Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutarties, kuria panaikintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-10-20 nutarimas Nr. K4-2015-15-4, kuriuo R. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43⁷ str. 1 d. paskirta nuobauda – 434 eurų bauda ir byla grąžinta institucijai nagrinėti iš naujo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-21 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Administracinio skyriaus vyriausiasis specialistas E. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ATPP) Nr. K3-2015-4, kuriame nurodė, jog vykdant Klaipėdos TLK direktoriaus 2015-04-16 įsakymą Nr.V-130, VŠĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atliekant pakartotinį patikrinimą už 2014-01-01 – 2014-12-31 laikotarpį nustatyta, jog VŠĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė pateikė apmokėjimui neteisingus duomenis apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tai yra neteisingai pateiktos apmokėjimui specialistų trečio lygio konsultacijos dėl būtinosios pagalbos, pažeidžiant LR Sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymo Nr. 329 3.5 punkto reikalavimus. Patikrinimo išvados ir nustatyti padaryti teisės aktų pažeidimai pateikti 2015-06-30 ekspertizės pažymoje Nr.E1-15-94. Nustatyti administracinio teisės pažeidimo požymiai – neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikimas. R. S. tokia savo veika pateikdamas į Klaipėdos TLK neteisingus duomenis apie specialistų trečio lygio konsultacijas, dėl būtinosios pagalbos, suteiktas VŠĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, padarė pažeidimą, nustatytą ATPK 43⁷ str. 1 d.

2015-10-20 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nutarimu Nr. K4-2015-4 R. S. už protokole nurodyto pažeidimo padarymą pagal ATPK 43⁷ str. 1 d. paskirta nuobauda - 434 eurų bauda.

2015-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas R. S. skundas dėl 2015-10-20 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nutarimo Nr. K4-2015-4 panaikinimo.

Be to, nesutinka su teismo teiginiu, kad R. S. buvo surašytas protokolas pastarajam nedalyvaujant, todėl tai laikytina svarbiu procesiniu pažeidimu, suvaržiusiu R. S. teisę į gynybą. Mano, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa administracinio teisės pažeidimo nutarimą priėmė išsiaiškinusi visas bylai reikšmingas aplinkybes bei nepadarydama procedūrinių pažeidimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs. Jog LR ATPK 259 str., 260 str. ir 263 str. analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra svarbus procesinis veiksmas, kurio tinkamas neatlikimas gali lemti esminius atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimus, tačiau iš minėtų įstatymo nuostatų vienareikšmė išvada apie privalomą traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens dalyvavimą surašant protokolą neseka.

Be to, nesutinka su teismas konstatavimu, kad neišreikalavus reikalingų dokumentų, kurie nustato vieno ar kito asmens atsakomybės ribas, neapklausus susijusių asmenų, galimai buvo priimtas skubotas ir paviršutiniškas sprendimas, nes nebuvo sprendžiamas ir analizuojamas klausimas, ar šiuo atveju R. S. yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 43⁷ str. 1 d. subjektas. Klaipėdos TLK nustatė, kad VšĮ RKL padarė ATP numatytą ATPK 43⁷ straipsnio 1 dalyje, todėl Klaipėdos TLK buvo pradėta administracinio poveikio priemonės taikymo procedūra, VšĮ RKL vadovo R. S. atžvilgiu, dėl neteisingų duomenų teritorinėms ligonių kasoms apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pateikimo. Administracinė nuobauda R. S. paskirta laikantis ATPK nustatytų reikalavimų, nepraleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminų, nustatytų ATPK 35 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, R. S., ATP protokolo surašymui, buvo kviečiamas atvykti į Klaipėdos TLK net šešis kartus, tačiau neatvyko. R. S. net šešis kartus kviečiamas atvykti dėl ATP protokolo surašymo, žinodamas, kad jo atžvilgiu yra pradėta administracinė procedūra pagal ATPK 43⁷ straipsnio 1 dalį, ne tik kad nesurado galimybės atvykti asmeniškai, bet ir žinodamas, kad šioje ATP byloje traukiamas subjektu yra nepagrįstai, neinformavo apie Klaipėdos TLK ir tinkamai nepateikė asmens atsakingo už nustatytą ATP padarymą, duomenų. Aplinkybės, jog ATP protokole galimai neteisingai nurodytas trauktinas administracinėn atsakomybėn asmuo, paaiškėjo, tik gavus R. S. skundą. R. S. skunde nurodo, jog už teisingų duomenų pateikimą teritorinėms ligonių kasoms yra atsakingi keturi asmenys, prie skundo pridedamos keturių VšĮ RKL darbuotojų pareigybinių instrukcijų kopijos (padriki, nesunumeruoti lapai), iš kurių visiškai neaišku, kuris iš pateiktų asmenų turėtų būti patraukti atsakomybėn. R. S. skunde nurodo, kad jis savo pareigybinių instrukcijų nepažeidė, tačiau ir nepateikė jokių įrodymų, jog ne jis, R. S., yra atsakingas už VšĮ RKL veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartis teisėta ir pagrįsta. Skundžiamos nutarties, kuria panaikintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-10-20 nutarimas Nr. K4-2015-15-4, kuriuo R. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43⁷ str. 1 d. paskirta nuobauda – 434 eurų bauda ir byla grąžinta institucijai nagrinėti iš naujo, naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nurodė, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos tik remiantis pilnai ir visapusiškai surinktais įrodymais. LR ATPK 256 str. 2 d. kategoriškai nurodyta, kad „įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas)“. LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą konstatuoti galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o pareiga surinkti visus įrodymus tenka bylą nagrinėjančiai institucijai, o ne asmeniui, kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn. Daug naudingos informacijos bylos nagrinėjimui gali suteikti ir asmuo, kurį ketinamą patraukti administracinėn atsakomybėn, todėl LR ATPK 259 str. numatyta, kad protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jokių išlygų, išskyrus kelias, susijusias su transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimais, administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato. Šiuo konkrečiu atveju to padaryta nebuvo ir administracinio teisės pažeidimo protokolas R. S. buvo surašytas, pastarajam nedalyvaujant, todėl tai laikytina svarbiu procesiniu pažeidimu, suvaržiusiu R. S. teisę į gynybą. Be to, nustatyta, kad ir pati administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant R. S. ar jo įgaliotiems atstovams, todėl taip pat buvo pažeista asmens teisė gintis bei jo atžvilgiu priimtas galimai skubotas sprendimas. LR ATPK 272 str. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Bylos medžiaga nustatyta, kad administracinės bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2015-10-19 dieną. Gavus R. S. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, formaliai šis prašymas buvo įvykdytas, tačiau kitas bylos nagrinėjimo terminas buvo nustatytas ir byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui jau sekančią dieną, tai yra 2015-10-20.

Visų šių veiksmų išdavoje, neišreikalavus reikalingų dokumentų, kurie nustato vieno ar kito asmens atsakomybės ribas, neapklausus susijusių asmenų, galimai buvo priimtas skubotas ir paviršutiniškas sprendimas, nes nebuvo sprendžiamas ir analizuojamas klausimas ar šiuo atveju R. S. yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 43⁷str. 1d. subjektas. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje priimant nutarimą nebuvo surinktos ir įvertintos visos aplinkybės, galinčios turėti įtakos objektyvaus sprendimo priėmimui, todėl 2015-10-20 Klaipėdos TLK nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nutarimą priėmusiai institucijai.

Šių Klaipėdos miesto apylinkės teismo padarytų išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentais, motyvacija ir sprendimu, ir pastarųjų pakartotinai nebeatkartoja. Apylinkės teismas, panaikindamas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-10-20 nutarimą Nr. K4-2015-15-4, kuriuo R. S. pagal ATPK 43⁷ str. 1 d. paskirta nuobauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinęs institucijai nagrinėti iš naujo, tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados, jog byloje priimant nutarimą nebuvo surinktos ir įvertintos visos aplinkybės, galinčios turėti įtakos objektyvaus sprendimo priėmimui priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus bylos duomenis.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai grąžino pagrįstai, nes byloje priimant nutarimą nebuvo surinktos ir įvertintos visos aplinkybės, galinčios turėti įtakos objektyvaus sprendimo priėmimui. Šiuo atveju įvertinęs bylos faktinę ir teisinę situaciją, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai pagrįsti ir tai sudaro pagrindą grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Klaipėdos teritorinės ligonių kasai nagrinėti iš naujo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus apeliacinį skundą netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutarti palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.