- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- 1-82-1037/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- E. J., A. M.
- Civilinis ieškovas
- AB „Žemaitijos pienas“
- Advokatai
- Vida Šeikienė, Irmantas Motužis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1, 3 dalyse,
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis A. J. IĮ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. J. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas AB „Žemaitijos pienas“ sandėlininku, šios bendrovės patalpose adresu: Sedos g. 35, Telšių m., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Sauduva“ parduodamų popieriaus ir kartono pakuočių ar plastmasės laužo atliekų svorį bei kainą PVM sąskaitose faktūrose ser. ZTC01 Nr. 004069, ser. ZTC01 Nr. 004118, ser. ZTC01 Nr. 004137, ser. ZTC01 Nr. 005067, ser. ZTC01 Nr. 005074, ser. ZTC01 Nr. 005090, ser. ZTC01 Nr. 005135, ser. ZTC01 Nr. 005143, ser. ZTC01 Nr. 005206, ser. ZTC01 Nr. 005207, ser. ZTC01 Nr. 005216, ser. ZTC01 Nr. 005219, ser. ZTC01 Nr. 005264, ser. ZTC01 Nr. 005281, ser. ZTC01 Nr. 005315, ser. ZTC01 Nr. 005335, ser. ZTC01 Nr. 005339, ser. ZTC01 Nr. 005409, ser. ZTC01 Nr. 005426, ser. ZTC01 Nr. 005428, ser. ZTC01 Nr. 005513, ser. ZTC01 Nr. 005516, ser. ZTC01 Nr. 005526, ser. ZTC01 Nr. 005604, ser. ZTC01 Nr. 005615, ser. ZTC01 Nr. 005618, ser. ZTC01 Nr. 005619, ser. ZTC01 Nr. 005622, ser. ZTC01 Nr. 005626, ser. ZTC01 Nr. 005633, ser. ZTC01 Nr. 005635, ser. ZTC01 Nr. 005831, ser. ZTC01 Nr. 005885, ser. ZTC01 Nr. 005899, ser. ZTC01 Nr. 005950, ser. ZTC01 Nr. 005987, ser. ZTC01 Nr. 005991, ser. ZTC01 Nr. 006005, ser. ZTC01 Nr. 006006, ser. ZTC01 Nr. 006019, ser. ZTC01 Nr. 006073, ser. ZTC01 Nr. 006106, ser. ZTC01 Nr. 006246, ser. ZTC01 Nr. 006251, ser. ZTC01 Nr. 006259, ser. ZTC01 Nr. 006264, ser. ZTC01 Nr. 006265, ser. ZTC01 Nr. 006332, ser. ZTC01 Nr. 006362, ser. ZTC01 Nr. 006370, ser. ZTC01 Nr. 006376, ser. ZTC01 Nr. 006381, ser. ZTC01 Nr. 006383, ser. ZTC01 Nr. 006393, ser. ZTC01 Nr. 006424, ser. ZTC01 Nr. 006447, ser. ZTC01 Nr. 006464, ser. ZTC01 Nr. 006475, ser. ZTC01 Nr. 006479, ser. ZTC01 Nr. 006584, ser. ZTC01 Nr. 006591, ser. ZTC01 Nr. 006592, ser. ZTC01 Nr. 006602, ser. ZTC01 Nr. 006603, ser. ZTC01 Nr. 006605, ser. ZTC01 Nr. 006626, ser. ZTC01 Nr. 006628, ser. ZTC01 Nr. 006696, ser. ZTC01 Nr. 006705, ser. ZTC01 Nr. 006715, ser. ZTC01 Nr. 006717, ser. ZTC01 Nr. 006721, ser. ZTC01 Nr. 006803, ser. ZTC01 Nr. 006807, ser. ZTC01 Nr. 006814, ser. ZTC01 Nr. 006833, ser. ZTC01 Nr. 006862, ser. ZTC01 Nr. 006865, ser. ZTC01 Nr. 006962, ser. ZTC01 Nr. 006965, ser. ZTC01 Nr. 006967, ser. ZTC01 Nr. 006971, ser. ZTC01 Nr. 006977, šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, vieną jo egzempliorių pateikdamas UAB „Sauduva“ atstovams, o kitą įtraukimui į AB „Žemaitijos pienas“ buhalterinę apskaitą.
