- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-101-817/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12557-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- I. Z.
- Civilinis ieškovas
- UAB „G.“
- Advokatai
- Martynas Stankevičius, Zbignevas Jankovskis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka atlikus dalinį įrodymų tyrimą išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovo advokato Martyno Stankevičiaus (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo I. Z. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 100 MGL dydžio bauda.
I. Z. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 110 MGL dydžio bauda.
I. Z. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 70 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu ir I. Z. paskirta subendrinta 110 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, apėmimo būdu subendrinta bausmė ir bausmė paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir I. Z. paskirta subendrinta 150 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. Z. paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 13 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d. (dešimt parų) ir I. Z. paskirta galutinė 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.
Civilinio ieškovo UAB „G.“ civilinis ieškinys netenkintas.
Taip pat nuosprendžiu išspręsti nuteistajai paskirtų kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausima i.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. I. Z. nuteista už tai, kad ji neteisėtai disponavo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: ji 2024 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodama jai priklausančiu įrenginiu – mobilaus ryšio telefonu „iPhone 12 Pro Max“, IMEI I (duomenys neskelbtini), IMEI II (duomenys neskelbtini), programėlėje ,,Telegram“ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, jam sumokėdama 50 JAV dolerių sumą virtualiąja valiuta Litecoin (LTC), neteisėtai įgijo svetimos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (,,Standart Chartered bank“ (Hong Kong)) duomenis, t. y. mokėjimo kortelės numerį, galiojimo datą bei saugos kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimos mokėjimo kortelės duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti ne trumpiau, negu iki 2024 m. vasario 27 d.
Šiais savo veiksmais I. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Be to, I. Z. neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir, panaudodama apgaulę, įgijo svetimą turtą, o būtent: ji, neteisėtai disponuodama mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (,,Standart Chartered bank“ (Hong Kong)) duomenimis, būdama savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu galinio tinklo įrenginiu, 2024 m. vasario 27 d., apie 01.11 val., prisijungė prie el. parduotuvės „K.“, priklausančios UAB „G.“, ir joje užsakė prekių, vertės 298,05 Eur, suformuodama užsakymą, prisistatė vartotoju „L. K.“, nurodė mokėjimo kortelės savininką ,,L. M.“, savininko el. pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“ ir, turėdama tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2024 m. vasario 27 d. 01.12 val. neteisėtai pasinaudojo elektronine mokėjimo priemone, t. y. „Standart Chartered bank“ (Hong Kong) banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai iniciavo finansinę operaciją 298,05 Eur sumai už tualetinį vandenį vyrams „Chanel Egoiste“ (100 ml), nurodydama siuntos gavėją „L. K.“, el. pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“, telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir pristatymo adresą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kur jos nurodymu 2024 m. vasario 27 d. 18.52 val. minėtą siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) atsiėmė S. D., kuris nežinojo apie jos daromą nusikalstamą veiką.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, neteisėtai disponuodama mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (,,Standart Chartered bank“ (Hong Kong)) duomenimis, būdama toje pačioje vietoje, naudodamasi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu galinio tinklo įrenginiu, 2024 m. vasario 27 d., apie 01.37 val., pakartotinai prisijungė prie el. parduotuvės „K.“, priklausančios UAB „G.“, ir joje užsakė 360,78 Eur vertės prekių, suformuodama užsakymą, prisistatė vartotoju ,,L. K.“, nurodė mokėjimo kortelės savininką „L. K.