Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-01-17 · Civilinė byla Nr. 2-33-308/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-17Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-17
Bylos Nr.
2-33-308/2017
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-01037-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Ieškovas
D. Č., A. V. J.
Atsakovas
V. G.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui
Civilinė byla Nr. 2-33-308/2017Teisminio proceso Nr.2-51-3-01037-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.3.4;2.4.2.9.1;3.2.3.1;3.2.6.1
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 17 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant ieškovams D. Č. ir A. V. J.,ieškovų atstovei adv.Nijolei Raulušaitienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Č. ir A. V. J. ieškinį atsakovui V. G. ir trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu naudojimosi tvarkos nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai pateiktu ieškiniu prašo:

1. nustatyti naudojimo tvarką jų- ieškovų ir atsakovo paveldėtu turtu – miškų ūkio paskirties žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 47,02 ha ploto, esančiu (duomenys neskelbtini) tokia tvarka ir būdu:

1.1. ieškovui D. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) ( plane nurodoma A. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) ) priskirti naudojimui žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 2 (12 6800 kv. m.), viso žemės sklypo ploto 12 6800 kv. m., šios dalies vertė 27 586,95 EUR.

1.2 ieškovui A. V. J. a.k. (duomenys neskelbtini) priskirti naudojimui žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu 1 (12 6800 kv. m.), viso žemės sklypo ploto 12 6800 kv. m., šios dalies vertė 27 586,95,

1.3 atsakovui, V. G., gim. (duomenys neskelbtini) priskirti naudojimui žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu 3 (21 6600 kv. m.), viso žemės sklypo ploto 21 6600 kv. m., šios dalies vertė 47 124.1 EUR

2.priteisti iš atsakovo V. G. jų turėtas išlaidas už žemės sklypo padalinimo plano parengimą pagal su UAB „Dzūkijos miškas“ pasirašytą sutartį Nr. 2015-11-03 pagal pateiktus dokumentus, proporcingai jo nuosavybės daliai – 200 eurų; bei jų turėtas bylinėjimosi išlaidas ( žyminio mokesčio, procesinių dokumentų įteikimo; advokato teisinės pagalbos, pagal pridedamus dokumentus ir kitas) .

Šalies argumentai

Pateiktu ieškiniu ieškovai nurodė,kad A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) po B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo 1268/4702 dalis žemės sklypo, kurio plotas 47,02 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį jis 2016-09-12 Dovanojimo sutartimi Nr.I- 2393, padovanojo ieškovui D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas A. V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po M. K. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo 1268/4702 dalis žemės sklypo, kurio plotas 47,02 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitos nurodyto miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalys: 898/4702 – paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo 2014-02-14 Nr. 618M pagrindu ir 1268/4702 – paveldėjimo teisės liudijimo 2001-08-28 Nr. 2938M , pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovui V. G..

Nurodytais nuosavybės teisės į miškų ūkio paskirties žemės sklypą įgijimo pagrindais jie- ieškovai su atsakovu yra nurodyto turto bendrasavininkiai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo šias žemės sklypo dalis:

D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso 1268/4702 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, kurio plotas 47,02 ha, vidutinė rinkos vertė – 102 298 EUR, esantis (duomenys neskelbtini);A. V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1268/4702 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, kurio plotas 47,02 ha, vidutinė rinkos vertė – 102 298 EUR, esantis (duomenys neskelbtini);V. G., gim. (duomenys neskelbtini) pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 898/4702 ir 1268/4702 (viso 2166/4702) dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, kurio plotas 47,02 ha, vidutinė rinkos vertė – 102 298 EUR, esantis (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Dėl nesutarimų su bendraturčiu V. G. ir jų disponavimo turtu teisių varžymo, kreipęsi į teismą dėl jiems- ieškovams priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Ne kartą kreipęsi į atsakovą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, siuntę pranešimus dėl sudarytų planų patvirtinimo, skambinę telefonu, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė bendru sutarimu nustatyti dalimis valdomo turto naudojimosi tvarką. Jiems dėl atsakovo kaltės nepavyksta susitarti dėl bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto naudojimo, todėl kreipęsi į teismą siekdami nustatyti naudojimosi tvarką turtu , nes iki šiol negalintys tinkamai ir nevaržomai įgyvendinti visų savo teisių.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