Taip pat E. J. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį tuo, kad būdamas AB „Žemaitijos pienas“ sandėlininku, šios bendrovės patalpose adresu: Sedos g. 35, Telšių m., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Sauduva“ parduodamų popieriaus ir kartono pakuočių ar plastmasės laužo atliekų svorį bei kainą PVM sąskaitose faktūrose ser. ZTC01 Nr. 005520, ZTC01 Nr. 005315, ser. ZTC01 Nr. 005908, ser. ZTC01 Nr. 006271, ser. ZTC01 Nr. 006915, ser. ZTC01 Nr. 006916, šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, vieną jo egzempliorių pateikdamas UAB „Sauduva“ atstovams, o kitą įtraukimui į AB „Žemaitijos pienas“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu, apgaule, UAB „Sauduva“ naudai išvengė turtinės prievolės.
Taip pat E. J. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas AB „Žemaitijos pienas“ sandėlininku, šios bendrovės patalpose adresu: Sedos g. 35, Telšių m., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Sauduva“ parduodamų plastikinių pakuočių polietileno plėvelių svorį bei kainą PVM sąskaitoje faktūroje ser. ZTC01 Nr. 006974, šį suklastotą dokumentą panaudojo, vieną jo egzempliorių pateikdamas UAB „Sauduva“ atstovams, o kitą įtraukimui į AB „Žemaitijos pienas“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu, apgaule, UAB „Sauduva“ naudai išvengė turtinės prievolės.
A. M. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas AB „Žemaitijos pienas“ sandėlininku, šios bendrovės patalpose adresu: Sedos g. 35, Telšių m., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Sauduva“ parduodamų popieriaus ir kartono pakuočių ar plastmasės laužo atliekų svorį bei kainą PVM sąskaitose faktūrose ser. ZTC01 Nr. 004275, ser. ZTC01 Nr. 004277, ser. ZTC01 Nr. 004283, ser. ZTC01 Nr. 004318, ser. ZTC01 Nr. 004327, ser. ZTC01 Nr. 004334, ser. ZTC01 Nr. 004336, ser. ZTC01 Nr. 004338, ser. ZTC01 Nr. 004343, ser. ZTC01 Nr. 004366, ser. ZTC01 Nr. 004382, ser. ZTC01 Nr. 004475, ser. ZTC01 Nr. 004525, ser. ZTC01 Nr. 004627, ser. ZTC01 Nr. 004727, ser. ZTC01 Nr. 004771, ser. ZTC01 Nr. 005060, ser. ZTC01 Nr. 005131, ser. ZTC01 Nr. 005134, ser. ZTC01 Nr. 005147, ser. ZTC01 Nr. 005217, ser. ZTC01 Nr. 005308, ser. ZTC01 Nr. 005318, ser. ZTC01 Nr. 005323, ser. ZTC01 Nr. 005325, ser. ZTC01 Nr. 005338, ser. ZTC01 Nr. 005423, ser. ZTC01 Nr. 005507, ser. ZTC01 Nr. 005521, ser. ZTC01 Nr. 005660, ser. ZTC01 Nr. 005680, ser. ZTC01 Nr. 005726, ser. ZTC01 Nr. 005728, ser. ZTC01 Nr. 005752, ser. ZTC01 Nr. 005754, ser. ZTC01 Nr. 005758, ser. ZTC01 Nr. 005760, ser. ZTC01 Nr. 005781, ser. ZTC01 Nr. 005786, ser. ZTC03 Nr. 000167, ser. ZTC01 Nr. 005983, ser. ZTC01 Nr. 006003, ser. ZTC01 Nr. 006041, ser. ZTC01 Nr. 006100, ser. ZTC01 Nr. 006104, ser. ZTC01 Nr. 006256, ser. ZTC01 Nr. 006266, ser. ZTC01 Nr. 006363, ser. ZTC01 Nr. 006377, ser. ZTC01 Nr. 006444, ser. ZTC01 Nr. 006570, ser. ZTC01 Nr. 006585, ser. ZTC01 Nr. 006609, ser. ZTC01 Nr. 006702, ser. ZTC01 Nr. 006822, ser. ZTC01 Nr. 006985, ser. ZTC01 Nr. 007039, ser. ZTC01 Nr. 007082, ser. ZTC01 Nr. 007112, Ser. ZTC01 Nr. 007266, šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, vieną jo egzempliorių pateikdamas UAB „Sauduva“ atstovams, o kitą įtraukimui į AB „Žemaitijos pienas“ buhalterinę apskaitą.
Taip pat A. M. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį tuo, kad būdamas AB „Žemaitijos pienas“ sandėlininku, šios bendrovės patalpose adresu: Sedos g. 35, Telšių m., įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Sauduva“ parduodamų popieriaus ir kartono pakuočių atliekų svorį bei kainą PVM sąskaitoje faktūroje ser. ZTC01 Nr. 004380, šį suklastotą dokumentą panaudojo, vieną jo egzempliorių pateikdamas UAB „Sauduva“ atstovams, o kitą įtraukimui į AB „Žemaitijos pienas“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu, apgaule, UAB „Sauduva“ naudai išvengė turtinės prievolės.
Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Nurodė, kad svoris sąskaitose ir svėrimo lapeliuose neatitikdavo dėl drėgnumo, konteinerio, palečių svorio ir išvežamų nesuperkamų atleikų. Kaip nurodė kaltinamasis automobilį sverdavo su konteineriu. Transporto priemonė atvažiuodavo, uždėdavo preskonteinerį ant mašinos ir tada, kai atvažiuodavo su tuo konteineriu, matydavo jo numerį, pagal tai išminusuodavo bruto svorį. Mašina atvažiavusi prieš tai pasisverdavo, nes kitaip nebūtų įmanoma išgauti bruto svorio. Kaip pavyzdį kaltinamasis pateikia PVM sąskaitą faktūrą 2015-01-08, kurioje konteinerio Nr. 5, jo kaip taros svoris 2710 kg, bendras svoris 5980 kg, atėmus 2710 kg išeina pačios plėvelės svoris, pritaikius 5 proc., sąskaitoje gaunasi 3107 kg. Konteinerio svoris apskaičiuojamas prie neto svorio pridėjus 5 proc. ir atėmus faktinį svarstyklių svorį. Kitais atvejais svorių skirtumai susidarė dėl padėklų, drėgmės ir nesuperkamų antrinių žaliavų, kurias išminusuodavo. Pakrovimo metu padėklus skaičiuodavo pats, jeigu būdavo laiko, taip pat padėklus kartais skaičiuodavo krovėjas arba vairuotojas. Kaltinamasis nurodė, kad jam pradėjus dirbti, jau taip buvo daroma, kolegos taip darė, taip darė ir jis. Taikė 5 proc., nes vykdančiojoje grandyje dirbdamas negalėjo dirbti kitaip. Makulatūrai be priemaišų, pavyzdžiui kartono dėžėms, buvo taikoma mažiau procentų. Pasak kaltinamojo, jeigu makulatūra stovėdavo lauke, buvo sulijusi, taikė 5 proc. Iki 5 proc. nuoskaita buvo taikoma dėl rūšiavimo, drėgnumo, kadangi atliekos nebuvo rūšiuojamos. Drėgnumui taikydavo procentą savo nuožiūra, prietaiso drėgmei matuoti nebuvo. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad atitinkamo procento išskaitą taikydavo dėl to, kad kartu su šiukšlėmis buvo išvežamos neperdirbamos atliekos. Pavyzdžiui plastmasės laužas, į kurį įėjo daug prekių rūšių - dangčiai, „bačiokai“, pieno tyrimo indeliai ir t. t. Kaip nurodė kaltinamasis, kiekvienu tokiu atveju buvo išminusuojami procentai. Nesuperkamų atliekų išvežimą organizuodavo pirkimų skyriaus vadybininkai, kurie dirbo su ta firma, pranešdavo, kad reikia išvežti, skambindavo tiesiogiai, nes reikėjo skubėti, nes būdavo auditai, ir viską veždavo pas juos į sandėlį. Jiems skambindavo kokybės inspektorė, sakydavo, kad greitai paslėptų neperdirbamas atliekas. Kaltinamasis nurodė, kad jis pats asmeniškai skambindavo Purickui, klausdavo, ar galės įdėti neperdirbamas atliekas, viskas buvo iš anksto ir parodoma, ir suderinama. Apie daromas išskaitas žinojo S. S., taip pat žinojo pirkimų skyriaus vadovas arba vadybininkas. Kaip nurodė kaltinamasis, yra buvę, kad „Sauduva“ iš sekančio vežimo prašytų išminusuoti atitinkamą procentą, nes Sendriuvienė gaudavo nuotraukas su neperdirbamomis atliekomis ir jiems pasakydavo svorius, kiek reikėdavo išminusuoti. Kaltinamasis nurodo, kad nurodymo pajamuoti šiukšles nebuvo, šiukšlės tai tos atliekos, kurios yra nebeperdirbamos. Makulatūra, plėvelė yra perdirbama. Kaltinamojo vertinimu, buvo daug neperdirbamų atliekų. Pasak kaltinamojo, kai jis parėjo dirbti, senojo sandėlininko jau buvo prikaupta visokių neperdirbamų atliekų - ritės įvairių rūšių, laminatai ir pan. Pasak kaltinamojo, jo pateiktoje lentelėje tai atsispindi grafoje „šiukšlės“.
Kaltinamasis E. J. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Nurodė, kad į įmonės sandėlį atvažiuodavo „Sauduvos“ mašina, išsikraudavo, nuvažiuodavo ant svarstyklių pasisverti tuščią mašiną, nuvažiuodavo į sandėlį prie angaro, kur pakraudavo makulatūrą. Pakrovus makulatūrą važiuodavo ant svarstyklių, pasisverdavo ir su svėrimo lapeliu parvažiuodavo į sandėlį. Tada išrašydavo sąskaitą - nuo bendro svorio išminusuodavo palečių kiekį, nuo to kiekio 5 proc. drėgmės. Vienas atšviestas sąskaitos egzempliorius būdavo duodamas vairuotojui, svėrimo lapelį jis pasiimdavo. Svėrimo lapeliai buvo trys, dar vieną pasiimdavo apsauga. Kai įkraudavo neperdirbamas medžiagas, tada įkraudavo paletę ar pusantros broko, to svorio nefiksuodavo, buvo susitarta, kad pasvertas gamybos brokas neparduodamas, bet taip išvežamas. Procedūroje jiems nebuvo nurodyta sandėliuoti svėrimo lapelių, lapelių prie sąskaitų nesegdavo, įdėdavo į stalčių, o po kiek laiko sunaikindavo. Į darbo kalendorių užsirašydavo kiekį, kai pasakydavo autokaristas ar vairuotojas. Šiukšles kraudavo į tą pačią mašiną. Pasak kaltinamojo, jo sudarytoje svorių lentelėje kiekiai atitinka išminusavus taikomas procentines išskaitas. Sandėly dirbo 20 metų, anksčiau sutartys būdavo suvedamos ranka, jiems buvo pavesta susivesti sutartis į žurnalus. Į žurnalą rašydavo iš kur, kiek laiko galioja, kokia kaina, visą laiką metalo laužui buvo taikomi 2 proc., plėvelei ir makulatūrai - 5 proc. Atsiradus programoms, jiems nebereikėjo suvesti sutarčių, jas susivesdavo patys vadybininkai, tik jiems įmesdavo kainininką elektroniniu būdu. Taip buvo išmokytas, visą laiką buvo tie procentai. Taip pat būdavo minusuojami padėklai, kurių vidurkis – 15-25 kg. Kolega rašė ant svėrimo lapelių, jis į darbo kalendorių, niekas nenurodė, kur ir kaip rašyti, ar išsaugoti svėrimo lapelius, niekas to nereikalavo. Pasak kaltinamojo, jis pagal senas sutartis ir toliau minusavo 5 proc., vidurkį, nes galėjo būti drėgmės 7 ir 9 proc. Bendrą svorį rašydavo pagal sąskaitą, išminusavus palečių kiekį su svoriu, išminusavus 5 proc. Angaruose buvo įvairios atliekos- ir superkamos, ir nesuperkamos. „Sauduvai“ nepriklausė išvežti broko, bet jie supirkdavo per metus apie 70-80 t plėvelės, makulatūros. Purickas buvo sakęs, kad nesuperkamų atliekų nebūtų sąskaitose, liepė nerašyti, kad nebūtų pajamose. Dabar Ž. Z. sako, kad to nebuvo, buvo jis viską žinojo, tik dabar kalba kitaip. Ž. Z. sakydavo „kaip gerai, kad išvežėt, nes už neperdirbamas atliekas reikėjo didelius pinigus mokėti“, o čia „Sauduva“ už ačiū išveždavo. „Sauduva“ kartais prašydavo, kad sumažintų sąskaitas, nes būdavo daug šiukšlių. Vadybininkai ir valdžia žinojo apie šiukšles. Nebūtų išdirbęs įmonėje 20-30 metų, jeigu būtų neklausęs nurodymų. Niekas nėra pasakęs, kad taip nedarytų, jokių nurodymų nebuvo.
