Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. A., valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad 2020-03-14 mirė pareiškėjos dukterėčia O. A.. Kadangi artimesnės eilės giminaičių nėra, pareiškėja, kaip penktos eilės paveldėtoja, kreipėsi į notarą dėl O. A., mirusios 2020-03-14 palikimo priėmimo. Notaras atsisakė priimti pareiškimą, nes pareiškėja negalėjo notarui pateikti dokumentų, patvirtinančių giminystės santykį tarp pareiškėjos ir jos dukterėčios O. A. mamos, Z. C. (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)). Z. C. gimimo liudijimas arba įrašai metrikų knygose nėra išlikę, arba tokių niekada ir nebuvo. Tai yra, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių faktą, kad Z. C. buvo pareiškėjos sesuo. Z. C. mirė 2007-11-17. Giminystės santykių nustatymas, t. y. nustatymas, jog Z. C. buvo pareiškėjos sesuo, sukeltų pareiškėjai teisinius padarinius. Atsiradus minėtiems padariniams pareiškėja galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę į po savo dukterėčios O. A. mirties išlikusį registruotą nekilnojamąjį turtą - butą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje S. P. paaiškino, kad jos šeimoje buvo aštuonios seserys ir penki broliai, be jos šiuo metu dar gyvas yra brolis L., kuris į dukterėčios palikimą nepretenduoja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

Dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės ryšio fakto nustatymo

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 str. 1 d.). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. CK 3.281 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių. Civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą, mirtį, įtraukia į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytas santuokas, užsienio valstybėse sudarytus civilinės būklės aktus, papildo, pakeičia, ištaiso, anuliuoja, atkuria civilinės būklės aktų įrašus, išduoda pakartotinius civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus, civilinės būklės aktų įrašų nuorašus, išrašus, kopijas, pažymas apie šeiminę padėtį asmenims, ketinantiems registruoti santuoką užsienio valstybėje. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos CPK 445 straipsnyje. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Giminystės santykių faktui nustatyti numatytos išankstinės tvarkos galima nesilaikyti ir kreiptis dėl giminystės fakto nustatymo tiesiogiai į teismą galima tik tada, jei asmuo, kuriam išduotas giminystės faktą patvirtinantis civilinės metrikacijos dokumentas, yra miręs, nes civilinės metrikacijos institucijos mirusiems asmenims civilinės būklės aktų įrašų neatkuria.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 14 d. mirė O. A.. VĮ Registrų centras 2020 m. liepos 1 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. A. gimė 1949 m. gruodžio 9 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeiminė padėtis- netekėjusi, duomenų apie vaikus ir tėvą nėra, motina Z. C., gimė 1926 m., mirė 2007 m. lapkričio 17 d. O. A. mirties faktą taip pat patvirtina medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš O. A. gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jos motina yra A. Z., Jono d., gimusi Upynos valsčiuje. Liudijime duomenų apie tėvą nėra. Iš santuokos liudijimo serija AA, Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1952 m. liepos 8 d. susituokė A. C. ir Z. A. (25 metų amžiaus). Mirties liudijimas serija AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Z. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2007 m. lapkričio 21 d.

VĮ Registrų centras 2020 m. spalio 20 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Z. C. gimė 1926-07-20, asmens kodas (duomenys neskelbtini). Mirė 2007-11-17. Vaikai: O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2020-03-14; J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2002-11-24. Tėvas - J. A., gimė 1893-01-15. Motina - I. A., gimė 1898-12-25.

VĮ Registrų centras 2020 m. spalio 20 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. A. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodo neturi. Duomenų apie mirtį nėra. Vaikai: S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Z. C., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė 2007-11-17; A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2000-12-17; J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 1994-02-09; S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2012-10-29; I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2018-07-16.

VĮ Registrų centras 2020 m. spalio 20 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. A. gimė 1898-12-25, asmens kodo neturi. Vaikai: S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Z. C., a. k. 42600000451, mirė 2007-11-17; J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 1994-02-09; A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2000-12-17; S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2012-10-29; I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2018-07-16. Duomenų apie mirtį, tėvus, brolius ir seseris nėra.

2020 m. balandžio 30 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas F.669, ap.53, b46, 1.77, eilės Nr. 3) nurodyta, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, Tūbinių Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1939 m. vasario 6 d. pakrikštyta J. ir I. iki santuokos J. (taip dokumente) A. duktė vardu S., gimusi 1939 m. sausio 29 d. Obelyno kaime.

2020 m. balandžio 30 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo rašte Nr. ((duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Varsėdžių, Tūbinių ir S. R. katalikų bažnyčių 1925-1927 metų metrikų knygose Z. (Z.) A., J. dukters gimimo duomenų nerasta. 2020 m. gegužės 12 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo rašte Nr. ((duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Varsėdžių, Tūbinių ir S. R. katalikų bažnyčių 1926-1928 metų metrikų knygose Z. (Z.) A., J. dukters gimimo duomenų nerasta.