Pažymi, kad paveldėjus nurodytas žemės sklypo dalis, jau nuo pat pradžių su atsakovu sutarti dėl bendrai valdomo miško sklypo nepavykdavo. Nors su atsakovu retkarčiais ir susitikdavę, atsakovas su jais žemės sklypo valdymo klausimais bendraudavo nenoriai. Nors aptartas sklypas ir yra bendroji dalinė jų ir atsakovo nuosavybė, tačiau iki šiol neturintys galimybės tinkamai jį prižiūrėti ir naudotis jiems priklausančiomis dalimis, nes sklypu be jų sutikimo savo reikmėms iš esmės naudojasi tik atsakovas.

Jau prieš kelerius metus pradėję įtarti, kad atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą sklypą naudoja savo reikmėms, neatsiklausus jų,t.y. be jų sutikimo buvo pradėta pjauti medžiai, o nuvykus apžiūrėti miško,radę keletą iš pažiūros neseniai išpjautų medžių liekanų (kelmų). Nors atsakovas ir neigė pjaunąs bendrą mišką savo reikmėms, netgi skelbimų portale radę įdėtą skelbimą su atsakovo telefono numeriu siūlant pirkti malkas. Dėl tokios veiklos, atsakovą ieškovas D. Č., tuo metu veikęs pagal A. Č. įgaliojimą,buvo įspėjęs nurodydamas,jog bendraturtis pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią teisę turėtų atsiklausti kitų bendratučių dėl bendrai valdomo turto naudojimo, tame tarpe ir medžių iškirtimo (LR CK 4.75 str. 1 d.). Tačiau atsakovas ignoravo jų pastabas, nesileido į jokius kompromisus, pasiūlė nesikišti, ir į jokias kalbas nesileido. Dėl galimų neteisėtų kirtimų, 2016 m. kreipęsi į Dzūkijos NP ir Čepkelių VGR direkciją. Nors gautame direkcijos rašte dėl neteisėtų miško kirtimų Nr. S-296 (9.2) teigiama, kad atsakovas minėtus kirtimus atliko ne bendrai nurodytoje teritorijoje, tačiau patvirtino, kad iš bendrai valdomo sklypo yra kertami sausuoliai, kuriems direkcijos leidimas nereikalingas, tik visų bendrasavininkių sutikimas. Atsakovas dėl vykdomos veiklos jų jokio sutikimo neprašė, galimai kirsdamas sausuolius iškirto ir kitus medžius, kurių kelmų liekanas radę jiems bendrai priklausančioje žemėje.

Matydami, kad su atsakovu sutarti gražiuoju dėl žemės sklypo naudojimo ir valdymo nepavyks, nusprendę inicijuoti miškų ūkio žemės sklypo padalijimo naudojimosi tvarkai nustatyti procedūrą. Manę, kad visus klausimus su atsakovu pavyks suderinti bendru sutarimu, sutarimą įforminant notarine tvarka. A. Č. pagal įgaliojimą tuo metu atstovavęs D. Č. telefonu pasiūlė ir informavo atsakovą apie ketinamus atlikti matavimus riboms nustatyti. Atsakovas su siūlymu bendru sutarimu nustatyti ribas nesutiko. Kelis kartus su atsakovu kalbėjus telefonu ir nepasiekus teigiamų rezultatų, A. Č. kartu su D. Č. buvo nuvykę pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį atsakovą, kur jo naudojama namų valdai žemės sklypo dalis ribojasi su bendrai valdomu miškų ūkio sklypu. Susitikimo metu atsakovas su pateiktais siūlymais nesutiko, bet to ir pradėjo koliotis. Atsakovą informavę, kad žemės sklypo planus planuojantys rengti per UAB „Dzūkijos miškas“. Vėliau dar kelis kartus jį telefonu informavę apie vykdomus darbus ir reikalingus sklypo parodymo darbus dar bandė informuoti D. Č.. Atsakovas nesileido į kalbas, neparodė sklypo, kategoriškai atsisakė bendradarbiauti. Atsakovas ignoravo jų pasiūlymus, o taip pat pradėjo skambinėti D. Č., grasindamas susidorojimu. Dėl 2015-11-05 grasinamojo skambučio, kuomet atsakovas pagrasino D. Č., buvo kreiptasi į policiją. Nors dėl nurodytos veikos ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas, nurodytos aplinkybės įrodo atsakovo nesukalbamumą ir veiksmus, dėl ko yra ribojamos jų turtinės teisės. Atsakovui ir toliau atsisakius bendradarbiauti ir visus darbus atlikti bendru sutarimu, buvę priversti šiuos veiksmus vykdyti be jo sutikimo ir UAB “Dzūkijos miškas” inicijuoti žemės sklypo padalijimo plano rengimo projektą ir tokiu būdu bandyti rasti kompromisą su atsakovu. Jam ,kaip bendraturčiui , 2015-11-06 registruota siunta išsiuntę pranešimą apie ketinimą atlikti matavimus, reikalingų atlikti darbų kainą ir sudaryto sutarties su UAB „Dzūkijos miškas“ nuorašą. Pranešimus išsiuntę dviem skirtingais adresais tiek į (duomenys neskelbtini) ,kur atsakovas gyvena didžiąją laiko dalį, tiek jo turimo buto adresu (duomenys neskelbtini). Atsakymo iš atsakovo nesulaukę, nes registruotos siuntos nebuvo atsiimtos, grįžo atgal siuntėjui. Jų užsakymu, UAB „Dzūkijos miškas“ buvo sudarytas bendrai valdomo sklypo padalinimo planas. Plano projektas sudarytas atsižvelgiant į idealiąsias valdomo turto dalis, vien atsakovo naudojamus namų valdos ir žemės ūkio paskirčiai sklypo dalis , miške augančių medžių amžių ir vertę. Atsakovui telefonu pranešę, kad sudarytas planas. Nors atsakovas dėl sklypo padalinimo telefonu ir nesutiko, tačiau kiek jiems žinoma, buvo nuvykęs į UAB „Dzūkijos miškas“ atstovybę susipažinti su parengtu žemės sklypo padalinimo planu (Nr. 1). Jo buvimo UAB „Dzūkijos miškas“ dieną atsakovas su parengtu miškų ūkio paskirties žemės sklypo padalinimo projektu nesutiko, ant plano nepasirašė. Taigi nors ir atvyko, vėl vengė nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas antrasis žemės sklypo padalinimo planas ir registruota siunta išsiųstas pakartotinai atsakovui -2016 m. kovo 07 d. Kaip ir pirmąjį kartą atsakovas siuntos nepriėmė ir siunta grįžo atgal. Bandžius su juo susiekti, kad šis susipažintu su antruoju parengtu planu (Nr.2), šis atsisakė bendradarbiauti.

Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos bendru sutarimu nustatyti neketina. Atsakovas ignoruoja jų pasiūlymus, nesutiko nei su vienu iš teiktų miškų ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo projektu. LAT praktikoje tokie bendraturčio veiksmai, „kai bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo „ teismo gali būti vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo teise. Tokiu atveju teismas pagal LAT formuojamą praktiką į atsakovo reikalavimus bylos nagrinėjimo teisme metu gali neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką. Taigi tokiu savo veikimu, atsakovas varžo jų kaip bendraturčių teises, naudojantis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu sklypu, bet ir galimai sąmoningai piktnaudžiauja savo padėtimi atmetinėdamas pasiūlymus bendradarbiauti ir taip trukdydamas jiems įgyvendinti savo teises.

Jų kaip savininkų teisės, neatidalijus turto, nenustačius naudojimosi tvarkos yra varžomos. Jie- ieškovai savo žemės sklypo dalimis norintys naudotis ir disponuoti laisvai, nebūti priklausomi nuo atsakovo veikimo vien savo naudai ar neveikimo, nesiimant jokių veiksmų, kad ir kitų bendratučių teisės būtų įgyvendinamos tinkamai.

LR CK 4.75 str. numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendratučių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendratučių ieškinį. Iš išdėstyta matyti, kad aptartas turtas (miškų ūkio paskirties žemės sklypas) niekada nebuvo valdomas sutarimu. Jiems- ieškovams stengiantis sutvarkyti visus formalumus,nustatant žemės sklypo naudojimosi dalis, informuojant atsakovą apie vykdomus darbus (LR CK 4.75 str. 2d.), kas iš esmės pagerintų kiekvieno iš bendratučių padėtį, atsakovas nesiima jokių veiksmų, o atvirkščiai stengiasi pakenkti vykdomų darbų eigai savo neveikimu ar grasinimais. Vertinant jų, bendraturčių teisėtus interesus -būtina nustatyti naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam miškų ūkio paskirties žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Jiems- ieškovams priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas yra labai svarbus, nes tik nustačius naudojimosi tvarką sklypu būtų galima racionaliai jį naudoti kiekvienam iš bendratučių, naudojant savo dalį ir nevaržant kitų bendratučių teisių. Taip kiekvienas galėtų naudotis ir disponuoti jam priklausančia turto dalimi. Šiuo metu realiai turtu naudojasi tik atsakovas.

Esant nesutarimui dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo (LR CK 4.75 str. 1d.),jų ir atsakovo interesus atitiktų miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 47,02 ha, esančio (duomenys neskelbtini) ( CK 4.81 str. 1 d.) naudojimosi tvarkos nustatymas.

Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas

Atsižvelgdami į jų ir atsakovo interesus, remdamiesi proporcingumo principu, faktiniu žemės sklypo naudojimusi, esamomis miško ūkio paskirties žemės sklypo dalimis kiekvienam iš bendraturčių, jų tarpusavio santykius, nesutarimus ir taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus siūlo nustatyti tokią žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, pagal UAB „Dzūkijos miškas“ parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypo plano projektą NR. 1:

- D. Č. a. k. (duomenys neskelbtini),( plane nurodoma A. Č. , a. k. (duomenys neskelbtini) ) priskirti naudojimui žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu 2 (12 6800 kv. m.), viso žemės sklypo ploto 12 6800 kv. m., šios dalies vertė 27 586,95 EUR;

- A. V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti naudojimui žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu 1 (12 6800 kv. m.), viso žemės sklypo ploto 12 6800 kv. m., šios dalies vertė 27 586,95 EUR;

- atsakovui, V. G., gim. (duomenys neskelbtini) prašome priskirti naudojimui žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu 3 (21 6600 kv. m.), viso žemės sklypo ploto 21 6600 kv. m., šios dalies vertė 47 124.1 EUR.

Naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano projektas Nr. 1 , parengtas UAB „Dzūkijos miškas“ ,pridedamas.

LR CK 4.81 str. bendraturčiui yra įtvirtinta teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, su kitais bendraturčiais, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto dalimis, proporcingai turimai nuosavybės daliai. Naudojimosi tvarkos susitarimu yra tik nustatoma tvarka pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Pagal šį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybė nenutraukiama. Pagal CK 4.262 str., LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. nuostatas, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Parengiant naudojimosi tvarkos planą, vadovautasi viešo registro duomenimis ir 1998-07-08 preliminariuoju žemės sklypo planu, kurio ribos 2016-09-01 pažymėtos kadastro žemėlapyje, planas suderintas su NŽT Varėnos žemėtvarkos skyriumi. Siūlomas planas ( projektas ) tinkamai parengtas notariniam naudojimosi tvarkos patvirtinimui, o šalims nesutariant – klausimas sprendžiamas teismine tvarka.

Nustatant naudojimosi miško sklypu tvarką , nebuvo parengtas ir nėra privalomas kadastrinis sklypo planas, nes kadastriniai matavimai privalomai atliekami, kai yra atliekami veiksmai, pakeičiantys kadastro duomenis( pvz. žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ar atliekant jų amalgamaciją , taip pat keičiant įregistruotų žemės sklypų paskirtį, žemės sklypo savininkui pageidaujant pakeisti sklypo plotą ( Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7,8 str. ,LR ŽŪM 2002-12-20 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 3 punktas, LRV 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 punktas). Anksčiau paminėti teisės aktai ir jose įtvirtintos nuostatos neįtvirtina privalomos pareigos šaliai, siekiančiai nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, atlikti šių objektų kadastrinius matavimus. Daugeliu atvejų, nustatant naudojimosi daiktu tvarką, rengiami susitarimai dėl naudojimo kaip preliminarūs planai, schemos , o nėra atliekami kadastriniai matavimai. Tuo labiau, kad naudojimas yra nustatomas tarp bendraturčių, jų susitarimu ar teismine tvarka.

Toks miškų ūkio paskirties žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas atitiktų visų bendraturčių interesus ir užkirstų kelią ateityje galimiems nesutarimams. Kaip matyti iš pridedamo plano Nr. 1 atsakovui V. G. priskirtina žemės sklypo dalis atitinka idealiąją dalį pagal turimą nuosavybę, taip pat išsidėsčiusi prie kitų atsakovo naudojamų namų valdos ir žemės ūkio paskirties sklypų, dėl ko galimas racionalus atsakovo turimų sklypų naudojimas. Kiekvienam bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalys nurodytos iš dalies atsižvelgus į lygias dalis pagal sklype augančių medžių amžių ir vertę (taksaciją), Valstybinės miškų tarnybos pažymą apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius Nr. (duomenys neskelbtini) pridedama. Atsakovui pagal atliktos taksacijos duomenis pagal parengtą projektą, tektų net didesnės vertės miškas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti pilnai.Ieškovai paaiškino kaip iki šiol buvo bandoma suderinti visų bendraturčių interesus, bei nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką nurodydami,kad atsakovui anksčiau daug kartų siūlė įvairius variantus nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu. Tačiau atsakovui bet kokie siūlomi variantai netikdavo. Vienu iš atsakovo argumentų būdavo tai,kad jam neturėtų tekti neapaugusi miško sklypo dalis.Kada atsakovui nurodę,kad į savo naudojamų sklypų dalis jie galėtų paimti šią žemės sklypo dalį,tai atsakovas vėl pradėjo nesutikti nurodydamas,kad jis ten vysto žemės ūkio veiklą,nes yra ūkininkas,iš auginamos žemės ūkio produkcijos gaunantis pajamas pragyvenimui.Todėl atsižvelgdami į tokį atsakovo pageidavimą paskutinius planus ruošę tokiu būdu,kad ariama žemė liktų atsakovo naudojimuisi,bei visas miško plotas būtų betarpiškai išsidėstęs aplink atsakovo turimą sodybą bei namų valdos žemės sklypą,kur atsakovas turėtų laisvą priėjimą tiek prie jam priskirtos miško dalies,tiek prie ariamos žemės.Iš atsakovo ankstesnių veiksmų iki pateikiant ieškinį,bei jo atsiliepimo į ieškinį matantys atsakovo poziciją,kuria siekiama,jog nebūtų nustatyta detali naudojimosi tvarka šiuo miško žemės sklypu tvarka,kur atsakovas gyvendamas šalia šio žemės sklypo turėtų galimybę nevaržomai ir toliau tik vienas naudotis visu šiuo žemės sklypu,tiek nukertant atskirus žalius medžius ar iškertant miške esančius sausuolius. Ieškovas D. Č. prašo naudojimosi tvarką nustatyti pagal planą Nr.1,jam priskiriant žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr.2,besiribojančią taškais Nr. 16,20,21,22,23,24,25 ir 9 su atsakovui tenkančia žemės sklypo dalimi pažymėta Nr.3,kur atsakovui liktų naudojimui miškas aplink jo sodyba,bei atsakovui liktų naudojimui ariamos žemės sklypas,jam priskirta miško sklypo didesnioji dalis nuo atsakovo dallies būtų atribota natūralia riba-kaimo keliu,einančiu nuo taško Nr.21 iki taško Nr.22. Ieškovas A.V. J. nurodė,kad jis taip pat sutinka,jog naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal projektą Nr.1,kur jam tektų sklypo dalis pažymėta Nr.1.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdyje nagrinėjant bylą nedalyvavo.Atsakovas pateikė atsiliepimą (b. l. 58-59), kuriuo išreiškė nesutikimą su ieškovų ieškiniu. Nurodė, kad ieškovas D. Č. atstovavo savo interesus jam(atsakovui) nežinant ir be jo,kaip bendrasavininko, sutikimo,vienas susirado planų sudarinėtoją,sudarė su juo sutartį ,kada paieškojus buvo galima rasti pigiau apmokamą.UAB”Dzūkijos miškas” išskyrė tik miškus,į kuriuos pretenduoja ieškovai.UAB”Dzūkijos miškas”tiek pirmame,tiek antrame planuose nesugebėjo įžvelgti ,kad bendra nuosavybe yra ne tik miškai,bet ir neapsodinta miško žemė,kurios yra apie 69-75 arai.Šita žemė turi būti padalinta visiems bendrasavininkams po lygiai,nes žemės ir miško kainos skiriasi.Prašo grąžinti žemės sklypo žemėlapius patikslinimui,tiek dėl žemės ribų ,tiek ir dėl miško.UAB”Dzūkijos miškas”turi juos suderinti su savininkais,tame tarpe ir su juo-V. G..Atlikus minėtus veiksmus(koregavimus)ginčas bus sprendžiamas taikiu neteisminiu keliu.

Trečiojo asmens- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo.Pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė,kad nurodyti bendrasavininkai valdo nuosavybės teisėmis 47,02 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą.Pagal LR CK 4.75 str.1d.bendraturčiai nuosavybės objektu naudojasi ir disponuoja bendraturčių sutarimu,o esant nesutarimams valdymo ir naudojimosi tvarka nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.Kadangi ieškinio išsprendimas neturės jokių teisių trečiajam asmeniui,tai savo pozicijos dėl ieškinio tenkinimo nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

2016-09-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašu (b. l.13) patvirtinama, kad ieškovai ir atsakovas yra 47,02 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai,kur D. Č. priklauso 1268/4702 dalys,A. V. J. 1268/4702 dalys,o V. G. priklauso 1268/4702 ir 898/4702 dalys(iš viso 2166/4702 dalys).

2016-09-12 dovanojimo sutartimi(b.l.48-52) patvirtinama,kad A. Č. a.k(duomenys neskelbtini) padovanojo sūnui D. Č. a.k(duomenys neskelbtini) 1268/4702 dalis žemės sklypo,unik.Nr.(duomenys neskelbtini),kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini).

2016-05-03 Valstybinės miškų tarnybos pateiktais dokumentais(b.l.21-27) yra nurodomi 47,02 ha žemės sklypo,kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško taksaciniai rodikliai.

Iš 2016-12- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM pranešimo matyti,kad atsakovas V. G. 2008-2016 m laikotarpiu deklaravo žemės ūkio veiklą 2,60 ha žemės sklype(atskirais metais deklaruoto sklypo dydis svyravo nuo 2,60 iki 2,86 ha) ,esančiame 47,02 ha bendro ploto miškų sklype, kartu priklausančiu ir kitiems savininkams -D. Č. ir V. J. ,bei šiuo laikotarpiu V. G. buvo išmokamos pasėlių ir žemės ūkio naudmenų išmokos.

Iš ieškovų byloje pateiktų UAB „Dzūkijos miškas“ 2015-11-28 parengtų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų Nr.1 ir Nr.2(b.l.46-47) yra nurodytos 47,02 ha ploto žemės sklypo dalys, tenkančios šalims. Planuose ties atžyma -savininkų parašai- nėra atsakovo parašo (bendraturtis V. G. nei vieno iš šių planų nėra suderinęs),kas rodo,kad atsakovui netiko nei vienas iš šių siūlomų planų.Abiejuose planuose ieškovui A. V. J. yra priskirta miško sklypo dalis pažymėta Nr.1,o abiejuose planuose yra skirtingai numatyta paskirti naudojimui tik ieškovui D. Č. ir atsakovui V. G. atiteksiančios naudojimui miško dalys.Ieškovas D. Č. nurodė,kad atsižvelgiant į atsakovo anksčiau išsakytus pageidavimus,jog atsakovui yra reikalinga turėti žemės ūkio veiklai tinkantį ariamos žemės sklypelį virš 2 ha dydžio,kas užtikrintų atsakovui gauti pajamų pragyvenimui iš žemės ūkio veiklos,jis sutinkantis,jog jam naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal planą Nr.1,t.y. taškais Nr.16,20,21,22,23,24,25 ir 9 besiribojanti su atsakovui V. G. naudojimui teksiančia sklypo dalimi.

Iš 2015-11-06 ieškovo D. Č. pranešimo atsakovui (b.l.26-27)matyti,kad ieškovai pranešė atsakovui apie būsimus bendro žemės sklypo matavimus,bei atsakovui buvo siunčiami laiškai su planais .

Apklaustas liudytojas A. K. patvirtino,kad pats gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris yra netoli (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovai,tiek atsakovas yra jo tolimesnės eilės giminaičiai.Žinantis,kad šiuo metu šalių nuosavybėje esančiu mišku faktiškai naudojasi tik atsakovas,kuris gyvendamas šalia šio miško kerta sausuolius bei medžius.

LR CK 4.75 str. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Teismas laiko, kad ieškovų pateiktam plane Nr.1 ,pagal kurį ieškovai ir prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką,naudojimosi tvarkos nustatymo variantas yra logiškas ir priimtinas,kadangi esamas žemės sklypas būtų padalintas naudojimui į tris savarankiškas dalis,kur šalys kiekviena galėtų autonomiškai naudotis jai tenkančia naudojimui dalimi.Ieškovų siūlomam atidalijimo plane numatyta,kad prie ieškovui A.V. J. priskirtos sklypo dalies, pažymėtos Nr.1(126800 m² ploto),būtų laisvas priėjimas per einantį bendro naudojimo kelią.Atsakovui priskirtina žemės sklypo dalis ,pažymėta Nr.3(216600 m² ploto), būtų betarpiškai išsidėsčiusi aplink atsakovui priklausančią namų valdą,bei kompaktiškam plote, atsakovas turėtų laisvą priėjimą prie jam priskirtos miško sklypo dalies nuo bendro naudojimo kelio.Atsakovui atitektų ir jo naudojamas žemės ūkio veiklai ariamos žemės plotas,kur atsakovas už šio ploto(sklypo) naudojimą gauna žemės ūkio veiklos ir pasėlių išmokas.Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimo matyti,kad būtent ariamos žemės sklypo naudojimas atsakovui duoda pajamas ne tik išauginama žemės ūkio produkcija,bet ir išmokų pavidalu,bei tuo padeda jam užtikrinti savo pragyvenimą.Ieškovui D. Č. priskirtina žemės sklypo dalis ,pažymėta Nr.2(126800 m² ploto),kuri būtų tarp ieškovui A.V. J. ir atsakovui V. G. priskirtinų naudojimui sklypo dalių.Ši ieškovui D. Č. priskirtina naudojimui didesnioji sklypo dalis būtų natūraliai atribota nuo atsakovui priskirtinos sklypo dalies einančiu bendro naudojimo keliu (nuo taško Nr.21 iki Nr.22).Ieškovas D. Č. taip pat turėtų laisvą priėjimą nuo bendro naudojimo kelio prie jam tenkančios naudojimui miško sklypo dalies.

Atsakovas savo atsikirtimais atsiliepime nurodė,kad ir ieškovams turėtų tekti ariamos žemės ploto(sklypo) dalys,bet nepateikė jokio savo varianto(plano)dėl naudojimosi tvarkos nustatymo,neatvyko ir į teismo posėdį,bei neišdėstė ir nuodugniau nepagrindė tokios savo pozicijos.Dėl to teismas šiuo atveju priima ieškovų aiškinimą dėl atsakovo nenoro nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos,kaip siekimą tik vienam naudotis visu žemės sklypu,nes atsakovas gyvena betarpiškai šio sklypo teritorijoje,o ieškovai gyvena (duomenys neskelbtini), kas savaime jau riboja jų galimybes naudotis miško sklypu, bei nuolat kontroliuoti atsakovo veiksmus naudojantis visu miško sklypu .

Atsakovui nepateikus savo plano dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teismas neturi galimybės analizuoti ar yra logiška ir pagrįsta galimybė žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti kokiu nors kitu variantu. Todėl teismas laiko, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo variantas pagal planą Nr.1 yra tinkamas ir tenkinant ieškinį patvirtintinas ieškovų pateiktas planas,pagal kurį turėtų būti nustatytas šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas.

