Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Rasai Burbienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei J. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė

Teismo posėdžio metu ieškovas G. R. papildomai paaiškino faktines aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovo atstovas advokatas Sigitas Štaraitis teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė G. R. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovė J. M. papildomai paaiškino faktines aplinkybes ir prašė ieškovo ieškinį atmesti.

Atsakovės atstovė advokato padėjėja Ernesta Mažulytė - Navikienė teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė J. M. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas G. R. 2015-05-19 kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK su prašymu padėti atgauti jo pirktus daiktus ar jų ekvivalentą pinigine išraiška iš atsakovės, tyrimas surinkus medžiagą baigtas (b. l. 5, 6). Prie ieškinio pateikti šie kvitai: 2014-10-10 UAB „Takada“ čekis, prekė - grindų laminatas, apmokėta 4,42 Lt grynaisiais pinigais, kita suma čekiais (b. l. 7, 8), 2014-10-17 UAB „Takada“ čekis, prekė – židinio kapsulė, suma 289,33 Eur (b. l. 9, 10). Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00225644 G. R. įsigyjo difuzinę plėvelę Izospan, suma 301,29 Lt (b. l. 11); pateikta pirkimo UAB „MAXIMA“ ir UAB „Senukai“ 2014-10 – 2015-01 laikotarpiu apžvalga (b. l. 12), čekis, patvirtinantis magnetolos „Denver“ įsigijimą 2012-12-11, ištrauka iš ieškovo ir atsakovės pokalbio „Skype“ programa (b. l. 14).

Liudytoja A. B. nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra jos bendradarbės draugai, pati jų nepažįsta, nė viename pokalbyje su bendradarbe A. L. ir šalimis pati nedalyvavo. Paaiškino, kad bendradarbės prašymu pirkdama sau „MAXIMA“ dovanų čekius juos nupirkdavo ir jai. Tiesiogiai su ieškovu buvo susitikusi vieną kartą ir padavusi jam dovanų čekį. Duomenų, kad iš jos ieškovo įsigyti čekiai buvo perduoti atsakovei, neturi.

Liudytoja I. B. (atsakovės dukra) paaiškino, kad ieškovą yra mačiusi apytikriai tris kartus, šalių tarpusavio pokalbių nėra girdėjusi. Židinio kapsulė galėjo būti nupirkta apytikriai 2014 m. po jos gimdymo už atsakovės ir jos vaikų lėšas, taip pat tikėtina, kad tai galėjo būti ir tuo metu, kai atsakovė bendravo su ieškovu. Mama su broliu pirko medieną stogo remontui 2014 m. vasarą arba rudenį. Mama niekada nėra minėjusi apie dovanų iš ieškovo gavimą, išskyrus televizorių. Apie ieškovo likusius daiktus pas atsakovę nežino nieko.

Posėdžio metu peržiūrėtas laidos „TV pagalba“ 2015-05-08 atsakovės namų valdoje darytas įrašas (b. l. 40).

Ieškovas savo materialinį reikalavimą grindžia tuo, kad 2014 m. rugsėjo – spalio mėn. kelis savaitgalius lankęsis pas atsakovę jai priklausančioje sodyboje savo asmeninėmis lėšomis įgijo daiktų, kurie buvo skirti atsakovės namo pagerinimui, buitinių ir kitų poreikių tenkinimui, taip pat atsakovei pateikė parduotuvių dovanų čekius daiktų įsigijimo apmokėjimui, dėl ko atsakovė nepagrįstai praturtėjo, o jis patyrė 1556,67 Eur dydžio nuostolius, kurie jam turi būti atlyginti.

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsikirsdama į ieškovo reikalavimą nurodė, jog yra gavusi iš ieškovo dovaną – televizorių. Jokių kitų daiktų ir pinigų, kurie pagrįstų jos nepagrįstą praturtėjimą, nėra, ieškovas perkamus daiktus ir pinigus traktavo kaip skirtus buitinių bei kitų poreikių tenkinimui, dovanomis.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje byloje yra nustatyta, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovei dėl 1556,67 Eur sumos išieškojimo, įrodinėjo, jog pirko daiktus, kurie prisidėjo prie atsakovės turto pagerinimo, buitinių ir kitų poreikių tenkinimo. Ieškovas, teismo vertinimu, privalo įrodyti, kada ir kokius daiktus be teisinio pagrindo panaudojo atsakovės turto pagerinimui bei pateikti teiginį patvirtinančius įrodymus, kad būtent šie daiktai buvo panaudoti minėto turto pagerinimui.

