar priežastys, daromos ekspertizės, todėl kitų gaisro kilimo versijų nagrinėjimas nėra išėjimas už ieškinio ribų;

Šalies argumentai

12.2. ieškovė nurodė visas žinomas faktines aplinkybes, pateikė turimus įrodymus, nurodė automobilio defektą (jog užsidegė automobilis) bei galimą gaisro priežastį. Tuo tarpu atsakovė (apeliantė), garantavusi daikto (automobilio) kokybę, privalo pateikti įrodymus nurodant techninę priežastį dėl kurios daikto trūkumas išryškėjo (automobilio gaisro priežastį) ar tai, jog ieškovė (draudėjas) pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos atmesti pareikštų reikalavimų, nes ieškovas tinkamai suformulavo tiek ieškinio dalyką, tiek ieškinio faktinį pagrindą, o būtent atsakovei (apeliantei) buvo pareiga pateikti įrodymus dėl techninės gaisro kilimo priežasties;

12.3. atsakovė bando suklaidinti teismą, grįsdama savo poziciją (jog neva ieškovė turi įrodyti trūkumų priežastį) kasacinio teismo praktika, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis yra skirtinga nuo nagrinėjamos bylos. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jas taikyti kaip tiesioginio precedento;

12.4. ieškovė įrodė automobilio konkretų trūkumą (defektą) – automobilio užsidegimas (gaisras), dėl kurio automobilis sudegė nepataisomai ir taip buvo sunaikintas;

Atsiliepimas

12.5. atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, jog automobilis kokybės trūkumų neturėjo yra visiškai nepagrįsti, nes savaime automobilis neužsidega. Juolab, nebuvo nustatyta aplinkybių apie nenugalimos jėgos poveikį ir automobilio eksploatavimo pažeidimus bei trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus. Tad akivaizdu, jog automobilis turėjo kokybės trūkumų;

12.6. automobilis Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo paslėptą trūkumą/defektą, dėl kurio ir kilo gaisras, nes buvo konstatuota, jog gaisras kilo ne dėl netinkamo naudojimo, ar trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Ieškovas įrodė daiktų trūkumą, o konkrečias priežastis dėl kurių tas trūkumas atsirado privalo įrodyti atsakovė. Atsakovė to neįrodė, jog automobilis užsidegė dėl netinkamo naudojimo, ar trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos, todėl privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir draudėjas UAB „Bennet Distributors“ 2016 m. balandžio 30 d. sudarė transporto priemonės Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą vienerių metų laikotarpiui (nuo 2015 m. birželio 28 d. iki 2016 m. birželio 27 d.). Atsakovė UAB „Tokvila“, lizingo bendrovė UAB ,,Swedbank lizingas“ ir pirkėjas UAB ,,Bennet Distributors“ sudarė Automobilių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT109463/PPS, turto priėmimo-perdavimo aktą. Pagal 2015 m. rugsėjo 18 d. Pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Tokvila“ pardavė UAB „Bennet Distributors“ naują automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui suteikta 3 metų arba 100000 km gamintojo kokybės garantija. 2016 m. sausio 19 d. automobilyje Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, ko pasekoje buvo sunaikintas ir garažas kartu su ūkio pastatu, kuriame stovėjo užsidegęs automobilis Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

Dėl pareikšto ieškinio ribų peržengimo

14. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad ieškovės pareikšti reikalavimai turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti, kadangi ieškovė pareikštus reikalavimus grindė aplinkybe, kad gaisras galimai kilo dėl automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, o byloje esantys įrodymai bei pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės patvirtina, kad gaisras nekilo dėl automobilio elektros instaliacijos darbo režimo.

15. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodytų motyvų.

16. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008).