CPK 93 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.Šio straipsnio 4d.nurodo,kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių,atsižvelgdamas į tai,ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinti priežastis,dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.CPK 98 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,teismas priteisia iš antrosios dalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą,pagalbą,taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.Iš bylos matyti,kad ieškovai ne kartą atsakovui siūlė neteismine tvarka išspręsti šį ginčą ir tuo pačiu išvengti galimų bylinėjimosi išlaidų,tačiau atsakovas be aiškių motyvų atsisakydavo išspręsti šį ginčą neteismine tvarka, ieškinį teisme ginčijo tik atsiliepime nurodomais abstrakčiais argumentais,bei ginčydamas neteikė savo projekto dėl atidalijimo varianto ir toks atsakovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas(CPK 93 str.4d.),kadangi buvo reali galimybė šalių ginčą išspręsti nesikreipiant į teismą arba išspręsti taikos sutartimi teismo posėdyje. Pateiktu mokėjimo dokumentu (b.l.3)patvirtinama,kad ieškovas D. Č.,vadovaudamasis LR CPK 80 str.1d.5p., paduodamas ieškinį sumokėjo 41 EUR žyminio mokesčio valstybei. 2016-04-22 ir 2016-06-07 advokato kvitais Nr.818713 ir 818718 (b.l.54-55) patvirtinama,kad ieškovas A.V. J. yra sumokėjęs 700 EUR advokato pagalbos išlaidų už ieškinio paruošimą ir atstovavimą. Atsižvelgus į tai,kad ieškinys pagal savo pobūdį buvo sudėtingas, atsakovas ginčijo šį ieškinį,bylos išnagrinėjimui buvo reikalinga rengti kelis teismo posėdžius, tai išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas paruošti ieškinį, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose rekomenduotinais apmokėjimo dydžiais.Kadangi ieškinys tenkintinas, tad vadovaujantis LR CPK 98 str. 1 d. iš atsakovo priteistina visos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos –sumokėtas žyminis mokestis ir turėtos advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1d.),kur atsižvelgus į bylos sudėtingumą bei atsakovo procesinį elgesį laikytina,kad atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos pilnai. Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovo ir jų turėtas kitas bylos nagrinėjimo išlaidas-200 EUR turėtų išlaidų plano parengimui,kur ši suma atitinka proporcingą nuosavybės atsakovo dalį šalių žemės sklype. 2015-11-03 D. Č. sutartimi su UAB“Dzūkijos miškas“ (b.l.31) patvirtinama,kad už plano dėl žemės sklypo,kadastrinis Nr.3801/1005:32, atidalijimą yra numatytas 434 EUR apmokėjimas,bei kad tik apmokėjus yra perduodamas planas užsakovui.Plano paruošimas yra būtinas elementas tiek atidalijant žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo,tiek nustatant naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui,kadangi įregistravus šį planą viešajam registre būtų išviešintos savininkų teisės naudotis tam tikra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalimi.Todėl šios ieškovo D. Č. patirtos išlaidos plano parengimui laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CK 4. 75 str., LR CPK 93str.1 ir 4d.,98 str., 259, 263-270 str.

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti ieškovų-D. Č. a.k(duomenys neskelbtini) ,A. V. J. a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. G. a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 47,02 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ,pagal kurią :

1.1. ieškovui D. Č. a. k. (duomenys neskelbtini) ,( plane nurodoma A. Č. a. k. (duomenys neskelbtini) ) priskirti naudojimui žemės sklypo dalį, plane Nr.1 pažymėtą indeksu 2 (12 6800 kv. m.), viso žemės sklypo ploto 12 6800 kv. m., šios dalies vertė 27 586,95 EUR.

1.2 ieškovui A. V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti naudojimui žemės sklypo dalį plane Nr.1 pažymėtą indeksu 1 (12 6800 kv. m.), viso žemės sklypo ploto 12 6800 kv. m., šios dalies vertė 27 586,95,

1.3 atsakovui V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priskirti naudojimui žemės sklypo dalį plane Nr.1 pažymėtą indeksu 3 (21 6600 kv. m.), viso žemės sklypo ploto 21 6600 kv. m., šios dalies vertė 47 124,1 EUR .

Priteisti iš atsakovo V. G. a.k(duomenys neskelbtini) ieškovų turėtas bylos nagrinėjimo išlaidas:

-D. Č. 41 EUR sumokėto žyminio mokesčio valstybei ir 200 EUR turėtų išlaidų už plano parengimą,iš viso 241(du šimtus keturiasdešimt vieną)Eur,

- A. V. J. 700 (septynis šimtus)EUR turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas