- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- 2-3183-430/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40357-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- A. Ž.
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. Ž. dėl išmokėtų sumų grąžinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme priimtas ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinys atsakovui A. Ž. dėl išmokėtų sumų grąžinimo, kuriame nurodyta, kad 2012-09-29 įvyko eismo įvykis, kurio metu A. Ž., vairuodamas automobilį OPEL, v.n. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį SUBARU, v.n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas. Automobilis OPEL, v.n. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta pas ieškovą, todėl ieškovas nukentėjusiajam išmokėjo 1424,27 Lt dydžio draudimo išmoką. Kadangi buvo nustatyta, kad atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Teismo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1424,27 Lt sumą, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovo nurodyta 1424,27 Lt išmoka yra per didelė. Ne visi automobilio SUBARU, v.n. (duomenys neskelbtini), padaryti pažeidimai buvo minėto eismo įvykio, dėl kurio atsakovas buvo pripažintas kaltas, rezultatas. Pažymėjo, kad automobilio SUBARU dešinės pusės priekinių durų pažeidimai negalėjo būti padaryti ieškovo nurodyto eismo įvykio metu.
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog turi sumokėti už automobilio remontą, tačiau ieškovo reikalaujama priteisti suma yra per didelė. Reali automobilio remonto kaina būtų 411,00 Lt. Atsakovas į ieškovą dėl mažesnės remonto kainos sumos nesikreipė, ieškovui administruojant žalos bylą. Atsakovas prašo sprendimo vykdymą išdėstyti, kadangi jis neturi nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonės, dirba, tačiau jo atlyginimas nedidelis. Atsakovas turi 12000,00 Lt kreditorinį įsipareigojimą SEB bankui, 3800,00 Lt antstoliams. Šiuo metu atsakovas kreditorinių įsipareigojimų nemoka. Nurodė, kad galėtų mokėti ieškovui iki 100,00 Lt per mėnesį.
Į teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovas apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 45), gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (b.l. 47). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (CPK 246 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-09-29 įvyko eismo įvykis, kurio metu A. Ž., vairuodamas automobilį OPEL, v.n. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį SUBARU, v.n. (duomenys neskelbtini). Po eismo įvykio automobilį OPEL, v.n. (duomenys neskelbtini) vairavęs atsakovas pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Vilniaus apskr. VPK nustatė, kad eismo įvykis įvykęs dėl atsakovo kaltės ( b.l. 15; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacija Nr. 10R-2158058-12, b.l. 19). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-16 nutarimu atsakovui buvo skirta bauda už minėtą kelių eismo pažeidimą (administracinė byla Nr. A2.6.-4547-276/2012, b.l. 36-38). Vilniaus apygardos teismo 2013-01-18 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-16 nutarimas paliktas nepakeistas (administracinė byla Nr. A2.6.-4547-276/2012, b.l. 49-53). Automobilis OPEL, v.n. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta pas ieškovą (b.l. 14), todėl ieškovas nukentėjusiajam išmokėjo 1424,27 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 12, 13). Ieškovas kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką (b.l. 10, 11). Atsakovas ieškovo reikalaujamos sumos nėra sumokėjęs.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo išmokėtos draudimo išmokos dydžio.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis). CK 6.988 straipsnio 1 dalis numato, jog draudimas gali būti privalomasis ir savanoriškas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuoja lex specialis - Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys, kurių patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Finėjas“, bylos Nr. 3K-3-483/2011). Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Taisyklių 59.4 punktas). Viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Taisyklių 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos jo sumokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taisyklių 60.1 punkte nustatyta, kad, jeigu apdraustasis transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iš valdytojo iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-16 nutarimu atsakovui buvo skirta bauda už minėtą kelių eismo pažeidimą. Šiame nutarime teismas konstatavo, jog atsakovas A. Ž. pažeidė KET ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą, pasitraukė iš įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus (administracinė byla Nr. A2.6.-4547-276/2012, b.l. 36-38). Vilniaus apygardos teismo 2013-01-18 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-16 nutarimas paliktas nepakeistas (administracinė byla Nr. A2.6.