“, savininko el. pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“ ir, turėdama tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2024 m. vasario 27 d. 01.38 val. neteisėtai pasinaudojo elektronine mokėjimo priemone, t. y. „Standart Chartered bank“ (Hong Kong) banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai iniciavo finansinę operaciją 360,78 Eur sumai – už blakstienas ilginantį tušą „Nee Make Up Milano Iconic Lashes Mascara“ (13 ml), vertės 30 Eur, poras sutraukiantį veido serumą „Babor Pore Refiner“ (50ml), vertės 69,90 Eur, veido kremą probleminei odai „Babor Blemish Reducing Cream“ (50 ml), vertės 56,18 Eur, praturtintą antibakterinį veido kremą riebiai odai „Babor Skinovage Purifying Cream Rich“ (50 ml), vertės 65,90 Eur, balansuojantį žolelių toniką veidui „Babor Clean Formance Herbal Balancing Toner“ (200 ml), vertės 24,90 Eur, veido prausiklį su moliu „Babor Clean Formance Clay Multi-Cleanser“ (50 ml), vertės 21 Eur, šampūną „Olaplex No.4 Bond Maintenance Shampoo“ (250 ml), vertės 35,50 Eur, kondicionierių „Olaplex No.5 Bond Maintenance Conditioner“ (250 ml), vertės 35,50 Eur, didelį plaukų šepetį „Tangle Teezer The Wet Detangler Large Hair Brush“, vertės 21,90 Eur, nurodydama siuntos gavėją „L. K.“, el. pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“, telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir pristatymo adresą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kur jos nurodymu 2024 m. vasario 29 d. 18.58 val. minėtą siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) atsiėmė S. D., kuris nežinojo apie jos daromą nusikalstamą veiką, tokiu būdu, ji (I. Z.) apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, UAB „G.“ priklausantį, bendros 658,83 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais I. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovas advokatas Martynas Stankevičius prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio atmetimo, ir priteisti iš I. Z. 1 119,33 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 210 Eur advokato išlaidų.
3. Apeliaciniame skunde dėl turtinės žalos nurodoma, kad UAB „G.“, siekiant nustatyti IP adresus bei paskyras, iš kurių buvo prisijungta bei, panaudojant trečiųjų asmenų kreditinių kortelių duomenis, neteisėtai įsigyta kosmetikos prekių, atliko didelį tyrimą, kuriame dalyvavo įmonės darbuotojai. Kadangi įmonės darbuotojai negalėjo dirbti savo tiesioginio darbo, reiškiamas 1 119,33 Eur reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kurį sudaro darbuotojų, kurie neatliko jiems patikėtų dienos užduočių, darbo užmokesčiai bei kelionių išlaidos. Apeliantas nurodo, kad: 1) J. V. sugaišo 3 darbo dienas (jo vienos darbo dienos darbo užmokestis prieš mokesčius – 151,76 Eur, po mokesčių – 87,26 Eur), t. y. pirmą dieną jis važiavo į (duomenys neskelbtini) ir atgal išsiuntus siuntą su AirTag sekikliu, siunta nebuvo atsiimta; antrą dieną jis važiavo į (duomenys neskelbtini), kai siuntą atsiėmė; trečią dieną jis keliavo į (duomenys neskelbtini) policijos skyrių aiškinti aplinkybių ir tikslinti pareiškimo, nes pareiškimas buvo pateiktas internetu per e.policija puslapį, bendra žala – 261,78 Eur; 2) A. K. sugaišo 3 darbo dienas (jos vienos darbo dienos darbo užmokestis prieš mokesčius – 135,81 Eur, po mokesčių – 82,19 Eur), t. y. pirmą dieną ji pildė pareiškimą per e.policija puslapį, antrą ir trečia dienas ji važiavo kartu su J. V. į (duomenys neskelbtini) ir atgal, bendra žala – 246,57 Eur; 3) buhalterė S. S. sugaišo 2 darbo dienas (jos vienos darbo dienos darbo užmokestis prieš mokesčius – 147,62 Eur, po mokesčių – 89,31 Eur), t. y. pirmą dieną ji susistemino žalos dydį patvirtinančius dokumentus ir pateikė policijai bylai pradėti, antrą dieną ji, išsiaiškinus visus užsakymus, kurie buvo apmokėti svetimomis banko kortelėmis, turėjo atlikti pinigų grąžinimus asmenims, iš kurių kortelių buvo atlikti mokėjimai, bendra žala – 178,62 Eur; 4) programuotojas A. K. sugaišo 2 darbo dienas (jo vienos darbo dienos darbo užmokestis prieš mokesčius – 292,86 Eur, po mokesčių – 177,18 Eur), t. y. užfiksavus sukčiavimo įvykį, IT skyrius turėjo surasti visus užsakymus, kuriuos atliko asmenys, atlikę nusikaltimą. Užsakymai buvo atliekami skirtingais vardais bei el. paštais, todėl susieti visus galus užtruko daug laiko, bendra žala – 354,36 Eur; 5) dvi kelionės (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (po 500 km, t. y. į vieną pusę 250 km, kuro sunaudota 100 km 6 litrai, bus 39 Eur), bendra žala – 78 Eur. Taigi, civilinis ieškovas UAB „G.“ bendrai patyrė 1 778,16 Eur turtinę žalą (1 041,33 Eur darbuotojų darbo užmokesčiai, 78 Eur kuro išlaidos ir 658,83 Eur prekių vertės), nuteistoji atlygino tik 658,83 Eur, todėl neatlyginta turtinė žala yra 1 119,33 Eur.