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, kaip draudikas, pareiškė reikalavimus dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, prašė priteisti iš atsakovės 20 280,56 Eur žalos atlyginimo. Paaiškino, kad atsakovė 2015 m. rugsėjo 19 d. pardavė ginčo automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjai UAB „Bennet Distributors“, kuriame 2016 m. sausio 19 d. kilo gaisras, ko pasekoje buvo sunaikintas ir garažas su ūkio pastatu, kuriame stovėjo užsidegęs automobilis Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus dėl kilusio gaisro ir nurodė, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis darbo rėžimas automobilio elektros instaliacijoje.

18. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė ieškinį grindė atsakovės parduoto automobilio kokybės trūkumu, dėl kurio kilo gaisras automobilyje. Taigi ieškovė įrodinėjo, jog sudegęs automobilis turėjo kokybės trūkumų, o nurodoma gaisro kilimo priežastis vertintina tik kaip ieškovo nurodoma gaisro kilimo prielaida, bet ne ieškinio pagrindą ribojanti aplinkybė. Ieškovė neturėjo prievolės įrodyti konkretų automobilio trūkumą, dėl kurio kilo gaisras, tuo labiau, kad to negalėjo nustatyti ir specialių žinių šioje srityje turintys asmenys. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neapsiribojo tik ieškovės iškeltos prielaidos tyrimu, o tyrė visus byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė atitinkamą išvadą, jog gaisras kilo dėl automobilio trūkumų. Dėl nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo konstatuoti bylos nagrinėjimo ribų pirmosios instancijos teisme peržengimą. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo daikto kokybės garantijos atveju

19. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad automobiliui sudegus, atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad gaisras kilo ne dėl automobilio kokybės trūkumų.

Žemesnės instancijos teismas

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos duomenimis, gaisras automobilyje kilo nepasibaigus kokybės garantijos terminui (atsakovė automobilį pardavė 2015 m. rugsėjo 18 d., gaisras automobilyje kilo 2016 m. sausio 19 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Tokvila“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka taip pat sprendė, kad būtent atsakovė turi įrodyti, jog automobilis užsidegė ne dėl automobilio trūkumų.

21. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pardavėjas garantavo parduoto automobilio kokybę 36 mėn. arba iki 100 000 km ridai. 2015 m. rugsėjo 18 d. atsakovės parduoto automobilio gaisras įvyko tuo metu, kai vis dar galiojo atsakovės (pardavėjo) garantija jo kokybei, t. y. praėjus tik keturiems mėnesiams po jo pardavimo (2016 m. sausio 19 d.), kai automobilio rida buvo 10 817 km.

Žemesnės instancijos teismas

22. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualios CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK6.333 straipsnio 3 dalyje reguliuojamas išskirtinis atvejis dėl įrodinėjimo pareigos pasiskirstymo, kuomet kyla ginčas dėl daiktų, kurių kokybę pardavėjas garantuoja. Jame numatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jei neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Tai reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK6.327 straipsnis), o kita vertus pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009).

25. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK6.333 straipsnio 6 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog pirkimo-pardavimo momentu automobilis atitiko sutarties sąlygas, jokių akivaizdžių ir paslėptų trūkumų neturėjo, buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Esant nepasibaigusiam garantiniam terminui, automobilyje kilo gaisras praėjus vos keturiems mėnesiams nuo jo pardavimo. Taigi atsakomybė už paslėptus trūkumus tenka pardavėjui. Todėl atmestini, kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovė negalėjo apsiriboti teiginiu, jog daiktas yra netinkamas arba, kad kilo gaisras, o dar privalėjo nurodyti tokį teiginį pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti tai galinčius patvirtinti įrodymus.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad garantijos metu automobiliui sudegus, atsakovė, siekdama būti atleista nuo civilinės atsakomybės turi įrodyti, kad parduotas automobilis atitinka kokybės reikalavimus ir/ar įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo civilinės atsakomybės, t .y. būtent atsakovei, kaip pardavėjai, tenka pareiga įrodyti, jog automobilio gaisrą sąlygojo daikto naudotojo neteisėti veiksmai, nenugalima jėga ar, kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų kaltės.

