Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-01-05 · Administracinė byla Nr. eI-746-283/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-01-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-03-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-05
Bylos Nr.
eI-746-283/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02498-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
R. S.
Advokatai
Giedrius Gvildys
Administracinė byla Nr. eI-746-283/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02498-2021-4
Procesinių sprendimų kategorijos: 12.18.1; 14.6, 55.1.3(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 5 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei R. S. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, ir Šiaulių RATC) kreipėsi į administracinį teismą prašymu iš atsakovės R. S. (toliau – ir atsakovė, ir R. S.) priteisti 71,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintus Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). R. S. vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis Nuostatų 4.10, 13 ir 15 punktais, kaip gyvenamosios paskirties patalpos, esančios Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, savininkei. Atsakovei buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimas dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo.

Atsiliepimas

R. S. 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Šiaulių RATC prašymu. Paaiškino, kad ji (duomenys neskelbtini) metais paveldėjo 3/8-ąsias dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas jau tada buvo netinkamas gyventi, jo sienos ir grindys buvo pažeistos puvinio, 2010 m. liepos 19 d. atliekant kadastrinius matavimus, buvo nustatytas 70 procentų nusidėvėjimas, o ginčo laikotarpiu nusidėvėjimas tapo dar didesnis. Atsakovė nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, todėl neturėjo galimybės prižiūrėti ir remontuoti paveldėtą gyvenamąjį namą, be to, nuo 2000 metų name niekas negyvena, prieš dešimtmetį namas buvo išplėštas, nuniokotas, todėl tapo visiškai netinkamas gyventi. Teigė, kad šiame name atliekos nėra sukuriamos, todėl negali būti tvarkomos komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atsiliepime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė 2021 m. gruodžio 9 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštą Nr. S-149(1.9) ir namo fotonuotraukas.

Šiaulių RATC, susipažinusi su R. S. atsiliepimu, 2021 m. gruodžio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Pareiškėja nurodė, kad atsakovei apskaičiuota tik pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji, kadangi gyvenamosios paskirties patalpoje nėra nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų. Be to, pareiškėja patvirtino, kad, gavusi atsakovės kreipimąsi dėl 2021 m. gegužės 18 d. įspėjimo Nr. 21-RS-10234, jai išaiškino pareigą mokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dedamąją, kadangi ji yra turto savininkė, nepriklausomai nuo to, ar gyvena tose patalpose. Pareiškėja paaiškino, kad vietinės rinkliavos mokėtojai turi teisę į mokesčio lengvatą, ir teigė, kad ginčo laikotarpiu nėra gavusi iš atsakovės įrodymų, kuriais remiantis, būtų galima atlikti perskaičiavimą ir pritaikyti lengvatą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Taryba 2006 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. T-885 1 punktu patvirtino Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, mokėtojų registro sudarymą, mokėjimą, apskaitą, išieškojimą ir iš jos gautų Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto pajamų panaudojimą. Šie Nuostatai buvo keisti Tarybos 2007 m. lapkričio 29 d. Nr. T-236, 2008 m. gegužės 15 d. Nr. T-401, 2008 m. birželio 26 d. Nr. T-450 ir T-451, 2008 m. rugsėjo 25 d. Nr. T-481, 2009 m. gruodžio 17 d. Nr. T-868, 2013 m. birželio 27 d. Nr. T-536, 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. T-573 sprendimais. Tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 Nuostatai buvo išdėstyti nauja redakcija, naujos redakcijos Nuostatai įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-27 Nuostatai dar kartą buvo keisti, nauja jų redakcija įsigaliojo nuo 2019 m. birželio 1 d. Vietinę rinkliavą administruoja Tarybos sprendimu paskirtas vietinės rinkliavos administratorius – viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Administratorius, Nuostatų 10 punktas). Pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuodamas vietinę rinkliavą administratorius naudojasi Registro duomenų baze ir kita reikalinga informacija (Nuostatų 4.11, 6–8 punktai).

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210-2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Pareiškėja atsakovės pareigą mokėti vietinę rinkliavą kildina iš Nuostatų 5 punkto, numatančio, kad vietinę rinkliavą turi mokėti Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkai, jų atstovai arba kiti asmenys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal Nuostatų 10 punktą, vietinė rinkliava, susideda iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios. Vietinės rinkliavos dedamųjų dydžiai, apskaičiuojami pagal savivaldybės tvirtinamą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių nustatymo metodiką ir nurodyti Nuostatų 1 priede (Nuostatų 11 punktas).

Nuostatų 12.1 punkte numatyta, kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems nekilnojamojo turto savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, t. y. gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkams (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė); savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkams.

Bylos duomenimis, R. S., kaip nekilnojamojo turto objekto savininkei, apskaičiuota pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), be to, R. S. Nuostatų nustatyta tvarka nebuvo ir nėra atleista nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėjimo.