1990 m. lapkričio 18 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjime Nr. 56-17 nurodyta, jog „Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose yra Tauragės apskr. Šilalės valsč. Senojo Obelyno km. gyventojo A. (pavardė - taip dokumente) J. buto-ūkio lapas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyti: A. J. (tėvo vardas nenurodytas), g. 1893 m., šeimos galva, žemdirbys, šeimininkas be samdinių, A. (pavardė - taip dokumente) I. (tėvo vardas nenurodytas), g. 1893 m., žmona, dukros – E., g. 1934 m., Z., g. 1926 m., S., g. 1939 m., S., g. 1930 m., T., g. 1937; sūnūs – A., g. 1928 m., K., g. 1932 m., L., g. 1942 m. <..>“.

Šio oficialaus dokumento – archyvo pažymėjimo - turinys patvirtina, jog Z. A. (Z. C.) ir pareiškėja S. A. (S. K., santuokos liudijimas Nr. 180985; S. P., santuokos liudijimas Nr. 490610) buvo seserys, kilusios iš bendrų tėvų – J. ir I. A.. Suinteresuotas asmuo pareiškėjos brolis L. A. atsiliepime patvirtino, kad pareiškėja ir Z. A. (C.) yra seserys. Tai, kad S. P. ir Z. C. yra seserys, patvirtina ir dokumentuose sutampantis pareiškėjos ir Z. C. ikisantuokinės pavardės – A., bei tėvavardis – J.. Minėtus duomenis patvirtina ir aukščiau aptartose VĮ Registrų centras 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. spalio 20 d. pažymose nurodyta informacija.

Aukščiau aptartų įrodymų turinys sudaro pagrindą išvadai, kad S. P. (A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1939 m. sausio 29 d. ir Z. C. (A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi 2007-11-17 (mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra tų pačių tėvų I. A. ir J. A. dukterys, tikros seserys. 1990 m. lapkričio 18 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjime Nr. 56-17 nurodyta Z. A. gimimo metai sutampa su VĮ Registrų centras turima informacija apie tai, kad Z. C. yra gimusi 1926 metais, jos motina yra I. A.. Faktą, kad pareiškėja ir S. P. buvo seserys, kilusios iš bendrų tėvų – J. ir I. A., savo atsiliepime patvirtino ir suinteresuotas asmuo pareiškėjos brolis L. A..

Aplinkybę, kad O. A. yra pareiškėjos sesers dukra, patvirtina O. A. gimimo liudijimas Nr. 350673, kuriame nurodyta, jog O. A. motina yra Z. A., J. bei VĮ Registrų centras 2020 m. spalio 20 d. pažyma Nr. GR.4A-1631-1.

S. P. kreipėsi į notarą dėl O. A. palikimo priėmimo. Notaras atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, nes ji negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių giminystės santykį tarp pareiškėjos ir jos dukterėčios O. A. mamos, Z. C. (ikisantuokinė pavardė A.). Z. C. gimimo liudijimas arba įrašai metrikų knygose nėra išlikę. Tai yra, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių faktą, kad Z. C. (buvusi pavardė A.) buvo pareiškėjos sesuo.

Aptarti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog Z. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sesuo (CPK 178 str.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, pareiškėja galės įgyvendinti paveldėjimo teisę į po Z. C. dukters O. A. (pareiškėjos dukterėčios) mirties išlikusį turtą, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį ir 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimui priimti įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nuo palikėjo mirties momento. Nagrinėjamu atveju numatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti po O. A. mirties 2020 m. kovo 14 d. baigėsi 2020 m. birželio 14 d. Terminas laikomas praleistu, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo. Pagal šiuo metu galiojančio CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Įstatyme nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Iš byloje pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos dukterėčia mirė 2020 m. kovo 14 d. Iš į bylą pateikto susirašinėjimo su notaru M. V. matyti, kad pareiškėja konsultacijos į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2020 m. gegužės 7 d., pageidavo paveldėjimo bylos vedimą perkelti iš Vilniaus į Kauną. Šio klausimo išsprendimas užsitęsė, o vėliau paaiškėjo, kad nepakanka duomenų giminystės ryšiui nustatyti, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta įstatymo nustatytu terminu, nes iškilo būtinybė kreiptis į teismą.

Teismo nuomone, prašomo atnaujinti įstatymo nustatyto termino praleidimą lėmė ta aplinkybė, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą neturėjo galimybės atlikti palikimo priėmimo teisines procedūras dėl giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nebuvimo. Ši aplinkybė pripažintina nepriklausiusia nuo pareiškėjos valios. Pareiškėja veikė rūpestingai, t. y. nedelsdama sudarė atstovavimo sutartį su advokate, siekdama įgyvendinti savo kaip įpėdinės teisę priimti O. A. palikimą. Įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad pareiškėja S. P. įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėja yra O. A. įpėdinė pagal įstatymą, darytina išvada, kad pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo yra pasibaigęs, byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys prieštarautų dėl to, kad S. P. priimtų dukterėčios O. A. palikimą.

Termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas. Įstatyme numatytas terminas palikimui, atsiradusiam po O. A. mirties, priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog Z. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sesuo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

A. S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą po O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. kovo 14 d. atsiradusiam palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.