Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Almos Urbanavičienės ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) UAB „Tranzito paslaugų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo UAB „Tranzito paslaugų centras“ ieškinį atsakovui UAB „Bahus“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Bahus“ priešieškinį ieškovui UAB „Tranzito paslaugų centras“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo aregumentai

Teismas nepagrįstai vadovavosi prielaida, kad pagal Uzbekistano Respublikos įstatymus fizinio asmens pinigų pervedimas juridiniam asmeniui neįmanomas, todėl pinigai buvo pervesti UAB „Tanzito paslaugų centras“ direktoriui G. L. asmeniškai. UAB „Bahus“ privalo svo buhalterinę apskaitą ir finansinę veiklą vykdyti pagal Lietuvos įstatymus. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 11 d. nustato, kad vieno ūkio subjekto įsipareigojimų kitam ūkio subjektui įvykdymas įforminamas pinigų apskaitos dokumentu – popieriniu liudijimu, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ir pervedimo operacijos. Atsakovas nepateikė į bylą tokio įrodymo.Šalių tarpusavyje sudarytose sutartyse nėra numatyta, kad sutarčių šalys gali savo įsipareigojimus perleisti tretiesiems asmenims ar atsiskaitymus vykdyti į savo vadovų sąskaitas ar vykdyti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Nėra įrodymų, kad kreditorius UAB „Transporto paslaugų centras“ buvo informuotas ir sutiko, kad atsiskaitymas būtų atliktas fiziniam asmeniui G. L..CK 6.44 str. 1 d. numato, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pavedimas, kuriame aiškiai nurodyta pavedimo paskirtis „privatus pavedimas einamoms išlaidoms“ vykdoma prievolė ieškovui.Ieškovas byloje yra UAB „Transporto paslaugų centras“, o ne G. L., ieškovui jokie tretieji asmenys lėšų nepervedė, todėl ieškovas neprivalėjo aiškintis ir kokiomis aplinkybėmis ir už ką buvo pervesti pinigai G. L.. G. L. nebuvo į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniui ir neprivalėjo tiekti įrodymų apie savo asmeninio pobūdžio prievoles.Atsakovas neįrodė, kad trečią asmenį N. S. Z. ir UAB “Bahus” siejo prievoliniai santykiai ir operacija atsispindėjo UAB “Bahus” buhalterinėje apskaitoje.Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys 2014-07-15 tarpusavio atsiskaitymų akte užfiksavo atsakovo skolą ieškovui 18638,45 litų (5398.07 eur) sumoje.Teismas be pagrindo rėmėsi atsakovo atstovo ir atsakovo liudytojų B. S. ir A. P. parodymais, kadangi jie yra prieštaringi ir vienas kitą paneigiantys.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir paskirstė įrodinėjimo naštą.Apelianto direktorius G. L. laikėsi nenuoseklios pozicijos, nes iš pradžių teigė, kad pinigų negavo, o vėliau iš banko gavus įrodymus, teigė, kad tai susiję su G. L. ir kitų asmenų asmeniniais santykiais. Apeliantas nepateikė įrodymų, kodėl teismas neturėtų tikėti atsakovo pateiktais įrodymais. G. L. atstovaudamas apeliantą galėjo pateikti argumentus, kurie paneigtų atsakovo poziciją.Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė prievolių vykdymą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.39 str., 6.44 str.). Direktorius G. L., būdamas tinkamu asmeniu, kuriam gali būtti įvykdyta prievolė, apelianto vardu nereikšdama savo pozicijos, kas prievolė vykdoma netinkamai, sutiko ją priimti.Tai, kad G. L. tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka neįformino gauto pavedimo ir neužfiksavo buhalterinėje apskaitoje nesukelia teisinių pasekmių. Skolų suderinimo aktas kaip išvestinis įrodymas nepaneigia 3050 JAV dolerių pavedimo paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir atsakovo argumentais.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, taikė tikimybių pusiausvyros principą ir pagrįstai nusprendė, jog atsakovas įrodė, kad N. S. Z. 3050 JAV dolerių suma pervesta G. L., buvo skirta atsakovo UAB „Bahus“ skolai padengti, todėl ieškovo reikalavimas šiai sumai mažintinas. Savo argumentams apie pinigų pervedimą atsilyginant už ieškovo UAB „Transporto paslaugų centras“ sutiektas paslaugas pagrįsti atsakovas į bylą pateikė UAB „Bahus“ buvusio direktoriaus B. S. 2014-02-05 prašymą dėl 3050 JAV dolerių skolos pervedimo UAB „Tranzito paslaugų centras“ , 2014-02-10 pinigų pervedimo kvitą ir kvito šaknelę, iš kurių matyti, kad siuntėjas N. S. Z. gavėjui G. L. pervedė 3050 JAV dolerių sumą. Teismui taip pat pateiktas 2014-02-10 laiškas – patvirtinimas, kuriuo N. S. patvirtino, jog pervedė 3050 JAV dolerių sumą UAB „Tranzito paslaugų centras“ direktoriui G. L. už UAB „Bahus“ skolą bei paaiškino, kad pagal Uzbekistano Respublikos įstatymus fizinio asmens pinigų pervedimas juridiniam asmeniui neįmanomas, todėl pinigai buvo pervesti UAB „Tanzito paslaugų centras“ direktoriui G. L. asmeniškai. Atsakovo su atsiliepimu pateikti dokumentai patvirtina, kad kitais atvejais atsakovas ieškovui už paslaugas mokėdavo pavedimais iš Lietuvos bankuose esančių sąskaitų arba Lietuvos Respublikoje grynaisiais pinigais į ieškovo kasą. Nagrinėjamu laikotarpiu atsakovas buvo skolingas ieškovui už paslaugas, todėl pinigų pervedimas buvo pagrįstas atsiskaitymo būtinumu pagal realų sandorį. Ieškovą UAB „Transporto paslaugų centras“ teismo posėdžiuose atstovavo vienasmenis ieškovo akcininkas ir direktorius G. L., todėl jis galėjo paaiškinti savo poziciją dėl pinigų pervedimo į jo asmeninę sąskaitą banke ir kaip bendrovės atstovas, ir kaip fizinis asmuo.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Kadangi atsakovas pateikė įrodymus apie pinigų sumokėjimą G. L. už UAB „Transporto paslaugų centras“ atliktas paslaugas, todėl ieškovo direktorius G. L., teigiantis, kad buvo mokama už asmenines paslaugas, turi pateikti tiesioginius paslaugos suteikimo įrodymus.