28. Teismo vertinimu daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį. Kaip matyti iš bylos duomenų, po automobilio gaisro, remiantis transporto priemonės techninės priežiūros aktu, automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), liekanos yra 364 Eur vertės metalo laužas. Byloje nėra duomenų, jog automobilyje gaisras kilo dėl išorinio trečiųjų asmenų poveikio ar dėl automobilio netinkamo eksploatavimo. Todėl darytina išvada, kad parduotas automobilis neatitinka kokybės reikalavimų (CK6.333 straipsnio 6 dalis) ir nėra tinkamas naudoti, o atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl automobilio gaisro yra kalti tretieji asmenys, kad gaisras kilo dėl nenugalimos jėgos, ar dėl automobilio naudotojo neteisėtų veiksmų, t. y. įrodymų šalinančių jos civilinę atsakomybę.

29. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad gaisro židinys buvo automobilio priekinėje dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi byloje buvo paskirta teismo kompleksinė ekspertizė automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gaisro priežastimis nustatyti. Minėta nutartimi pavesta Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams atsakyti į metalografinės ekspertizės sričiai priskiriamą klausimą: 1) Ar pateiktuose tirti automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos laiduose yra trumpojo jungimo, kitokio avarinio darbo režimo ar elektroterminio kaitimo požymių? Jei taip, tai kokių ir ar tai galėjo būti gaisro priežastimi, ar šie požymiai pasireiškė iki gaisro, ar gaisro metu? Taip pat pavesti teismo ekspertui A. Č. atsakyti į klausimus:1) Kokia buvo 2016-01-19 kilusio automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gaisro priežastis?; 2) Ar pagal civilinėje byloje esančius duomenis galima gaisro kilimo priežastį susieti su kokiais nors automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniniais trūkumais. Jei taip, tai su kokiais ?

30. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 11 d. ekspertizės akte Nr. 11-925 (20)nurodyta, kad tyrimui pateiktuose automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elektros instaliacijos fragmentuose, laiduose ir jungtyse, trumpajam jungimui ar kitokiam avarinio darbo režimui būdingų požymių nėra. Tirti pateikti automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elektros instaliacijos fragmentai gaisro metu termiškai paveikti gaisro šilumos.

31. Gaisrų eksperto kvalifikaciją turinčio teismo eksperto A. Č. išvadose (2020 m. liepos 24 d. teismo ekspertizės aktas Nr. AZ/2020-3) nurodyta, jog: „Pirmas klausimas. Gaisro židinio zona yra automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio skyriuje. Gaisro priežasties, pagal ekspertiniam tyrimui pateiktą medžiagą, nustatyti negalima. Antras klausimas. Nenustačius automobilio gaisro kilimo priežasties atsakyti ar ji gali būti siejama su kokiais nors automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniniais trūkumais negalima“.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors byloje nėra duomenų apie konkrečius automobilio trūkumus, tačiau byloje nustatyta aplinkybė, kad gaisro židinys buvo automobilio priekinėje dalyje, sudaro pagrindą teigti, kad automobilis vis dėl to turėjo paslėptų trukumų, už kuriuos atsakomybė tenka atsakovei. Atsakovei, kaip pardavėjai, byloje neįrodžius, kad automobilio gaisras kilo dėl automobilio naudotojo neteisėtų veiksmų dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CPK178 straipsnis) atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą.

33. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nėra pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori , o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2009; kt.). Tuo tarpu atsakovės nurodyta teismų praktika faktinėmis aplinkybėmis visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinė skundą, atsakovės nurodytose bylose, kuriose buvo garantinis terminas: 3K-3-133/2010 ir 3K-3-455/2010 yra aiškiai nurodyta, jog būtent atsakovas turi pareigą įrodyti daiktų trūkumo priežastį.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad sumokėjo 560,00Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio (nauja redakcija nuo 2015.03.20), išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas. Ieškovei priteisiamos iš atsakovės 560,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u ta r i a:

atsakovės UAB „Tokvila“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės UAB ,,Tokvila“ (juridinio asmens kodas 110590949) 560,00 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė