- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-24
- Bylos Nr.
- e2-607-931/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00706-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. S. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės A. S. 1 214 Eur turtinės žalos atlyginimą, 51,22 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 20 d. įvykio metu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu šis butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolius ir mokėdama draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas, nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 1 214 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo aplietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu priklausė atsakovei A. S. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad su ieškovės pozicija nesutinka, nes A. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o jos gyvenamojo buto Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškinyje nurodyto sulieto buto, esančio (duomenys neskelbtini), numeris yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė gyvena devintame aukšte. Šias aplinkybes liudija ieškovės prie ieškinio pridėtas, bet neįvertintas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Ieškinyje aprašomo buto, kuriam tariamai atsakovė padarė žalą, lokalizacijos vieta bendrame gyvenamajame pastate yra 6-tame aukšte, o ne po atsakovės butu, t. y. ne 8 ir ne 7 aukšte. Prie ieškinio pridėtame Lietuvos draudimo būsto draudimo liudijime (duomenys neskelbtini), yra nurodyta, kad tai „pavyzdys“. Aukščiau nurodyto dokumento 2 lape, t. y. nuo ko apdrausime „Standartinis pastatų draudimo variantas“ grafoje „Vanduo“ yra nurodyta, kad apdraudžiama nuo „vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų“. Atsakovė su gyvenamuoju butu, kurio adresas (duomenys neskelbtini), nėra susieta kaip gretimų patalpų savininkė. Net pagal Lietuvos draudimo standartinių pastatų draudimo variantą, tai nėra draudiminis įvykis, kuris dėl šių priežasčių nepatenka į standartinį draudimo paketą, tai paneigia ieškinyje nurodomus teiginius, kuriais bandoma pagrįsti atsakovės kaltės buvimą. Pagal 2 puslapio nuostatas yra dengiami nuostoliai tik iš gretimų patalpų, o ne iš butų, kurie nėra gretimai vienas po kitu, t. y. tarpusavyje susiję, nes šiuo atveju ieškovės butą nuo atsakovės buvo skiria net trys aukštai. Šiuo atveju nėra taikytinas ir kitas pagrindas - „vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas iki 1500 Eur“, nes tai susiję ne su buto, o su kitu šaltiniu, dėl kurio gali atsirasti žala, buvimu. Ieškinyje kalbama tik apie užliejimo faktą 6-to aukšto bute. 2019 m. liepos 1 d. atsakovė, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, buvo užliejusi vieno buto lubas, sienas, dėl to atlygino to buto savininkui nuostolius dėl užliejimo, bet vanduo buvo prasiskverbęs tik į 8 aukšto butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne į kitus butus, kurie yra 8-tame, ir juo labiau 7-tame aukšte. Tuo metu draudimo kompanija AB „Compensa“ kreipėsi į atsakovę ir atsakovė atlygino šią žalą, nes iš tikrųjų buvo įvykis, dėl kurio atsakomybė turėjo tekti būtent atsakovei. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovė, kaip žalos dengimo kompanija, visus draudiminius, ar nedraudiminius įvykius, kurie atsitinka gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) žemesniuose aukštuose, turi susieti su atsakovės butu ir su vienkartiniu užliejimo vieno buto atveju. Ieškinyje nėra minima kitų butų užliejimo faktų, todėl (duomenys neskelbtini), esančio buto užliejimas neturėtų būti siejamas atsakove ir jos butu bei su vienkartiniu įvykiu, kurio metu buvo užlietas tik vienas butas, esantis būtent po atsakovės butu. Ieškovės teiginius paneigia ir paties ieškovo prie ieškinio pateiktas dokumentas, t. y. 2019 m. spalio 15 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo remiasi ieškovė pateikdama kaltės ir priežastinio ryšio buvimą, tačiau su tokiomis aplinkybėmis negalima sutikti, nes minėtame dokumente yra nurodytos tik spėjimais pagrįstos prielaidos ir tariamos atsakomybės atsiradimas. Įvykio data nustatyta netiksliai, jos tiksliai nežinant, ir tik prielaidų būdu ją nustatant turto sunaikinimo, sugadinimo akte, ją įvardijant kaip 2019 m. liepos 20 d. siekiant susieti įvykius su 8 aukšte esančiu buto užliejimo faktu. Preziumuojama kaltė, priežastinis ryšys ir neteisėti veiksmai bei žala yra paremti būtent subjektyvia ieškovės nuomone, neištyrus tikrojo šaltinio, o vadovaujantis tik kitomis aplinkybėmis, kurios su šiuo buto užliejimu nėra susijusios ir negali būti tapatinamos atsakomybės prasme dėl nuostolių atlyginimo. Ieškinyje yra nurodyta, kad ieškovė trečiojo asmens, t. y. S. B. P., atžvilgiu yra išmokėjusi ieškinyje nurodytą sumą, tačiau nėra pagrindusi jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovė, pateikdama netikslius, abejotinus dokumentus bei nutylėdama tą faktą, kad atsakovės butas nėra virš žalą patyrusio buto, kad jį skiria netgi 2 aukštai, neįrodo visų civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose esančių sąlygų. Ieškovė, siekdama padengti trečiajam asmeniui padarytą žalą iš nenustatyto šaltinio, savo patiriamus nuostolius bando atgauti kito asmens sąskaita, nepagrįstai teismine tvarka reikalaudama iš asmens, kuris nėra atsakingas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui padarytą žalą. Nesant kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos negalima reikalauti ir palūkanų už tai, kas neturi būti vykdoma. Ieškovės teismui pateikti įrodymai, nepagrindžia jos reikalavimų ir įrodinėjamų aplinkybių.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėja S. B. P. sudarė Būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiui nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. spalio 26 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Būsto draudimo liudijime nurodytos rizikos, dėl kurių būstas apdraustas, tarp jų ir vanduo, t. y. šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarija; vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų; vandens prasiskverbimas pro pastato konstrukcijas iki 1 500 Eur; vandens išsiliejimas iš stacionarių įrenginių iki 300 Eur.