Nuostatų 43 punkte numatyta, kad nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus. Nekilnojamojo turto objektų savininkų ar jų įgaliotų asmenų deklaravimas, kad nekilnojamuoju turtu nebus naudojamasi, patvirtina, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės neperleidžiamos tretiesiems asmenims (44 punktas). Pagal Nuostatų 45 punktą apie nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruoti galima ir ilgesnį, nei vieneri metai, laikotarpį, jeigu asmuo pateikia vietinės rinkliavos administratoriui išvykimą į užsienį ar į kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (ar jų kopijas/skaitmenines kopijas). Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys turi pristatyti periodiškai, ne rečiau, nei 1 kartą per apmokestinamuosius metus. Nuostatų 48 punktas nustato, kad aplinkybes įrodančių dokumentų sąrašą ir pateikimo tvarką, suderintą su Savivaldybės administracijos direktoriumi, nustato Administratorius, vietinės rinkliavos lengvatas nustato ir taiko Radviliškio rajono savivaldybės taryba atskiru sprendimu (Nuostatų 49 punktas).

Pareiškėja nurodė, kad nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu įrodančius dokumentus: pažymą iš darbovietės, patvirtinantį išvykimą dirbti (pagal darbo pobūdžio santykius su darbdaviu, nuolatinė darbo vieta – ne Šiaulių regiono savivaldybėje); pažymą apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos; seniūnijos pažymą, patvirtinančią negyvenimą Radviliškio rajono savivaldybėje ar patvirtinančią gyvenimą kitoje savivaldybėje; pažymą iš elektros energijos tiekėjo, įrodančią, kad gyvenamosios paskirties objekte, kurio nenaudojimas deklaruojamas, sunaudotas elektros energijos kiekis iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos neviršija 100 kWh per einamuosius metus.

Nagrinėjant bylą, duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo laikotarpiu būtų teikusi prašymą dėl vietinės rinkliavos lengvatų taikymo ir nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu įrodančius dokumentus, nenustatyta.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 12 d. išrašo duomenimis, R. S. nuosavybės teise priklauso 3/8-osios dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas patvirtina, kad atsakovei nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. priskaičiuota 71,40 Eur vietinės rinkliavos.

Atsižvelgus į Nuostatų 1 priede „Vietinės rinkliavos dydžiai“ nustatytus vietinės rinkliavos pastoviosios dalies parametrus ir rinkliavos dydžius metams, nustatyta, kad pareiškėja pastoviąją vietinės rinkliavos dedamąją atsakovei paskaičiavo už visą gyvenamąjį namą. Įvertinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, kad atsakovei priklauso 3/8-osios dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad pareiškėja privalėjo sumokėti 26,78 Eur vietinės rinkliavos (71,40 Eur : 8 x 3). Atsakovė šios vietinės rinkliavos sumos nesumokėjo.

Remiantis taikomu teisiniu vietinės rinkliavos reglamentavimu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžiama, kad Šiaulių RATC prašymas priteisti iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos tenkinamas iš dalies.

Pareiškėja prašė priteisti vietinę rinkliavą, atsakovės nesumokėtą per 2017 m. liepos 1 d. – 2021 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, prašymas priteisti vietinę rinkliavą gautas 2021 m. lapkričio 19 d.

Administracinių teismų praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nesant Rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau - ir MAĮ) numatytas senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio, t. y. savo iniciatyva (žr., pvz., 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei R. S. įspėjimai apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą buvo siųsti 2020 m. birželio 3 d. ir 2021 m. gegužės 18 d. vietinės rinkliavos skola už ginčo laikotarpį buvo apskaičiuota 2021 m. spalio 22 d.

Atsižvelgus į nurodytus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovei vietinės rinkliavos nepriemoka už 2017 m. liepos 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį būtų apskaičiuota (perskaičiuota) ir pranešimai apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą būtų išsiųsti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad nagrinėjamo ginčo atveju taikomos nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančios MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Atsižvelgus į ginčo dėl vietinės rinkliavos išieškojimo teisiniams santykiams taikomą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą, daroma išvada, kad vietinės rinkliavos išieškojimui už laikotarpį iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs senaties terminas. Dėl šios priežasties Šiaulių RATC prašymas priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą tenkinamas iš dalies, iš atsakovės priteisiant 23,63 Eur vietinės rinkliavos skolą (26,78 Eur - 3,15 Eur).

Pareiškėja prašė iš atsakovės priteisti 15,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas Šiaulių RATC teikė advokatas Giedrius Gvildys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas kaip išskirtinis, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Nagrinėjamo ginčo atveju nauja teisinė problematika nebuvo keliama, byla nebuvo sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis Šiaulių RATC žmogiškaisiais ištekliais. Taigi, Šiaulių RATC prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo turėjo galimybę parengti, naudodamasi savo vidinio administravimo pajėgumais.

Teismas sprendžia, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl Šiaulių RATC prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą tenkinti iš dalies.

Viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti iš R. S. 23,63 Eur (dvidešimt tris eurus ir 63 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos 2018 m. sausio 1 d. – 2021 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė