- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- 1-74-175/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- T. P., E. V., J. M.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas, Gintaras Černiauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui, kaltinamiesiems T. P., E. V., J. M., jų gynėjams advokatams Gintarui Černiauskui, Arnoldui Blaževičiui, nukentėjusiajam G. S., jo atstovui advokatui Gediminui Bukauskui teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dabartinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 3 d., 258 str. 2 d.
E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dabartinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamos vietos adresas (duomenys neskelbtini) , vidurinio išsilavinimo, dirbantis nuo 2015-07-13 IĮ „(duomenys neskelbtini)“, teistas 2013-02-01 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 str., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 3 d.
J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, deklaruojamos gyvenamos vietos adresas (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2012-04-12 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2012-05-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtoji bausmė subendrinta su 2012-04-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su E. V. ir J. M., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2015-02-08, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, susibūrė į bendrininkų grupę, skirtą daryti sunkų nusikaltimą – turto prievartavimą.
T. P., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. V. ir J. M., 2015-02-08 namo rūsio patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, atvirai savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai vertė nukentėjusįjį G. S. perduoti didelės vertės turtą – 1 000 000 eurų, o būtent:
ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2015-02-08, bendrininkų grupės nariams būnant name, adresu (duomenys neskelbtini)., jis –T. P. nurodė E. V. ir J. M., naudojant fizinę ir psichinę prievartą atvežti minėtu adresu, (duomenys neskelbtini) nukentėjusįjį G. S. iš pastarojo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). E. V. kartu su J. M., vykdydami T. P. nurodymus bei realizuodami bendrą nusikalstamą susitarimą, 2015-02-08 apie 12 val. automobiliu Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) atvyko prie nukentėjusiojo G. S. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) , susitiko su G. S. bei panaudodami apgaulę – nurodę nukentėjusiajam, kad jis – T. P. nori su pastaruoju pasikalbėti, pasiūlė G. S. vykti susitikti su juo – T. P., nenurodydami konkrečios jo buvimo vietos. G. S., pasitikėdamas iš matymo pažįstamais E. V. ir J. M., įsėdo į J. M. vairuojamą automobilį Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo važiuojant iš anksto bendrininkų grupės narių sutartos vietos link, esančios (duomenys neskelbtini) E. V., vykdydamas bendrą susitarimą, (duomenys neskelbtini), ties kelio ženklu „(duomenys neskelbtini) miestelio pabaiga“, panaudojo psichinę prievartą - nukreipė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pistoletą į G. S., nurodė pastarajam sėdėti ramiai bei klausyti jų – E. V. ir J. M. nurodymų iki G. S. E. V. ir J. M. atvežė iki namo, esančio (duomenys neskelbtini) kur laukė T. P., kuris nurodė G. S. eiti į šio namo rūsio patalpas.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis – T. P. namo rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini) necenzūriniais žodžiais šaukė ant G. S., grasino nužudyti ir pareikalavo sumokėti 1 000 000 eurų neva iš nusikaltimų darymo uždirbtų pinigų. G. S. atsakius, kad neturi tokios pinigų sumos ir nemokės, jis – T. P. nurodė E. V. ir J. M. surišti G. S. rankas plastikiniais tvirtinimo dirželiais (užtraukėjais). E. V. ir J. M., vykdydami jo – T. P. nurodymus, paėmę iš rūsio patalpoje buvusio maišo plastikinius tvirtinimo dirželius (užtraukėjus) bandė surišti G. S. rankų riešus, o šiam pasipriešinus, jis - T. P., rėkdamas necenzūriniais žodžiais, E. V. ir J. M. nurodė G. S. mušti. E. V., J. M. ir jis – T. P., siekdami įveikti G. S. pasipriešinimą, sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis G. S. į įvairias kūno vietas, kol šis prarado sąmonę bei uždėjo G. S. ant rankų plastikinius tvirtinimo dirželius (užtraukėjus), kad nukentėjusysis nesipriešintų. G. S. atgavus sąmonę, T. P. demontruodamas tyrimo nenustatytą automatinį ginklą, grasino G. S. nužudyti, reikalavo sumokėti 1 000 000 eurų, o E. V. ir J. M. medinėmis lazdomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Palaužus G. S. valią, jis – T. P., laikydamas bei filmuodamas ikiteisminio tyrimo nenustatyta vaizdo kamera nurodė pastarajam sakyti G. S. kompromituojančius realybės neatitinkančius faktus, kuriuos T. P. grasino paviešinti, jeigu G. S. atsisakys sumokėti reikalaujamą pinigų sumą. Tokiu būdu, jis – T. P., kartu su E. V. ir J. M., neteisėtai atimdami nukentėjusiajam laisvę, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, atvirai savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai reikalavo iš G. S. 1 000 000 eurų, o šiam, atsisakius vykdyti neteisėtus bendrininkų grupės narių reikalavimus perduoti pinigus, jis – T. P., E. V. ir J. M., bendrais veiksmais sudavė G. S. nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 17 smūgių rankomis, kojomis bei medinėmis lazdomis į galvą, rankas, kojas, nugarą, tuo padarydami G. S. poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutiniame voke, kairės ausies kaušelyje, dešiniame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos V-ame piršte, dešinėje plaštakoje, nugaros kairėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abiejose blauzdose, kraujosruvas dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, kraujosruvą apatinės lūpos raudonio kairėje pusėje, viršutinių 1, 2 dantų iš kairės, viršutinių 1, 2, 4, 5 dantų iš dešinės, apatinių 2, 4, 5 dantų iš dešinės, apatinių 2 ir 6 dantų iš kairės dalinius vainikų lūžius, dešinės plaštakos I delnikaulio lūžį, plėštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, taip pat dešinio šeivikaulio kūno lūžį, taip nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo G. S. sveikatą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką. numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 3 d.
E. V., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su T. P. ir J. M., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2015-02-08, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, susibūrė į bendrininkų grupę, skirtą daryti sunkų nusikaltimą – turto prievartavimą.
E. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. P. ir J. M., 2015-02-08 namo rūsio patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, atvirai savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai vertė nukentėjusįjį G. S. perduoti didelės vertės turtą – 1 000 000 eurų, o būtent:
ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2015-02-08, bendrininkų grupės nariams būnant name, adresu (duomenys neskelbtini) T. P. nurodė jam – E. V. ir J. M., naudojant fizinę ir psichinę prievartą atvežti minėtu adresu, (duomenys neskelbtini) nukentėjusįjį G. S. iš pastarojo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Jis – E. V. kartu su J. M., vykdydami T. P. nurodymus bei realizuodami bendrą nusikalstamą susitarimą, 2015-02-08 apie 12 val. automobiliu Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) atvyko prie nukentėjusiojo G. S. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su G. S. bei panaudodami apgaulę – nurodę nukentėjusiajam, kad T. P. nori su pastaruoju pasikalbėti, pasiūlė G. S. vykti susitikti su T. P., nenurodydami konkrečios jo buvimo vietos. G. S., pasitikėdamas iš matymo pažįstamais juo – E. V. ir J. M., įsėdo į J. M. vairuojamą automobilį Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo važiuojant iš anksto bendrininkų grupės narių sutartos vietos link, esančios (duomenys neskelbtini) jis – E. V., vykdydamas bendrą susitarimą, (duomenys neskelbtini)., ties kelio ženklu „(duomenys neskelbtini) miestelio pabaiga“, panaudojo psichinę prievartą – nukreipė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pistoletą į G. S., nurodė pastarajam sėdėti ramiai bei klausyti jo – E. V. ir J. M. nurodymų iki G. S. jis – E. V. ir J. M. atvežė iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur laukė T. P., kuris nurodė G. S. eiti į šio namo rūsio patalpas.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. P. namo rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini) necenzūriniais žodžiais šaukė ant G. S., grasino nužudyti ir pareikalavo sumokėti 1 000 000 eurų neva iš nusikaltimų darymo uždirbtų pinigų. G. S. atsakius, kad neturi tokios pinigų sumos ir nemokės, T. P. nurodė jam – E. V. ir J. M. surišti G. S. rankas plastikiniais tvirtinimo dirželiais (užtraukėjais). Jis – E. V. ir J. M., vykdydami T. P. nurodymus, paėmę iš rūsio patalpoje buvusio maišo plastikinius tvirtinimo dirželius (užtraukėjus) bandė surišti G. S. rankų riešus, o šiam pasipriešinus, T. P., rėkdamas necenzūriniais žodžiais, jam – E. V. ir J. M. nurodė G. S. mušti. Jis – E. V., J. M. ir T. P., siekdami įveikti G. S. pasipriešinimą, sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis G. S. į įvairias kūno vietas, kol šis prarado sąmonę bei uždėjo G. S. ant rankų plastikinius tvirtinimo dirželius (užtraukėjus), kad nukentėjusysis nesipriešintų. G. S. atgavus sąmonę, T. P. demonstruodamas tyrimo nenustatytą automatinį ginklą, grasino G. S. nužudyti, reikalavo sumokėti 1 000 000 eurų, o jis – E. V. ir J. M. medinėmis lazdomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Palaužus G. S. valią, T. P., laikydamas bei filmuodamas ikiteisminio tyrimo nenustatyta vaizdo kamera nurodė pastarajam sakyti G. S. kompromituojančius realybės neatitinkančius faktus, kuriuos T. P. grasino paviešinti, jeigu G. S. atsisakys sumokėti reikalaujamą pinigų sumą. Tokiu būdu, jis – E. V., kartu su T. P. ir J. M., neteisėtai atimdami nukentėjusiajam laisvę, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, atvirai savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai reikalavo iš G. S. 1 000 000 eurų, o šiam, atsisakius vykdyti neteisėtus bendrininkų grupės narių reikalavimus perduoti pinigus, jis – E. V., T. P. ir J. M., bendrais veiksmais sudavė G. S. nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 17 smūgių rankomis, kojomis bei medinėmis lazdomis į galvą, rankas, kojas, nugarą, tuo padarydami G. S. poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutiniame voke, kairės ausies kaušelyje, dešiniame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos V-ame piršte, dešinėje plaštakoje, nugaros kairėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abiejose blauzdose, kraujosruvas dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, kraujosruvą apatinės lūpos raudonio kairėje pusėje, viršutinių 1, 2 dantų iš kairės, viršutinių 1, 2, 4, 5 dantų iš dešinės, apatinių 2, 4, 5 dantų iš dešinės, apatinių 2 ir 6 dantų iš kairės dalinius vainikų lūžius, dešinės plaštakos I delnikaulio lūžį, plėštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, taip pat dešinio šeivikaulio kūno lūžį, taip nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo G. S. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką. numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 3 d.
J. M., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su T. P. ir E. V., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2015-02-08, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, susibūrė į bendrininkų grupę, skirtą daryti sunkų nusikaltimą – turto prievartavimą.
J. M., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. P. ir E. V., 2015-02-08 namo rūsio patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, atvirai savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai vertė nukentėjusįjį G. S. perduoti didelės vertės turtą – 1 000 000 eurų, o būtent:
ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2015-02-08, bendrininkų grupės nariams būnant name, adresu (duomenys neskelbtini) T. P. nurodė jam – J. M. ir E. V., naudojant fizinę ir psichinę prievartą atvežti minėtu adresu, (duomenys neskelbtini) nukentėjusįjį G. S. iš pastarojo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Jis – J. M. kartu su E. V., vykdydami T. P. nurodymus bei realizuodami bendrą nusikalstamą susitarimą, 2015-02-08 apie 12 val. automobiliu Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) atvyko prie nukentėjusiojo G. S. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su G. S. bei panaudodami apgaulę – nurodę nukentėjusiajam, kad T. P. nori su pastaruoju pasikalbėti, pasiūlė G. S. vykti susitikti su T. P., nenurodydami konkrečios jo buvimo vietos. G. S., pasitikėdamas iš matymo pažįstamais juo – J. M. ir E. V., įsėdo į jo – J. M. vairuojamą automobilį Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo važiuojant iš anksto bendrininkų grupės narių sutartos vietos link, esančios (duomenys neskelbtini) E. V., vykdydamas bendrą susitarimą, (duomenys neskelbtini) ties kelio ženklu „(duomenys neskelbtini) miestelio pabaiga“, panaudojo psichinę prievartą – nukreipė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pistoletą į G. S., nurodė pastarajam sėdėti ramiai bei klausyti jo – J. M. ir E. V. nurodymų iki G. S. jis – J. M. ir E. V. atvežė iki namo, esančio (duomenys neskelbtini) kur laukė T. P., kuris nurodė G. S. eiti į šio namo rūsio patalpas.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. P. namo rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini) necenzūriniais žodžiais šaukė ant G. S., grasino nužudyti ir pareikalavo sumokėti 1 000 000 eurų neva iš nusikaltimų darymo uždirbtų pinigų. G. S. atsakius, kad neturi tokios pinigų sumos ir nemokės, T. P. nurodė jam – J. M. ir E. V. surišti G. S. rankas plastikiniais tvirtinimo dirželiais (užtraukėjais). Jis – J. M. ir E. V., vykdydami T. P. nurodymus, paėmę iš rūsio patalpoje buvusio maišo plastikinius tvirtinimo dirželius (užtraukėjus) bandė surišti G. S. rankų riešus, o šiam pasipriešinus, T. P., rėkdamas necenzūriniais žodžiais, jam – J. M. ir E. V. nurodė G. S. mušti. Jis – J. M., E. V., ir T. P., siekdami įveikti G. S. pasipriešinimą, sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis G. S. į įvairias kūno vietas, kol šis prarado sąmonę bei uždėjo G. S. ant rankų plastikinius tvirtinimo dirželius (užtraukėjus), kad nukentėjusysis nesipriešintų. G. S. atgavus sąmonę, T. P. demonstruodamas tyrimo nenustatytą automatinį ginklą, grasino G. S. nužudyti, reikalavo sumokėti 1 000 000 eurų, o jis – J. M. ir E. V. medinėmis lazdomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Palaužus G. S. valią, T. P., laikydamas bei filmuodamas ikiteisminio tyrimo nenustatyta vaizdo kamera nurodė pastarajam sakyti G. S. kompromituojančius realybės neatitinkančius faktus, kuriuos T. P. grasino paviešinti, jeigu G. S. atsisakys sumokėti reikalaujamą pinigų sumą. Tokiu būdu, jis – J. M., kartu su T. P. ir E. V., neteisėtai atimdami nukentėjusiajam laisvę, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, atvirai savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai reikalavo iš G. S. 1 000 000 eurų, o šiam, atsisakius vykdyti neteisėtus bendrininkų grupės narių reikalavimus perduoti pinigus, jis – J. M., E. V., ir T. P., bendrais veiksmais sudavė G. S. nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 17 smūgių rankomis, kojomis bei medinėmis lazdomis į galvą, rankas, kojas, nugarą, tuo padarydami G. S. poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutiniame voke, kairės ausies kaušelyje, dešiniame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos V-ame piršte, dešinėje plaštakoje, nugaros kairėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abiejose blauzdose, kraujosruvas dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, kraujosruvą apatinės lūpos raudonio kairėje pusėje, viršutinių 1, 2 dantų iš kairės, viršutinių 1, 2, 4, 5 dantų iš dešinės, apatinių 2, 4, 5 dantų iš dešinės, apatinių 2 ir 6 dantų iš kairės dalinius vainikų lūžius, dešinės plaštakos I delnikaulio lūžį, plėštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, taip pat dešinio šeivikaulio kūno lūžį, taip nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo G. S. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 3 d.
Kaltinamasis T. P. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2015-02-06 jis susitiko senamiestyje su V. P.. Sėdėjo bare, gėrė alų. Atvažiavo E. V., J. M. ir pasiūlė nuvažiuoti į pirtį. Pakeliui sustojo (duomenys neskelbtini), užėjo į parduotuvę, kurioje nusipirko maisto, gėrimų. Sodo namelis su pirtimi yra važiuojant (duomenys neskelbtini) kryptimi. Pirtyje jis buvo pirmą kartą, anksčiau joje nebuvęs. Atvažiavus į sodybą, pasiruošė maisto, gėrė alkoholinius gėrimus, maudėsi pirtyje, vėliau nuėjo miegoti. Atsikėlus ryte pavalgė, E. V. su J. M. išvažiavo, o jis liko kartu su V. P.. E. V. su J. M. grįžo šeštadienio vakarą. E. jam pasakė, kad matė G. S. ir kad jis nori su juo susitikti. Jam paklausus ar jis girtas, jis atsakė, kad labai girtas, todėl jis pasakė, kad su juo girtu nesusišnekės. Šeštadienį toliau pramogavo, maudėsi, vartojo alkoholinius gėrimus. Sekmadienį E. V. su J. M. vėl išvažiavo. Jie grįžo vakare su G. S.. Į sodybą atėjo G. S., E. V. ir J. M.. Su G. pasisveikino, prisėdo prie biliardo stalo ir pradėjo kalbėti. Apie ką tiksliai kalbėjo jis nepamena, bet mano, jog aiškinosi dėl žmonų santykių, dėl ankščiau įvykusio incidento. Jiems bekalbant G. gal ant jo užpyko ir trenkė jam į veidą. Jis atsakė tuo pačiu ir tarp jų įvyko muštynės. G. mušė su ranka ir su koja. E. su J. juos išskyrė. Jam ir G. iš nosies bėgo kraujas. Daugiau su juo jis būti nenorėjo, todėl G. pasakė, kad jis išvažiuotų. G. išvažiuoti atsisakė. G. jam pasakė, kad pasiliks ir toliau gers, arba, kad jis nuvažiuotų ir pakviestų jo draugą, kad jis atvažiuotų jo pasiimti. Kadangi G. S. neturėjo mobilaus telefono, jis nurodė draugo adresą. Jis nuvyko G. S. nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini). Atvykęs paskambino į duris, jas atidarė žmogus, kuriam jis pasakė, kad G. S. nori, kad jį pasiimtų. Jie važiavo atskirais automobiliais. Jis važiavo pirmas, o tas žmogus važiavo iš paskos. Neprivažiavus sodybos jis sustojo ir paprašė, kad žmogus sustotų ir palauktų, kadangi ten buvo siauras kelias. Privažiavęs prie sodybos paėmė G. ir atvežė jį prie mašinoje laukiančio vyro. G. įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Iš G. S. nereikalavo milijono eurų ir negrasino jį užmušti. Vaizdo įrašas su grasinimais daromas nebuvo. Mano, kad G. S. jį apkalba. Su civiliniu ieškiniu dėl G. S. sužalojimo sutinka, su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka.
Epizodas dėl teleskopinių lazdų.
Kaltinamasis T. P. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad pas jį namuose teleskopinės lazdos yra seniai, iš kur jos atsirado jis nežino. Jas matė ir ankščiau, tačiau jų niekada nesinešiojo ir nenaudojo.
Kaltinamasis E. V. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2015-02-06 jis, T. P., J. M. ir V. P. susitiko senamiestyje ir nuvažiavo į pirtį, kuri yra jo draugo draugės. Važiuojant link pirties, pakeliui sustojo parduotuvėje, kur nusipirko maisto, alkoholinių gėrimų. Važiavo su J. tėčio automobiliu. Šeštadienį atsikėlę, nuvažiavo iki namų, nes norėjo pasiimti treningus ir susitikti su drauge. Važiuojant pro (duomenys neskelbtini), pro G. S. namus, jis paprašė Justo stabtelti, nes norėjo užeiti pas G. S. į namus, paklausti kaip jis gyvena. Jis G. S. pažinojo, su juo buvo bendravęs. Užvažiavo pas jį, tačiau jo nebuvo namuose. Anksčiau buvo su juo susitikęs ir G. S. prašė pas jį užvažiuoti, nes jis norėjo susitikti su T. P.. Pas G. S. nuvažiavo sekmadienį. Jis tuo metu parke vedžiojo šunį. Nuvedęs šunį į namus, atėjo iki jų ir jie nuvyko į sodybą. T. P. ir G. S. susitikę pasisveikino, neatrodė, kad jie susipykę. Pradžioje jie kalbėjo gražiai, po to įsiplieskė konfliktas, vėliau jie susimušė. Tada jis su J. M. juos išskyrė. G. S. jokių grasinimų nebuvo, pinigų niekas nereikalavo. Jokių ginklų nebuvo taip pat. Po muštynių jie dar koliojosi tarpusavyje, po to aprimo. T. G. S. pasiūlė jį parvežti namo, tačiau jis nenorėjo su jais važiuoti. T. susitarė su G., kad jį pasiims koks nors draugas. Tada jis kartu su T. P. vyko nukentėjusiojo nurodytu adresu ieškoti jo draugo. Atvykus iki (duomenys neskelbtini) T. išlipo ir nuėjo link namo. Vėliau važiavo atgal į sodybą, o paskui juos važiavo G. pažįstamas. G. S. draugas palaukė neprivažiavus sodybos, o jie G. S. iki jo atvežė. G. S. pats išlipo iš mašinos. Kai vyko į sodybą G. S. niekas negrasino, G. S. nemušė, rankų užtraukėjų nenaudojo. Mano, kad nukentėjusysis jį apkalba. Su pareikštais civiliniais ieškiniais jis nesutinka.
Kaltinamasis J. M. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2015-02-06 jis kartu su E. važinėjo po miestą. Nuvažiavus į kavinę senamiestyje, sutiko T. ir V. Jiems pasiūlė nuvažiuoti į pirtį. Pastariesiems sutikus, jie susėdo į jo tėčio automobilį bei važiavo į sodybą link (duomenys neskelbtini) miestelio. Pakeliui sustojo parduotuvėje, nusipirko maisto ir alkoholio. Nuvažiavę į sodybą, užkūrė pirtį, pasiruošė maisto, maudėsi, vartojo alkoholinius gėrimus. Pabudę šeštadienį su E. V. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes jam reikėjo pasiimti drabužių bei norėjo susitikti su drauge. Važiuodami (duomenys neskelbtini) sugalvojo prasukti pro G. S. namus, nes išsikalbėjo, kad G. prašo, kad jie jį sekmadienį paimtų, nes jis susipykęs su žmona ir nori susitikti pakalbėti su T. G. neradę namuose, grįžo į sodybą. Sekmadienį vėl važiavo iki G. S.. Atvažiavus pas jį, jis parke vedžiojo šunį. G. S. nuvedė šunį į namus, atsisėdo į jų automobilį ir jie išvažiavo. G. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės. Automobilį vairavo jis, o E. sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Grįžus į sodybą, G. užėjo į vidų, pasisveikino su T. T. su G. S. išgėrė alkoholio, o jis išėjo į lauką parūkyti. Vėliau nuėjo į antrą aukštą ir išgirdo, kad kažkas pirmame aukšte vyksta. Nusileidęs į pirmą aukštą, jis pamatė, kad T. su G. grumiasi, stumdosi, mušasi. Jis juos išskyrė. Matė, kad T. bėgo kraujas iš nosies. T. liepė važiuoti G. namo, tačiau G. su jais važiuoti nenorėjo ir liepė pakviesti jo draugą. T. su E. nuvažiavo į K., tačiau kur tiksliai, jis nežino. Po kiek laiko jie grįžo, G. įsėdo į automobilį ir jie jį visi nuvežė link laukiančio G. S. draugo. Jis pats išlipo iš jų automobilio, įsėdo į džipą ir išvažiavo namo. Vykstant į sodo namelį niekas ginklo nebuvo išsitraukęs. Nurodymo surišti G. S. iš P. negavo, nukentėjusiojo nemušė. Kalbos apie pinigus nebuvo. Su civiliniais ieškiniais nesutinka.
Nukentėjusysis G. S. paaiškino, kad 2015-02-08 apie 12 val. prie jo namų, adresu (duomenys neskelbtini) vaikščiojant jam su šuniuku mokyklos parke jis sutiko E. V. ir J. M.. E. jam pasakė, kad T. yra išgėręs ir nori su juo susitikti. Pavedžiojęs šunį ir nuvedęs jį namo, įvarė automobilį į garažą ir nuėjo iki jų. Jie jo laukė ne prie jo namų, o (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis įsėdo į jų automobilį Opel, kuris buvo žalios spalvos ir visi išvyko. Važiavo link (duomenys neskelbtini), vėliau per (duomenys neskelbtini), po to išvažiavo į ,,(duomenys neskelbtini)“ kelią link (duomenys neskelbtini). Pravažiavus (duomenys neskelbtini) posuko į dešinę link (duomenys neskelbtini). Tame kelyje jis E. paklausė, kur jie važiuoja, o jis tuo metu išsitraukė pistoletą, kurį nukreipė į jį bei liepė jam tylėti, nes neva jis bus „užverstas“. Vienu metu jis bandė atidaryti automobilio galines dureles kad iššokti, tačiau jos neatsidarė. Mano, jog kažkas joms buvo padaryta, kad neatsidarytų. Nuo (duomenys neskelbtini) pavažiavus apie valandą, neprivažiavus (duomenys neskelbtini), ties ženklu ,,(duomenys neskelbtini) miestelis“ pasuko į miestelį, pravažiavo (duomenys neskelbtini), geležinkelio pervažą ir važiavo nuo (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties link sodų apie 5-7 kilometrus. Sodų bendrijoje pravažiavus visus sklypus, šalia miško atvyko į paskutinį namą. Už namo nebuvo daugiau namų, tik kaimynas priešais. Pirtis buvo namo rūsyje. Viduje buvo medinis stalas, iš šonų suolai, o gale pilkos spalvos minkštas odinis kampas. Jam įėjus į namo vidų bei atsisėdus, T. pradėjo šaukti: ,,tu pydere papuolei, iš čia nebegrįši“, šaukė visokiais necenzūriniais žodžiais bei buvo išsitraukęs peilį. T. buvo visiškai neblaivus. Tada T. E. ir J. liepė jam ant rankų uždėti plastmasinius užtraukėjus. Užtraukėjai buvo maišelyje ant stalo. Kadangi jis užtraukėjų uždėti neleido, prasidėjo smūgių kruša. E. su J. daužė, spardė, po to ir T. prisijungė. Jis nukrito ant grindų, buvo praradęs sąmonę. Kai atsigavo, ant rankų riešų jau buvo užveržti užtraukėjai, bėgo kraujas iš nosies. T. E. ir J. pasikvietė į šalia esančią patalpą kairėje pusėje, iš kur jie pasiėmė medinius pagalius ir T. pasakė: ,,užmuškit šitą pyderą“. Jie pradėjo tais pagaliais jį daužyti, o T. pasiėmė automatinį ginklą ir sakė: ,,užversiu, nušausiu“, ginklą padėdamas akivaizdžiai ant stalo. Egzekucija vyko gan ilgai, kol jis viską prižadėjo daryti ko jie reikalavo. T. pradžioje sakė: ,,duosi milijoną pydere. Tu čia nesivaipysi. Kondrabandistas tu. Iš kontrabandos viską užgyvenai. Atimsim iš tavęs. Niekam nepasiskųsi“. Tada T. J. padavė filmavimo kamerą ,,SONY“. Į kamerą jam liepė sakyti, kad jis viską uždirbo iš kontrabandos. Jie viską filmavo, o jis viską kartojo į kamerą, kad tik paliktų gyvą. T. suprato, kad milijono eurų niekas jam neduos ir nesurinks, tada jis liepė jam surinkti 100 000 eurų. Jis jam pasakė, kad taip greitai tokios sumos pinigų negaus, kad gauti tokią pinigų sumą jam reikia mėnesio laiko. T. P. jam pasakė, kad nebandytų kreiptis į teisėsaugos organus. Kai jis pažadėjo, kad bus pinigai, T. jo paklausė kas už jį gali garantuoti, kas jį gali pasiimti. Jis jam pasakė, kad jo atvažiuoti pasiimti gali jo šeimos draugas G. V.. Kadangi jis V. telefono mintinai neprisiminė, T. su E. išvažiavo ieškoti V., kadangi jis jiems nepasakė V. telefono numerio. V. ir V. liko jį saugoti. V. vis valė kraują nuo žemės ir jam ant kojos dėjo ledus, nes koja ir ranka buvo ištinusios. V. uždėjo ledus ant kojos ir apvyniojo rankšluosčiu, dėjo ledus ir ant rankos. Jis tualetiniu popieriumi valėsi kraują ir popierių metė ant žemės, o V. tuos popierius rinko ir metė į pečių. Kai T. ir E. grįžo, jie dar kurį laiką jį mušė. Praėjus valandai po jų grįžimo, jam jie liepė stoti ir eiti, tačiau jis nepaėjo. Tada E. paėmė jį už vienos rankos, o už kitos J. ir išvedė jį į automobilį. Jį nuvedė į žalios spalvos Opel automobilį. J. sėdo už vairo, E. dešinėje, o jis su T. automobilio gale. Mišku pavažiavus apie 15-20 minučių, atsidūrė miško aikštelėje, buvo tamsu, tik šiek tiek sklido šviesa nuo sniego. Jis pamatė, kad atvažiavęs V. su geltonos spalvos Toyota džipu. V. atidarė duris ir jam padėjo už parankės nueiti iki jo automobilio. V. jam liepė važiuoti į klinikas, tačiau jis nesutiko ir paprašė jo parvežti namo. Kai jį pamatė žmona, tuoj griebė telefoną skambinti policijai, tačiau jis jai neleido. Tada ji iškvietė greitąją pagalbą. Jis buvo nuvežtas į klinikas. Klinikose jam švietė galvą, apžiūrinėjo visus lūžius. Ligoninėje sakė, kad kvies policiją, tačiau jis liepė jiems nekviesti. Gydytojams pasakė, kad nukrito namuose nuo kopėčių valydamas langus. Anksčiau su T. P. yra bendravęs šeimomis, buvo draugai. Byloje reiškia 10 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Liudytoja N. S. paaiškino, kad 2015-02-08 12 val. jos vyras G. S. buvo išėjęs pavedžioti šunį. Grįžęs pasakė, kad parke sutiko E. su J. ir jie jam pasakė, kad T. P. nori su juo su pasišnekėti, todėl jis važiuoja pas T. P.. T. P. ji pažįsta, kiek ankščiau yra bendravę šeimomis, kartu važiavę į kelionę. V. ir M. pažįsta iš matymo. G. S. namo grįžo apie 18.00-18.30 val. Jį parvežė šeimos draugas G. V., padėjo jam įeiti į namus. Kai G. S. grįžo namo, jis buvo labai žiauriai sumuštas. Buvo kruvinos kojos, rankos, rūbai, sunkiai ėjo, sunkiai valdė ranką, veidas buvo su kraujosruvom, lūpos praskeltos. Pamačius tokį vaizdą, ji paklausė kas jam nutiko. G. S. jai papasakojo, kad kai važiavo su E. ir J., tai jau automobilyje E. buvo į jį nukreipęs ginklą, jis niekaip negalėjo iššokti iš automobilio, nes automobilio durelės neatsidarė. Jį nuvežė į kažkokio namo rūsį. Ten jo laukė girtas P. T. P. grasindamas ginklu, jį mušė lazdom, kojom, buvo kelis kartus praradęs sąmonę, buvo žiauriai kankintas, surištas, jam liepė kalbėti į kamerą, kad jis pinigus yra užsidirbęs iš kontrabandos. Pagrindinis mušimo motyvas buvo pinigų reikalavimas, reikalavo milijono eurų. Prieš savaitę iki pagrobimo buvo atvažiavęs E. į namus, jis klausė kur yra G. Minėjo, kad T. su juo nori susitikti. Taip pat jis buvo atvažiavęs ir iš vakaro iki įvykio, tačiau jų namuose nebuvo. Tai pamatė jie peržiūrėję vaizdo kameras. Vaizdo įrašymo sistema, kuri yra jų namuose, naudotis ji moka. Moka įrašyti, peržiūrėti ankstesnius įrašus. 2015-02-11 ir 2015-02-12 įrašus įrašė į USB laikmeną. Įrašus perdavė vyrui, kai jis grįžo iš ligoninės, o jis perdavė tyrėjams.
Liudytoja N. P. paaiškino, kad kaltinamasis T. P. yra jos sūnus. Jos namuose kratos metu buvo rastos dvi teleskopinės lazdos. Iš kur atsirado lazdos jos namuose, ji nežino. T. jai dėl tų lazdų nieko neaiškino. N. ir G. S. ji pažįsta. Ar T. ir G. turėjo verslo reikalų, ji nežino.
Liudytojas G. V. paaiškino, kad 2015-02-08 pas jį į namus atvyko nepažįstamas jaunuolis ir pasakė, kad G. nori, kad jis atvažiuotų. Jis paklausė, kur jis yra ir ar jis geria. Jaunuolis pasakė, kad G. negirtas. Jis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Jaunuolis jam liepė važiuoti paskui jį. Važiavo link (duomenys neskelbtini), po to važiavo link J. miestelio. Kiek vėliau nusuko nuo pagrindinio kelio. Buvo tamsu, todėl tiksliai kelio jis nepamena. Atvykę į vietą, jį paliko miške ir liepė laukti. Laukė apie valandą. Po to privažiavo ta pati mašina, joje buvo tas pats jaunuolis. Atsidarė durelės, jis pamatė G. Matė, kad jis neišlipa, todėl jis priėjo ir padėjo jam atsistoti. Važiuojant namo, jis G. S. klausė, kas jam atsitiko, tačiau jis jam nieko nepasakojo. Tik vėliau užsiminė, kad jį sumušė T. P., kad tarp jų kilo konfliktas.
Liudytojas A. V. paaiškino, kad 2015-02-08 jam paskambino G. S. ir pasakė, kad susižeidė, kad reikia jam pagalbos. G. S. jam skambino telefonu iš skubios pagalbos skyriaus, o jis paprašė budėjusių kolegų, kad jį atidžiai apžiūrėtų. Tą dieną jis paties G. S. nematė, nes nedirbo. Jam neteko jo operuoti, jį operavo daktaras V. K.. Kaip G. S. pateko į ligoninę, jis nesidomėjo. Vėliau G. prasitarė, kad traumos aplinkybės nebuvo tokios paprastos, kad jis kažkur buvo uždarytas ir kad jį sumušė. Ar tuo metu G. S. buvo blaivus, jis nežino, nes jo nematė, o tą dieną bendravo su juo tik telefonu.
