Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-542-324/2010

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-06-03
Bylos Nr.: 2A-542-324/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Ramūnas Mitkus
Ieškovas: O. V.
Atsakovas: I. K.
Trečiasis asmuo: D. D., L. V., Kauno rajono 4-ojo notarų biuro
Advokatai: Danguolė Kemežytė, Arvydas Verpečinskas

Civilinė byla Nr. 2A-542-324/2010;

pirmosios instancijos teismo teisėja Audronė Levinskienė;

procesinio sprendimo kategorija 121.21; 34.2; 34.3.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovei O. V., jos atstovui advokatui Arvydui Verpečinskui, atsakovei I. K., jos atstovei advokatei Danguolei Kemežytei, tretiesiems asmenims D. D., L. V., trečiojo asmens atstovei V. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės O. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-279-358/2009 pagal O. V. ieškinį atsakovei I. K., tretiesiems asmenims Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarei Jurgitai Valaitienei, valstybės įmonei Registrų centrui, D. D., L. V., K. V., atstovaujamam įstatyminės atstovės V. V., dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo, teisinės registracijos panaikinimo, palikimo priėmimo fakto nustatymo ir termino palikimui priimti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė panaikinti 2007 m. balandžio 20 d. I. K. vardu išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarės J. Valaitienės, dalį dėl pusės paveldėto turto; panaikinti ginčo pastatų teisinę registraciją VĮ Registrų centro Kauno filiale I. K. vardu (registro įrašas Nr. 44-690493); nustatyti palikimo priėmimo faktą, kad O. V. priėmė jai pagal įstatymus priklausančią mirusio sutuoktinio S. V. palikimo 1/2 dalį, pradėjusi jį faktiškai valdyti; nustatyti faktą, kad O. V. paveldėjimo teise įgyja įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenis; vadovaujantis CK 5.57 straipsniu, pratęsti O. V. terminą mirusio sutuoktinio palikimui priimti.