Ieškovas prie ieškinio teismui pateikė kvitus, kuriuose užfiksuoti 2014-10-10 grindų laminato, 2014-10-17 židinio kapsulės, 2014-10-16 difuzinės plėvelės, 2012-12-11 magnetolos „Denver“ pirkimo faktai, pateikta „Lyoness“ 2014-10 – 2015-01 laikotarpiu vykdytų čekių pirkimų UAB „MAXIMA“ ir UAB „Senukai“ apžvalga. Viena vertus, teismas pastebi, kad tam tikri daiktai buvo įsigyti ieškovo ir atsakovės bendravimo laikotarpiu – penktadienio popietinėmis valandomis, t. y. galimai savaitgalių, kuriais ieškovas, šalių teigimu, lankydavosi pas atsakovę, metu (2014-10-10 įsigytas grindų laminatas, 2014-10-17 - židinio kapsulė), liudytojos I. B. parodymai apie konkrečiai židinio kapsulės įsigijimo laiką taip pat kelia abejonių, kadangi yra nenuoseklūs. Kita vertus, teismo vertinimu, šioje byloje pateikti prekių įsigijimo dokumentai nepatvirtina įrodinėjamos aplinkybės, jog būtent šie ir visi kiti ieškovo minimi daiktai buvo panaudoti atsakovės namo pagerinimui. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog pateikti kvitai, išskyrus PVM sąskaitą faktūrą, yra be pavardžių, nenurodoma daiktų pristatymo vieta, nėra jokių dokumentų (pvz., važtaraščių), patvirtinančių prekių pristatymą į atsakovės namus, prekės galėjo būti naudojamos bet kur. Darydamas šią išvadą, teismas įvertina ir tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškovo teiginius, jog daiktai buvo naudojami atsakovės turto pagerinimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laidos „TV pagalba“ metu ieškovas teigė turįs tik difuzinės plėvelės pirkimą patvirtinantį dokumentą, laidos vedėjui nurodė, kad atsakovės nepagrįstai įgyto turto vertė yra apie 5000,00 Lt (1448,10 Eur).

Nepagristas praturtėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.242 straipsnyje; jo paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-40-690/2015, joje nurodyta teismų praktika).

CK 6.241 straipsnyje nustatyti atvejai, kada gauto turto negalima išreikalauti kaip įgyto be pagrindo. Vienas atvejų, kai turto negalima išreikalauti kaip įgyto be teisinio pagrindo, yra šio turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, kitas – turto perdavimas asmens, nors ir neprivalėjusio įvykdyti prievolės, tačiau ją įvykdžiusio ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas.

Teismo vertinimu, visų sąlygų CK 6.242 straipsnio taikymui šioje situacijoje nėra. Ieškovas, net jeigu ir būtų pakankamai pagrindęs minėtų daiktų pristatymo ir naudojimo atsakovės turto pagerinimui faktą, pats po vos vieno mėnesio laikotarpio pažinties su atsakove nupirkdamas daiktus, prisiėmė galimų nuostolių atsiradimo riziką, o atsakovė, priimdama šalių bendrų poreikių tenkinimui reikalingus daiktus, nesielgė nesąžiningai. Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu. Atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad šie ieškovo poelgiai, atsižvelgiant į CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos išimties esmę, atiteks jai kaip dovana. Byloje nėra surinkta įrodymų, įgalinančių teigti, kad įgytus daiktus lėmė atsakovės netinkami, nesąžiningi veiksmai, turėję įtakos turtą savanoriškai, iš esmės suvokiančio, kad neprivalo to daryti, perdavusio asmens valiai įvykdyti prievolę perduoti turtą. Todėl turtą – daiktus perdavusiam asmeniui (ieškovui) neįrodžius savo suklydimo dėl turtą gavusio asmens (atsakovės) nesąžiningo elgesio ir kartu dėl pareigos įvykdyti prievolę turėjimo – neįrodžius suklydimo dėl susitarimo daiktų grąžinimo (CPK 178 straipsnis), taikytinas CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas, ir spręstina, kad ieškinyje nurodytas turtas negali būti grąžintas jo perleidėjui.

Prievolės įvykdymas, kaip nagrinėjamos bylos atveju ieškovo net ir jeigu pakankamai įrodyti kaip įgyti daiktai, kurių nupirkti jis neprivalėjo, teismo vertinimu, atitinka geros moralės nuostatas. Akivaizdu, kad taip perduoto turto išreikalavimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Tuo tarpu negalėjimo išreikalauti turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, sąlyga yra turtą perduodančio asmens suvokimas, kad jis neturi jokios pareigos tą daryti.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus konstatuoja, kad sąlygų atsakovės J. M. civilinei atsakomybei kilti nėra, ieškovas G. R. neįrodė, jog ieškinyje nurodyti daiktai buvo įsigyti atsakovės J. M. turto pagerinimui ir kad tam išleido konkrečią 1556,67 Eur sumą. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovas (net jeigu būtų tinkamai pagrindęs daiktų perdavimą atsakovei) būtų siekęs perduotus daiktus susigrąžinti.

Sutinkamai su aukščiau išdėstytais teismo motyvais, teismui konstatavus faktą, kad pagrindinis turtinis ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas, atmetamas ieškovo prašymas jam iš atsakovės priteisti 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą kaip nepagrįstą.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, ieškovo G. R. ieškinys atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str., 185 str., CK 6.242 str. 3 d., 6.636 str.).

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteistina 408,38 Eur bylinėjimosi išlaidos (b. l. 46-47).

Atmetus ieškovo ieškinį, iš jo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 4,06 Eur valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą ir vadovaudamasis CPK 92 str., 93 str., 178 str., 185 str., 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 271 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

Ieškovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 408,38 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,06 Eur (keturis eurus 06 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.