Liudytojas V. K. paaiškino, kad tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, kadangi darbo metu būna daug pacientų. Galėjo būti, kad nukentėjusysis deklaravo, kad jis nukrito nuo kopėčių, taip buvo įrašyta į ligos istoriją. Jis jo neoperavo, nes jei pacientai nėra patyrę tokių sužalojimų, kuriems būtų reikalinga skubi operacinė pagalba, jie skubiai neoperuojami. Jis nukentėjusįjį matė priėmimo skyriuje. Ar jis buvo blaivus, pasakyti negali, nes neatsimena.
Liudytojas V. P. paaiškino, kad 2015-02-06 su T. P. susitiko (duomenys neskelbtini) senamiestyje viename iš barų. Vėliau atvažiavo E. su J. ir juos pakvietė į pirtį. Pirtis buvo už (duomenys neskelbtini), važiuojant link (duomenys neskelbtini). Tą dieną, penktadienį, jie į pirtį nuvyko keturiese. Vyko automobiliu Opel Astra žalios spalvos, jį vairavo J. M.. Tą vakarą apie S. nebuvo kalbos. Šeštadienį vakare kai J. su E. važiavo į (duomenys neskelbtini), jie kalbėjo, kad S. kažkur (duomenys neskelbtini) geria ir jis nori pakalbėti su T. P.. Kai jie išvyko į (duomenys neskelbtini), jis su P. liko pirtyje. M. su V. iš (duomenys neskelbtini) grįžo šeštadienį. Šeštadienį toliau visi linksminosi. Sekmadienį jis su T. P. liko pirtyje, o (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apie pietus jie grįžo atgal kartu su S. Atvykę nuėjo į biliardinės salę. P. su S. ginčijosi pakeltais balsais. Tuo metu jis krovė malkas į pečių ir į ginčą nesikišo. Dėl ko jie tiksliai ginčijosi, jis pasakyti negali. S. rankos su užtraukėjais nebuvo suveržtos. Jie tik ginčijosi, vėliau apsistumdė, o E. juos išskyrė. Ar buvo minimos piniginės sumos, jis nurodyti negali, nes toje patalpoje kur vyko ginčas jis mažai buvo. Filmavimo kameros sodyboje nebuvo, o ar kas nors filmavo jų ginčą, jis nematė.
Liudytojas T. S. paaiškino, kad sodyba, kurioje laiką leido kaltinamieji yra jo draugės B. Raktus nuo sodybos jis padavė E. Pats sodyboje nebuvo. Raktus jam grąžino po keturių dienų.
Liudytoja K. B. paaiškino, kad savo draugui T. S. padavė sodybos raktus, kad jis galėtų su draugais joje pabūti. Sodyba priklauso jos tėvams. Kad ji padavė raktus savo draugui, jos tėvai nežinojo. Ar jos draugas buvo nuvykęs tada į sodybą, ji nežino.
Liudytojas D. B. paaiškino, kad nežinojo kas 2015-02-08 buvo jo pirtyje. Sužinojo tik vėliau, kai pareigūnai darė kratą. Jam kriminalistai paaiškino, kad pirtyje įvykdytas nusikaltimas. Vėliau dukra jam paaiškino, kad davė raktus savo draugui. Sodyboje nėra matęs nei kameros, nei lazdų, nei ginklų.
Liudytojas A. M. paaiškino, kad J. M. yra jo sūnus. Sūnus gyvena kartu su juo. Jis naudojasi automobiliu Opel, žalios spalvos. Būdavo, kad sūnus išvyksta kelioms dienoms su automobiliu. Ar tą dieną buvo išvykęs, jis nepamena. Automobilis buvo tvarkingas, durelės darinėjosi gerai. Cheminis valymas automobilio salono nebuvo darytas.
Specialistas O. D. paaiškino, kad savo išvadą tvirtina pilnai. Išvada buvo atlikta apžiūrint nukentėjusįjį bei buvo pareikalauti medicininiai dokumentai. Konstatuoti kūno sužalojimai nėra būdingi nei savęs žalojimui, nei kritimui. Kad sužalojimas buvo padarytas 17 trauminių poveikių pasiekoje nustatė iš apžiūros ir medicininių dokumentų. Tokiais atvejais nukentėjusiojo žodžiais nesiremiama. Sužalojimai nebūdingi kritimui nuo stogo.
Liudytoja I. P. paaiškino, kad kaip teleskopinės lazdos atsirado pas juos namuose, ji nežino. Jos namuose buvo daug metų. N. S. pažįsta, su ja pažįstamos seniai, o G. pažįsta gal 10 metų. Jos su N. buvo labai geros draugės, kartu atostogaudavo Vėliau per jas pradėjo bendrauti ir jų vyrai, jie bendrauja apie 8 metus. Dažnai važiuodavo pas juos į svečius. G. S. yra įpratęs kaltinti visus žmones, jis yra konfliktiška asmenybė. Jis yra puolęs jos vyrą namuose su peiliu. Kai buvo šis įvykis, su vyru buvo išsiskyrusi, todėl tų aplinkybių ar jie buvo susipykę, nežino. Vyras jai apie šį įvykį pasakojo, kad jie apsipyko ir susimušė.
Liudytojas D. R. paaiškino, kad nukentėjusio pirmos apklausos metu jis nurodė, kad yra įrašai, kuriuose galimai yra užfiksuotas vienas iš kaltinamųjų. G. S. pasakė, kad juos gali pateikti. Tie žodžiai, kad S. gali pateikti įrašus yra užfiksuoti apklausos protokole. Jis jam nurodė tik tiek, kad jis pateiktų ką turi. Buvo pateikta USB laikmena, kiek konkrečiai jame buvo failų nepamena. Galėjo būti, kad buvo dviejų ar trijų dienų įrašai. Apžiūrinėdamas įrašus jis rinko, ieškojo duomenų, kurie galbūt turėtų reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Apžiūrėjus įrašus prie bylos buvo pridėta tai, kas tuose įrašuose mano buvę reikšminga. Kad nukentėjusysis ligoninėje nurodė, kad jis nukrito nuo kopėčių, jam šios aplinkybės yra žinomos. Šią aplinkybę nukentėjusysis nurodė ligoninėje todėl, kadangi jis bijojo, kad su juo bus susidorota. Kai asmuo atvyksta į ligoninę ir pasako, kad yra sumuštas, tai medikai pagal įstatymą turi pranešti teisėsaugai, o jie turėjo duomenų, kad teisėsaugoje yra asmenys, kurie gali informuoti įtariamuosius. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės buvo tikrinamos.
Liudytojas G. K. paaiškino, kad jis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Pas nukentėjusįjį buvo užsakymas pajungti įrašiklį. Jis pajungė įrašiklį, paleido, kad kameros rodytų per internetą. Kaip naudotis įrašikliu parodė S. Kokios talpos įrašiklio kietasis diskas buvo, jis nepamena. Įrašymas vyksta skaitmeniniu būdu. Įrašas tęsiasi visas 24 val. Yra du įrašymo būdai- tiesiogiai į USB ir per kompiuterį. Per kompiuterį įrašinėjant, įrašas eina intervalais, po valandą laiko. Jei tiesiogiai įrašinėti iš įrašiklio į USB, tai yra žirklės, valandos, nustatant pradžią, nustatant pabaigą, paspaudžiant žirkles, paspaudžiant užsaugoti (save) ir visas laikas įsirašo į USB.
Motyvuojamoji dalis
ĮRODYMŲ VERTINIMAS
Dėl kaltinamųjų T. P., E. V., J. M. padarytos
nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 181 str. 3 d.
Nors kaltinamieji dėl jiems pareikšto kaltinimo pagal LR BK 181 str. 3d. kaltais neprisipažino, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga:
asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad liudytojas G. S. atpažino asmenis - T. P., E. V. („E.“), J. M. („J.“), V. P. („V.“), apie kuriuos davė parodymus (t. 1., b. l. 19-22, 23-26, 27-30, 31-34).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas G. S. savo duotus parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu, G. S. parodė, kokiu keliu, t. y. kokiomis (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis buvo vežamas apklausoje įvardintų asmenų E. ir J. nuo savo gyvenamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iki kol buvo išvežtas iš (duomenys neskelbtini) miesto. Taip pat liudytojas parodė kokiu keliu, t. y. kokiomis gatvėmis ir keliais liudytojas G. S. buvo vežamas apklausoje įvardintų asmenų E. ir J. nuo išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) miesto iki sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur jam buvo grasinama nužudyti, reikalaujama pinigų, taip pat kur jis buvo mušamas apklausoje įvardintų asmenų: E., J., T. P., V. (t. 1., b. l. 35-41).