4. Apeliaciniame skunde dėl neturtinės žalos nurodoma, kad UAB „G.“ patyrė didelę neturtinę žalą, pasireiškusią reputacijos pablogėjimu. UAB „G.“ yra viena internetinės prekybos lyderių Lietuvoje, rinkoje veikia jau daugelį metų ir klientų pasitikėjimą siekia užkariauti veikiant nepriekaištingai, teikiant didelio asortimento prekių pasiūlą, užtikrinant klientų duomenų saugumą ir paslaugų kokybę. Apelianto teigimu, nuteistosios veiksmai menkina UAB „G.“ įvaizdį klientų ir partnerių akyse, blogėja dalykinė reputacija komerciniuose santykiuose su kitais ūkio subjektais, taip pat buvo patirti nepatogumai siekiant nutraukti nuteistosios neteisėtus veiksmus, kreipiantis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, be kita ko, į tyčinį nuteistosios veikos pobūdį, nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį, bendruosius sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, neturtinė žala, kurią sudaro dalykinės reputacijos pablogėjimas, vertinama 5 000 Eur. Apeliantas akcentuoja, kad CK 2.24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Vadinasi, juridinio asmens dalykinė reputacija sietina su jo vykdomos veiklos sėkme, dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo patirta neturtinė žala – su neigiamomis pasekmėmis. Pažymima, kad juridinio asmens atveju dalykinės reputacijos pažeidimas neigiamą įtaką gali daryti ir pasitikėjimo tokio asmens vykdoma veikla pokyčiais (pasitikėjimo sumažėjimu, pertekliniu klientų tikrinimu), tačiau tokio pobūdžio įtakai įrodyti paprastai nėra tiesioginių įrodymų. Ieškovas yra priverstas nebesivadovauti prezumpcija, kad visi klientai yra sąžiningi ir dori. Po nagrinėjamo atvejo, deja, bet UAB „G.“ tenka vadovautis kita prezumpcija ir visus klientus vertinti pagal nuteistosios veikos principus, t. y. reikia papildomai tikrinti klientus ir jais nebepasitikėti ne tik tam, kad apsaugotų savo ir klientų interesus, bet ir tam, kad nenukentėtų tretieji asmenys, kai jų asmeniniais ir banko duomenimis naudojasi nusikaltėliai. Apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika, susijusi su neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais.
5. Apeliaciniame skunde dėl patirtų advokato išlaidų nurodoma, kad civilinis ieškovas UAB „G.“ patyrė 1 210 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už konsultacijas, dokumentų surinkimą, procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą bei atstovavimą. Apeliantas pažymi, jog civilinis ieškovas UAB „G.“ civiliniu ieškiniu prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nebuvo pateikęs tai pagrindžiančių dokumentų. Nagrinėjamu atveju pagal 2025 vasario 21 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) advokatui 2025 vasario 24 d. buvo sumokėta 1 210 Eur.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistoji I. Z. prašo civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovo advokato Martyno Stankevičiaus apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio palikti nepakeistu.
