- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-06
- Bylos Nr.
- eI-21-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00052-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. P., Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacija
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
- Kategorijos
- 4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos ir V. P. pareiškimo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugsėjo 27 d. įsakymo „Dėl žuvų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitų valstybiniuose vidaus vandenyse 2023–2025 metais patvirtinimo“ Nr. D1-327 teisėtumo ištyrimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2023 m. spalio 25 d. gautas pareiškėjų Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos ir V. P. (toliau – ir pareiškėjai) pareiškimas, kuriuo prašoma Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugsėjo 27 d. įsakymą „Dėl žuvų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitų valstybiniuose vidaus vandenyse 2023–2025 metais patvirtinimo“ Nr. D1-327 (toliau – ir Įsakymas) pripažinti prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Pareiškėjai Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacija ir V. P. pareiškimą dėl norminio administracinio akto (Įsakymo) nuostatų teisėtumo ištyrimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalį, kurioje, be kita ko, įtvirtinta, kad kreiptis į administracinį teismą prašydama ištirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą, taip pat turi teisę suinteresuota visuomenė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. Taigi šiuo atveju pareiškėjai su pareiškimu tiesiogiai į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi kaip suinteresuota visuomenė Aplinkos apsaugos įstatymo prasme. Tai savo pareiškime pažymi ir patys pareiškėjai.
Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punktu, suinteresuota visuomenė – tai vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis. Taigi pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį, skaitant ją kartu su Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punktu, su abstrakčiu pareiškimu tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą prašant ištirti su aplinka susijusio norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitiktį įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui turi teisę vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, jeigu norminis administracinis aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo kreiptasi į administracinį teismą, priimtas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje ir šis norminis administracinis aktas daro arba gali daryti poveikį besikreipusiam į administracinį teismą asmeniui ar asmenims arba šie asmenys yra suinteresuoti tokio norminio administracinio akto procesu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad suinteresuotos visuomenės, kaip ji suprantama pagal Aplinkos apsaugos įstatymą, teisės tiesiogiai administraciniuose teismuose ginčyti su aplinka susijusį norminį administracinį aktą turinį reikia aiškinti atsižvelgiant į nurodytos normos paskirtį ir tikslus. Šiame kontekste, be kita ko, įvertinęs 2021 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-364, kurį priėmus buvo įtvirtinta nurodyta suinteresuotos visuomenės teisė, projekto aiškinamajame rašte įtvirtintą tikslą – užtikrinti tinkamą Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) 9 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimą, taip pat kitas aktualias Orhuso konvencijos nuostatas ir šiuo klausimu suformuotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją bei atsižvelgęs į nacionaliniu lygmeniu bendruosius aplinkos apsaugos pagrindus įtvirtinančio Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad ABTĮ 112 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuota visuomenė turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydama ištirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, reiškia, kad toks kreipimasis sietinas būtent su aplinkos apsaugos tikslais, t. y. siekiant užtikrinti iš nacionalinės, be kita ko, Europos Sąjungos teisės nuostatų aplinkosaugos srityje kylančių teisių (tiek procedūrinių, pasireiškiančių dalyvavimu priimant tam tikrus sprendimus aplinkosaugos klausimais, tiek materialinių teisių, susijusių su aplinka) įgyvendinimą arba viešosios valdžios institucijų pareigų aplinkosaugos srityje užtikrinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-14-556/2022, 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-18-662/2022).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai su pareiškimu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi ginčydami Įsakymą, kuriuo patvirtinti Upinių nėgių sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitai valstybiniuose vidaus vandenyse 2023–2025 metais ir Seliavų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitai valstybiniuose vidaus vandenyse 2023–2025 metais. Konkrečiai šiuo atveju pareiškėjai nesutinka su šiuo Įsakymu nustatytais daug kartų (maždaug šimtą kartų) mažesniais upinių nėgių ir seliavų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitais, lyginant su nustatytaisiais 2022 metais. Pareiškėjai nurodo, kad ginčijamu Įsakymu nustatyti limitai neparemti jokiais moksliniais duomenimis. Be to, pareiškėjų teigimu, tokie limitai iš esmės visiškai apriboja ir netiesiogiai uždraudžia verslinę žvejybą seliavoms ir nėgėms, nepagrįstai pažeidžia teisėtus žvejų verslininkų lūkesčius vykdyti veiklą iki 2026 metų.
Įvertinusi pareiškimo turinį ir jame dėstomus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai savo suinteresuotumui pagrįsti nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų susijusios su ginčijamo administracinio akto (Įsakymo) teisėtumu būtent aplinkosaugos srityje. Pareiškėjų suinteresuotumas šiuo atveju nėra grindžiamas norminio administracinio akto neigiamu poveikiu aplinkos apsaugai ir pareiškėjai pateiktame pareiškime iš esmės nenurodo jokių teisinių argumentų, kurie būtų susiję su tikslu veiksmingai saugoti aplinką. Atvirkščiai, pareiškime dėstomi argumentai iš esmės susiję su pareiškėjų verslinės žvejybos valstybiniuose vidaus vandenyse interesais, t. y. grindžiami poveikiu vien žuvininkystės verslo atstovų interesams, kurie, atsižvelgiant į aptariamos ABTĮ 112 straipsnio 1 dalies nuostatos, skaitomos kartu su Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punktu, paskirtį, nėra susiję su aplinkos apsauga.
Nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, kad Įsakymas daro poveikį tiek pareiškėjui Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijai, vienijančiai žvejus verslininkus ir atstovaujančiai jų interesams, tiek pareiškėjui V. P., kuris yra žvejys verslininkas, nėra pakankama suinteresuotumui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalį, skaitomą kartu su Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punktu, pagrįsti, kadangi kiekvienu atveju atskirai turi būti vertinamas suinteresuotumas konkrečioje byloje. Tačiau šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėjų pateiktame pareiškime keliamas klausimas dėl Įsakymo teisėtumo nėra siejamas su valstybės įsipareigojimais didinant aplinkos apsaugą, kurių vykdymo užtikrinimo siektų pareiškėjai.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškimas (pareiškėjų kreipimasis į administracinį teismą ginčijant su aplinka susijusio norminio administracinio akto teisėtumą) pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį neatitinka priimtinumo nagrinėti teisme sąlygų. Todėl pareiškėjų pateiktą pareiškimą dėl norminio teisės akto teisėtumo, kaip paduotą neturinčio teisės jį pateikti subjekto, atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjų Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos ir V. P. pareiškimą ištirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugsėjo 27 d. įsakymo „Dėl žuvų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais valstybiniuose vidaus vandenyse 2023–2025 m. patvirtinimo“ Nr. D1-327 atitiktį Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktams.
Nutartis neskundžiama.