Daiktų pateikimo bei apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis G. S. pateikė kompaktinį diską, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad jame yra vaizdo įrašai, kurie daryti 2015-02-07 ir 2015-02-08 prie G. S. gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), esančiomis vaizdo kameromis. Viename iš vaizdo įrašų, matyti kaip asmuo - E. V. prieina prie namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir skambina prie vartų esančiu skambučiu. Vaizdo įrašo laikas 2015-02-07 14:28:29 (t. 1., b. l. 63, 64-67).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje konstatuota: 1. G. S. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies viršutiniame voke, kairės ausies kaušelyje, dešiniame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos V-ame piršte, dešinėje plaštakoje, nugaros kairėje, kairiame sėdmenyje, abiejose blauzdose, kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai viršutinėje lūpoje, kraujosruva apatinės lūpos raudonio kairėje, viršutinių 1, 2 dantų iš kairės, viršutinių 1, 2, 4, 5 dantų iš dešinės, apatinių 2, 4, 5 dantų iš dešinės, apatinių 2 ir 6 dantų iš kairės daliniai vainikų lūžiai, dešinės plaštakos I delnakaulio lūžis, plėštinės žaizdos dešinėje blauzdoje, dešinio šeivikaulio kūno lūžis, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-02-08). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl plaštakos I delnakaulio lūžio ir dešinio šeivikaulio kūno lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, nei 10 d. laikotarpiui. 2. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. 3. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės plaštakos I delnakaulio lūžio ir dešinio šeivikaulio kūno lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, nei 10 d. laikotarpiui. Atskirai poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies viršutiniame voke, kairės ausies kaušelyje, dešiniame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos V-ame piršte, nugaros kairėje, kairiame sėdmenyje, abiejose blauzdose, kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai viršutinėje lūpoje, kraujosruva apatinės lūpos raudonio kairėje, viršutinių 1, 2 dantų iš kairės, viršutinių 1, 2, 4, 5 dantų iš dešinės, apatinių 2, 4, 5 dantų iš dešinės, apatinių 2 ir 6 dantų iš kairės daliniai vainikų lūžiai, plėštinės žaizdos dešinėje blauzdoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. G. S. galėjo būti įvairiose pozose sužalojimų jam padarymo metu. G. S. ir užpuolikas (užpuolikai) galėjo būti įvairiose tarpusavio padėtyse. 5. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 17-kos trauminių poveikių pasekoje. 6. Sužalojimų vietose specifinių pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio įrankio (įrankių) formą, dydį, nėra. 7. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito (t. 1., b. l. 77-79).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytoja N. S. atpažino E. V. ir J. M. kaip asmenis vardais E. ir J., apie kuriuos davė parodymus (t. 2., b. l. 4-11).
Daiktų dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad liudytoja A. B. pateikė savo automobilį Opel Astra apžiūrėti, taip pat pateikė automobilio pirkimo pardavimo sutartį, kuria 2015-03-07 A. M. parduoda savo automobilį Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) A. B. (t. 2., b. l. 67-68).
Automobilio Opel Astra apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis, jos metu buvo paimtos nuoplovos iš įvairių automobilio salono vietų (t. 2., b. l. 69-71).
2015-03-12 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta krata adresu: (duomenys neskelbtini). Kratos metu paimtos cigarečių nuorūkos, nuoplovos su galimai kraujo pėdsakais iš įvairių vietų namo pirmame aukšte – pirties patalpose (t. 2., b. l. 140-142).
Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas G. V. automobilis Toyota FJ Cruiser. Apžiūros metu nuo įvairių vietų automobilio salone buvo nuimtos nuoplovos (t. 3., b. l. 55-58).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota: 1) ant pateiktų tirti cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 3, paimtų 2015-03-12 kratos metu (duomenys neskelbtini), rasta vieno vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su V. P. genotipu; 2) ant tamponų su nuoplovomis, tiriant pažymėtų Nr. 26, Nr. 28-30, Nr. 32-34, Nr. 37, Nr. 47 rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su G. S. genotipu; 3) ant tampono su nuoplova, tiriant pažymėto Nr. 46, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su T. P. genotipu; 4) ant tampono su nuoplova, tiriant pažymėto Nr. 27, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (tarp jų ir kraujo), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Vieno asmens biologinių pėdsakų genotipas sutampa su G. S. genotipu (t. 3., b. l. 87-94).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2015-03-12 kratos metu (duomenys neskelbtini) ir ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 18, su nuoplova, padaryta 2015-03-13 apžiūrint automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų vieno vyro biologinių pėdsakų genotipas (žiūrėti LPKTC 2015-06- 23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa su J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) genotipu (t. 3., b. l. 96-98).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota: 1) ant tirti pateiktų G. S. striukės, dešiniojo sportinio bato, rasta pavienių juodos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su T. P. sportinių kelnių su užrašu „ZILLI" trikotažo atitinkamais pluoštais; 2) ant tirti pateiktų G. S. striukės, kairiojo sportinio bato rasta pavienių mėlynos spalvos su violetiniu atspalviu medvilnės pluoštų, vienodų su E. V. sportinių kelnių su užrašu: „BOSS HUGO BOSS" trikotažo pluoštais; 3) ant G. S. sportinių kelnių rasta mėlynos spalvos dažų mikrodalelių, kurios yra vienodos su tirti pateiktų E. V. sportinių kelnių su užrašu „EA EMPORIO ARMANI" juostos dažais; 4) ant tirti pateiktų G. S. striukės, sportinių kelnių, sportinių batų, ant T. P. striukės, sportinių kelnių su užrašu „ZILLI", ant V. P. dvejų sportinių kelnių, ant sportinio bato „NIKE" rasta vienodų pašalinių dalelių - tokio paties gyvūno - šuns juodų akuotinių ir pūkinių plaukų (t. 3., b. l. 104-122).
2015-03-12 kratos protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta krata T. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu rastos ir paimtos dvi teleskopinės lazdos (t. 2., b. l. 151-183).
Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtos dvi teleskopinės lazdos, paimtos 2015-03-12 kratos T. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu. Apžiūrint šiuos objektus specialistas pateikė išvadą, jog tai yra D kategorijai priskiriami smogiamieji – triuškinamieji nešaunamieji ginklai (t. 3., b. l. 63-65).
Nors kaltinamieji neigia padarę jiems inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir, kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, bet taip pat ir byloje surinkta bei teisiamajame posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, tai yra objektyviaisiais bylos duomenimis. Pažymima ir tai, kad kaltinamieji suinteresuoti palankia bylos baigtimi ir yra laisvi nuo teisinės atsakomybės duodami bet kokius parodymus (2007-12-01 AT Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga).
Pagal BK 181 str. atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Už kvalifikuotą turto prievartavimą atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos, taip pat tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuota grupe.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimo sudėtis yra formali, todėl turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Realus turto užvaldymas nusikaltimo baigtumui reikšmės neturi. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir kaltinamasis tai suvokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, Nr. 2K-163/2012). Taigi, esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.
Subjektyvioji turto prievartavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją ir nori taip veikti.
Psichinė prievarta suprantama, kaip pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančio veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės (grasinimas).
BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtas didelės vertės kriterijų įgauna tuomet, kai jis viršija 250 G. B. medžiaga nustatyta, kad kaltinamieji panaudodami fizinį smurtą ir psichologinę prievartą, reikalavo iš nukentėjusiojo G. S. perduoti jiems didelės vertės turtą – 1000 000 Eurų, o vėliau šią sumą sumažino iki 100 000 Eurų.
Teismas pažymi, jog nukentėjusysis G. S. būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu aplinkybes dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų nurodė analogiškai, todėl teismas jo parodymus vertina kaip patikimus ir neprieštaraujančius teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms.
Teismas tiki nukentėjusiojo G. S. parodymais, nes nukentėjusysis eilę kartų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo parodymai esminėse detalėse sutampantys bei nuoseklūs. G. S. nurodė, kad 2015-02-08 prieš jo valią E. V. ir J. M., automobiliu buvo atgabentas į sodo namą, esantį už (duomenys neskelbtini) rajono, kur jo laukė T. P.. Name taip pat buvo V. P.. Ten jam rankų riešai buvo surišti plastikiniais užtraukėjais bei iš jo buvo reikalaujama 1 000 000 eurų, grasinama fiziniu bei psichiniu smurtu. Reikalaujant pinigų jo atžvilgiu visi kaltinamieji naudojo fizinį smurtą, buvo suduoti smūgiai rankomis, kojomis, lazdomis, ko pasekoje jam buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, vėliau užfiksuoti medicinos specialistų. Nukentėjusiajam sutikus sumokėti mažesnę sumą – 100 000 eurų, kaltinamieji jį paleido, nuvažiavę pakvietė G. S. šeimos draugą G. V., kuris jį parvežė namo. Nukentėjusiojo parodymai nėra nei menamojo, nei spėjamojo pobūdžio, todėl kaltinamųjų teisminio nagrinėjimo metu iškelta versija, kad nukentėjusysis G. S. juos apkalba, atmestina. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu kaltinamųjų atliktų neteisėtų veiksmų neišgalvojo ir melagingai apkalbėjo kaltinamuosius. Nukentėjusiojo G. S. parodymais teismas neabejoja, vadovaujasi bei vertina juos neatsietai nuo kitų ištirtų bei surinktų byloje įrodymų visumos.
