- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-29
- Bylos Nr.
- 2-807/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. (V. G. ) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui iki ieškinio padavimo, civilinėje byloje Nr. 2-1027-479/2007,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo - uždrausti akcininkui V. G. parduoti ar kitaip perleisti 50 proc. UAB „Neapolis“ akcijų, jas įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų suteikiamas teises iki teismo sprendimo.
Prašyme nurodė, kad 2007 m. birželio 27 d. UAB „Neapolis“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo sutarta dėl akcijų pardavimo susitarimo įvykdymo. Akcininkas V. G. iki šios dienos nėra įvykdęs 2007 m. balandžio 5 d. priimto UAB „Neapolis“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl nuostolių atlyginimo, taip pat nėra pateikęs informacijos dėl nuosavų lėšų, skirtų verslo centro statybai finansuoti, įmokėjimo ir nėra pasiūlęs šių klausimų sprendimo būdų. Neišsprendus šių klausimų, negali būti sudaromas sandoris dėl akcijų pirkimo pardavimo. Akcininkui vengiant sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, yra galimybė, kad jis šias akcijas gali parduoti pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 47 straipsnyje nustatytą pirmumo teisę. Ruošiamasi paduoti ieškinį dėl UAB „Neapolis“ akcininkų sudaryto susitarimo pripažinimo ir sutarties sąlygų nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovo R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki pateikiant ieškinį taikymo tenkino iš dalies ir nutarė areštuoti 5 000 UAB ,,Neapolis“ paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių V. G. , uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.
Teismas nutartyje nurodė, kad konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų ar ketinamų pareikšti reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus (numatomus pareikšti) ieškininius reikalavimus, vykdymą. Ieškovas nurodė, kad ruošiasi reikšti ieškinį dėl akcininkų sudaryto susitarimo pripažinimo ir sutarties sąlygų nustatymo, t.y. ginčo objektas, šiuo atveju, V. G. priklausančios UAB „Neapolis“ akcijos, todėl tikslinga jas areštuoti (CPK 144 str. 1 d. 3 p.), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Teismas netenkino prašymo dalies apriboti neturtines akcininko teises nurodęs, kad tai reikštų ginčo išsprendimą iš esmės, neproporcingai būtų apsunkintos atsakovo, kaip akcininko, teisės.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartį.
1. Dėl akcijų arešto buvo kreiptasi vien dėl to, kad būtų pakeistos ieškovo siūlytos akcijų pirkimo sąlygos, t.y. atsiskaitymo už akcijas tvarka. Dėl šios priežasties, R. G. priėmus pasiūlymą pirkti akcijas, negali būti pasirašyta sutartis.
Šalies argumentai
2. Areštas nereikalingas, kadangi apeliantas neketinantis perleisti akcijų ar jų suvaržyti. Apeliantas yra pateikęs ieškinį dėl pripažinimo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl 9 000 000 Lt priteisimo.
3. Pasiekus susitarimą, apeliantas negalės pasirašyti jokios sutarties tol, kol nebus panaikintas akcijų areštas. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, nebus kliūčių įvykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo R. G. atstovas prašo skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK 144 straipsnio pirmoji dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.).
Remiantis CK 1.102 straipsniu bei ABĮ 40 straipsnio pirmąja dalimi, akcijos - tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Pagal ABĮ 14 straipsnio pirmąją dalį šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais. Nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis ribojamos atitinkamos teisės, sąrašas yra reglamentuotas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Atsakovui priklausančių turtinių teisių, taigi ir akcijų suteikiamų turtinių teisių, areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę, numato CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 3 punktas.
Kaip matyti iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo (b. l. 2-4), ketinamas reikšti ieškinys yra dėl UAB „Neapolis“ akcininkų sudaryto susitarimo, kurio esmė - atsakovui V. G. priklausančių UAB „Neapolis“ akcijų pardavimas ieškovui R. G. , kaip turinčiam pirmumo teisę įsigyti minėtas akcijas, pripažinimo ir sutarties sąlygų nustatymo. Įvertinus būsimo ieškinio dalyką, laikinųjų apsaugos priemonių - 5 000 UAB ,,Neapolis“ akcijų arešto, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą - taikymas būtų pagrįstas ir tikslingas, nes yra pagrindas teigti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas teismo sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkintas tokio turinio ieškinio reikalavimas.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad, pasiekus susitarimą, jis negalės pasirašyti jokios sutarties tol, kol nebus panaikintas akcijų areštas.
Kaip patvirtinta byloje esantis R. G. prašymas (b.l. 20), ieškovas 2007 m. spalio 15 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant akcijų perleidimą akcininkui R. G. arba jo kontroliuojamai UAB „Pušų alėja“. Bylos duomenimis, šis prašymas nėra išspręstas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išsprendęs šio prašymo pagrįstumą, gali pakeisti skundžiama nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. leisti parduoti akcijas ieškovui R. G. .
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistą.