Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ch. prašymą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nesutinka, kad pareiškėjo paraiška buvo atmesta be nagrinėjimo. Vadovaujantis Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo 108¹ punktu, SUR 2 paraiška pateikta ne per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“, nenagrinėjama ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinama SUR 2 paraišką pateikusiam asmeniui. Pareiškėjui 2020 m. spalio 9 d. elektroniniu paštu pateikus paraišką dėl SUR 2 subsidijos gavimo, Užimtumo tarnybos 2020 m. spalio 16 d. raštu Nr. Sg-2037 minėta paraiška buvo grąžinta pareiškėjui, paaiškinus paraiškos nenagrinėjimo priežastis. Minėta paraiška nebuvo atmesta, nes ji nebuvo nagrinėjama, o grąžinta pareiškėjui.

Pabrėžia, kad Užimtumo tarnybos veiksmai, administruojant SUR 2 priemonei finansuoti skirtas lėšas ir organizuojant priemonės įgyvendinimą, atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas ir neprieštarauja Užimtumo įstatyme numatytam reglamentavimui, nes pačiame Užimtumo įstatyme SUR 2 paraiškų teikimo būdas nėra nustatytas. Be to, įstatymų leidėjo ketinimus skirti SUR 2 priemonei ribotą finansavimą patvirtina Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruotas Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 5¹, 20, 22, 36, 37, 38, 39, 39¹, 41, 42, 43, 44, 47, 48¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39² straipsniu įstatymo projektas (toliau – Užimtumo įstatymo pakeitimo projektas). Užimtumo įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad šios paramos įgyvendinimui buvo skirta iš viso 10 mln. eurų, todėl Užimtumo tarnyba neturėjo finansinių galimybių patenkinti visas pateiktas paraiškas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl žalos, kurią pareiškėjas prašo priteisti dėl neteisėtų Lietuvos valstybės atstovės veiksmų, priteisimo.

Pareiškėjas, norėdamas keisti ekonominės veiklos rūšį ir bandydamas pasinaudoti savo teise gauti Valstybės numatytą paramą, 2020 m. rugpjūčio mėn. 10 d., 8.00 val. (kai buvo aktyvuota paslauga) per Elektroninius valdžios vartus pradėjo pildyti paraišką. Užpildytą paraišką pateikė 8.41 val., tačiau Informacinės visuomenės plėtros komitetas paraiškų priėmimą sustabdė 2020 m. rugpjūčio 10 d., 8.25 val. Pareiškėjo paraiška, pateikta 8.41 val., buvo atmesta be nagrinėjimo.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinamas iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas nustačius šių civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Taigi, kalbant apie galimai pareiškėjo patirtą turtinę žalą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygas reikia analizuoti iš pradžių patikrinant atsakovo galbūt neteisėtų veiksmų sąlygą, vėliau – sąlygas, susijusias su žalos realumu ir priežastiniu ryšiu tarp įvardytų veiksmų bei nurodomos žalos. Tik tuo atveju, jeigu šios sąlygos būtų įvykdytos, toliau reikėtų nagrinėti dėl to pareiškėjo naudai priteistinos kompensacijos dydį. Pažymėtina, kad pateikti įrodymų dėl tariamos žalos buvimo ir jos dydžio ir įrodyti esant priežastinį neteisėtų savivaldybės ar (ir) valstybės institucijų veiksmų ir šios žalos ryšį turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad civilinės atsakomybės atveju neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys nėra preziumuojami ir juos visais atvejais privalo įrodyti ieškovas (šiuo atveju pareiškėjas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017).

Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymas, Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas bei Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašas. Nuo 2020 m. gegužės 15 d. įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams, savarankiškai dirbantys asmenys nuo 2020 m. birželio 3 d. galėjo teikti savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį (SUR 2) paraiškas ir pretenduoti į savarankiško užimtumo rėmimą. Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jo savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos.

Viena iš paramos darbo vietoms steigti formų – savarankiško užimtumo rėmimas (Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paramos darbo vietoms steigti dydis vienai darbo vietai negali viršyti 31,03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, o kai savo vykdomos ekonominės veiklos rūšį keičiantis savarankiškai dirbantis asmuo, gavęs šio įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, steigia darbo vietą sau, jam skiriamos paramos jo darbo vietai steigti dydis negali viršyti 11,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos.

Savarankiško užimtumo rėmimo tvarką reglamentuoja Užimtumo įstatymo 47 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau. Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai darbo vietas steigia šio įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui gavę savarankiškai dirbantys asmenys, keičiantys vykdomos ekonominės veiklos rūšį (Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Subsidija darbo vietai steigti mokama, kai darbo vietas steigia šio įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui gavę savarankiškai dirbantys asmenys, keičiantys vykdomos ekonominės veiklos rūšį.

Užimtumo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu, užimtumo rėmimo priemonių, tame tarpe ir savarankiško užimtumo rėmimo priemonės, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką pavesta nustatyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 patvirtinto Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 54 punkte reglamentuoti pavedimai Užimtumo tarnybos direktoriui nustatant SUR 2 paraiškos pateikimo būdą bei formą. Užimtumo tarnybos direktorius Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo 108 punkte yra nustatęs, kad savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį paraiška kartu su Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 53.2 papunktyje nurodytomis dokumentų kopijomis Užimtumo tarnybai teikiama per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“.

Pareiškėjas, kaip atitinkantis Užimtumo įstatymo 5¹, 44 ir 47 straipsniuose nurodytas sąlygas ir norėdamas keisti individualios veiklos ekonominę rūšį, t. y. būdamas suinteresuotas Valstybės numatytos paramos gavimu, oficialiai paskelbtu laiku (2020 m. rugpjūčio 10 d. 8.00 val.) per Elektroninius valdžios vartus pateikė paraišką Valstybės paramai gauti. „Savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį paraiškos“ paslauga Užimtumo tarnybos prašymu buvo sustabdyta 2020 m. rugpjūčio 10 d. 8.25 val. Pareiškėjo paraiška, kuri buvo pateikta 2020 m. rugpjūčio 10 d. 8.41 val. buvo atsisakyta priimti, jos nevertinus.

Pareiškėjas skundo argumentais įrodinėja, kad patirtą žalą sudaro pareiškėjo negauta išmoka, kurią gauti pareiškėjas turėjo teisę jam atitikus Užimtumo įstatymo 5¹, 44, 47 straipsniuose nurodytas sąlygas ir kriterijus.

Kaip pagrįstai nurodo proceso šalys, Užimtumo įstatyme nėra detalizuojamos savarankiško užimtumo rėmimo priemonių, keičiantiems ekonominės veiklos rūšį, įgyvendinimo sąlygos ir tvarka. Tuo tarpu jau aptartuose aprašuose taip pat reglamentuota tik tiek, kokiu būdu ir forma turėtų būti pateikta savarankiško užimtumo rėmimo paraiška. Taigi, aptarti ir nagrinėjamam ginčui aktualūs teisės aktai nereglamentuoja paraiškų, Valstybės paramai gauti, pateikimo terminų, paraiškų pateikimo sustabdymo priežasčių ar pan., išskyrus Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo 108¹ punkte įtvirtintą atvejį (paraiška nepriimama, jei pateikta ne per Elektroninius valdžios vartus).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju atsakovės priimtas sprendimas – sustabdyti paraiškų pateikimą po 25 min. nuo paraiškų pateikimo pradžios buvo priimtas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 5¹, 20, 22, 36, 37, 38, 39, 39¹, 41, 42, 43, 44, 47, 48¹ straipsnių pakeitimo ir Užimtumo įstatymo papildymo 39² straipsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktus išaiškinimus, kad pareiškėjui aktualios paramos įgyvendinimui iš viso buvo skirta 10 mln. eurų. Užimtumo tarnyba nustačiusi, kad per 25 min buvo pateikta virš 700 paraiškų, bei manydama, kad neturės finansinių galimybių patenkinti visas pateiktas paraiškas, priėmė sprendimą atsisakyti galimybės vykdomos ekonominės veiklos rūšį keičiančiam savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti po 11,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio subsidiją darbo vietai steigti. Teismo vertinimu, toks atsakovės sprendimas, savo esme ir turiniu, pripažintinas kaip priimtas nesivadovaujant teisės aktų nuostatomis, todėl ydingas. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad galimybės priimti tokio pobūdžio sprendimą, kai atsižvelgus į tam skirtą biudžetą yra nusprendžiama, kada pateiktų paraiškų kiekis jau yra pakankamas ir nėra pagrindo priimti kitų paraiškų, nes, galimai, tam skirtas biudžetas jau bus išnaudotas pateikus pirmąsias paraiškas, ginčui aktualūs teisės aktai nereglamentuoja. Atsakovė taip pat nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu remiantis ji neturėjo pagrindo priimti ir vertinti pareiškėjo pateiktos paraiškos, kaip pateiktos po 8.25 val. ir atitinkamai priimti sprendimą dėl paraiškos atmetimo. Tokia atsakovės iniciatyva, remiantis Užimtumo įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta faktine aplinkybe (ginčui aktualios paramos įgyvendinimui buvo skirta iš viso 10 mln. eurų) nepateisina atsakovės savarankiškos (nereglamentuotos teisės aktais) teisės nutraukti kitų paraiškų priėmimą ir vertinimą vien dėl to, kad galimai toks didelis pirmiau pateiktų paraiškų kiekis užpildys visą tam skirtą biudžetą.

