Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-01-17 · Civilinė byla Nr. 2-15/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-17
Bylos Nr.
2-15/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Vincas Verseckas
Ieškovas
Panevėžio miesto savivaldybės
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio miestprojektas“
Advokatai
Džiolana Tarvainytė
Kategorijos
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-15/2008Procesinio sprendimo kategorija 102.5.; 122.1.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti nurodyto ieškovo prašymo dėl atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. 2-318-544/2007 pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio miestprojektas“, trečiajam asmeniui likviduojamai savivaldybės įmonei „Panevėžio planas“ dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo, PVM sąskaitos faktūros, priėmimo-perdavimo akto bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos pripažinimo negaliojančia, sumokėtų pinigų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Panevėžio miesto savivaldybė 2007 m. birželio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Panevėžio miestprojektas“, trečiajam asmeniui LSĮ „Panevėžio planas“, prašydamas pripažinti negaliojančiais atsakovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą PMP Nr. 000537, 2005 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų projektavimo aktą, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, priteisti iš atsakovo 136 290 Lt be pagrindo įgyto turto, 12 612,60 Lt delspinigių, 579 413,80 nuostolių atlyginimo, nutraukti 2005 m. spalio 5 d. šalių sudarytą projektavimo darbų sutartį Nr. PD 05-021 bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2007 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymu buvo atidėtas 2007 m. spalio 12 d. teismo posėdis ir, suderinus su šalių atstovais, nustatyta teismo posėdžio data 2007 m. lapkričio 07 d. 9.00 val., apie teismo posėdžio laiką ir vietą ieškovo atstovei pranešant asmeniškai pasirašytinai iš karto po teismo posėdžio, ir tai laikytina tinkamu pranešimu apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Teismas pažymėjo, kad į teismo posėdį, vykusį 2007 m. lapkričio 7 d., ieškovo atstovė advokatė Džiolana Tarvainytė, per kurią ieškovas veda bylą, neatvyko ir iki teismo posėdžio nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismo posėdį, taip pat nepateikė prašymo bylą nagrinėti ieškovo atstovei nedalyvaujant. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra juridinis asmuo, turintis atskirą teisės skyrių, todėl, teismo nuomone, ieškovas turėjo visas galimybes į teismo posėdį atsiųsti atstovą, jei vienas iš atstovų atvykti į bylą dėl kokių nors priežasčių negalėjo. Teismas pažymėjo, kad dalyvavimas teismo posėdyje yra dalyvaujančio asmens teisė, tačiau jei šalis ketina dalyvauti teismo posėdyje ir neprašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujat, tai gavusi tinkamą pranešimą apie posėdžio laiką ir vietą, privalo atvykti į teismo posėdį numatytu laiku. Teismo nuomone, šiuo atveju minėti principai ir jų suformuluotos pareigos neįvykdytos, todėl yra pagrindas pritaikyti įstatymų leidėjo numatytą poveikio priemonę, skatinančią šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis, konstatavo, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.

Ieškovas Panevėžio miesto savivaldybė dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą teismo nutartį. Atskirajame skunde taip pat buvo pareikštas prašymas atnaujinti praleistą atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutarties padavimo terminą ir pripažinti, kad ieškovo atstovė į teismo posėdį, vykusį 2007 m. lapkričio 7 d., neatvyko dėl svarbių priežasčių. Ieškovas nurodė, kad į teismo posėdį ieškovo atstovė neturėjo galimybės atvykti dėl ūmaus sveikatos sutrikimo ir tai nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Be to, pažymėjo, kad apie neatvykimo į teismo posėdį priežastį teismui buvo pranešta faksu siunčiant prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo bei medicininį pažymėjimą. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad nors ir turi juridinį skyrių, tačiau, atsižvelgiant į ankstyvą teismo posėdžio laiką ir netikėtą sveikatos sutrikimą, advokatei nepavyko laiku informuoti ieškovą apie susiklosčiusią situaciją ir dėl to ieškovas negalėjo laiku paskirti kito atstovo teismo posėdžiui. Ieškovas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. teismo nutartį gavo 2007 m. lapkričio 8 d. ir ieškovo atstovė dėl sveikatos būklės negalėjo su ja laiku susipažinti, todėl, ieškovo nuomone, tai laikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą. Be to, ieškovas pažymėjo, kad atskirojo skundo padavimo terminas praleistas tik viena diena.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2007 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovo prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo. Teismo nuomone, ieškovo nurodytų atskirojo skundo padavimo termino praleidimo aplinkybių – skundžiamosios nutarties nuorašo gavimo 2007 m. lapkričio 8 d., ieškovo atstovės negalėjimo laiku su juo susipažinti dėl ligos, termino praleidimo tik viena diena, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Teismas nurodė, kad siekiama apskųsti teismo nutartis ieškovui ir jo atstovui įteikta laiku ir įstatymo nustatyta tvarka, o tik pavėluotas nutarties nuorašo įteikimas byloje dalyvaujančiam asmeniui gali būti pagrindas svarstyti praleisto termino atnaujinimo klausimą. Teismas pažymėjo, kad siekiama apskųsti teismo nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka, ir byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovės ligą – ūminį faringitą (ryklės uždegimą) – patvirtina privataus gydytojo 2007 m. lapkričio 7 d. išduotas medicininis pažymėjimas Nr. 11, tačiau minėtame pažymėjime nėra jokių duomenų apie tai, kad ligos trukmė ir pobūdis objektyviai sutrukdė ar atėmė galimybę ieškovo atstovei susipažinti su 2007 m. lapkričio 8 d. gauta teismo nutartimi ir laiku paruošti atskirąjį skundą. Teismas pažymėjo, kad susirgimas buvo trumpalaikis (truko tik 3 dienas). Teismo teigimu, siekiama skųsti teismo nutartis buvo priimta tik vienu klausimu dėl argumentų bei motyvų, įtakotų paties ieškovo atstovo, todėl ilgesnis nei įprasta terminas atskirajam skundui paruošti nebuvo reikalingas. Teismas pažymėjo, kad pačiam ieškovui 2007 m. lapkričio 8 d. buvo įteiktas siekiamos apskųsti nutarties nuorašas, todėl ieškovo teisės skyriaus specialistai galėjo paruošti atskirojo skundo projektą, jei byloje paskirta atstovė to atlikti per tris ligos dienas negalėjo, ar sudaryti sutartį dėl šio darbo atlikimo su kitu atstovu. Teismas taip pat pažymėjo, kad galimybė atnaujinti terminą skundui paduoti siejama su to terminio praleidimo priežasčių svarbumu, o ne su termino praleidimo trukme, išskyrus atvejus, kai tas terminas naikinamasis, todėl argumentai dėl atskirojo skundo padavimo termino praleidimo viena diena vertinti nepagrįstais. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad apdairaus bylininko įprastomis pastangomis buvo visos galimybės atskirąjį skundą pateikti teismui laiku, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Panevėžio miesto savivaldybė prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutarties paduoti, pripažinti, kad ieškovo atstovė į teismo posėdį, vykusį 2007 m. lapkričio 7 d., neatvyko dėl svarbių priežasčių, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį ir civilinę bylą Nr. 2-318-544/2007 paskirti nagrinėti teismo posėdyje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo atstovė Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. teismo nutartį gavo 2007 m. lapkričio 8 d., kadangi minėta nutartis buvo gauta tik 2007 m. lapkričio 13 d. Nors pats ieškovas Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį gavo 2007 m. lapkričio 8 d., tačiau dėl ūmaus atstovės sveikatos sutrikimo neturėjo objektyvios galimybės su nutartimi iškart susipažinti.Teismo motyvas, kad tik pavėluotas nutarties nuorašo įteikimas byloje dalyvaujančiam asmeniui gali būti pagrindas svarstyti praleisto termino atnaujinimo klausimą, yra nepagrįstas, kadangi vertinant, ar apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo termino priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju teismas įvertina apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir apelianto pateiktus įrodymus.Įgyvendinant proceso koncentruotumo principą, nagrinėjamu atveju vienos dienos termino atskirajam skundui paduoti praleidimas, atsižvelgiant į faktiškai susiklosčiusias aplinkybes bei aktyvų ieškovo dalyvavimą byloje, neturėtų būti laikomas ieškovo piktnaudžiavimu teisėmis ir nepažeistų CPK įtvirtintų principų bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Panevėžio miestprojektas“ nurodo, kad su ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės atskiruoju skundu nesutinka, prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju tikrindamas Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatė absoliučių šios teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 320 str. 2 d., 338 str.).

CPK 75 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimas atskiruoju skundu yra procesinis veiksmas, kuris turi būti atliktas per CPK 335 straipsnyje nustatytą terminą. Minėtas CPK straipsnis numato, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Praleidus nurodytą terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau ši teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas yra atnaujinamas CPK nustatyta tvarka (CPK 78, 307, 338 str.). Praleistų procesinių terminų atnaujinimo institutas skirtas užtikrinti teisės į tinkamą teismo procesą principo įgyvendinimą, kai dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios, jiems buvo užkirstas kelias laiku ir tinkamai įgyvendinti procesines teises, kurių įgyvendinimui nustatytas procesinis terminas. Pažymėtina, kad CPK praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl, spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Taip pat pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, privalo aiškintis termino praleidimo priežasčių visumą ir jų svarbą bei nustatyti, ar yra pagrindas suinteresuoto asmens nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis.

Bylos duomenys patvirtina, kad apygardos teismo nutartis, kuria ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės ieškinys paliktas nenagrinėtu, buvo priimta žodinio proceso tvarka, todėl atskirasis skundas dėl šios nutarties, vadovaujantis CPK 335 straipsniu, turėjo būti paduotas iki 2007 m. lapkričio 14 d.

Neturi pagrindo atskirojo skundo argumentas, kad dėl ūmaus ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės atstovės sveikatos sutrikimo ieškovas neturėjo objektyvios galimybės laiku susipažinti su teismo nutartimi bei pateikti dėl jos atskirąjį skundą. Tiek byloje esantis Panevėžio apygardos teismo išduodamos korespondencijos žurnalo nuorašas (b. l. 167), tiek ir pats ieškovas atskirajame skunde (b. l. 170) patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, nuorašą ieškovas gavo 2007 m. lapkričio 8 d. Todėl apygardos teismas turėjo pagrindo, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, turintis teisės skyrių, padaryti išvadą, jog minėto skyriaus darbuotojai turėjo galimybę susipažinti su nutartimi, su kuria nesutikdami, ją galėjo apskųsti ją atskiruoju skundu įstatymo nustatytu terminu. Dėl to teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju taip pat pagrįstai nepripažino svarbia priežastimi, dėl kurios būtų pagrindo teigti, jog atskirojo skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, į bylą pateikto ieškovo atstovės ligą patvirtinančio 2007 m. lapkričio 7 d. medicininio pažymėjimo Nr. 11 (b. l. 162), kuriame nurodyta, jog ieškovo atstovei nustatytas ūmus faringitas, dėl kurio ji buvo laikinai nedarbinga 3 dienas, nesant byloje duomenų apie ieškovo atstovės negalėjimą dėl ligos pobūdžio laiku susipažinti su minėta nutartimi.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ne tik pavėluotas nutarties nuorašo įteikimas byloje dalyvaujančiam asmeniui gali būti pagrindas svarstyti praleisto termino atnaujinimo klausimą, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateikti svarūs argumentai ir įrodymai, patvirtinantys, jog įstatymo nustatytas terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindo jį atnaujinti. Be to, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad termino atskirajam skundui paduoti praleidimas viena diena neturėtų būti laikomas ieškovo piktnaudžiavimu teisėmis, tačiau termino praleidimo laikotarpis negali būti laikomas svarbia aplinkybe, sąlygojančia praleisto termino atnaujinimą. Todėl minėti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą teismo nutartį.

Dėl nurodytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai išaiškino, kad ieškovo nurodytos aplinkybės – skundžiamosios nutarties nuorašo gavimas 2007 m. lapkričio 8 d., ieškovo atstovės negalėjimo laiku su juo susipažinti dėl ligos, termino praleidimas tik viena diena – negali būti pripažintos svarbiomis termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastimis, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 338 str., 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėVincas Verseckas