Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė J. O. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. P. (toliau – atsakovė, bendrija) 3 185,82 Eur skolos, 6 662,81 Eur palūkanų susidariusių nuo vekselių išrašymo dienos iki ieškinio pateikimo dienos (2021 m. kovo 15 d.), nuo 9 848,63 (3 185,82 + 6 662,81) Eur skolos sumos 10 proc. metinių mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo 2021 m. kovo 15 d. iki visiško prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra dienos, 5 proc. metinių kompensuojamų palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. atsakovė nutarė pradėti savo verslą. Tam tikslui įgyvendinti ji iš ieškovės per du kartus pasiskolino 3 185,82 Eur (11 000 Lt). Paskolos teisiniams santykiams patvirtinti atsakovė išdavė ieškovei du paprastus neprotestuotinus vekselius: 2013 m. kovo 12 d. 5 000 Lt (1 448,10 Eur) sumai ir 2013 m. lapkričio 15 d. 6 000 Lt (1 737,72 Eur) sumai. Atsakovė už suteiktas paskolas įsipareigojo ieškovei mokėti 10 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo vekselių išrašymo iki visiško atsiskaitymo pagal vekselį dienos, kurios ieškinio pateikimo dienai sudaro 6 662,81 Eur. Šalių sutarimu, atsakovės išduoti vekseliai turėjo būti apmokėti juos pateikus. 2021 m. sausio 28 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą dėl vekselių apmokėjimo. 2021 m. vasario 9 d. ieškovė informavo atsakovę dėl vekselių neapmokėjimo. Atsakovė, atsakydama į ieškovės pranešimus dėl vekselių pateikimo ir jų neapmokėjimo, nurodė, kad jos pasiskolinti pinigai ieškovei yra grąžinti. Ieškovė nurodė, kad vekseliais įforminti paskolos santykiai, tai yra vekselyje įtvirtinta atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove, todėl nesant įrodymų, jog atsakovė minėtus vekselius yra apmokėjusi, vekseliuose nurodyta skolos suma ir palūkanos turi būti priteistos iš atsakovės ieškovės naudai. Vekseliuose numatytos 10 proc. palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kadangi ieškovės reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis. Atsakovė taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas procesines palūkanas.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės vyras R. O. kartu su atsakovės tuo metu draugu, dabartiniu sutuoktiniu J. P., susipažino turgavietėje. Atsakovei reikėjo asmeniniams poreikiams pinigų. R. O. pasakojo J., kad jo sutuoktinė šiuo metu turi pinigų, kuriuos galėtų paskolinti. 2013 m. kovo 12 d. ieškovė paskolino atsakovei 5 000 Lt, o 2013 m. lapkričio 15 d. papildomai paskolino 6 000 Lt, minimas paskolas užtikrino pasirašiusios vekselius. 2014 m. vasario mėn. atsakovė atidavė paskolintus pinigus ieškovei, tačiau ieškovė atgavusi skolą neatidavė atsakovei pasirašytų vekselių, neva tą dieną teigė juos pamiršusi. Jokio rašytinio patvirtinimo atsakovė iš ieškovės negavo, ieškovė buvo draugiška ir geranoriška, todėl nepasitikėti ieškove atsakovė tada neturėjo jokio pagrindo. Ieškovė žadėjo atsakovei turimus vekselius grąžinti vėliau, o vėliau tvirtino juos suplėšiusi. Atsakovė tuomet patikėjo ieškove, kad ji suplėšė apmokėtus vekselius. Dėl minimos skolos ir laiku grąžintų pinigų tarp šalių atsirado bendrų interesų. Ieškovės sutuoktinis R. O. pasiūlė atsakovei su tuo metu sugyventiniu, o dabar sutuoktiniu, nupirkti jau veikiančios įmonės akcijas ir kartu kurti verslą. Atsakovės sutuoktinis J. P. išmano mėsos sūdymo technologijas, tačiau verslo subtilybių neišmanė, todėl R. O. papasakojus, kad jis turi daug patirties versle ir pažįsta daugybę žmonių, padėsiančių gauti higienos pasą, atitikti veterinarijos reikalavimų ir apskritai padės išvystyti pardavimus bei kt., buvo nutarta pasinaudoti minėtu pasiūlymu dėl bendro verslo kūrimo. Romanas nurodė, kad jo sutuoktinė turi laisvų pinigų, kuriuos norėtų investuoti į akcijas, todėl pasiūlė lygiavertį bendradarbiavimą akcijas perkant 50 proc. ir 50 proc. Tuo metu atsakovei neturint patirties verslo kūrime buvo patrauklus pasiūlymas, ji sutiko. 2014 m. liepos 23 d. buvo pasirašyta UAB „Griveta“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kurią ieškovė ir atsakovė įgijo lygiomis dalimis po 50 proc. akcijų. 2014 m. rugpjūčio 1 d., praėjus savaitei po akcijų pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ieškovės vyras atnešė UAB „Griveta“ akcininkų sutartį bei paaiškino, kad siekiant maksimaliai suderinti visas sąlygas, būtina pasirašyti ir šią sutartį. Atsakovė neįtardama klastos ir neturėdama jokios verslo patirties, pasitikėdama ieškove su jos sutuoktiniu, pasirašė minimą sutartį nesuprasdama jos turinio pasekmių. Tik vėliau paaiškėjo, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė pasirašo sutartį, kuria ateityje akcijas galės pirkti tik atsakovei ieškovės pageidavimu ir už 20 000,00 Eur, taigi, 2014 m. liepos 23 d. akcijų kaina buvo 3 041,01 Eur (10 500 Lt), o po savaitės pasirašius minimą sutartį - 20 000,00 Eur. Netrukus prasidėjo nesusipratimai, ieškovė su vyru pradėjo kištis į verslą, nurodinėti bei reikalauti atlikinėti nenaudingus versle veiksmus. Po kelių mėnesių atsakovė suprato padariusi klaidą nupirkusi UAB „Griveta“ akcijas kartu su ieškove. Atsakovė siūlė pirkti ieškovei jos dalį akcijų, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti. Ieškovė ėmėsi šantažo ir norėjo, kad atsakovė akcijas pirktų už minėtą neadekvačią sumą. Tuomet pykčio valdoma ji pripažino, kad nėra sunaikinusi ginčo vekselių ir, jeigu atsakovė nepirks iš jos akcijų, tuomet prisiteis iš jos dar kartą skolą pagal turimus vekselius. Siekiant įgyvendinti savo grasinimus ir galimai įbauginti atsakovę 2021 m. sausio 28 d. ieškovė pranešimu prašė apmokėti vekselius, nors pinigus yra gavusi dar 2014 m. vasario mėn. Tai, kad pinigai grąžinti, ieškovė ne kartą yra pripažinusi žodžiu, apie tai kalbėjo buhalterei ir kitiems girdint. Atsakovė nurodė, kad ieškovė prašė teismo priteisti netesybas, kurios du kartus didesnės negu skolos suma. Kadangi skola grąžinta, ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, tačiau net ir teismui pripažinus vekselius neapmokėtais, palūkanų dydis, du kartus viršijantis skolos sumą, negali būti pripažintas protingu ir pagrįstu, todėl teismo turėtų būti mažinamas.

4. Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovė nėra į bylą pateikusi jokių rašytinių įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių pinigų grąžinimo faktą. Taip pat nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pinigų grąžinimą, yra prarasti ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovė pinigų grąžinimo faktą grindžia bendro verslo, tarpusavio pasitikėjimo faktinėmis aplinkybėmis iš savo pusės ir nesąžiningumo bei apgaulės faktinėmis aplinkybėmis iš ieškovės pusės, kurios neturi jokio objektyvaus pagrindo ir laikytinos atsakovės gynybine pozicija byloje. Atsakovė nėra raštu įforminusi pinigų grąžinimo, dėl to ji negali byloje remtis liudytojų parodymais. Atsakovė nesilaikė įstatymo reikalavimo sudaryti pakvitavimą rašytine forma, todėl kartu ji prisiėmė ir riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginču. Atsakovės teiginiai apie ieškovės nesąžiningumą ir apgaulę neturi jokio objektyvaus pagrindo ir laikytini atsakovės gynybine pozicija byloje. Be to, byloje nepateikta kitokių rašytinių įrodymų, kurie netiesiogiai patvirtintų pinigų ieškovei grąžinimą.