Nurodė, kad 2007 m. birželio 4 d., gavusi raštą dėl iškeldinimo, sužinojo apie atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į S. V. turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0435-097/2007, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovė po savo motinos S. V. mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti turtą, pagrindu. Ieškovė taip pat yra pretendentė į palikimą, nes ji buvo S. V. sūnaus ir įstatyminio įpėdinio S. P. V., mirusio 2006 m. spalio 29 d., sutuoktinė. Teigė, kad nuo 1988 metų kartu su sutuoktiniu gyveno bei vedė bendrą ūkį S. V. nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ieškovė iki šiol ten gyvena, naudojasi kaip savais visais namų apyvokos daiktais ir pačiu nekilnojamuoju turtu, moka nekilnojamojo turto mokesčius. Atsakovė motinos turto niekada faktiškai nevaldė. Šios aplinkybės patvirtina, kad po S. V. mirties palikimą faktiškai pradėjo valdyti ir rūpintis juo kaip savu S. P. V., o po jo mirties – ieškovė. Po sutuoktinio mirties ji nesikreipė dėl paveldėjimo, nes yra 2 grupės invalidė, dažnai gydosi ligoninėse, nežinojo, jog jos vyras turi paveldėtino turto.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Pripažino O. V. teisę paveldėti įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenis po palikėjo S. P. V., mirusio 2006 m. spalio 29 d., mirties (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio dalį atmetė. Nesutiko su ieškovės argumentu, kad S. P. V. palikimo priėmimas, faktiškai pradedant jį valdyti, šioje byloje yra preziumuojamas, nes jis nuolat gyveno sodyboje. Nurodė, kad, nors O. V. nepareiškė ieškininio reikalavimo pripažinti, jog po savo motinos mirties palikimą priėmė S. V., tinkamam visų bylos aplinkybių įvertinimui ši aplinkybė turi būti ištirta. Įvertinęs atsakovės, trečiųjų asmenų, liudytojų D. J., L. V. Ž., V. J. Ž., L. B. parodymus, motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas konstatavo, kad S. V. iki palikėjos mirties ir po to gyveno ginčo sodyboje, tačiau po S. V. mirties atsiradusio palikimo nepriėmė. Šią išvadą laikė svarbia konstatuoti faktui, kad, palikimo po motinos mirties nepriėmus sutuoktiniui, ieškovė O. V. negali būti pripažinta reikalavimo teisę turinčia S. V. įpėdine. Padarė išvadą, kad pagal CK 5.8 straipsnį teisę ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą turi tik įpėdinis (tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą). Atsižvelgęs į aplinkybę, jog S. P. V. ne mažiau kaip vienerius metus gyveno su palikėja S. V., pripažino ieškovės teisę paveldėti įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenis po S. P. V. mirties.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Neteisingai nurodyta, kad ieškovė teigė, jog palikimo priėmimas yra preziumuojamas, nes jie nuolat gyveno ginčo sodyboje. Šį teismo teiginį paneigia raštiniai įrodymai (1999 m. elektros energijos tiekimo sutartis S. P. V. vardu, 1994 m. vasario 22 d. raštas apie Zapyškio apylinkės savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu S. P. V. ir jo šeimai suteiktą asmeninio ūkio žemę, žemės nuomos mokesčių kvitai jų vardu), kuriais ieškovė įrodinėjo, kad esant gyvam sutuoktiniui ir po sutuoktinio mirties, ji ne tik gyveno ginčo sodyboje, bet ir mokėjo mokesčius, tvarkė sodybą, ja rūpinosi, naudojosi kaip savo. Neatkreiptas dėmesys, kad atsakovės teiginiai apie už namų valdą mokėtus mokesčius neparemti rašytiniais įrodymais, atsakovės pateikti kvitai yra išrašyti ne jos vardu. Kritiškai nevertinti atsakovės teiginiai, kad ji S. P. V. ar jo sutuoktinei duodavo pinigų namo priežiūrai, kad pastarieji turto neišlaikė ir neprižiūrėjo, nors atsakovė neįrodė, kad gyvenamasis namas yra netinkamos būklės, sodyba yra apleista, buvo įsiskolinta už komunalines paslaugas.

Nepagrįstai didesnė įrodomoji galia suteikta atsakovės pateiktiems įrodymams ir argumentams, neatsižvelgiant į ieškovės pateiktuosius. Neatsižvelgta, kad ieškovė kartu su savo sutuoktiniu S. P. V. nuo 1988 metų faktiškai valdė S. V. nuosavybės teise priklausančią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) (Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnijos 2007 m. gegužės 24 d. pažyma) ir iki 2007 m. vasario 22 d. niekas jos teisės į gyvenamąsias patalpas neginčijo. Atsakovės pateikti įrodymai vertinti išsamiai ir nekritiškai, o ieškovės pateiktieji, tame tarpe ir rašytiniai, kurie pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi didesnę įrodomąją galią, ištirti tik formaliai. Neteisingai vertinti atsakovės atsivestų liudytojų parodymai ( teismas nurodė, kad liudytojai nesusiję giminystės ryšiais, todėl sprendė, kad nėra pagrindo jais netikėti). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja L. B. yra atsakovės vyro sesuo, V. Ž. ir L. Ž. yra ilgamečiai atsakovės kaimynai, palaikantys su atsakove draugiškus santykius. Jų parodymai neparemti rašytiniais įrodymais. Ieškovės liudytojų parodymai vertinti kritiškai, nors J. D. teigė, kad sodybą ieškovė prižiūri, ja rūpinasi, tą patį nurodė ir R. B. bei A. P. Jų teiginiai pagrįsti rašytiniais įrodymais – elektros energijos tiekimo sutartimi, mokesčių kvitais ir kt. Kiti byloje liudiję asmenys yra atsakovės giminaičiai, byloje dalyvavę suinteresuotais asmenimis ir suinteresuoti bylos baigtimi. Neįvertinta, ar atsakovės prašymu šauktų liudytojų parodymai yra neprieštaringi, pagrįsti.

Neįvertinta, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai, valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Ieškovė ir jos sutuoktinis atliko visus šiuos veiksmus. Aplinkybė, kad ieškovė retkarčiais kivirčydavosi su S. V. ar išgerdavo, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad ieškovė ir jos sutuoktinis turto faktiškai nevaldė.

Netirtos aplinkybės, ar pati atsakovė tinkamai realizavo savo teises į palikimą. Ji tik po S. P. V. mirties padavė teismui pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, nors teisę į palikimą galėjo realizuoti jau nuo 2002 m. vasario 9 d. Tai neatitinka atidaus, rūpestingo ir sąžiningo asmens elgesio standartų ir aplinkybių, kad pareiškėja faktiškai valdė turtą ir atliko kokius nors aktyvius veiksmus, nukreiptus į palikimo priėmimą. Galima būtų konstatuoti, jog atsakovė palikimo nepriėmė, kadangi faktiškai nepradėjo paveldimo turto valdyti per nustatytą trijų mėnesių terminą. Teiginiai, jog ji broliui duodavo pinigų, maisto ir kuro, už jį ar jo sutuoktinę sumokėdavo dalį mokesčių, savaime nereiškia faktinio palikimo priėmimo aktyviais veiksmais. Jei broliui buvo suteikta pagalba, tai ji yra daugiau moralinių, o ne juridinių veiksmų išraiška. Remtasi atsakovės nepagrįstais teiginiais, kad ji neturėjo lėšų kreipimuisi į notarą dėl palikimo priėmimo, buvo nesutvarkyti namo dokumentai. Neatsižvelgta į aplinkybę, kad atsakovė sąmoningai nuslėpė faktą, jog S. V. priklausiusioje namų valdoje gyveno ir į šį palikimą teisėtai pretenduoja mirusio jos brolio sutuoktinė.

Pažeisti proceso šalių procesinio lygiateisiškumo, asmenų lygybės įstatymui ir teismui, betarpiškumo, proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai (CPK 17, 14, 6 straipsniai, CK 1.5 straipsnis, CPK 197 straipsnio 2 dalis ).

Nepagrįstas argumentas, jog nebuvo pareikšti reikalavimai, kad S. P. V. po savo motinos S. V. mirties priėmė palikimą, pradėjęs ji faktiškai valdyti. Šie reikalavimai buvo nurodyti kaip ieškinio pagrindas bei pareikšti žodinio nagrinėjimo teisme metu. Teismas konstatavo, kad jis tyrė šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir dėl jų pasisakė sprendime. 2008 m. vasario 27 d. nutartimi tos pačios sudėties teismo akcentavo, kad S. P. V. ir atsakovė yra lygiateisiai turto paveldėtojai po jų motinos S. V. mirties.

Nepagrįstai spręsta, kad ieškovė nėra pretendentė į palikimą. Pagal CK 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis turi įstatymų numatytą teisę į palikimo dalį. Paveldėjimo teisės liudijimą gali ginčyti ne tik įpėdinis, bet ir asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnis). Teismas, atnaujindamas procesą, pripažino ieškovės teisę į palikimą. Šios teisės ieškovė niekada neatsisakė, byloje Nr. 2-279-358/2009 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą palikimo nepriėmė dėl objektyvių priežasčių – sunkios ilgalaikės ligos. Atsižvelgtina į aplinkybę, jog ieškovė yra pensininkė, invalidė, neturinti aukštojo išsilavinimo, suteikiančio jai galimybę tinkamai suprasti bei realizuoti savo teises ir teisėtus interesus.

