Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. U., jos įgaliotajam atstovui advokatui Algiui Tursui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. U. (toliau – ir Pareiškėja), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Institucija) vyriausiosios specialistės 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-4842-2023 (ROIK23227089697) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-4842-2023 (ROIK23227089697) S. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda – įspėjimas už tai, kad 2022 m. lapkričio 28 d. 10 val. atliko žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu paaiškėjo, kad tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra S. U. priklausantys statiniai, kuriais S. U. yra savavališkai užėmusi ir savavališkai naudoja valstybinės žemės 33 kv. m., 22 kv. m., 17 kv. m., 10 kv. m., 1,5 kv. m. ir 16 kv. m. plotus. Tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje (b. l. 34-35).

Administracinėn atsakomybėn patraukta S. U. per savo įgaliotąjį atstovą advokatą A. Tursą padavė teismui skundą dėl aukščiau minėto nutarimo, kuriuo prašo jį panaikinti. Skunde nurodo, kad su paskirta nuobauda nesutinka, nes administracinio nusižengimo nepadarė. Nurodyti statiniai jai nepriklauso, jie priklauso jos vyrui J. U. (J. U.), gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Jis kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą su priklausiniais – pagalbiniais pastatais (plane pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini)), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismas jo pareiškimą patenkino ir 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu nustatė juridinį faktą kad J. U. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į minėtą gyvenamąjį namą su statiniais. Atsakovo valstybinės žemės patikrinimo duomenys objektyviai patvirtina, kad minėtame sklype yra nurodyti statiniai, tačiau nepatvirtina nutarime nurodyto teiginio, kad pareiškėja savavališkai užėmė ir naudoja valstybinę žemę. Pareiškėja elektroninio pašto neturi ir juo nesinaudoja, savivaldybės administracijai jokios informacijos apie pastatų priklausomybę neteikė. J. U. 1978 m. gegužės 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu iš R. M. (R. M.) įsigijo namą, kuriame po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos iki šiol gyvena ir juo rūpinasi. J. U. įsigytas namas buvo inventorizuotas ir įregistruotas 1993 m., remiantis namų valdos techninės apskaitos bylos bei VĮ Registrų centro duomenimis bendras namo plotas – 27,45 kv. m., naudingasis namo plotas – 24,45 kv. m., suteiktas indeksas (duomenys neskelbtini). Suteiktas žemės sklypas, už kurį jis mokėjo žemės mokestį. Tai reiškia, kad sklypas nebuvo užimtas savavališkai ir buvo naudojamas teisėtai. Tai pripažino Lietuvos valstybė, imdama nuomos mokestį (b. l. 4-5).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. Nacionalinė žemės tarnyba gavo pranešimą „Dėl savavališkai valstybinėje žemėje pastatyto statinio“, kuriame nurodoma, kad <...> valstybinėje žemėje be statybą leidžiančio dokumento neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (duomenys neskelbtini) yra pastatytas statinys, kuriame nelegaliai gyvena mažiausiai du asmenys. Pastatas nėra registruotas nekilnojamojo turto registre, yra pastatytas valstybinio miško teritorijoje. Maža to, iš esmės miške pastatytas statinys yra šildomas kūrenant kieto kuro krosnį, todėl keliamas valstybinio miško gaisro pavojus <...>.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 11 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 10 ir 101 punktais, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“ 9.1 papunkčiu ir atsižvelgdamas į gautą pranešimą apie galimai daromus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus – prie žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiame valstybinės žemės plote, nesuformuotame atskiru žemės sklypu, nežinomų asmenų galbūt savavališkai pastatyto statinio, 2022 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neplaninio žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, kuriuo nusprendė 2022 m. lapkričio 28 d. atlikti valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančio tarp žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), neplaninį žemės naudojimo patikrinimą.

Skyrius 2022 m. lapkričio 28 d. 10.00 val. atliko valstybinės žemės, esančios greta (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas).

Patikrinimo metu nustatyta, kad į vakarų pusę nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu, yra pastatas, pažymėtas adreso lentelėmis „(duomenys neskelbtini)“, metalinės tvoros fragmentas, mūrinis statinys, keletas medinių statinių, prie pastato, pažymėto „(duomenys neskelbtini)“, stovi mikroautobusas. Ties žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) vakarine riba stovi statinys. Vietovėje atlikta fotofiksacija bei pamatuota tvora ir statiniai. Nustatyta, kad statiniai (A, B, C, D, E, F, G) pastatyti valstybinėje žemėje. Užimama – 33 kv. m., 22 kv. m., 17 kv. m., 10 kv. m., 1,5 kv. m., 16 kv. m., 17 kv. m. tvoros (1-2) ilgis 5,50 m. Atlikus administracinio nusižengimo bylos tyrimą, buvo nustatyta, kad pažeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktai.

Savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo bei naudojimo kaip administracinės teisės nusižengimo, objektyviosios pusės požymių sąrašas nėra tiksliai apibrėžtas, todėl nėra baigtinis. Valstybinės žemės užėmimo, naudojimo požymiais gali būti tiek savavališkas želdinių, daržo įrengimas, tiek bet kokios dirbtinės kilmės objektų, kilnojamų ar nekilnojamų daiktų savavališkas įrengimas valstybinėje žemėje neturint tam teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties, administracinio akto, teismo sprendimo ir pan.).

Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui (bonus pater familias), turi būti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos.

Institucijos teigimu, savavališkai užėmęs valstybinę žemę subjektas ir be atskiro įpareigojimo turi pareigą be teisinio pagrindo neužimti žemės ir, atitinkamai, ją savavališkai užėmęs, turi pareigą atlaisvinti savavališkai užimtą žemę. Iš pateikto žemės naudojimo patikrinimo akto ir situacijos schemos matyti, kad žemės sklypas naudojamas didesnėmis nei suformuotomis ir Nekilnojamojo turto registre ir kadastro žemėlapyje pažymėtomis ribomis, t. y. naudojamasi valstybine žeme. Žemės savininkai ir naudotojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų žemės savininkų ir naudotojų pareigų ir kituose teisės aktuose įtvirtintų žemės naudojimo reikalavimų bei naudoti žemės sklypus pagal nustatytas ribas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, savavališkai užimti žemės sklypai turi būti grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų, o žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.

Pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatytą reikalavimą, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Pažymi, kad pareiškėja ir toliau naudojasi užimta valstybine žeme, aiškiai suprasdama, kad Lietuvos Respublika yra žemės sklypo savininkas. Be to, Nutarime taip pat buvo konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2023 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Skyrių, kad į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pakabintus skelbimus ant statinių (gyvenamojo namo, pažymėto adreso lentelėmis „(duomenys neskelbtini)“, garažų, lauko tualeto, sandėliukų, metalinės tvoros fragmento), esančių į vakarų pusę nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atsiliepė J. U. ir Pareiškėja, kurie informavo, jog statiniai, esantys prie (duomenys neskelbtini), priklauso jiems. Institucijos manymu, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį skiriant jai nuobaudą – įspėjimą (b. l. 71-73).

Teismo posėdyje pareiškėja S. U. skundą palaikė. Nurodė, kad jų nuosavybės reikalais užsiima jos vyras, ji nelabai gali ką pakomentuoti. (Duomenys neskelbtini) yra kaimyno adresas. Šalia jo yra pareiškėjos namai, susidedantys iš trijų pastatų ir tualeto. Teismas pripažino, kad šie statiniai priklauso jos vyrui J. U. Statiniai jau buvo kartu su namu. Visi dokumentai, susiję su statiniais, yra vyro vardu. Šiuo momentu ir žemė po statiniais yra jų, nes toks teismo sprendimas. 1987 metais vyras pirko pastatus iš ankstesnio savininko R. M., mokėjo žemės mokestį ir jokių pretenzijų dėl žemės sklypo užėmimo niekada nebuvo.