Atsakovė bylos nagrinėjimo metu kėlė abejones dėl draudimo sutarties sudarymo, kadangi į bylą pateiktame būsto draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta žodis „pavyzdys“. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo taisykles Nr. 067, C dalies II skyriaus 1 punktą draudimo sąlygos nustatomos draudėjo ir draudiko susitarimu, atsižvelgus į draudėjo pateiktą ir turto apžiūros metu gautą (jeigu turto apžiūra buvo atliekama) informaciją ir dokumentus. Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas patvirtinamas draudiko išduodamu draudimo liudijimu. Draudimo liudijime nurodomas draudimo laikotarpis. Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atvejus, kai draudėjas pavėluotai sumoka draudimo įmoką. Teismui pateiktame būsto draudimo liudijime nurodyti visi privalomi sutarčiai sudaryti rekvizitai, draudimo objektas, laikotarpis, draudėjo duomenys. Ginčo, kad buto savininkė nesumokėjo draudimo įmokos ar kad apdraustam butui negaliojo draudimo apsauga, nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti į byla pateikta būsto draudimo liudijimo kopija. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad įvykis negalėjo būti pripažintas draudžiamuoju atsakovės atžvilgiu, kadangi apdraustas butas ir jai nuosavybės teise priklausantis butas nėra gretimi. Taisyklių A dalies IV skyriaus 1 punkte detalizuota, kad galima drausti objektą nuo vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų: vandens prasiskverbimas į apdraustas patalpas dėl gretimose, draudėjui nepriklausančiose patalpose įvykusios šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, automatinės gesinimo (sprinklerinės) sistemos avarijos, staigaus ir netikėto vandens išsiveržimo dėl kitų priežasčių. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad žala remiantis draudimo sutartimi atlyginama draudėjui, įvykį pripažinus draudžiamuoju.
2019 m. spalio 15 d. Turto sugadinimo, sunaikinimo akte nurodyta, kad draudiminis įvykis įvyko 2019 m. liepos 20 d.; butas aplietas iš viršaus; draudėja gulėjo ligoninėje, grįžusi pamatė, kad sulietas butas; grįžusi kreipėsi į draudimą, apliejo iš 9 aukšto, informavo kaimynė; remontas atliktas prieš 5 mėn. Šis aktas pasirašytas aplieto buto savininkės S. B. P. ir AB „Lietuvos draudimas“ vyresniojo žalų vertintojo. Ieškovė kartu su ieškiniu į bylą pateikė aplieto buto fotonuotraukas. Ieškovės 2019 m. spalio 16 d. parengtame Turto sunaikinimo, sugadinime akte, remonto sąmatoje nurodyta, kad išlaidos už aplieto buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą sudaro 1 254,17 Eur. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir, iš patirtos žalos dydžio atėmusi 40 Eur dydžio besąlyginę išskaitą, išmokėjo aplieto buto savininkei 1 214 Eur draudimo išmoką.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).
Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).
Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1214 Eur išmokėtą draudimo išmoką iš esmės grindžiamas atsakovės, kaip viršutinio buto savininkės nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos apačioje esančių butų savininkams.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).