Pagal CK 6.50 straipsnį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečias asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Nagrinėjamu atveju prievolės esmė nereikalavo, kad atsakovas asmeniškai įvykdytų prievolę ieškovui ir tai galėjo padaryti trečiasis asmuo. CK 6.39 str. Skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės, jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. CK 6.44 straipsnyje nustatyta, kokiam asmeniui turi būti įvykdyta prievolė, kad toks vykdymas būtų pripažintas tinkamu. Prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą (CK 6.44 str. 1 d.). Ieškovo direktorius G. L. atsižvelgiant į jo statusą bendrovėje bet kuriuo atveju pagal įstatymą pripažįstamas tinkamu ieškovo atstovu. Nors 3050 JAV dolerių pavedimas buvo sumokėtas ne atsakovo, kaip įprasta šalių atsiskaitymo praktikoje, tiesiogiai ieškovui į banko sąskaitą ar kasą, tačiau jis buvo atliktas kito asmens N. S. remiantis atsakovo prašymu apie tokį prievolės įvykdymą žinant ir apeliantui UAB „Transporto paslaugų centras“. Apelianto atstovas direktorius G. L., būdamas tinkamu asmeniu, kuriam gali būti įvykdyta prievolė, apelianto vardu, negrąžindamas gautų pinigų ar kitaip nereikšdamas prieštaravimo, kad toks prievolės įvykdymas nėra tinkamas, sutiko mokėjimą priimti. Apelianto atstovas direktorius G. L. turėjo teisę nuspręsti, kada gautus pinigus perduoti UAB „Transporto paslaugų centras“ bei įtraukti į buhalterinę apskaitą.

Apeliantas akcentuoja, kad 2014-07-15 šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte šalys nenurodė jokių pastabų arba nesutikimo su skolų dydžiu, nors į aktą nebuvo įtrauktas ginčo mokėjimas. Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien šalių pasirašytas 2014-07-15 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas tiesiogiai neįrodo, kad ginčo pavedimas nesusijęs su atsiskaitymu tarp ginčo šalių ir nepaneigia galimybės įrodinėti ginčijamo 3050 JAV dolerių pavedimo paskirties. Aplinkybė, kad atsakovo buhalterės A. P. parodymai dėl informavimo apie ginčijamą pinigų pervedimą laiką, pasak apelianto, yra prieštaringi, nepaneigia visumos kitų byloje surinktų įrodymų ir objektyviai pateisinami praėjusiu dideliu laiko tarpu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Bahus“ iš ieškovo UAB „Tranzito paslaugų centras“ 250 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.