Be kaltinamųjų parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti kiti rašytiniai įrodymai, apklausti liudytojai.
Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta BK 2 straipsnio 4 dalyje. Dėl to negalima traukti asmens baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis nepadarė nusikalstamos veikos turinčios nusikaltimo požymių. Pažymėtina, jog nusikalstama veika neapsiriboja vien tik objektyviųjų požymių konstatavimu. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn vienas iš esminių ir būtinųjų elementų yra kaltės ir jos formos nustatymas. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, viena iš kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų – dokumentų klastojimas. Ši nusikalstama veika įtvirtinta BK 300 straipsnio 1 dalyje. Tiek pagal kaltinamojo akto turinį, tiek pagal minėtą straipsnį, siekiant patraukti kaltinamuosius baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti konstatuota, jog A. M. ir E. J. būdami AB „Žemaitijos pienas“ sandėlininkais, ne tik, kad įrašė neteisingus duomenis apie UAB „Sauduva“ parduodamų popieriaus ir kartono pakuočių, plastmasės laužo atliekų svorį ir kainą PVM sąskaitose faktūrose (kas sudaro objektyviąją nusikalstamos veikos sudėties pusę), bet ir suvokė, kad įrašo neteisingus duomenis ir norėjo taip veikti. Kaltinamųjų subjektyviosios pusės elementas kaltė, kaip psichinis santykis su daroma veika, nustatoma iš kaltinamųjų parodymų juos gretinant su objektyviais byloje surinktais įrodymais. Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, jie nurodo neklastoję PVM sąskaitose faktūrose įrašomų duomenų, o išminusuodavo atitinkamą svorio procentą dėl gabentų šiukšlių, antrinėse žaliavose buvusių priemaišų, makulatūros drėgmės, palečių svorio, ant kurių buvo kraunamos antrinės žaliavos. Šiuos jų parodymus patvirtina kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytoju apklaustas A. P., kuris yra UAB „Sauduva“ inžinierius atsakingas už antrines žaliavas, nurodė, kad vežant antrines žaliavas iš AB „Žemaitijos pienas“ būdavo prikraunama žaliavų, kurios nėra superkamos. Dėl to buvo sutarę, kad nuo perdirbamų atliekų numes 5 proc. Šis susitarimas buvo senas ir sukurtas tam, kad palengvintų žmonių darbą. Be to, pasak liudytojo, makulatūra būdavo šlapia. Liudytojas taip pat nurodė, kad tais atvejais, kai šiukšlių prikraudavo per daug, jis nufotografuodavo ir nuotraukas siųsdavo Silvai, kuri informuodavo cechus dėl rūšiavimo. Be to, sekančiu reisu jis prašydavo, kad atitinkamą kiekį išminusuotų. Taip pat UAB „Sauduva“ išveždavo sandėlyje prisikaupusias nesuperkamas šiukšles tais atvejais, kai į AB „Žemaitijos pienas“ atvažiuodavo veterinarijos tarnyba. Išvežamos šiukšlės sąskaitose išskirtos nebuvo, tačiau įeidavo į bendrą svorį (t. 10, b. l. 35–37). Taip pat liudytoju apklaustas A. Ž., kuris dirba AB „Žemaitijos pienas“ apsaugos darbuotoju, nurodė, kad jie girdėdavo, kad kažkas buvo dėl drėgnumų ir užterštumų, bet jie tų popierių nematydavo. Pasak liudytojo, sklandė tokie gandai, bet peripetijų dėl svorių numetinėjimų nežinojo. Taip pat liudytojas nurodė, kad skiriasi ir palečių svoriai (t. 10, b. l. 51). Liudytoju apklaustas Ž. Z., kuris yra „AB „Žemaitijos pienas“ vadybininkas (inkriminuojamų įvykių metu buvo kaltinamųjų viršininkas), nurodė, kad sandėlis buvo atsakingas už makulatūros išvežimą ir jie reguliuodavosi, skambindavosi dėl atliekų išvežimo. Tuo tarpu dėl nesuperkamų atliekų išvežimo taip pat tardavosi sandėlininkai. Be to, liudytojas nurodė, kad užterštumą turėjo įvertinti patys sauduviškiai. Liudytojas taip pat patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kad sandėlininkas Jonuška asmeniškai susitarė su UAB „Sauduva“ vadybininku, kad išveš nesuperkamas atliekas ir apie tai jį informavo. Liudytojas taip pat nurodė, kad tuo metu, kai griovė sandėlį antrame aukšte buvo nelikvidžių medžiagų, kurį sudarė stiklo laužas, plastmasiniai padėklai. Apie atliekų pardavimo taisykles, kurios reglamentuotų jų pardavimo tvarką nieko nežino (t. 10, b. l. 52 – 54). Liudytoju apklaustas A. Z., kuris dirbo AB „Žemaitijos pienas“ krautuvo vairuotoju, nurodė, kad skaičiuodavo padėklų kiekį, taip pat nurodė, kad kraudavo ir stiklo dūžį kartu su makulatūra į UAB „Sauduva“ automobilį (t. 10, b. l. 54). Teismo vertinimu, šie liudytojų parodymai patvirtina kaltinamųjų nurodytas aplinkybes ir paneigia kaltinime nurodytus svorių neatitikimus. Įvertinus liudytojų parodymus darytina išvada, kad iš esmės svorių skirtumai susidarė ne dėl kaltų ir neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, o dėl nesuperkamų atliekų, kurios buvo išvežamos UAB „Sauduva“ automobiliais. Šias šiukšles sudarė ne tik nesuperkamos atliekos, bet kaip ir nurodė liudytojai, stiklo dūžis. Kaip matyti iš sąskaitų faktūrų, kuriomis grindžiamas kaltinimas, jose nesuperkamos atliekos neatsispindi, todėl pagrįsta kaltinamų ir liudytoju apklausto A. P. pozicija, jog sekančiu vežimu svoris turėjo būti minusuojamas. Vien tik aplinkybė, kad šių liudytojų parodymų nebuvo galima sustiprinti AB „Žemaitijos pienas“ dirbusios S. S. parodymais, nes ji yra mirusi bei nėra išlikę duomenys apie jai siųstas fotonuotraukas su reikalavimu daryti išskaitas (t. 10, b. l. 88), nepaneigia liudytojų parodymų. Priešingai suteikia pagrindą taikyti principą in dubio pro reo (abejonės kaltinamojo naudai).
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad kaltinamasis aktas surašytas išimtinai vadovaujantis civilinio ieškovo AB „Žemaitijos pienas“ pateikta lentele. Prokuroras rengdamas kaltinamąjį aktą neįvertino, jog tokia lentelė sudaryta asmens, kurio iniciatyva ir pradėtas baudžiamasis persekiojimas, interesais. Aplinkybė, jog prokuroras rengdamas kaltinamąjį aktą neįvertino šio aspekto, neanalizavo įrodymų ir kitų aplinkybių kaip tai nurodyta šiame nuosprendyje, lėmė kaltinamiesiems inkriminuojamų veikų nepagrįstumą. Šių aplinkybių vertinimo kontekste pažymėtina, kad prokuroras bylos nagrinėjimo metu ir baigiamosiose kalbose nurodė, kad 5 proc. išskaita iš antrinių žaliavų negalėjo būti taikoma. Kaip tai pagrindžiantį aspektą nurodė sutartis sudarytas tarp UAB „Sauduva“ ir AB „Žemaitijos pienas“, kuriuose tokia išskaita neatsispindi, liudytojams atitinkamai buvo užduodami klausimai ar jie žino apie tokią išskaitą. Tuo tarpu inkriminuodamas A. M. 2013-06-17 dokumentų klastojimo veiką drėgnumo išskaitą įvertina ir ją taiko, tačiau inkriminuojant kitas nusikalstamas veikas išskaita makulatūrai nedaroma. Taip pat kaltinimo nepagrįstumą įrodo ir tai, jog didžiojoje dalyje kaltinamiesiems inkriminuojamų veikų, kuriose buvo gabenama makulatūra, nėra išskaičiuojamas palečių svoris. Veikos, kuriose nebuvo išskaičiuotas palečių svoris gabenant makulatūrą matosi civilinio ieškovo pateiktoje lentelėje, kurios matematinė išraiška identiška kaltinamojo akto lingvistinei išraiškai. Vis dėlto tokia pozicija nėra pagrįsta, nes kaip nurodė byloje apklausti liudytojai, (apsaugos darbuotojai, krovėjai, UAB „Sauduva“ darbuotojai, buhalteriai) makulatūra buvo vežama ant palečių, o jų skaičius sąskaitose neatsispindi ir tai nėra kaltinamųjų kaltė ar netinkamas darbo organizavimas. Kaip matyti iš AB „Žemaitijos pienas“ sąskaitų, kuriose atsispindi iš UAB „Sauduva“ įvežama produkcija į AB „Žemaitijos pienas“, palečių skaičius, ant kurių sukraunama produkcija, taip pat nėra nurodomas
(t. 10, b. l. 79–86). Akcentuotina ir tai, jog kaltinimas dėl daugelio veikų grindžiamas išminusuotu
2 792 kg. konteinerių svoriu, tačiau tokio svorio konteineriu plastiko laužas nebuvo gabentas
(t. 2, b. l. 3). Pavyzdžiui, kaltinamiesiems inkriminuojamos veikos 2013-07-12, 2013-11-11,
2013-12-09, 2013-12-23, visos 2014 m. veikos, išskyrus 2014-10-22, 2014-12-04 veikas ir
2015-04-21, 2015-07-08 ir 2015-07-21 veikos. Tokį prieš tai aptartų veikų nepagrįstumą bei nenuoseklumą galima paaiškinti lentelės, kuria ir buvo grindžiamas kaltinamasis aktas, sudarymo aplinkybėmis. Liudytoja apklausta AB „Žemaitijos pienas“ buhaltere D. K. paaiškino, kad ji lentelė darė darbdavio nurodymu. Į lentelę, ji įtraukė duomenis iš svėrimo lapelių, kuriuose buvo nurodomas drėgmės procentas ir konteinerio numeris. Būdavo, kad ir nieko nebuvo parašyta, tai ji ir nerašė į lentelę, ji suvedė tik tuos duomenis, kurie pateikti. Tais atvejais, kai nebuvo nurodomas konkretus konteineris, ji išvesdavo svorio vidurkį. Tais atvejais, kai svėrimo lapeliuose nebuvo duomenų apie paletes, ji nieko negalėjo įrašyti (t. 10, b. l. 155). Pažymėtina, jog konteinerių, kuriais nebuvo gabenamas plastikas, svorių išminusavimas savaime iškraipo duomenis ir neatspindi dokumentų klastojimo fakto, o tai suponuoja kaltinimo nepagrįstumą. Taip pat aplinkybė, kad ant lapelių nebuvo nurodomas drėgnumo procentas nereiškia, kad jo kaltinamieji netaikė. Taikyti minėtą procentą, jie galėjo dėl buvusio susitarimo, kurį egzistavus patvirtino liudytojai. Be to, ir pats civilinis ieškovas lentelėje apskaičiuodamas svorių neatitikimus, taikė 5 proc. iškaitą ir didžiąją dalimi svoriai sutapdavo. Tuo tarpu kiti svorių neatitikimai, kaip minėta anksčiau, galėjo susidaryti dėl išvežtų šiukšlių.
Taip pat nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad didžioji dalis kaltinamiesiems inkriminuojamų veikų buvo grindžiami ne prie sąskaitų pridėtais svėrimų lapeliais, bet elektroniniais duomenimis pateiktais Exel programos variante. Tokie duomenys, kurių nepatvirtina rašytiniai įrodymai (šiuo atveju svėrimo lapeliai) negali būti įrodymais grindžiant kaltinimą baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, jog tokius duomenis perkeliant į Exel programą mechaniniu būdu yra prarandamas duomenų autentiškumas, kuris nagrinėjamu atveju yra įrodymo, kaip pagrindžiančio kaltinamojo kaltę, sudedamoji dalis. Pažymėtina, jog tokiu būdu pateiktų duomenų atitikties neįmanoma patikrinti realiems svarstyklių duomenims, kurie gaunami iš karto pasvėrus objektą materialia išraiška (svėrimo čekiu). Tokios išvados darytinos vadovaujantis BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą). Šiose teisės normose įtvirtinta išskirtinė teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, o kurie ne.
Aptartų įrodymų ir baudžiamosios bylos aspektai neleidžia kaltinamuosius pripažinti kaltais ir pagal jiems inkriminuotus BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis. Pažymėtina, jog kaltinimas dėl atitinkamų veikų buvo grindžiamas tuo, kad kaltinamieji apgaule UAB „Sauduva“ naudai išvengė turtinės prievolės. Apgaulės panaudojimo būdas kaip vienas iš sukčiavimo sudėties požymių buvo grindžiamas per dokumentų klastojimą, todėl neįrodžius dokumentų klastojimo fakto, pripažinti kaltinamuosius kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis, nėra teisinio pagrindo.
Teismo įsitikinimu netgi ir eliminavus prieš tai aptartus aspektus, kurie patvirtina kaltinimo nepagrįstumą, svarbu įvertinti esminį aspektą, jog kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-316/2013). Teismo įsitikinimu, net, jeigu ir būtų buvusi įrodyta kaltinamųjų subjektyvioji pusė – kaltė, šios veikos aplinkybės nebūtų tokio pavojingumo, kad už ją būtų buvę galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, jog kaltinime nurodytos aplinkybės, jeigu jos būtų įrodytos, atitiktų civilinio delikto turinį, tačiau jokiais būdais ne suponuotų baudžiamosios atsakomybės taikymą.
Esant nurodytų aplinkybių visetui kaltinamieji išteisintini pagal jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nes jų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos ir baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Įvertinus tai, kad kaltinamieji E. J. ir A. M. išteisinti, todėl civilinio ieškovo AB „Žemaitijos pienas“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Daiktus, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti – paketą su AB „Žemaitijos pieno“ apskaitos žiniaraščių kopijomis, paketą su AB „Žemaitijos pieno“ su PVM sąskaitomis- faktūromis ir suvestinėmis, kompaktinių diskus su svarstyklių duomenimis, paketą su AB „Žemaitijos pieno“ darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijomis, kontaktiniais duomenimis, taip pat ir E. J. pateiktus darbo kalendorius palikti prie bylos.
Kompaktinį diską su A. K. poligrafo duomenimis, byloje laikomus CD diskus apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyviu, CDR diską su informacija iš telefonų aparatų ir SIM kortelių sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Du medinius stovus su užrašu „Džiugas“ ir sviesto pakuotės ritinėlius, paimtus kratos metu pas E. G., pas Z. J. paimtą bloknotą su užrašu „Žemaitijos pienas“ apskaitos žurnalas, lapelius su užrašais ir vizitines korteles, saugomas Telšių apskrities VPK grąžinti jų savininkams Gajauskui ir Jaškauskui, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nusprendė:
E. J. kaltintą pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1, 3 dalis išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
A. M. kaltintą pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
E. J. 2015-11-18 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
A. M. 2016-01-13 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Civilinio ieškovo AB „Žemaitijos pienas“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Daiktus, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti – paketą su AB „Žemaitijos pieno“ apskaitos žiniaraščių kopijomis, paketą su AB „Žemaitijos pieno“ su PVM sąskaitomis- faktūromis ir suvestinėmis, kompaktinių diskus su svarstyklių duomenimis, paketą su AB „Žemaitijos pieno“ darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijomis, kontaktiniais duomenimis, taip pat ir E. J. pateiktus darbo kalendorius palikti prie bylos.
Kompaktinį diską su A. K. poligrafo duomenimis, byloje laikomus CD diskus apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyviu, CDR diską su informacija iš telefonų aparatų ir SIM kortelių sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Du medinius stovus su užrašu „Džiugas“ ir sviesto pakuotės ritinėlius, paimtus kratos metu pas E. G., pas Z. J. paimtą bloknotą su užrašu „Žemaitijos pienas“ apskaitos žurnalas, lapelius su užrašais ir vizitines korteles, saugomas Telšių apskrities VPK grąžinti jų savininkams Gajauskui ir Jaškauskui, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.