Kasacinio teismo detalizuota, kad savininkas, t. y. nuosavybės teisę disponuojantis asmuo turi pareigą nuosavybės teisę įgyvendinti taip, kad nepažeistų trečiųjų (bet kurių kitų) asmenų teisių, t. y. turi tinkamai eksploatuoti savo būstą (šiuo atveju – butą), kad dėl būsto eksploatavimo (šiuo atveju – buto) nebūtų daroma žala ar kitoks neigiamas poveikis kitiems asmenims (šiuo atveju – kaimyniniams butams), taip pat susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų būti daroma žala, tinkamai rūpintis savo privačia nuosavybe (t. y. rūpintis būsto techniniu stoviu, būsto įrangos techninių reikalavimų užtikrinimo ir t. t.) (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad civilinių teisių ir pareigų prasme netinkamas nuosavybės teisės įgyvendinimas gali būti sąlyga savininko civilinei atsakomybei kilti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) asmens neteisėti veiksmai kaimyninio buto užliejimo suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, t. y. atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto (užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo; ii) netinkamas turto valdymas yra turto (tiek nekilnojamojo (statinio (pvz., buto ar butui priklausančių įrenginių ir kitokių jo techninių konstrukcijų), tiek kilnojamojo (pvz., bute esančios buitinės technikos)) techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas turto eksploatavimas. Netinkamas eksploatavimas (naudojimas) yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto (ar daikto, be kita ko, buities daiktų) naudojimasis tokiu būdu, kad daroma žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
Nagrinėjamu atveju atsakovė į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkės 2021 m. sausio 27 d. pažymą, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) name (duomenys neskelbtini) butas yra šeštame aukšte, o (duomenys neskelbtini) butas yra devintame aukšte. Tai, kad atsakovei priklausantis butas yra devintame aukšte, patvirtina ir į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas apie butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje nustatyta, kad aplietą ieškovės apdraustą butą ir atsakovei priklausantį butą skiria du aukštai.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės butas nėra tiesiai virš aplieto buto, šiuo atveju ieškovei teko pareiga įrodyti, kad 2019 m. liepos 20 d. atsakovės bute įvyko vandens išsiliejimas, kad vandens išsiliejimo židinys buvo atsakovės bute, kad vanduo iš atsakovo buto pratekėjo į ieškovės apdraustą butą, atsakovės neteisėtus veiksmus (netinkamą buto, jo konstrukcijų ar bute esančios technikos naudojimą, valdymą, priežiūrą, dėl kurių įvyko vandens išsiliejimas), žalą ieškovės apdraustam butui, padarytą apdraustam butui atsakovės bute įvykus vandens išsiliejimui, ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovės kaltę.
Pažymėtina, kad ieškovė reikalavimą grindžia tik paties atsakovo 2019 m. spalio 15 d. Turto sugadinimo, sunaikinimo aktu, surašytu remiantis aplieto buto savininkės paaiškinimais. Iš šio akto matyti, kad aplieto buto savininkė (draudėja) užliejimo metu nebuvo bute, draudėja gulėjo ligoninėje, grįžusi pamatė, kad yra sulietas butas, grįžusi kreipėsi į draudimo bendrovę, apie tai, kad jos butas aplietas iš atsakovės buto, esančio 9 aukšte 2019 m. liepos 20 d. sužinojo iš kaimynės. Pažymėtina ir tai, kad turto sugadinimo aktas surašyta praėjus trims mėnesiams nuo ieškovės nurodyto draudiminio įvykio. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius, kad butas buvo aplietas iš atsakovei priklausančio devintame aukšte esančio buto, ieškovė į bylą nepateikė, tokių įrodymų neįvardijo ir ieškovės atstovė teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu (CPK 178 straipsnis).
Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai. Šalys bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizės siekdamos nustatyti konkretų žalos butui šaltinį. Ieškovė į bylą nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad 2019 m. liepos 20 d. atsakovės bute įvyko vandens išsiliejimas ir kad vanduo iš atsakovės buto prasiskverbė šeštame aukšte esantį butą. Ieškovė teismo prašė apklausti liudytoją, aplieto buto savininkę S. B. P., tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad aplieto buto savininkė yra mirusi.
Byloje atsakovė neginčijo aplinkybės, kad jos bute 2019 m. liepos 1 d. išsiliejo vanduo, ko pasekoje buvo užlietas aštuntame aukšte esantis butas. Jokių duomenų, kad 2019 m. liepos 1 d. atsakovės bute išsiliejus vandeniui buvo užlieta ir žemesniuose aukštuose, t. y. 7 aukšte esantis butas, byloje nepateikta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati buto savininkė ieškovei nurodė, kad butas aplietas 2019 m. liepos 20 d., ne 2019 m. liepos 1 d. įvykio metu.
Jokių objektyvių duomenų, kurie teismui leistų daryti išvadą, kad apdraustas butas buvo aplietas būtent iš atsakovei priklausančiame bute esančio vandens išsiliejimo šaltinio, ieškovė nepateikė. Neįrodžius, kad 2019 m. liepos 20 d. įvykusio vandens išsiliejimo šaltinis buvo devintame gyvenamojo namo aukšte esančiame atsakovės bute, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus netinkamai valdydama jai nuosavybės teise priklausantį butą.
Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Byloje neįrodyta, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, todėl nėra pagrindo kilti ir deliktinei civilinei atsakomybei, dėl ko ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovės ieškinį atmetus visa apimtimi, nėra pagrindo priteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė patyrė 540 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į ieškinį ir atstovaujant atsakovę teisme bei pateikė teismui tai pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės ieškinį atmetus visa apimtimi, atsakovei iš ieškovės priteistinos 540 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Byloje patirta 8,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 540 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 8,52 Eur (aštuonių eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.