Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-2388-1246/2025

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-06-02
Bylos Nr.: e2-2388-1246/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: O. Ž.
Atsakovas: J. Ž.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Ernestas Bušmovičius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2388-1246/2025Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00087-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.4.1.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 2 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dovilė Sanačinienė,sekretoriaujant Dianai Marciševskai,dalyvaujant ieškovei O. Ž. ir jos atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui,atsakovui J. Ž. (J. Ž.),

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Majai Valentinai Tursienei,

uždarame teismo posėdyje, naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Ž. ieškinį atsakovui J. Ž. (J. Ž.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų šalių kaltės bei su tuo susijusiomis teisinėmis pasekmėmis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė O. Ž. (toliau ir – ieškovė) 2025 m. sausio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. Ž. (toliau ir – atsakovas), prašydama: nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekant pavardę „Ž.“? priteisti iš atsakovo J. Ž. nepilnamečių vaikų E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – vaikai), naudai išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti (uzufrukto teisėmis) vaikų atstovei ieškovei O. Ž.; nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su vaikų motina – ieškove O. Ž.; patvirtinti tokią atsakovo J. Ž. bendravimo su vaikais tvarką: abu vaikai su tėvu J. Ž. leidžia du savaitgalius per mėnesį, didžiosios metų šventės ir atostogos pagal susitarimą. Visos bendravimo sąlygos gali būti derinamos ir keičiamos abipusiu susitarimu; po santuokos nutraukimo transporto priemonę „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovo J. Ž. nuosavybėn, o ieškovei O. Ž. priteisti iš atsakovo J. Ž. 300 Eur piniginę kompensaciją; sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai; bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kurį laiką ji su atsakovu gyveno normalų santuokinį gyvenimą, tačiau vėliau pradėjo nesutapti charakteriai, išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas. Prasidėjo nesutarimai, barniai, tarpusavio santykiai atšalo, jie tapo svetimi. Santuoka neteko prasmės ir praktiškai iširo, jos atkurti nebeįmanoma. Jie netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl darytina išvada, kad tiek ieškovė O. Ž., tiek ir atsakovas J. Ž. neįdėjo pakankamai pastangų, kad būtų išsaugota šeima. J. Ž., nutraukęs santykius su ieškove, taipogi nustojo rūpintis ir nepilnamečiais vaikais, jis faktiškai nusišalino nuo savo, kaip tėvo, pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

4. Tarnyba savo išvadoje nurodė, kad nepilnamečių vaikų geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove O. Ž., šiai dienai ieškovės prašoma bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus, taip ieškovės prašymas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams yra pagrįstas ir atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus, todėl Tarnyba palaiko ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur kiekvienam vaikui.

5. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sutinka, jog atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui mokėtų po 250 Eur, o jeigu jam leis finansinės galimybės, tai galės prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne suma. Nurodė, kad ji nuo kovo mėnesio pradėjo dirbti, gauna minimalią algą, pinigų vaikų poreikiams užtikrinti pakanka, finansinių įsipareigojimų neturi. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu santuoka faktiškai iširo nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. Ši mėnesį atsakovas atsiuntė vaikams 50 Eur. Nurodė, kad 250 Eur sumos kiekvienam vaikui užtektų, kad būtų patenkinti vaikų būtinieji poreikiai. Visos sąlygos jos gyvenamojoje vietoje vaikams yra sudarytos. Turėjo automobilį, jį nusipirko iš bendrų lėšų, automobiliu naudojosi visa šeima, vėliau šį automobilį atsakovas pardavė ir nusipirko kitą už 600 Eur - „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ieškovė prašo šį automobilį po santuokos nutraukimo palikti atsakovo nuosavybėn, o jai iš atsakovo priteisti 300 Eur piniginę kompensaciją. Su atsakovu ji bendrauja tik klausimais, susijusiais su vaikais, 9 mėnesius atsakovas pas vaikus neatvažiuoja, vaikams neskambina. Ji vaikų nenuteikinėja prieš jų tėvą, atsakovas pats nenori bendrauti su vaikais. Ieškovė palaiko ieškinio reikalavimus, žodžiu patikslino reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaikais ir nurodė, jog bendravimo tvarka pasilieka ta, kuri yra nurodyta ieškinyje, tik papildomai pažymėjo, kad visais atsakovo bendravimo atvejais su vaikais, ji nori būti šalia, t. y. kartu su vaikais ir vaikų tėvu, o, vaikų tėvui būnant blaiviam, ji sutiktų duoti vaikus tėvui jai fiziškai nedalyvaujant jų bendravime. Taip pat patikslino, kad prašo kiekvieno vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti ne po 300 Eur, o po 250 Eur sumą. Galimybių išsaugoti santuokos nėra. Atsakovas ir ieškovė posėdžio metu sutarė, kad pinigus vaikų išlaikymui atsakovas mokės iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

6. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka su visais ieškinio reikalavimais išskyrus dalyje dėl 300 Eur išlaikymo sumos kiekvienam vaikui, kadangi neturi tam finansinių galimybių – turi finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, ieško darbo, pajamų šiuo metu neturi, 8–9 mėnesius kartu su šeima negyvena, vaikams išlaikymą teikdavo, kaip buvo susitarę su vaikų motina – po 400 Eur kiekvienam vaikui, paskutinius du mėnesius išlaikymo neteikia. Nurodė, kad pajėgtų mokėti kiekvienam vaikui po 250 Eur sumą, o, kai turės finansines galimybes, mokės daugiau. Neturi pretenzijų dėl ieškinyje nurodyto ieškovės vardu įsigyto nekilnojamojo turto, tai jos asmeninė nuosavybė, įgyta iki santuokos sudarymo. Paaiškino, kad automobilis „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas be ieškovės žinios, ieškovei sumokėti 300 Eur piniginę kompensaciją. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso traktorius, tačiau jis jam atiteko pagal dovanojimo sutartį iki santuokos sudarymo su ieškove. Ieškovė nurodė, kad pretenzijų dėl šio turto neturi. Taip pat atsakovas parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad turi finansinį įsipareigojimą kreditorei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2028 m. Kito nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė buvo informuota apie kreditą, kreditas buvo paimtas 3 000 Eur sumai, gauti pinigai buvo panaudoti namo remontui ir kitiems poreikiams. Šį kreditą laiko savo asmeniniu, todėl po santuokos nutraukimo įsipareigojimą kreditoriui sutinka vykdyti savarankiškai. Teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, neneigė to, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu, pripažino, kad yra iš dalies kaltas dėl santuokos iširimo. Su visais reikalavimais sutinka, nori bendrauti su vaikais, tačiau šiuo metu neturi galimybių atvažiuoti pas vaikus. Nuo 2025 m. balandžio 22 d. pradėjo dirbti sandėlio operatoriumi, atlyginimas – 1 300 Eur. Sutinka vaikų išlaikymui mokėti po 250 Eur kiekvienam vaikui, o, esant galimybei, ir daugiau, taip pat sutinka dėl ieškovės siūlomos bendravimo su vaikais tvarka. Dėl jo vardu įregistruotų transporto priemonių – „Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW PASSAT“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog šių transporto priemonių nėra, vieną transporto priemonę atidavė į metalo laužą ir ji dar nėra nurašyta, o kita nurašyta, nežino, kodėl ji dar vis įregistruota jo vardu. Šiai dienai transporto priemonių, kurios priklausytų jo nuosavybėn neturi.

Žemesnės instancijos teismas

7. Tarnybos atstovė nurodė, kad palaiko teismui raštu pateiktą išvadą. 250 Eur suma patenkintų vaikų poreikius, šalims taikiai sutarus dėl minėtos sumos, Tarnyba tam neprieštarauja.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog prievolė pagal 2024 m. vasario 1 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo liktų J. Ž. asmenine prievole. Prašė civilinę bylą nagrinėti kreditoriui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašą liudijančio išrašo matyti, kad O. Ž. (ikisantuokinė pavardė – S.) ir J. Ž. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose įtvirtintos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos.

12. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu pradėjo nesutapti charakteriai, išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas, prasidėjo nesutarimai, barniai, tarpusavio santykiai atšalo, jie tapo svetimi, jie netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su atsakovu santuoka faktiškai iširusi nuo 2024 m. rugsėjo 10 d., jie gyvena atskirai, galimybių išsaugoti santuokos nėra. Ieškovė prašė pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškove, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, neneigė to, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu, pripažino, kad yra iš dalies kaltas dėl santuokos iširimo.

13. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti, ar to siektų, priešingai, iš byloje esantys duomenys ir šalių paaiškinimai, teikti tiek parengiamojo, tiek teismo posėdžio metu, leidžia teismui daryti išvadą, kad santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio, todėl laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės.

14. Teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl sprendžia, kad santuoka tarp O. Ž. ir J. Ž. iširo ir ji nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio dalis).

15. Nesant ginčo dėl šio ieškinio reikalavimo, teismas detaliau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo

16. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

17. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika)

18. Iš į bylą pateiktų gimimo įrašą liudijančių išrašų kopijų matyti, kad ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus – E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini).

19. Ieškovė prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškinyje nurodė, kad tik ji rūpinasi vaikų vystymusi, ugdymu, sudaro pakankamas sąlygas vaikams normaliai gyventi. Tiek parengiamojo posėdžio, tiek teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad jos gyvenamojoje vietoje vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena kartu su motina, ji vaikais rūpinasi, Tarnyba neturi duomenų, kad motina netinkamai prižiūrėtų vaikus, todėl mano, jog nepilnamečių vaikų geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Iš į bylą pateikto šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje švaru ir tvarkinga, namas su visais patogumais, vaikai gyvena viename kambaryje kartu su motina, kambaryje yra trys lovos, sekcija, televizorius, daug žaislų, knygelės, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Taip pat nurodyta, kad: „apsilankymo šeimoje metu vaikai buvo namuose, žaidė savo kambaryje, žiūrėjo animacinius filmukus. Pakalbinus vaikus pastarieji glaudėsi prie mamos. Užklausus E. apie tėtį vaikas pasakė, kad paskutinį kartą tėtį matė mašinoje, kada tiksliai neatsakė, kalbinamas pabėgo į savo kambarį. E. bendrauti atsisakė. Dėl mažo amžiaus vaikai daugiau kalbinami nebuvo.“. Atsakovas sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

20. Ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra, todėl, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti vaikų E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina O. Ž..

21. Ieškovė teismo posėdyje patikslino ieškinyje nurodytą reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos ir prašė teismo nustatyti tokią atsakovo J. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: abu nepilnamečiai vaikai su tėvu J. Ž. leidžia 2 (du) savaitgalius per mėnesį, didžiosios metų šventės ir atostogos pagal susitarimą, tačiau visais atsakovo su vaikais bendravimo atvejais ji turi būti fiziškai kartu. Vaikų tėvui atvykus vaikus pasiimti būnant blaiviam, ji jų bendravime fiziškai nepageidauja dalyvauti. Visos bendravimo sąlygos gali būti derinamos ir keičiamos abipusiu susitarimu.

22. Atsakovas prieštaravimų dėl tokios bendravimo tvarkos nereiškė, su ieškovės siūloma bendravimo tvarka sutiko. Tarnyba taip pat palaikė ieškovės siūlomą atsakovo su vaikais bendravimo tvarką.

23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nėra, tenkina reikalavimą dėl prašomos nustatyti atsakovo su vaikais bendravimo tvarkos.

24. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, spręstinas išlaikymo vaikams priteisimo klausimas.

25. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

26. Teismo posėdyje žodžiu patikslinusi ieškinio reikalavimą, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 250 Eur. Ieškovės teigimu, tokia suma patenkintų vaikų poreikius. Su minėta suma atsakovas sutiko, nurodė, kad, turėdamas finansinių galimybių, prisidės prie vaikų išlaikymo ir didesne suma. Tarnyba nurodė, kad neprieštarauja tokiai išlaikymo sumai šalims dėl jos susitarus. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad, jeigu ateityje minėtos sumos nepakaktų vaikų poreikių tenkinimui atsižvelgiant į jų amžių, padidėjusius poreikius ir išlaidas, atsakovė turės galimybė kreiptis į teismą dėl išlaikymo sumos padidinimo vaikams.

27. Ieškovės ir atsakovo vaikams šiuo metu yra penkeri metai, bylos duomenys patvirtina, kad jie lanko Šalčininkų r. Jašiūnų lopšelį-darželį „Žilvitis“ ir yra ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad, atsižvelgiant į vaikų amžių bei jų poreikius, šiuo metu vaikų išlaikymui per mėnesį kiekvienam vaikui vidutiniškai yra reikalinga ne mažesnė nei 600 Eurų suma, į kurią įeina išlaidos vaikų maitinimui, aprangai, vaikų higienos priemonės, išlaidos vaikų laisvalaikiui, lavinimui ir t. t. Atsižvelgiant į tai, ieškinyje buvo prašoma priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 300 Eur. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad neturi finansinių galimybių mokėti po 300 Eur kiekvienam vaikui, sutinka mokėti po 250 Eur, o, esant galimybei, prie vaikų išlaikymo prisidės daugiau. Ieškovė sutiko su atsakovo siūloma 250 Eur suma kiekvienam vaikui, nurodė, kad 250 Eur sumos kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui pakaks. Tiek vaikų motina – ieškovė, tiek vaikų tėvas – atsakovas, yra dirbantys.