Į teismo posėdžius nebuvo kviečiami ieškinyje trečiaisiais asmenimis nurodyti Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė J. Valaitienė, VĮ Registrų centro Kauno filialas. Pažeidžiant CPK 225 straipsnio reikalavimus, jiems ir atsakovei nebuvo pasiūlyta pateikti atsiliepimus į ieškinį. Tretieji asmenys byloje nedalyvavo, teismas nusprendė dėl jų teisių ir pareigų, todėl turėtų būti taikytinos CPK 329 straipsnio 3 dalies l punkto nuostatos.

Teismas galėjo būti šališkas, nes 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje, kuria reikalavimai buvo išskirti į atskiras bylas, buvo nurodyta, jog byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę byloje dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Tai rodo išankstinę teismo nuostatą dėl galimo sprendimo kitoje byloje. Prašymas dėl teisėjos nušalinimo nebuvo patenkintas. Teismo šališkumą rodo ir aplinkybės, kad pareiškime dėl proceso atnaujinimo ieškovė prašė ginčo sodybai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas šio prašymo laiku nepatenkino. Pasinaudodama ieškovės liga, atsakovė galėjo disponuoti ginčo sodyba. Abi bylas nagrinėjo tos pačios sudėties teismas, nors vienoje iš jų ieškovei jau buvo priimtas nepalankus sprendimas. Dėl to galėjo būti pažeistos CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostatos. Konstatuojant faktines aplinkybes, abiejų sprendimų aprašomosiose dalyse jos išdėstytos identiškai.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo dalį, teisinę ginčo pastatų registraciją registre, priimti naują sprendimą, nustatyti pusės palikimo priėmimą faktiniu valdymu, pratęsti terminą palikimui priimti ir pripažinti, kad ieškovė priėmė pusę savo mirusio sutuoktinio S. P. V. palikimo, faktiškai jį valdydama.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovė I. K., tretieji asmenys D. D., L. V., K. V., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. V., prašo sprendimo nekeisti.

Atsakovė nurodo, kad ieškovės teiginys, jog palikimo priėmimas faktiškai pradėjus jį valdyti yra preziumuojamas, nes jie nuolat gyveno ginčo sodyboje, buvo išsakytas ieškovės atstovo teismo posėdžio metu (2009 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžio protokolas Nr. 5, 4 lapas). 1999 m. elektros energijos tiekimo sutartis S. P. V. vardu buvo sudaryta dar gyvai esant namų valdos savininkei S. V., todėl negali būti laikoma rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu faktinį turto valdymą po S. V. mirties. Žemės nuomos mokestis buvo mokamas už Zapyškio apylinkės savivaldybės tarybos 1994 m. vasario 22 d. sprendimo pagrindu S. P. V. nuomos teisėmis suteiktą ne prie S. V. priklausančios namų valdos esančią 0,30 ha asmeninio ūkio žemę, todėl ieškovės minimi mokesčių kvitai nėra susiję nei su S. V. priklausiusia namų valda, nei su faktiniu turto valdymu po S. V. mirties. Kvitus apmokėdavo atsakovė, tačiau jie negalėjo būti išrašomi jos vardu, nes žemės sklypas buvo suteiktas S. P. V. Ginčo sodyba nebuvo apleista, nebuvo įsiskolinimų už komunalines paslaugas, nes atsakovė prižiūrėjo sodybą, broliui duodavo pinigų mokesčiams už elektrą. Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 27 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-0435-097/2007, kurioje teismas nustatė juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, kad atsakovė po motinos mirties jos palikimą priėmė, pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Teismui atnaujinus procesą, ieškovė CPK V dalyje nustatyta tvarka pareiškimo su savarankiškais reikalavimais dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo nepateikė (CPK 443 straipsnio 7 dalis) ir neįrodė, kad ji ar jos sutuoktinis S. P. V. pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos sutuoktinio ar jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą po S. V. mirties. Liudytojų parodymais nustatyti faktiniai duomenys neprivalo būti paremti rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnis). Palikėjos S. V. vaikaičiai L. V. ir K. V. turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais. Jų tėvas R. V. mirė 1999 m. spalio 22 d., todėl jie buvo įtraukti dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis. S. P. V. ir ieškovė iki palikimo atsiradimo nesirūpino S. V., vartojo prieš ją smurtą, todėl vien dėl šios priežasties yra pagrindas tokį ieškovės elgesį vertinti kaip asmens, neturinčio teisių į palikimą po S. V. mirties. Aplinkybės, kad atsakovė po motinos mirties jos palikimą priėmė, pradėjusi faktiškai valdyti turtą, buvo nustatytos įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0435-097/2007. Sprendime nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir jų nebereikia įrodinėti iš naujo. Nebuvo pagrindo nurodyti O. V. teisėta pretendente į S. V. palikimą, nes ji nėra įpėdinė nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, po S. V. mirties palikimo nepriėmė, nesinaudojo jos namų apyvokos daiktais, namų valdoje liko gyventi tik atsakovei leidus, nevykdė paveldėto turto savininko pareigų, savarankiškai neįgyvendino savo teisės į palikimo priėmimą. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2009, konstatavo, kad ieškovė neturi teisės ginčyti išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nes pagal CK 5.8 straipsnį, teisę ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą turi tik įpėdinis. Byloje yra atsakovės, Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarės J. Valaitienės, VĮ Registrų centro Kauno filialo atsiliepimai. Aplinkybę, kad į visus teismo posėdžius buvo kviečiami tretieji asmenys, patvirtina byloje esantys teismo siųsti teismo šaukimai ir pranešimai. Teismo byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti siejamos su teismo šališkumu, nes teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jį patenkino.

Tretieji asmenys D. D., L. V., K. V., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. V., nurodo, kad ieškovė ir S. P. V. po S. V. mirties likę gyventi velionės namų valdoje, ja nesirūpino, neprižiūrėjo, jokių S. V. namų apyvokos daiktų nevaldė. Atsakovė viena iki ir po S. V. mirties rūpinosi namais. S. V. nenorėjo gyventi kartu su sūnumi S. P. V. ir marčia O. V., nes jie su ja žiauriai elgėsi, ją mušdavo, atimdavo pinigus. Ieškovė įrodymais nepatvirtino aplinkybių, jog ji nuo 1988 m. faktiškai valdė S. V. nuosavybės teise priklausančią namų valdą. Ieškovė nesiekė įgyti turto nuosavybės teise, neatliko jokių aktyvių veiksmų, iš kurių būtų matyti, kad perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke. Po S. V. mirties S. P. V. palikimo nepriėmė, todėl ieškovė, kaip S. P. V. sutuoktinė, negali būti pretendentė į palikimą po S. V. mirties.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliaciniu skundu yra keliamas klausimas dėl teismo šališkumo. Nurodoma, jog pastarąją aplinkybę patvirtina iš anksto išreikšta teisėjos pozicija dėl kitos bylos, kurią, atnaujinus bylos procesą, sprendė apeliacine tvarka peržiūrimą sprendimą priėmusi teisėja, prejudicinės reikšmės nagrinėjamajai. Abiejų bylų faktinės aplinkybės identiškos, todėl, iš anksto pasisakiusi dėl prejudicijos, nagrinėjamą bylą teisėja išsprendė neobjektyviai ir dėl to sprendimas yra neteisingas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, jog šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas.

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Formuodamas teismų praktiką sprendžiant klausimus, susijusius su teisėjo nešališkumo užtikrinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vadovaujasi ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, šioje srityje formuojama Europos Žmogaus Teisių teismo praktika ir pabrėžia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t.y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, taip pat teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nurodo, jog Europos Žmogaus teisių teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pvz., nušalinimu, nusišalinimu ( CPK 64-66, 71 straipsnis). Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d., nutartis, priimta civilinėje byloje A.S.v.B.B., bylos nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.A.v.R.P., bylos nr. 3K-3-279/2003; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB TB v. V.B, bylos nr. 3K-3-3402/2008).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje nr. 2-0435-097/2007 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja I. K. po motinos S. V., mirusios 2002 m. vasario 9 d., mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Teismas konstatavo, kad netrukus po motinos mirties pareiškėja pradėjo valdyti motinai priklausiusį turtą ( sodybą (duomenys neskelbtini)) kaip savo.

2007 m. gegužės 31 d. O. V. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti šios bylos procesą. Nurodė, kad I. K. palikimo nepriėmė, nes O. V. S. V. priklausiusioje sodyboje su sutuoktiniu ( S. V. sūnumi) gyveno nuo 1988 metų, šią sodybą valdė ir tebevaldo, tačiau dalyvauti byloje nebuvo įtraukta.

2008 m. vasario 27 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 366 str. 1 d. 7 punktu, prašymą patenkino.

Bylos nagrinėjimo metu I. K. patikslino savo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo, įtraukdama į procesą naujus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis L. V. ir K. V.

2007 m. spalio 3 d. teismas priėmė O. V. ieškinį dėl I. K. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo, palikimo priėmimo fakto nustatymo ir termino palikimui priimti pratęsimo. 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi pagal pastarąjį ieškinį iškeltą bylą nr. 2-2532-358/2007 ( 2-0055-358/2008) sujungė su civiline byla nr. 2-0435-097/2007 pagal I. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Tokią išvadą teismas grindė tų pačių šalių dalyvavimu procese dėl to paties asmens palikimo priėmimo fakto nustatymo.

2008 m. gegužės 6 d. nutartimi teismas savo iniciatyva šias bylas išskyrė į atskiras bylas motyvuodamas tuo, kad byla pagal I. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kurios procesas buvo atnaujintas, turi būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, o byla pagal O. V. ieškinį dėl I. K. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo, palikimo priėmimo fakto nustatymo ir termino palikimui priimti pratęsimo nagrinėtina ieškininės teisenos tvarka. Tokių bylų sujungimo praktiką laikydamas ydinga, pasisakė, kad teismo sprendimas, priimtas byloje pagal I. K. ieškinį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, turės prejudicinę reikšmę civilinėje byloje pagal O. V. ieškinį dėl I. K. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo, palikimo priėmimo fakto nustatymo ir termino palikimui priimti pratęsimo, todėl jos nagrinėjimą sustabdė, iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal I. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

2008 m. birželio 18 d. teismas atmetė O. V. prašymą panaikinti 2007 m. vasario 22 d. teismo sprendimą, priimtą byloje pagal I. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, panaikinimo ( CPK 371 str. 1 d. 1 p.). Teismas nustatė, kad nei vienas iš suinteresuotų asmenų, taip pat ir pareiškėja, nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo po S. V. mirties. Vadovaudamasis pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimais bei liudytojų parodymais teismas sprendė, kad pareiškėja I. K. įrodė teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog ji per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo valdyti S. V. turtą kaip savo. Teismas nustatė, kad po motinos mirties ji toliau rūpinosi sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), ją tvarkė ir prižiūrėjo. Laikė, kad aplinkybę apie faktinį palikimo priėmimą patvirtino teismo posėdyje pareiškėjos pateiktas nuotraukų archyvas, priklausęs mirusiai S. V., taip pat įrodymai dėl vienkartinės laidojimo pašalpos, laidojimo išlaidų apmokėjimas. Konstatavo, kad šioje civilinėje byloje negali būti sprendžiamas suinteresuoto asmens O. V. palikimo priėmimo faktas, kadangi Kauno rajono apylinkės teisme yra iškelta ir sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovei I. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo, palikimo priėmimo fakto nustatymo, termino palikimui priimti pratęsimo.

Ši nutartis įsiteisėjo 2008 m. spalio 23 d.

Išdėstytos aplinkybės rodo, jog tuo pačiu metu tame pačiame teisme buvo iškeltos dvi civilinės bylos su priešpriešiniais reikalavimais pripažinti nustatytu to paties asmens palikimo priėmimo faktą. Byla pagal I. K. pareiškimą buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka. Atnaujinus jos procesą, kilo ginčas dėl teisės ir suinteresuotasis asmuo O. V. pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais. Tai atitiko CPK 370 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatas dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes nustatantis CPK 443 straipsnis įtvirtina taisyklę, kad ypatingąją teiseną reglamentuojančiame CPK XXV skyriuje nurodytas bylas teismas turi išnagrinėti ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais ( 5 d.). Pastarąją įstatymų leidėjo nuostatą teismas pritaikė netinkamai, ir dėl to byla, kurios sprendimas peržiūrimas apeliacine tvarka, galėjo būti išnagrinėta neteisingai.

Pagal CPK 448 straipsnį tais atvejais, kai teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jis turi sprendime nurodyti, kuriam tikslui faktas nustatytas, taip pat turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu. Atnaujinęs procesą civilinės bylos, iškeltos pagal I. K. pareiškimą, teismas konstatavo šios bylos prejudicinę reikšmę bylai, iškeltai pagal O. V. pareiškimą, atmetė O. V. atsikirtimus dėl S. V. atliktų palikimo priėmimo veiksmų ir nustatė, jog pareiškėja I. K. įrodė teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo valdyti S. V. turtą kaip savo. Taigi, iš esmės nenagrinėdamas O. V. pareiškimo, teismas nusprendė, jog palikimą priėmė ne O. V. sutuoktinis S. V., o jo sesuo I. K.. Nenustatęs pagrindų priimti kitokį sprendimą, prašymą dėl 2007 m. vasario 22 d. teismo sprendimo panaikinimo ( pakeitimo) atmetė ( CPK 371 str. 1 d. 1 p.).

Akivaizdu, jog tokio sprendimo įsiteisėjimas iš tiesų atima galimybę kitaip vertinti analogiškas aplinkybes byloje, iškeltoje pagal O. V. pareiškimą, ir iš anksto pašalina šios bylos baigties pareiškėjos naudai ( visiškai ar iš dalies) galimybę ( tai konstatuodama teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad pareiškėja O. V. nepareiškė atskiro reikalavimo dėl S. V., tačiau minima aplinkybė teismo išvadų nenulėmė; teisingai laikydamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos taikant civilinio proceso teisės normas, sprendžiant klausimą dėl bylos nagrinėjimo ribų pagal faktinį ieškinio pagrindą, pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl S. V. veiksmų, priimant po motinos mirties atsiradusį palikimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal G.P. ieškinį J.P dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, bylos nr. 3K-3-62-2010).

Po to, kai bylos buvo išskirtos, pareiškėja O. V. pareiškė teisėjai nušalinimą, motyvuotą su prejudicijos akcentavimu susijusios išankstinės nuomonės išreiškimu, tačiau pareiškimas dėl nušalinimo nebuvo patenkintas ( t. 1 b.l. 155-156).

Kaip minėta, objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Išvardintų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą apie pagrįstas prielaidas, sukeliančias abejonių objektyviuoju bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumu. Netinkamai pritaikiusi civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų išskyrimą ir ginčų nagrinėjimą ypatingosios teisenos bylose, teisėja iš anksto išreiškė nuomonę dėl sustabdytosios bylos baigties ir nepasinaudojo CPK 65, 66 straipsniuose nustatyta nusišalinimo teise. Esant tokioms aplinkybėms apygardos teismas konstatuoja, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Tai yra absoliutus apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 329str. antrosios dalies 1 punktas, 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktas).

Civilinėje byloje, iškeltoje pagal I. K. pareiškimą, priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jo prejudicinė reikšmė tebėra galiojanti. Šios bylos proceso atnaujinimo galimybės nėra apeliacijos dalykas nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Arūnas RudzinskasRamūnas Mitkus