Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Algirdo Jaliniausko ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 30 parų areštu;

V. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmės subendrintos visiškai jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę arešto bausmę, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu keičiant ją į laisvės atėmimą ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taikyta BK 64 ¹ straipsnio 1 dalis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.

Paskirta kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikta nepakeista, kardomąją priemonę – dokumento paėmimą nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiunčiant asmens tapatybės kortelę į V. S. bausmės atlikimo vietą.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 29 d.

Nukentėjusiojo N. L. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista jo naudai iš V. S. 168 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios S. A. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista jos naudai iš V. S. 1 448 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 16 d., internetinėje svetainėje patalpino skelbimą apie parduodamą žaidimų kompiuterį, kurio neturėjo ir neketino parduoti, 2018 m. rugsėjo 16 d. nukentėjusiajam N. L. paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir sutarus dėl tariamai kompiuterio pirkimo, suklaidintas N. L. iš I. L. banko sąskaitos pervedė 168 Eur į jam nurodytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą, kuri priklauso I. S. J., pastarasis nežinodamas apie vykdomą nusikalstamą veiką, savo AB „Swedbank“ banko sąskaita bei banko kortele leido naudotis V. S., kurio nurodymu, nežinodamas apie vykdomą nusikalstamą veiką, nepilnametis K. Š. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) kuris dėl savo amžiaus neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, atliko finansinę operaciją, o būtent AB „Swedbank“ banko bankomate (esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)) išgrynino apgaulės būdu įgytas pinigines lėšas 168 Eur bei perdavė V. S., tokiu būdu V. S. apgaule įgijo svetimus N. L. priklausančius pinigus – 168 Eur.

2. Taip pat, V. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą, 2019 m. liepos 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, apie 04.30 val. bute (esančiame adresu(duomenys neskelbtini)) išgertuvių metu pagrobė S. A. priklausantį turtą: vyriškus kvepalus „Boss“, kurių vertė 50 Eur, moteriškus kvepalus „Lipssy“, kurių vertė 10 Eur bei 1 040 Eur grynųjų pinigų, auksinius geltonos spalvos metalo auskarus, kurių vertė 100 Eur, geltonos spalvos auksinę grandinėlę, kurios vertė 120 Eur, butelį 0,7 l. talpos „Torres“ brendžio, kurio vertė 120 Eur, butelį 0,7 l. „Kornmeister“ degtinės, kurio vertė 7 Eur, 2 butelius alaus, kurių bendra vertė 1 Eur, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai S. A. bendrą 1 448 Eur turtinę žalą.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir įrodymų vertinimu dalyje dėl iš S. A. pavogto turto, mano, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, todėl byla turėtų būti grąžinta tyrimui atlikti.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jo kaltės pagrobus S. A. aukso dirbinius ir pinigus bei ginčijama S. A. nurodyta alkoholinių gėrimų kaina.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad V. S. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant V. S. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

9. Nors skunde V. S. teigia, kad aukso dirbinių jis iš nukentėjusiosios negalėjo pavogti vien todėl, jog pastaroji juos buvo užstačiusi lombarde, tačiau ši nuteistojo versija nepagrįsta, kadangi ją paneigia bylos duomenys.

10. Visų pirma, viso proceso metu nuteistasis V. S. nuosekliai teigė, jog aukso dirbinius jis pavogė. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog auksinius papuošalus pavogė iš dėžutės, esančios prie miegamojo lovos, kokie konkrečiai papuošalai ir kiek dėžutėje buvo papuošalų nepamena (4 t., 113 b. l.), pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis taip pat pripažino auksinių papuošalų vagystę (4 t., 200 b. l.), jo nurodytos aplinkybės, o būtent vieta, kur buvo padėti dingę aukso dirbiniai visiškai atitinka nukentėjusiosios V. A. tiek protokole pareiškime, tiek liudytojos apklausos protokole nurodytas aplinkybes bei įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas aplinkybes apie daiktų buvimo vietą.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai netyrė liudytojo E. K. nurodytos aplinkybės apie auksinių dirbinių užstatymą lombarde, tačiau, kolegijos įsitikinimu, šis skundo argumentas nepagrįstas. Liudytojas E. K. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 49-50 b. l.) ir jis ikiteisminio tyrimo pareigūnams duomenų apie tai, jog S. A. buvo užstačiusi aukso dirbinius lombarde – nenurodė. Priešingai, jis patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie iš jos pavogtą turtą, nurodydamas, jog nukentėjusioji jam pasakojo, kad atsikėlusi ryte ji nerado įvairių daiktų Taip pat E. K. apklausos metu nurodė, jog asmeniškai V. S. neklausė, ar jis tikrai apvogė nukentėjusiąją, nes po įvykio su juo susitikęs nebuvo. Taigi, šis liudytojas nenurodė, jog iš nukentėjusiosios būtų girdėjęs apie aukso dirbinių užstatymą lombarde, apie tai pasakojęs nuteistajam, ar iš viso bendravęs su V. S. po vagystės.

12. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios parodymais, kadangi jie nuo tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, vienas kitą papildantys. Atkreiptinas dėmesys, jog teisme ši byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, t. y. V. S. pripažino savo kaltę, sutiko, jog teismas remtųsi ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymais ir, kad jie nebūtų kviečiami ir apklausiami teisme.

13. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis nesupranta kaip gali būti aukso dirbiniai metaliniai (kaip nurodyta nuosprendyje, jog pavogta auksiniai geltonos spalvos metalo auskarai), tačiau akivaizdu, jog auksas yra metalas, kuris gali būti tiek baltos, tiek geltonos spalvos. Nors kolegija sutinka, kad kaltinamajame akte ir nuosprendžio aprašomoje dalyje aukso dirbinių įvardinimas metaliniais yra perteklinis, tačiau tai nuosprendžio esmės nekeičia.

14. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiosios S. A. nurodytomis iš jos pavogtų alkoholinių gėrimų kainomis.

14.1. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal S. A. protokolą – pareiškimą, kuriame nurodyta apie įvykusią vagystę (4 t., 1 b. l.). tą pačią dieną S. A. buvo apklausta liudytoja ir nurodė apie dingusių alkoholinių gėrimų kainas, teigdama, jog vieno butelio alaus vertė 0,50 Eur, o brendžio „Torres“ – 120 eurų (4 t., 27-28 b. l.). 2019 m. liepos 11 d. apklausos metu nukentėjusioji paaiškino apie brendžio ,,Torres“ vertę, nurodydama, jog šį butelį ji yra gavusi dovanų nuo žento, kuris jai ir buvo nurodęs jo kainą (4 t., 30 b. l.).

14.2. Baudžiamosiose bylose turto kaip nusikaltimo dalyko vertė nustatoma remiantis skirtingais šaltiniais – pardavimo sandorių kaina, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas patvirtinančiais duomenimis. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-147-511/2016, 2K-282-788/2018).

14.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nukentėjusioji nepateikė pavogtų daiktų vertę patvirtinančių rašytinių įrodymų, tačiau pažymi, jog nukentėjusieji neprivalo saugoti įsigijimo dokumentų tikintis, kad jų ateityje prireiks pateikti teismui. Šiuo atveju dėl pavogtų daiktų vertės abejonių nekyla, kadangi jų dydžiai yra realūs ir atitinka protingumo kriterijus. Nors baudžiamojoje byloje iš tiesų nėra duomenų apie brendžio ,,Torres“ ir dviejų butelių alaus kainą, tačiau vien tai nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodyta pavogtų daiktų verte. Iš viešai prieinamos internete skelbiamos informacijos matyti, jog brendžio „Torres“ 0,7 l rinkos kaina svyruoja nuo 12,99 Eur (be dėžutės) iki 235 Eur (su dėžute) (pvz.,http:/bennet.lt/lt/catalog/brendis/torres/;https://www.vynoguru.lt/lt/catalogsearch/result/?q=torres); o vienas butelis alaus kainuoja nuo 0,75 Eur (pvz., http://www.geroalausparduotuve.lt/alus?rewrited_path=alus;https://www.iki.lt/alkoholiniaigerimai/visi/?category=9+18+21+32+23+16+31+39+40+46+48+49+50).

14.4. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusiosios S. A. nurodytos brendžio ,,Torres“ ir dviejų butelių alaus kainos yra nepagrįstos, juo labiau, jog nurodyta brendžio kaina yra vidutinė rinkoje esančių šios kategorijos alkoholinių gėrimų kaina, o alaus – net ir mažesnė už žemiausią Lietuvoje parduodamo alaus kainą.

15. Taip pat nuteistasis ginčija ir grynųjų pinigų pagrobimo iš nukentėjusiosios faktą, nurodydamas, jog turėdamas jam inkriminuotą pinigų sumą jis nebūtų buvęs namuose, būtų stengęsis šiuos pinigus išleisti. Kolegija sutinka, jog niekur nedirbančiam ir turinčiam 45 procentų darbingumą 1 040 eurų suma yra pakankamai didelė, tačiau vien tai nesuteikia pagrindo išvadai, kad šie pinigai iš nukentėjusiosios pavogti nebuvo.

15.1. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie pinigų vagystę. Ji ne tik, kad nurodė patį pinigų buvimo jos namuose faktą, bet ir paaiškino, kur pinigai buvo padėti ir kaip jie atsirado jos bute, nurodydama, jog tai yra jos metų santaupos, nes ji kiekvieną mėnesį nuo gautos algos atsidėdavo taupymui (4 t., 30 b. l.). Teismas taip pat neturėjo pagrindo netikėti V. S. 2019 m. liepos 3 d. apklausos metu duotais parodymais, jog dėl girtumo neprisimena, kur konkrečiai buvo pinigai, bet gali būti, kad juos pavogė iš kambaryje esančio baro (4 t., 113-114 b. l.), juo labiau, kad šiuos parodymus jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (4 t., 200 b. l.).

15.2. Vertinant nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kolegija sprendžia, jog juose nėra esminių prieštaravimų, o nesant duomenų apie nukentėjusiosios suinteresuotumą dėl kokių nors priežasčių apkalbėti nuteistąjį – nėra pagrindo netikėti jos parodymais, juo labiau, kad nukentėjusioji parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

16. Nors nuteistasis nurodo, kad atvykę pareigūnai į nuteistojo gyvenamąją vietą jos neapžiūrėjo tikslu rasti dingusius daiktus, tačiau įvertinus tai, jog pirminės apklausos metu V. S. nurodė, jog pavogtus daiktus pardavė nepažįstamiems asmenims, alkoholį išgėrė, o pinigus išleido savo reikmėms, tokio procesinio veiksmo atlikimas nebuvo tikslingas.

17. Taigi, nors nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nepakanka jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo surinktais įrodymais, juos teisingai įvertino ir padarė pagrįstas išvadas, pripažindamas V. S. kaltu ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir civilinio ieškinio

18. Nors apeliaciniame skunde nekeliamas bausmės ir priteistų civilinių ieškinių klausimas, tačiau esant apeliaciniam skundui dėl nuteistojo kaltės, teisėjų kolegija pasisako ir dėl jų.

19. Skirdamas bausmę V. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai parinko bausmės rūšį bei teisingai nustatė jos dydį. Parenkant bausmės rūšį ir dydį buvo atsižvelgta į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei padarytos turtinės žalos dydį. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino, jog V. S. už nusikaltimus nuosavybei ir turtinėms teisėms anksčiau ne kartą teistas, iš viso jis teistas 26 nuosprendžiais, nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, šiek tiek daugiau kaip prieš metus būdamas paleistas iš bausmės atlikimo vietos. Subendrindamas bausmę, paskirtą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, bausmių bendrinimo klaidų teismas taip pat nepadarė.

20. Tenkindamas S. A. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nukentėjusiajai padaryta turtinė žala yra įrodyta, o tarp neteisėtų nuteistojo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nors skunde nurodoma, kad V. S. yra dalinai darbingas, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo mažinti priteistos turtinės žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 29 d. nuosprendį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.