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl turtinės žalos nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog civilinio ieškovo UAB „G.“ patirta tiesioginė turtinė žala – 658,83 Eur – buvo visiškai atlyginta. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas UAB „G.“ siekia pripažinti turtine žala darbuotojų darbo užmokestį, kelionių, kuro bei vidinių organizacinių veiksmų išlaidas. Tačiau šios išlaidos yra susijusios su įprasta juridinio asmens veikla ir jo paties priimtais organizaciniais sprendimais. Tokios sąnaudos negali būti laikomos nusikalstamos veikos sukelta turtine žala baudžiamojo proceso prasme. Taip pat nurodoma, kad siuntos siuntimas su sekimo įrenginiu buvo atliktas civilinio ieškovo UAB „G.“ iniciatyva, jų neišvengiamumas ar būtinybė byloje neįrodyti, o ryšys su nuteistosios veiksmais nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Akcentuojama, jog nusikalstamų veikų tyrimas pagal įstatymą priskirtas teisėsaugos institucijų kompetencijai, todėl civilinio ieškovo UAB „G.“ sprendimas atlikti vidinius tyrimus ir patirti su tuo susijusias išlaidas, negali būti laikomas pagrindu civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstumo, yra teisėta ir pagrįsta.
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl neturtinės žalos nurodoma, kad civilinio ieškovo UAB „G.“ reikalavimas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą taip pat yra nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai dėl tariamai pablogėjusios dalykinės reputacijos, grindžiami bendro pobūdžio teiginiais, tačiau nepateikiama jokių konkrečių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių neigiamas pasekmes. Byloje nėra duomenų apie sumažėjusį klientų skaičių, nutrauktas sutartis, sumažėjusias pajamas ar kitus objektyvius kriterijus, leidžiančius konstatuoti realų poveikį dėl reputacijos. Taip pat nenustatyta, kad informacija apie nusikalstamą veiką būtų tapusi vieša ar galėjusi paveikti civilinio ieškovo UAB „G.“ dalykinę reputaciją. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neturtinės žalos faktas ir dydis nebuvo įrodyti, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestas teisėtai.
9. Apibendrinant nuteistoji I. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad baudžiamojo proceso metu buvo pripažinta kaltė, atlyginta tiesioginė turtinė žala ir bendradarbiauta su ikiteisminio tyrimo institucijomis. Šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas subjektyviu nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepateikiant naujų faktinių ar teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti skundžiamo nuosprendžio dalį .
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovas advokatas Martynas Stankevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji I. Z., jos gynėjas advokatas Zbignevas Jankovskis ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovo advokato Martyno Stankevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
11. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl civilinio ieškinio
12. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas.
13. Civilinis ieškovas UAB „G.“ byloje pareiškė 2024 m. balandžio 3 d. civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam 658,83 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 78). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato Registravimo skyriaus 2024 m. balandžio 3 d. nutarimu UAB „G.“ pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 79). Civilinis ieškovas UAB „G.“ byloje pareiškė 2025 m. vasario 27 d. patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam 1 778,16 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 210 Eur proceso (atstovavimo) išlaidų (1 t., b. l. 184-186). Civilinis ieškovas UAB „G.“ byloje pateikė 2025 m. kovo 13 d. pranešimą, kad civilinis ieškovas UAB „G.“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalimi, atsisako ieškinio reikalavimo dalyje dėl 658,83 Eur turtinės žalos atlyginimo, palaiko civilinį ieškinį likusioje dalyje (2 t., b. l. 11-12). Civilinis ieškovas UAB „G.“ byloje pateikė 2025 m. spalio 8 d. pranešimą, kad civilinis ieškovas UAB „G.“ palaiko civilinį ieškinį dėl 1 119,33 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1 210 Eur proceso (atstovavimo) išlaidų ir 5 procentų metinių palūkanų (8 t., b. l. 6). Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo UAB „G.“ civilinio ieškinio netenkino. Civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovas advokatas Martynas Stankevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio atmetimo ir priteisti iš I. Z. 1 119,33 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 210 Eur proceso (atstovavimo) išlaidų.