Minėta, kad Užimtumo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu, užimtumo rėmimo priemonių, tame tarpe ir savarankiško užimtumo rėmimo priemonės, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką pavesta nustatyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Ministerijos patvirtintame Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 54 punkte reglamentuoti pavedimai Užimtumo tarnybos direktoriui nustatant SUR 2 paraiškos pateikimo būdą bei formą. Užimtumo tarnybos direktorius Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo 108 punkte yra nustatęs, kad savarankiško užimtumo rėmimo, keičiantiems ekonominės veiklos rūšį, paraiškos, kartu su papildomais dokumentais, Užimtumo tarnybai teikiamos per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“. Atvejai, kad paraiška galėtų būti nepriimta ir nevertinta ir/ar paraiškų priėmimas nutraukiamas būtent dėl skirtų lėšų trūkumo, nėra reglamentuoti. Taigi, remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog Užimtumo tarnybos veiksmai, priimant savarankišką sprendimą nepriimti ir nevertinti pareiškėjo paraiškos dėl tam skirtų lėšų galimo trūkimo, laikytini neteisėtais, kas šiuo atveju suponuoja vieno iš civilinės atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumo aplinkybės, konstatavimą.

Pasisakant dėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos – asmens patirtos žalos, buvimo, pažymėtina, jog pareiškėjas patirtą žalą sieja su jo patirtais nuostoliais – negauta Valstybės parama.

Sprendžiant dėl neteisėtais Užimtumo tarnybos veiksmais – priimant sprendimą nutraukti paraiškų priėmimą, padarytos žalos, pažymėtina, jog apie tai, ar pareiškėjo patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos (žala), spręstina pagal sekančius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 57 punktas). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės.

Pareiškėjas turtinės žalos atlyginimą sieja su negauta išmoka, todėl, tokiu atveju, žala galėtų būti priteistina tik nustačius jos buvimo realumą, t. y. pirmiausia atsižvelgiant į realias pareiškėjo galimybes gauti išmoką, taip pat pareiškėjui skirtina išmoka turi būti reali, o ne tikėtina. Tuo tarpu negautos išmokos vertinimas, kaip galimos gauti, turi būti pagrįstas realiomis prognozėmis.

Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo 64¹ punkte nustatyta, kad Užimtumo tarnyba per 5 darbo dienas nuo SUR paraiškos Nr. 2 gavimo dienos išnagrinėja SUR paraiškos Nr. 2 atitiktį Aprašo nustatytiems reikalavimams ir priima sprendimą SUR paraišką Nr. 2 finansuoti arba atmesti ar siūlo tikslinti SUR paraišką Nr. 2. SUR paraiška Nr. 2 gali būti tikslinama vieną kartą ne ilgiau kaip 15 darbo dienų nuo jos pateikimo dienos. Užimtumo tarnyba apie priimtą sprendimą SUR paraišką Nr. 2 finansuoti arba atmesti, jos atmetimo priežastis ir teisinius pagrindus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu (paštu ar elektroniniu paštu) informuoja SUR paraiškos Nr. 2 teikėją. Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo 111 punkte nustatyta, kad Užimtumo tarnybos aptarnaujamos teritorijos klientų aptarnavimo skyrius, gavęs SUR paraišką Nr. 2, ją užregistruoja ir įvertina SUR paraiškos Nr. 2 ir ją pateikusio savarankiškai dirbančio asmens atitiktį teisės aktų reikalavimams Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 64¹ punkte nustatyta tvarka ir terminais. Vertinant SUR paraišką Nr. 2, pildoma savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį paraiškų atitikties Užimtumo įstatyme ir Užimtumo rėmimo priemonių apraše nustatytiems reikalavimams vertinimo forma. Nustačius, kad SUR paraiška Nr. 2 atitinka visus Vertinimo formoje nurodytus kriterijus, paraišką siūloma finansuoti (111.1 papunktis); nustačius, kad SUR paraiška Nr. 2 neatitinka vieno ar kelių Vertinimo formoje nurodyto nekritinio vertinimo kriterijaus, paraišką siūloma tikslinti (111.2 papunktis); nustačius, kad SUR paraiška Nr. 2 neatitinka bent vieno Vertinimo formoje nurodyto kritinio vertinimo kriterijaus, paraišką siūloma atmesti (111.3). Iš nurodytų teisės nuostatų turinio matyti, kad pateikus savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį paraiškas, pirmiausiai atliekamas šių paraiškų vertinimas teisės aktų reikalavimams. Tik įvertinus, kad pateikta paraiška yra be trūkumų, priimamas sprendimas tokią paraišką finansuoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo paraišką, pateiktą 2020 m. rugpjūčio 10 d. 8.41 val., buvo atsisakyta priimti neatlikus jos vertinimo.

Vertinant pareiškėjo patirtą turtinę žalą, pažymėtina, jog, nors pareiškėjas ir motyvuoja, kad atsakovės veiksmai – atsisakyti priimti paraišką jos net nevertinus yra neteisėti ir teismas šį pareiškėjo vertinimą iš esmės pripažįsta pagrįstu, tačiau būtent pareiškėjui pirmiausia atsiranda pareiga nurodyti, kokiu būdu ir kokią turtinę žalą jis patyrė. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl to, ar pareiškėjo patirti nuostoliai (negauta parama) gali būti vertinami kaip patirta žala, turėtų būti tiriama, ar turėta gauti Valstybės parama buvo numatyta gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi paramą gauti esant normaliai veiklai, ar parama negauta dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.

Nors pareiškėjas patirtą žalą sieja su jo patirtais nuostoliais – negauta Valstybės parama, tačiau, nagrinėjamu atveju, negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas, tuo atveju, jei paraiškų pateikimas nebūtų sustabdytas, Valstybės paramą būtų gavęs. Minėta, kad pateikus paraišką pirmiausiai atliekamas jos vertinimas ir tik nustačius, kad paraiška neturi trūkumų, priimamas sprendimas skirti Valstybės paramą. Kol paraiška nėra įvertinta, kaip esamoje faktinėje situacijoje, negalima teigti, kad pareiškėjo paraiška neturi trūkumų ir Valstybės parama pareiškėjui būtų skirta. Priešingu atveju, teismui konstatavus, kad pareiškėjas patyrė jo nurodytą žalą, reikštų paraiškos įvertinimą teisės aktų reikalavimams, ko teismas, nagrinėjamu atveju, neatlieka (Užimtumo tarnybos kompetencija). Remiantis nurodytu, nėra pagrindo išvadai, kad turėta gauti Valstybės parama jau buvo numatyta gauti iš anksto. Šiuo atveju parama nebuvo numatyta gauti iš anksto, nes paraiška, kurios pagrindu prašoma parama, net nebuvo įvertinta. Į bylą nėra pateikta jokių oficialių patvirtinimų, įrodančių pareiškėjo pateiktos paraiškos (pateikta 2020 m. rugpjūčio 10 d. 8.41 val.) atitikimą teisės aktų reikalavimams.

Iš esmės taip pačiais argumentais pasisakytina ir vertinant, ar pareiškėjas būtų gavęs paramą esant normaliai veiklai. Kaip jau minėta, kol paraiška nėra įvertinta, nėra jokių įrodymų, kad nesustabdžius paraiškų pateikimo, pareiškėjas Valstybės paramą tikrai būtų gavęs. Nors pareiškėjas teigia, kad paramos negavo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau šių teiginių pagrįstumas galėtų būti pripažintas kaip galimai teisėtas tik tuo atveju, jei butų patvirtintas pareiškėjo pateiktos paraiškos atitikimas teisės aktų reikalavimams.

Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turi pareigą pagrįsti prašomos turtinės žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Minėta, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas įrodo, kad jos yra realios. Šiuo atveju pareiškėjo prašoma priteisti patirta žala vertintina tik kaip tikėtina, hipotetinė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė negautos paramos, kurią galimai būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, realumo, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė turtinės žalos padarymo jam fakto ir dydžio, o pareiškėjo pozicija, kad būtent neteisėtas paraiškų priėmimo sustabdymas sąlygojo žalos (negautos paramos) atsiradimą, laikytina nepagrįsta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pakartotinai 2020 m. spalio 9 d elektroniniu paštu Užimtumo tarnybai pateikė paraišką dėl SUR 2 subsidijos gavimo, kuri buvo atmesta, kaip pateikta ne įstatyme nustatyta tvarka. Kaip nustatyta Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo 108¹ punkte, SUR paraiška Nr. 2 pateikta ne per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“, nenagrinėjama ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinama SUR paraišką Nr. 2 pateikusiam asmeniui. Pareiškėjo pakartotinai pateikta paraiška buvo pateikta elektroniniu paštu, todėl atsakovė pagrįstai minėtą paraišką grąžino pareiškėjui, paaiškinusi paraiškos nenagrinėjimo priežastis.

Taigi, nagrinėjamu atveju, nesant įrodytos vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, turtinės žalos atlyginimas negalimas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Užimtumo tarnybos, atmestinas kaip neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Ch. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.