Be nukentėjusiojo parodymų teismas vertina ir kitus netiesioginius įrodymus dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, t. y. liudytojų G. V., V. P., N. S. duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu.
Vertinant liudytojo V. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad nuo 2015-02-06 kartu su T. P., J. M. ir E. V. leido laiką sodyboje už (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Antrą dieną J. M. ir E. V. dienos metu išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o į pavakarę grįžę T. P. pasakė, kad sutiko G. S., jis geria ir nori su juo pakalbėti. Tačiau T. P. į tai atsakė, kad jis taip pat yra išgėręs ir kad su išgėrusiu G. S. nėra ką kalbėti. Sekančią dieną, sekmadienį, dienos metu J. M. ir E. V. vėl išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jiems T. P. pasakė, kad jei G. S. nori su juo pakalbėti, tai gali atvažiuoti į sodo namelį. Maždaug po dviejų trijų valandų jie grįžo kartu su G. S.. Po to, jis matė T. P., J. M., E. V. ir G. S. namo rūsyje, kur jie pakeltais balsais ginčijosi. Liudytojas nurodė, kad daugiausiai ginčijosi T. P. su G. S., kaip suprato dėl pinigų. V. P. girdėjo, kad G. S. turėjo duoti pinigų T. P., tačiau jis to nepadarė, nes kiti asmenys neatidavė jam pinigų. Taip pat liudytojas girdėjo, kaip G. S. siūlė T. P. paimti jo Audi automobilį. Vėliau rūsio patalpose jis matė, kad G. S. susistumdė, susigrūmė su E. V., G. S. nukrito ant sofos. V. P. nurodė, kad nuolat vaikščiojo į malkinę, nešė malkas, todėl kas vyko namo rūsyje visko nematė, tačiau matė ir girdėjo, kad G. S. toliau ginčijosi su T. P., E. V., girdėjo minimas pinigų sumas. Matė G. S. surištas rankas priekyje su plastikiniais užtraukėjais. Kas tai padarė jis nematė. Vėliau jis pamatė, kad G. S. sėdi ant sofos, iki kelių buvo pasikėlęs kelnių klešnę, iš kojos - blauzdos bėgo kraujas. Tuo metu V. P. girdėjo, kad G. S. kalbėjo apie kažkokį dar vieną draugą, kuris gali patvirtinti, kad jis sako teisybę. Jis pasakė, kad jie gali nuvažiuoti pas tą bendrą draugą, kuris gali garantuoti. Po to, T. P. su E. V. kažkur išvažiavo ir grįžo po kelių valandų. Jie su G. S. kalbėjosi, tačiau liudytojas tik išgirdo, kad susitarė susitikti su žmogumi kažkur pusiaukelėje. V. P. matė kaip G. S. pats atsistojo nuo sofos, tačiau šlubavo. Jo rankos jau nebuvo surištos, tačiau, kas nuėmė plastikinius užtraukėjus, jis nematė. E. V. padėjo G. S. nueiti į automobilį ir jie visi keturiese išvažiavo. Maždaug po valandos T. P., E. V. ir J. M. grįžo atgal į sodybą. Tą vakarą V. P. girdėjo, kad T. P. su E. V. ir J. M. dar kabėjo apie pinigus, tačiau konkrečiau nieko pasakyti negali.
Liudytojas V. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu iš dalies pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teisme jis nurodė, kad negirdėjo, jog ginčo metu tarp G. S. ir T. P., E. V. sodo namelyje buvo minimi pinigai, o tik sumos, taip pat negirdėjo, jog G. S. siūlė T. P. atiduoti savo Audi markės automobilį, o jau įvardija Passat markės automobilį, kurį savo parodymuose nurodo ir kaltinamasis T. P.. Teigia, jog nematė kraujo ant nukentėjusiojo kūno, o nurodo, kad buvo sumuštas T. P. ir kraujas bėgo jam.
Liudytojo V. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir duoti teisminio nagrinėjimo metu yra nenuoseklūs ir teismas jais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas, jo parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu vertina kaip palankius parodymus kaltinamiesiems, siekdamas sušvelninti jų atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojos N. S. parodymais nustatyta, kad įvykio dieną - 2015-02-08 vyras pavedžiojęs šunį grįžo ir pranešė, kad vyksta su kaltinamaisiais E. V. ir J. M. susitikti su T. P.. G. S. iš namų išvyko visiškai sveikas, tačiau tą pačią dieną apie 18 – 18.30 val., šeimos draugo G. V. buvo atvežtas visas kruvinas, stipriai sumuštu veidu, su atviromis žaizdomis rankose ir kojose. Iš vyro ji po to sužinojo, kad T. P. iš jo reikalavo pinigų, 1 000 000 eurų, jį mušė visi kaltinamieji. Iki įvykio keletą kartų, o paskutinį 2015-02-07, E. V. buvo atvažiavęs pas juos į namus ir ieškojo jos vyro.
Liudytojo G. V. parodymais nustatyta, kad 2015-02-08 į pavakarę, tarp 16 ir 18 val. pas jį į namus automobiliu atvyko jam nepažįstamas asmuo ir pasakė, kad G. S. paprašė, kad jis nuvažiuotų ir pasišnekėtų su juo. Jis vyko savo automobiliu paskui nepažįstamo asmens automobilį. Nuvykus už (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelio link, kažkurioje miško vietoje, jie sustojo ir jam buvo pasakyta palaukti. Po 15-20 min. atvyko tas pats automobilis, iš kurio išlipo kitas jam nepažįstamas asmuo, o pro kitas galines vairuotojo pusės dureles bandė išlipti G. S.. Jis sunkiai lipo iš automobilio. Tada G. V. padėjo jam išlipti. G. S. nebuvo girtas. G. S. jis parvežė namo, pakeliui pastarasis pasakė, kad buvo sumuštas kelių asmenų, įvardino T. P.. G. V. paaiškino, kad mušė taip pat ir su pagaliu.
Kaltinamieji teisminio bylos nagrinėjimo metu davė praktiškai vienodus parodymus. Vertinant jų parodymus, teismas pažymi, kad jie visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaltinamųjų aiškinimai, kad būnant pirtyje įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo G. S. ir T. P., kur jie susimušė bei apsistumdė, visiškai nelogiški ir nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam G. S. įvykio metu buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai įvairiose kūno vietose, pasireiškę tiek kraujosruvomis, tiek kaulų lūžiais, dantų daliniais vainikų lūžiais. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 17-kos trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Šie duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl jo atžvilgiu naudoto intensyvaus fizinio smurto įvykio metu.
Vertinant sužalojimo mastą padarytą nukentėjusiajam, sužalojimų lokalizaciją, kaltinamųjų paaiškinimus, darytina išvada, jog kaltinamųjų nurodyta įvykio versija visiškai nelogiška ir neatitinkanti įrodymų, esančių baudžiamojoje byloje visumos, todėl atmestina.
BPK 301 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems suteiktas anonimiškumo statusas parodymais, jei nėra kitų šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų. Taigi, minėta nuostata nereiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas: 1) vien nukentėjusiųjų, kuriems netaikytas anonimiškumas, ar 2) vien tik liudytojų, kuriems netaikytas anonimiškumas, parodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-489/2015). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam G. S. anonimiškumas nebuvo taikomas, todėl teismas vadovaujasi nukentėjusiojo G. S. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kuriuos patvirtina ir kiti įrodymai, esantys byloje.
Aplinkybė, jog nesurasti daiktai ir įrankiai, kuriais nukentėjusiajam buvo grasinta bei jis buvo sužalotas, t. y. plastikiniai tvirtinimo dirželiai ( užtraukėjai), medinės lazdos, vaizdo kamera, šaunamieji ginklai, neduoda pagrindo teigti, jog iš jo nebuvo reikalaujami pinigai bei sutrikdyta jo sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat nenustatė ir byloje nėra tokių duomenų, jog nukentėjusįjį bei kaltinamuosius siejo ankstesni tarpusavio turtiniai santykiai, t. y. finansiniai įsipareigojimai, skolos ar pan.