-4547-276/2012, b.l. 49-53). Kadangi atsakovas po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai, buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, todėl būtent jis yra atsakingas už žalos padarymą ir privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl žalos atlyginimo. Atsakovas nesutinka su ieškovo prašomu priteisti išmokėtos draudimo išmokos dydžiu nurodydamas, kad realai žala, patirta dėl automobilio remonto, yra apie 411,00 Lt. Atsakovas pateikė remonto sąmatas, kurioje nurodyta 411,79 Lt remonto kaina (b.l. 53-55). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) 35 p. nustatyta, kad apdraustojo prašymu atsakingas draudikas turi pateikti apdraustajam informaciją apie eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo eigą ir leisti apdraustajam ar jo atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį. Jeigu apdraustasis pageidauja dalyvauti administruojant žalą ir sprendžiant klausimus dėl žalos dydžio nustatymo, jis turi kreiptis į draudiką raštu. Atsakovas (apdraustasis) nesikreipė į ieškovą dėl leidimo dalyvauti sprendžiant žalos dydžio nustatymo klausimą, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas, nurodydamas, jog atsakovas į ieškovą dėl mažesnės automobilio remonto kainos sumos, ieškovui administruojant žalos bylą, nesikreipė, įrodymų, patvirtinančių 411,79 Lt automobilio remonto kainą ieškovui nepateikė, todėl ieškovas pagrįstai manė, jog atsakovas su ieškovo nustatytu žalos dydžiu sutiko bei nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 1424,27 Lt sumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1424,27 Lt suma.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1424,27 Lt) nuo bylos iškėlimo dienos (2013-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau naudojimasis šia teise negali pažeisti nei vienos iš šalių turtinių teisių ar interesų. Tai reiškia, kad nei vienai iš šalių civilinio proceso kodeksas nesuteikia daugiau teisių, todėl, nagrinėjant pateiktą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, būtina patikrinti, ar besikreipianti šalis ne tik pateikė motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą, bet ir sąžiningai naudojasi jai suteiktomis civilinėmis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendimo vykdymo išdėstymas yra galimas, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sunku įvykdyti teismo sprendimą, bei pažymėjo, kad sunkią skolininko turtinę padėtį teismas turi konstatuoti, įvertinęs byloje esančius įrodymus. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-925/2002, bylų kategorija 107.3).
Atsakovas prašo teismo skolos mokėjimą išdėstyti dėl sunkios materialinės padėties. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pripažinti atsakovo turtinę padėtį sunkia, kadangi atsakovo atlyginimas per mėnesį sudaro apie 650,00 Lt (Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, b.l. 50-52). Ieškovas nurodė, jog jis neturi nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonės, turi 12000,00 Lt kreditorinį įsipareigojimą SEB bankui, 3800,00 Lt antstoliams. Ieškovas yra juridinis asmuo ir skolą atgaus laipsniškai per ilgesnį laikotarpį, vien tik ilgesnis skolos grąžinimo laikotarpis nepažeis ieškovo teisėtų lūkesčių, kadangi teismo sprendimu yra priteistos įstatyminės palūkanos, t.y. ieškovui tokiu būdu kompensuojama už naudojimąsi pinigais. Pažymėtina ir tai, kad sprendimo įsiteisėjimo dienai atsakovas neturi realių galimybių skolai grąžinti. Įsiteisėjus teismo sprendimui ir neišdėsčius teismo sprendimo, ieškovui pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, skola dar padidėtų dėl vykdymo išlaidų. Teismo vertinimu, priteistų sumų mokėjimą tikslinga išdėstyti dalimis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymo išdėstymas 6 mėnesių laikotarpiui nepažeis lygiateisiškumo pricipo bei atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 1.5 straipsnis).
Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 54,00 Lt bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio (b.l. 3) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovo priteistina 11,34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, j.a.k. 300633222, iš atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 1424,27 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt keturis Lt 27 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1424,27 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt (penkiasdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui sprendimu priteistą 1424,27 Lt skolą, 5 procentų metinių palūkanų nuo skolos sumos (1424,27 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, mokant priteistas sumas ieškovui lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki mėnesio 30 dienos, pradedant mokėti pirmą mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,34 Lt (vienuolika Lt 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.