Dėl turtinės žalos
14. Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovas advokatas Martynas Stankevičius prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio atmetimo, ir priteisti iš I. Z. 1 119,33 Eur turtinės žalos atlyginimo.
15. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra įtvirtinta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Esant šių sąlygų visetui, galima reikalauti, kad asmuo, padaręs žalą, ją atlygintų. Akcentuotina, kad bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, taigi žalos fakto, priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
16. Baudžiamojoje byloje skundžiamu nuosprendžiu nustatyta I. Z. kaltė ir konstatuoti neteisėti veiksmai (neteisėtas disponavimas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti; neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimas ir apgaulės panaudojimas įgyjant svetimą turtą), iš kurių civilinis ieškovas kildina prašomą priteisti turtinę žalą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad civilinis ieškovas UAB „G.“, siekdamas nustatyti IP adresus bei paskyras, iš kurių buvo prisijungta bei, panaudojant trečiųjų asmenų kreditinių kortelių duomenis, neteisėtai įsigyta kosmetikos prekių, atliko didelį tyrimą, kuriame dalyvavo įmonės darbuotojai. Kadangi įmonės darbuotojai negalėjo dirbti savo tiesioginio darbo, reiškiamas reikalavimas dėl 1 119,33 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro 1 041,33 Eur UAB „G.“ darbuotojų, kurie neatliko jiems patikėtų dienos užduočių, darbo užmokesčiai bei 78 Eur UAB „G.“ kelionių išlaidos. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 ir 178 straipsniai). Iš apeliacinio skundo matyti, kad jame yra nurodyta, jog UAB „G.“ patyrė anksčiau nurodytas išlaidas, detalizuojamas šių išlaidų apskaičiavimas, tačiau viso baudžiamojo proceso metu duomenų, pagrindžiančių šiuos civilinio ieškinio reikalavimus apie UAB „G.“ patirtas išlaidas (pavyzdžiui, darbuotojų pareiginių nuostatų, iš kurių būtų galima spręsti apie jų funkcijų apimtį, konkrečių darbuotojų darbo užmokestį patvirtinančių duomenų, įsakymų dėl komandiruočių ir pan.), nepateikta. Daryti išvados, kad UAB „G.“ darbuotojai dėl nuteistosios veikos neatliko savo tiesioginių funkcijų, o vykdė papildomus, į jų pareigas neįeinančius darbus ir dėl to UAB „G.“ patyrė žalą, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad civilinis ieškovas neįrodė reikalavimo dėl 1119,33 Eur turtinės žalos atlyginimo iš I. Z., todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą ir nuosprendžio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Dėl neturtinės žalos
17. Civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovas advokatas Martynas Stankevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio atmetimo, ir priteisti iš I. Z. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
18. Įvertinus CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą neturtinės žalos sampratą įstatyminiu lygmeniu ir apibrėžiant ją ne tik kaip fizinio asmens išgyvenimus, bet ir kaip reputacijos pablogėjimą bei kita, t. y. įstatymu neįtvirtinus baigtinio sąrašo, kuo gali pasireikšti neturtinė žala, abejonių dėl to, kad pagal CK juridinis asmuo gali savo pažeistas teises ginti ir neturtinės žalos atlyginimu, nekyla. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vis tik tai nereiškia, jog neturtinės žalos padarymo faktas, kai buvo padaryta nusikalstama veika, yra preziumuojamas. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turi būti įrodyta, kad neturtinė žala padaryta, bei tai, jog jos atsiradimą nulėmė konkretūs asmens nusikalstami veiksmai. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, nes kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiami visuomeniniai santykiai, kiekviena nusikalstama veika visada asmenims sukelia nepatogumų, pakenkia neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nusikalstama veika padarytas neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios yra sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2017). Neturtinė žala juridiniam asmeniui konstatuojama tuomet, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2017). Be to, teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-109-684/2021).
19. Civilinis ieškovas UAB „G.“ prašydamas priteisti iš I. Z. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl jos nusikalstamų veikų patyrė neturtinę žalą, pablogėjo jo reputacija, sumenko įvaizdis tiek partnerių, tiek klientų akyse. Pažymėtina, kad civilinis ieškovas turi pareigą įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą ir jos dydį. Vien tai, kad nusikalstama veika padaryta juridinio asmens atžvilgiu, nėra pagrindas savaime konstatuoti, jog pastarajam padaryta neturtinė žala. Tuo tarpu civiliniame ieškinyje tik deklaratyviai teigiama, kad dėl nusikalstamų veiksmų pablogėjo civilinio ieškovo reputacija, sumenko jo įvaizdis, tačiau, kaip konkrečiai pasireiškė civiliniam ieškovui padaryta neturtinė žala, pavyzdžiui, kaip konkrečiai dėl padarytų nusikalstamų veikų pablogėjo jo dalykinė reputacija, kokios aplinkybės rodo, kad tai turėjo neigiamos įtakos jo klientų, partnerių pasitikėjimui juo ir pan., civiliniame ieškinyje nenurodyta. Neturtinę žalą patvirtinantys įrodymai byloje nepateikti. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad po I. Z. nusikalstamų veiksmų UAB „G.“ yra priversta skirti daugiau išteklių savo veiklos saugumui, atsirado poreikis stiprinti valdymo struktūrą ir kontrolės mechanizmus, neleidžia daryti išvados, jog UAB „G.“ dalykinė reputacija sumažėjo. Pažymėtina, kad veiklos kontrolės mechanizmų stiprinimas – tobulinimas yra įprastinė, niekuo neišsiskirianti įvairių įmonių veikla. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, jog civilinio ieškovo dalykinei reputacijai žalą padarė vykstantis baudžiamasis procesas, nes duomenų apie tai, kad šis procesas tapo viešai žinomas ar kitaip pakenkė civilinio ieškovo reputacijai, byloje nėra. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, nėra pagrindo konstatuoti, jog civiliniam ieškovui nusikalstamais I. Z. veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, jog dėl jos veiksmų pasikeitė civilinio ieškovo savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš nuteistosios I. Z..
Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme
20. Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovas advokatas Martynas Stankevičius prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio atmetimo, ir priteisti iš I. Z. 1 210 Eur advokato išlaidų, pateikė 2025 m. gruodžio 1 d. išrašą iš teisinių paslaugų teikimo sutarties atstovauti civilinį ieškovą UAB „G.“, 2025 m. vasario 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą, 2025 m. vasario 24 d. mokėjimą patvirtinantį kvitą.
21. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
22. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovas advokatas Martynas Stankevičius kartu su 2025 m. vasario 27 d. civiliniu ieškiniu pateikė 2025 m. vasario 27 d. išrašą iš 2025 m. vasario 21 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties atstovauti civilinį ieškovą UAB „G.“, teikė jam konsultacijas ikiteisminio tyrimo metu, rengė civilinį ieškinį, atstovavo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme. Pirmosios instancijos teisme civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovas advokatas Martynas Stankevičius prašė priteisti iš I. Z. 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau jokiais rašytiniais įrodymais prašymo nepagrindė, todėl skundžiamu nuosprendžiu prašymas dėl 1 210 Eur išlaidų priteisimo iš I. Z. civilinio ieškovo UAB „G.“ naudai atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad advokato išlaidų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas pateiktas kartu su apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui bei esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos, kurias civilinis ieškovas UAB „G.“ patyrė naudodamasis advokato paslaugomis, nelaikytinos per didelėmis ir yra priteistinos iš nuteistosios I. Z..
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
23. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 268,75 Eur už I. Z. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
24. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi tenkinamas iš dalies, būtinybė skirti nuteistajai gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistosios I. Z. turtinė padėtis nėra gera, skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta bauda, šia nutartimi priteistos civilinio ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistosios šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovo advokato Martyno Stankevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti.
Priteisti civiliniam ieškovui UAB „G.“ iš nuteistosios I. Z. 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 268,75 Eur iš nuteistosios I. Z. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.