Liudytojas D. S. teismo posėdyje nurodė, kad jis surašė patikrinimo aktą. Patikrinimo metu nustatė, kad valstybinėje žemėje stovi statiniai ir tvoros fragmentas. Patikrinimą darė su ,,GPS“ prietaisu, kuris nustato koordinates. Nuvažiavęs į vietą pamatavo pastatų, tvoros, statinių koordinates vietovėje. Grįžęs į biurą, viską patikrino ir tokiu būdu nustatė, kad pamatuoti objektai yra valstybinėje žemėje. Tų statinių plotą nustatė jis, nes tokia galimybė yra programiškai pamatavus statinių kampus ir juos apjungus. Tikrinimo metu statinių sklype nieko daugiau nebuvo. Nagrinėjamu atveju tikrino valstybinę žemę, tad jiems tereikėjo užfiksuoti faktines aplinkybes bei pamatuoti objektų koordinates. Jo funkcijos buvo atlikti patikras vietovėse ir parengti patikrinimo aktą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliotoji atstovė T. B. nurodė, kad tarnyboje buvo gautas skundas dėl daromo pažeidimo, todėl buvo priimtas sprendimas dėl neplaninio patikrinimo. Nuvykus į vietą buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, po kurio buvo priimtas sprendimas skirti pareiškėjai nuobaudą. Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi valstybinės žemės naudojimo patikrinimą, kreipėsi į savivaldybę dėl bešeimininkio turto procedūros, savivaldybė atrašė, kad statiniai priklauso pareiškėjai ir jos sutuoktiniui. Sunku paaiškinti, kodėl būtent pareiškėjai buvo surašytas nutarimas. Yra teismo sprendimas, kuriame buvo nagrinėjamas juridinis faktas dėl statinių priklausomumo, kuriame nurodyta, kad nuo 1983 metų abu asmenys ten gyvena. S. U. vardu buvo padarytas turto (statinių) draudimas. Faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad valstybinė žemė užimta savavališkai. Įgyjamoji senatis buvo nustatyta tik dėl statinių – gyvenamojo namo su priklausiniais. Su dalimi priklausinių. Šioje byloje tik 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas pranešimas ir taip sužinota apie valstybinės žemės naudojimo pažeidimus. Ar anksčiau buvo tikrintas šis žemės sklypas, negali pasakyti. Nutarimo surašymo metu, kiek aiškino buvusi Tarnybos darbuotoja, buvo remtasi patikrinimo aktu ir ištirtomis aplinkybėmis. Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl statinių, esančių šiai bylai aktualiame sklype, pripažinimo bešeimininkiais. Nutarimą surašiusi specialistė paaiškino, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės buvo gauta informacija ir pranešta, kad statiniai priklauso J. U. ir S. U., detalesnės aplinkybės nebuvo paaiškintos. Tikėtina, kad įvyko žmogiškoji klaida, nes nebuvo pasiekę specialistų aktualūs teismų dokumentai, todėl ir buvo surašytas šis nutarimas S. U. Pažymi, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. statinių savininkas gali kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę naudojamo žemės sklypo įteisinimui ir atlikti reikalingas teisines procedūras.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą.

Kasacinio teismo yra išaiškinta jog visais atvejais taikant administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, būtina byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyti bent vieną ar abu alternatyvius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – savavališką žemės, miško, vandens telkinio užėmimą ir (ar) savavališką tokio žemės, miško, vandens telkinio naudojimą, neturint tam teisinio pagrindo. Teismų praktikoje užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tik kiek, kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis) ir dėl to juo negalima naudotis; valstybinės žemės sklype savavališki pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21- 489/2021, 2AT-75-495/2022). Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekso nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas formaliai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju dėl savavališko žemės užėmimo administracinėn atsakomybėn traukiama S. U., teigiant, jog patikrinimo metu nustatyta, kad ant nesuformuoto valstybinės žemės sklypo yra pastatyti S. U. priklausantys statiniai, kuriais S. U. yra savavališkai užėmusi ir savavališkai naudoja valstybinės žemės 33 kv. m., 22 kv. m., 17 kv. m., 10 kv. m., 1,5 kv. m. ir 16 kv. m. plotus.

Tuo metu S. U. savo skunde nurodė, kad administraciniame kaltinime nurodyti statiniai priklauso ne jai, o jos vyrui, todėl jai nepagrįstai reiškiamas kaltinimas valstybinės žemės savavališku užėmimu ir naudojimu.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina administraciniame kaltinime nurodytų aplinkybių dėl minėtų statinių priklausomybės būtent S. U.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nuo 2024 m. kovo 15 d. statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra registruotas J. U. Statinių nuosavybė yra įregistruota 2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Minėtu sprendimu buvo nustatytas faktas, kad J. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą su priklausiniais – pagalbiniais pastatais (plane pažymėtais indeksais (duomenys neskelbtini)), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (b.l. 42-53). Tuo metu S. U. nėra ir niekada nebuvo registruota minėtų statinių savininke ar valdytoja.

Iš minėtoje byloje priimtų sprendimų matyti, kad J. U. viso civilinio proceso metu teigė, kad jis 1987 m. įsigijo statinius (gyvenamąjį namą su priklausiniais), esančius adresu (duomenys neskelbtini), iš ankstesnio jų savininko ir statytojo R. M. ir nuo tol laiko juos valdė ir jais rūpinosi kaip savo. Pažymėtina, kad nuo 1978 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. liepos 26 d. VĮ Nekilnojamojo turto registre buvo viešinama, kad minėtų statinių naudotojas yra būtent J. U. Pirkimo-pardavimo sandorio nepatvirtinus notarine tvarka, J. U. netapo teisėtu statinių savininku pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, tad jo nuosavybės teisė į minėtus statinius buvo įtvirtinta tik 2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, J. U. kaip faktiniam daikto valdytojui pripažinus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu.

Nors įrašas apie J. U. nuosavybės teisę į minėtus statinius įsigaliojo tik nuo 2024 m. kovo 15 d., tad žemės naudojimo patikrinimo akto surašymo metu Nekilnojamo turto registre duomenų apie statinių nuosavybę nebuvo (b. l. 22), tačiau apie aplinkybę, kad ginčijamo nutarimo priėmimo metu nuosavybės teisė į minėtus statinius yra pripažinta būtent J. U., Nacionalinei žemės tarnybai turėjo būti žinoma, kadangi ji civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, per EPP sprendimas jo priėmimo dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 23 d., buvo išsiųstas visiems proceso dalyviams, tarp jų ir Nacionalinei žemės tarnybai. Sprendimas skundžiamas nebuvo ir įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 28 d.

Pažymėtina, kad 2023 m. kovą Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją teigdama, jog neturi jokių duomenų apie statinių valdytojus ar naudotojus ir prašydama inicijuoti procedūras dėl bešeimininkio turto pripažinimo statiniams adresu (duomenys neskelbtini), (b. l. 9), nors tuo pačiu metu suinteresuotu asmeniu dalyvavo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (vėlesnis bylos numeris (duomenys neskelbtini)), dar 2022 m. birželio 21 d. teikė atsiliepimą į J. U. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį į minėtus statinius nustatymo. Šioje byloje priimtame sprendime aiškiai užfiksuota, kad pareiškėjas J. U. nurodė, jog ginčo namą ir jo priklausinius nepertraukiamai valdo jau 35 metus. Šį jo nurodomą valdymo faktą patvirtina į bylą pateikti dokumentai.

Tiek iš administracinio nusižengimo byloje pateiktų dokumentų, tiek iš 2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje turinio matyti, kad su statinių eksploatavimu susiję dokumentai rodo, kad minėtu turtu iki nuosavybės teisės pripažinimo rūpinosi J. U.: iš 1992 m. gruodžio 10 d. užsakymo lape Vilniaus TTIB viršininkui užsakovu nurodytas J. U., gyv. (duomenys neskelbtini)). 1993 m. sausio 20 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akte užsakovu nurodytas J. U.. Daikto valdymą patvirtina 1987 m. spalio 16 d. TSRS Vyriausiosios valstybinio draudimo valdybos namų turto savanoriško draudimo liudijimas, Serija B, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas piliečiui J. U., dėl namų turto, esančio (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)); draudimo apmokėjimą patvirtinantys 1988 m. gegužės 21 d. ir 1990 m. liepos 12 d. kvitai; dokumentai, patvirtinantys privalomojo valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimą – 1990 m. sausio 8 d. mokestinis pranešimas pareiškėjui J. U. iš TSRS finansų ministerijos, dėl pastatų savininkų mokesčio ir žemės mokesčio; 1993 m. sausio 24 d. mokėjimo kvitas už valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomą; 1993 m. spalio 25 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) „apie privalomą sumokėti 1993 m. valstybinės žemės nuomos mokestį“ bei kvito (įmokos kodas 1429) kopija su žyma „Apmokėta“; 1994 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto (rajono) valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas pareiškėjui J. U., už paskaičiuotą valstybinės žemės nuomą, esančią (duomenys neskelbtini); atsiskaitymo knygelės duomenys nuo 1998 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn.; pranešimas pareiškėjui J. U. dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 14 d. nutarimu įvesto privalomojo pastatų draudimo; 1994 m. gegužės 1 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjui J. U. apie pastatų privalomąjį draudimą dėl privalomąja tvarka apdraustų asmeninėje J. U. nuosavybėje esančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini); bei privalomojo draudimo 1994 m. balandžio 16 d. ir 1995 m. rugpjūčio 27 d. įmokos kvitai; 2015 m. birželio 27 d. gyventojų turto draudimo liudijimas (polisas Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ir tik 2016 m. birželio 27 d. gyventojų turto draudimo liudijime (poliso Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodoma, kad draudimo sutartį dėl gyvenamojo pastato bei pagalbinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ir nurodytu adresu esančio namų turto, draudimo nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimo nuo kitų rizikų bei bendrosios civilinės atsakomybės draudimą sudarė S. U. Vien šios aplinkybės spręsti, kad S. U. galimai užėmė ir naudoja valstybinę žemę, akivaizdžiai nepakanka. Tuo metu aukščiau paminėtų aplinkybių, susijusių su faktiniu statinių ir žemės sklypo naudojimu, Institucija nevertino, nors jos jai turėjo būti žinomos iš civilinėje byloje priimtų sprendimų turinio.

S. U. neneigė, kad ji yra J. U. sutuoktinė ir kartu gyvena nurodytu adresu, tačiau nurodė, kad statinius įgijo ir jais visuomet rūpinosi jos vyras, ji nieko nežinojo ir negalėjo paaiškinti žemės, esančios po statiniais, klausimu. Pažymėtina, kad dokumentai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 1990-1993 m. laikotarpiu buvo adresuojami J. U., galimai remiantis jų išrašymo metu buvusiais duomenimis apie statinių naudotoją (valdytoją) Nekilnojamo turto registre. Būtent šis asmuo teikė ieškinius teismui dėl juridinio fakto dėl statinių įgijimo nustatymo, vėliau dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo, įrodinėdamas, kad jis moka su namo naudojimu susijusius mokesčius, valstybinės žemės nuomos mokestį, komunalinius mokesčius, prižiūri ir tvarko tiek namą, tiek jo valdą, atlieka su namu susijusius remonto ir kitus priežiūros darbus.

Institucijos atstovės teiginiai, kad surašant nutarimą buvo remiamasi dar 2022 m. lapkričio 28 d. atlikto valstybinės žemės naudojimo patikrinimo duomenimis, kurio metu Nekilnojamo turto registre nebuvo duomenų apie registruotą statinių savininką, o nusižengimo tyrimo metu gautas pačių U. pranešimas, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) priklauso J. U. ir S. U. (b. l. 8), nepateisina to, kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nebuvo tinkamai tikrinamos ir tiriamos. Skunde pareiškėja S. U. nurodė, kad nesinaudoja elektroniniu paštu ir jo neturi, o pranešimo, kad statiniai priklauso jai, niekada Institucijai neteikė. Byloje esantis dokumentas nepasirašytas nei jos, nei J. U., nei jokio kito asmens. Iš jo turinio negalima suprasti, kas ir kokiu pagrindu konkrečiai teikia informaciją – J. U., S. U. ar O. U. Teisminio nagrinėjimo metu ginčijamą nutarimą priėmusios institucijos atstovė taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl ginčijamame nutarime nurodyta, kad statiniai priklauso būtent S. U. Iš ginčijamo nutarimo turinio matyti, kad ši faktinė aplinkybė buvo nustatyta remiantis tik nepasirašytu neaiškios kilmės pranešimu (b. l. 8), o ne objektyviais duomenimis.

Institucija, formuluodama kaltinimą valstybinės žemės užėmimu praėjus daugiau nei metams po atlikto patikrinimo, turėjo įsitikinti, jog remiasi aktualiais ir patikimais duomenimis. Pareiškėja administracinėn atsakomybėn galėtų būti patraukta tik jei administracinio nusižengimo teisenos metu būtų surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti logiškas ir pagrįstas išvadas, jog būtent ji nepagrįstai užima ar naudoja valstybinį sklypą, tačiau byloje surinkti duomenys tokios išvados nepatvirtina. Kaip minėta, administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023).

Be to sprendžiant dėl atsakomybės dėl valstybinės žemės neteisėto užvaldymo ir naudojimo turi būti patikrintos ir įvertintos pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad statinių naudojimo metu (nepatikslintu laikotarpiu) statinių naudotojams (J. U.) buvo skaičiuojamas ir jų mokamas žemės nuomos mokestis, kas jiems leido pagrįstai tikėtis, kad žemės sklypas po statiniais naudojamas teisėtai. Vertinant, ar žemės sklypo naudotojas suvokė, kad jis neteisėtai užima valstybinę žemę, turi būti nustatyta, kokiu tiksliai laikotarpiu ir kokiu pagrindu buvo mokamas šis mokestis, kada jo mokėjimas nutrūko ir pan.

Teismo vertinimu, institucija, priėmusi nutarimą, iš esmės nesurinko ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju nėra neginčijamai nustatyta, kad valstybinės žemės sklypą, kuriame yra bylai aktualūs statiniai, nuosavybės teise valdo pareiškėja, kuriai pareikštas kaltinimas dėl savavališko žemės užėmimo ir naudojimo, todėl byla grąžinama tirti iš naujo.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas teismo sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o šia nutartimi klausimas grąžintas Institucijai spręsti iš naujo, todėl procesas dar nėra pasibaigęs ir galutinis sprendimas dėl ginčo klausimo nėra priimtas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo paliekamas nenagrinėtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesurašomas Nr. NZT-ANR_N-4842-2023 (ROIK: 23227089697) panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti bei nagrinėti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.

Pareiškėjos S. U. atstovo advokato Algio Turso prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.