Taigi įvertinęs aukščiau išdėstytų duomenų visuma nustatytus faktus ir išvadas, palyginęs šiuos iš skirtingų šaltinių gautus duomenis tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų pozicija nepatvirtinta surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, todėl vadovaujantis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 4 d., atmetama. Teismas kaltinamųjų poziciją dėl inkriminuoto nusikaltimo vertina kaip gynybos būdą ir siekį bet kokiu būdu ir priemonėmis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų T. P., E. V., J. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 3d. pilnai įrodyta. Veika kvalifikuota teisingai.
Dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų padarymo veikiant organizuotoje grupėje
Kaltinamiesiems buvo inkriminuojama nusikalstamos veikos padarymo forma -organizuota grupė.
Baudžiamasis įstatymas nustato konkrečius organizuotos grupės požymius. BK 25 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant organizuotos grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų, sampratą, nurodoma, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Inkriminuojant organizuotą grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį. Tai vertinamasis požymis, kurį teismas nustato įvertinęs faktines bylos aplinkybes.
Teismas sprendžia, jog inkriminuoti kaltinamiesiems nusikalstamos veikos padarymo formą - organizuotą grupę nėra jokio pagrindo. Teismas nenustatė ir byloje tokių duomenų nėra, kad kaltinamieji iš anksto tarėsi daryti nusikalstamą veiką, pasiskirstė užduotimis ir vaidmenimis, rengė planą nusikalstamai veikai vykdyti. Todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje, o kaltinime nurodyta aplinkybė dėl veikimo organizuotoje grupėje šalinama.
Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinu bet kurios bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 str. 1 d.). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.
Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
Iš bylos medžiagos bei nukentėjusiojo G. S. parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad kaltinamieji T. P., E. V., J. M. aiškiai, nedviprasmiškai ir neteisėtai, naudodami aktyvų fizinį smurtą, t. y. suduodami smūgius rankomis bei kojomis, taip pat naudodami psichinę prievartą, kuri pasireiškė grasinimais užmušti ir pan. išsakė savo reikalavimus nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu dėl didelės vertės turto prievartavimo. Taigi, šiuo atveju teismas nustatė būtiną intelektualinio tyčinės kaltės momentą - kaltinamųjų suvokimą, kad jie dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Jų veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, sudarė sąlygas kito bendrininko veiksmams ir juos papildė. Tokie kaltinamųjų veiksmai iš esmės reiškė susitarimą bendrai prievartauti turtą ir šioje konkrečioje situacijoje susitarimas pasireiškė sutartinais veiksmais, t.y., veiksmais, rodančiais, kad visi kaltinamieji pritaria vieni kitų veiksmams, sutinka su jų neteisėtais veiksmais, taip išreikšdami savo tikrąją valią – prievartauti turtą. Jie suprato bendrininkų veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Visi kaltinamieji bendrininkai buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ir veikė tiesiogine tyčia.
numatytos LR BK 258 str. 2 d.
Taip pat T. P. buvo kaltinamas tuo, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-03-12 nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo du D kategorijai priskiriamus smogiamuosius – triuškinamuosius nešaunamuosius ginklus – teleskopines lazdas, kurias neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2015-03-12 atliktos kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d.
Teismas konstatuoja, jog baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą, neturint leidimo, nešaunamojo ginklo nešiojimą pagal LR BK 258 str. 2d., kyla tada, kai neabejotinai nustatoma ir įrodoma, kad šis ginklas yra įgyjamas ar nešiojamas neteisėtai, t. y. neturint leidimo.
Byloje neabejotinai nustatyta, jog dvi teleskopinės lazdos, rastos kaltinamojo T. P. gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra priskiriamos nešaunamiesiems, „D“ kategorijos šaltiesiems smogiamojo triuškinamojo pobūdžio ginklams. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 str. 9p., šios kategorijos nešaunamąjį ginklą gali (...) įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikus asmens dokumentus (...). Šie ginklai neregistruojami. Iš to daroma išvada, jog atskiras leidimas tokiam ginklui įsigyti nereikalingas.
LR BK 258 str. 2 d. dispozicija yra blanketinė – nukreipianti į LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, kurio 6 str. 4 d. numatyta, kad D kategorijai priskiriami šaltieji ginklai, kurie nepriskirti draudžiamiesiems ginklams, o 7 str. 3 d. 7 p. numato, kad civilinėje apyvartoje yra draudžiami nešaunamieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai, tai yra kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kt. Specialistas byloje konstatavo, kad tai yra teleskopinės lazdos, priskiriamos „D“ kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. Tai reiškia, kad jos nėra priskiriamos prie draudžiamų civilinėje apyvartoje ginklų ir tokioms lazdoms taikoma D kategorijos ginklų prekybos ir naudojimo tvarka, nurodyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 12 d. nurodyta, kad ginklo ir šaudmenų gabenimas yra ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio), o įstatymo 2 str. 13 d. nurodyta, jog ginklo ir šaudmenų nešiojimasis yra ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.
Neginčijamai nustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis T. P. neteisėtai įgijo ar nešiojo teleskopines lazdas. Teleskopinių lazdų suradimas jo gyvenamojoje vietoje negali būti vertinamas kaip jų turėjimas su savimi, turint galimybę jas panaudoti nedelsiant ir ši veika negali būti vertinama kaip nešaunamojo ginklo nešiojimas, todėl daroma išvada, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o LR BK 258 str. 2 d. dispozicijoje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už nešaunamojo ginklo laikymą. Apie analogiškas aplinkybes yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje Nr. 1A-161-135/2014.
Todėl teismas daro išvadą, jog T. P. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 258 str., 2 d., išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 3 str. 1 d., 1 p., 303 str. 5 d., 1p. ).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
LR BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusysis G. S. pareiškė 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis CK 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikštas 10 000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra įrodytas. Teismas pripažįsta, kad dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė psichinę prievartą dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, jo sveikata buvo sutrikdyta, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, todėl jam priteistina 10 000 eurų neturtinė žala, solidariai iš visų kaltinamųjų, nes ji padaryta neteisėtais kaltinamųjų veiksmais.
Taip pat iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajam G. S. priteistina 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).
Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa už G. S. gydymą pareiškė 525,14 Eurų civilinį ieškinį ( 1t., b. l. 90 ). Civilinis ieškinys įrodytas byloje esančia medžiaga, todėl turi būti priteistas iš kaltinamųjų, nes būtent dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų atsirado ši žala.
Bausmės skyrimas
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti ir atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.
Taigi, skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, kaltinamųjų asmenybę bei kitas aplinkybes.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.
Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti kaltinamiesiems BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti kaltinamiesiems švelnesnę bausmę, vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 3 dalimi.
Pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Taigi, įvertinus kaltinamųjų asmenybes, ir nors jų padaryta nusikalstama veika priklauso sunkių nusikaltimų kategorijai, baigta, tyčinė, kaltinamieji E. V. ir J. M. praeityje teisti, tačiau teistumas jiems išnykęs, kaltinamasis T. P. praeityje neteistas, kaltinamieji jauno amžiaus, jų nusikalstama veika labai sunkių pasekmių nesukėlė, po nusikalstamos veikos padarymo į teisėsaugos organų akiratį patekę nebuvo, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, ir paskirtosios bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant įpareigojimus. Teismo nuomone ir taikius bausmės vykdymo atidėjimą bausmės tikslai numatyti BK 41str. bus įgyvendinti.
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str.
Sutinkamai su LR BPK 106 str. 2d.. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos 503,73 Eur sumai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamiesiems E. V., J. M. pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų E. V., J. M..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas
nusprendė:
T. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 4 (ketveriems) metams laisvės atėmimo.
Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 4 ( ketveriems) metams vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.
Bausmės atlikimo atveju, skirti bausmę atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-03-12 iki 2015-09-11.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, T. P. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti su G. S. ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę - 10 000 Eur piniginį užstatą nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti užstato davėjai N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį T. P. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.
Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 3 ( trejiems) metams vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, E. V. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti su G. S. ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės atlikimo atveju, skirti bausmę atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-04-08 iki 2015-06-04.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.
Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 3 ( trejiems) metams vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, J. M. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti su G. S. ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės atlikimo atveju, skirti bausmę atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-04-08 iki 2015-06-04.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuteistiesiems skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš T. P., E. V., J. M. solidariai 10 000 Eur G. S. naudai neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš T. P., E. V., J. M. solidariai 1000 Eur G. S. naudai išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš T. P., E. V., J. M. solidariai 525,14 Eur (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai.
Priteisti iš E. V., J. M. po 251,86 Eur proceso išlaidų valstybei.
Daiktinius įrodymus - dvi teleskopines lazdas, paketą su G. S., V. P. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, tris cigarečių nuorūkas, 11 tamponų kotelių, 40 tamponų ir du žmogaus plaukus, paketą su E. V. ir J. M. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, cigarečių pakelį, paketą su mikrodalelėmis, saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistiesiems šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.