28. Įvertinęs tai, kad šalys sutarė dėl išlaikymo dydžio, t. y. dėl 250 Eur sumos kiekvieno vaiko išlaikymui, šalys nevengia savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, vaikų tėvas nurodė, kad yra pasiryžęs prie vaikų išlaikymo prisidėti ir didesne suma esant galimybei ir poreikiams, ginčo dėl to tarp šalių nėra, teismas tenkina šį reikalavimą – priteisia iš atsakovo J. Ž. nepilnamečių vaikų E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. sausio 27 d.) iki vaikų pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki paskutinės mėnesio dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti (uzufrukto teisėmis) vaikų atstovei – ieškovei O. Ž. (CK 3.190, 3.208 straipsniai).

Dėl turto padalinimo

29. Sprendžiant santuokos pabaigos (nutraukimo) klausimą teismui būtina padalinti ir sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą (mutatis mutandis (liet. su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CK 3.61 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad, nutraukiant santuoką, turi būti dalijamas visas sutuoktinių turtas, t. y. tiek turtinis aktyvas, tiek turtinis pasyvas. Siekiant padalinti sutuoktinių turtą, visų pirma, reikia sudaryti turto balansą. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas.

30. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas: ¼ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)? ¼ dalis pastato-ūkio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)? ¼ dalis pastato-ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)? ¼ dalis pastato-ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)? ¼ dalis pastato-ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)? ¼ dalis pastato-ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)? ¼ dalis kitų inžinierinių statinių – lauko tualeto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

31. Kaip nurodė ieškovė, tai taip pat matosi ir iš byloje esančio 2024 m. spalio 17 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo, šis nekilnojamasis turtas ieškovės vardu buvo įsigytas kaip asmeninė nuosavybė iki santuokos su atsakovu sudarymo, todėl nėra traukiamas į dalintino turto balansą, t. y. po santuokos su atsakovu nutraukimo, lieka asmenine ieškovės nuosavybe. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad pretenzijų dėl šio turto neturi.

32. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neįgijo.

33. Patikrinus per Lietuvos teismų informacinę sistemą (LITEKO) Kelių transporto priemonių registrą, iš gauto išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, matyti, kad J. Ž. vardu yra registruotos dvi transporto priemonės – „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Abiejų transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Ieškinyje dėl šių transporto priemonių pasisakyta nebuvo. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad šių transporto priemonių nėra jau 5–6 metus. Vieną transporto priemonę atidavė į metalo laužą, tačiau ji dar nėra nurašyta, o kita transporto priemonė nurašyta, negali paaiškinti, kodėl ji dar vis yra įregistruota jo vardu. Šiai dienai transporto priemonių, kurios priklausytų jam nuosavybės teise, jis neturi. Ieškovė pretenzijų dėl šių transporto priemonių neišsakė. Kadangi teismas, nutraukdamas šalių sudarytą santuoką, turi pasisakyti dėl dalintino / nedalintino turto ir atsižvelgiant į tai, kad, pasak atsakovo, šių transporto priemonių nėra, bet jos vis dar įregistruotos atsakovo vardu, teismas nusprendžia šias transporto priemones po santuokos nutraukimo palikti J. Ž. asmenine nuosavybe.

34. Santuokoje buvo įgyta transporto priemonė – automobilis „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį buvo įsigijęs atsakovas J. Ž. ir VĮ „Regitra“ jis buvo įregistruotas jo vardu. Kaip nurodė pats atsakovas, šį automobilį jis pardavė be ieškovės žinios. Transporto priemonės vertė 600 Eur.

35. Ieškovė ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo transporto priemonę „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovo J. Ž. nuosavybėn, o jai priteisti iš atsakovo J. Ž. 300 Eur piniginę kompensaciją.

36. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo įsigytas santuokoje, už šeimos pinigus, ir parduotas be ieškovės žinios, ir atsakovas dėl 300 Eur sumos kaip kompensacijos už automobilį priteisimo ieškovei neprieštarauja, iš atsakovo ieškovei priteisiama 300 Eur sumos piniginė kompensacija.

37. Daugiau duomenų apie bendrą šalių santuokoje įgytą turtą, kuriam egzistuotų teisinė prievolė būti padalintam santuokos nutraukimo byloje, teismas duomenų neturi.

Dėl šalių kreditorinių įsipareigojimų

38. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje patvirtino, kad neturi kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, taip pat neturi asmeninių skolų. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad turi vieną finansinį įsipareigojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kreditorius buvo informuotas apie ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimą, atsiliepime nurodė, kad prievolė pagal 2024 m. vasario 1 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo liktų J. Ž. asmenine prievole.

39. Teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad minėta prievolė yra jo asmeninė, sutinka po santuokos nutraukimo ją vykdyti savarankiškai. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato, kad, nutraukus santuoką, kreditorinis įsipareigojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2024 m. vasario 1 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tampa asmeninė atsakovo J. Ž. prievole.

40. Priverstinio vykdymo veiksmai (išieškojimas) iš sutuoktinių turto Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje nevykdomi. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad kreditoriai reikštų turtinio pobūdžio (civilinius) reikalavimus sutuoktiniams Lietuvos Respublikos teismuose.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo nutraukus santuoką

41. Byloje nėra duomenų apie šalių neveiksnumą ar nedarbingumą, šalys tarpusavio išlaikymo neprašo, todėl išlaikymas po santuokos nutraukimo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl sutuoktinių pavardžių

42. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

43. Ieškovė ieškinyje prašė palikti jai santuokinę pavardę – „Ž.“, atsakovui palikti jo pavardę – „Ž.“.

44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis CK 3.69 straipsniu, nutraukus šalių santuoką, ieškovei paliekama santuokinė pavardė – „Ž.“, o atsakovui – jo pavardė – „Ž.“.

Dėl kitų procesinių klausimų

45. Ieškovei O. Ž. nagrinėjamoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (2024 m. spalio 8 d. Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-08286).

46. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

47. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-06346 patvirtina, kad valstybė patyrė 466,67 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu.

48. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo J. Ž. valstybės naudai priteistina 114 Eur žyminio mokesčio suma ir 466,67 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu.

49. Teismas šioje byloje patyrė 31,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-386/1K-411 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. Ž. (J. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei O. Ž. palikti pavardę – „Ž.“, o atsakovui J. Ž. (J. Ž.) palikti pavardę – „Ž.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. Ž. (J. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. sausio 27 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant į ieškovės O. Ž. nurodytą banko sąskaitą iki paskutinės mėnesio dienos,

Paskirti O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią atsakovo J. Ž. (J. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaikais E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: abu nepilnamečiai vaikai su tėvu J. Ž. leidžia 2 (du) savaitgalius per mėnesį, didžiosios metų šventės ir atostogos pagal susitarimą; visais atsakovo su vaikais bendravimo atvejais ieškovė O. Ž. turi teisę fiziškai būti kartu; vaikų tėvui atvykus vaikus pasiimti būnant blaiviam, ieškovė jų bendravime fiziškai nedalyvauja; visos bendravimo sąlygos gali būti derinamos ir keičiamos abipusiu susitarimu.

Priteisti atsakovui J. Ž. asmeninės, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise jo vardu registruotos dvi transporto priemones – „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trijų šimtų eurų) piniginę kompensaciją už transporto priemonę „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo įsigyta santuokos metu ir parduota atsakovo be ieškovės žinios.

Palikti po santuokos nutraukimo įsipareigojimą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kylantį iš 2024 m. vasario 1 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyti asmeniškai J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (asmeninė J. Ž. prievolė).

Priteisti iš atsakovo J. Ž. (J. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybei 114 Eur (vieno šimto keturiolikos Eur) žyminį mokestį, 466,67 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis Eur 67 ct) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, bei 31,87 Eur (trisdešimt vieno Eur 87 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, žyminis mokestis – įmokos kodas 5660; kitos išlaidos – įmokos kodas 5662). Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Išsiųsti sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Išaiškinti J. Ž., kad:

1) Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

2) Išlaikymo indeksavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas).

3) Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas (Aprašo 9 punktas).

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Dovilė Sanačinienė