Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-52054-19, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. gegužės 3 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 170 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda;

2) 2019 m. kovo 7 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 16 MGL dydžio (602,56 Eur) bauda,

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. B. 2019 m. gruodžio 8 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą J. B., o būtent vieną kartą mediniu pagaliu sudavė nukentėjusiajam į kairį petį, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam J. B. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kairio peties sąnario srityje.

Kaltinamasis M. B. kaltę pripažino. Duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad gyvena su tėvais (duomenys neskelbtini). Prieš dvejus metus tėvų namuose apsigyveno ir jo draugė, jie turi bendrą vaiką. Su tėvu sutaria gerai, tik išgėręs tėvas būna piktas, rėkia ant jo ir tada jie pykstasi. 2019 m. gruodžio 8 d. tėvas buvo išgėręs, apie 16.30 val. kaltinamasis taip pat išgėrė litrą alaus 7,5 procento stiprumo. Jis buvo pas vaiką kambaryje, o tėvas buvo virtuvėje ir rėkė ant jo. Kaltinamasis, atėjęs į virtuvę, liepė tėvui prie vaiko nerėkti. Tuomet tėvas jį pastūmė ir jis atsitrenkė į sekciją. Po šių tėvo veiksmų jis išėjo iš virtuvės į priestatą, kur yra išėjimas į lauką, o tėvas, stovėdamas ant slenksčio tarp virtuvės ir to priestato, jam spyrė ir pataikė į antakį. Tuomet jis paėmė pagalį, gulėjusį tame pačiame priestate tarp malkų, ir metė į tėvą. Tėvas buvo 2–3 m atstumu nuo jo, pagalys pataikė jam į nugarą. Tėvas pradėjo rėkti dar labiau, todėl jis paskambino į policiją prašydamas, kad policijos pareigūnai sudrausmintų tėvą. Kaltinamasis gailisi, kad smurtavo tėvo atžvilgiu, su juo susipyko jau ne pirmą kartą, tačiau ateityje stengsis su tėvu taip nesielgti (b. l. 50–51).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo N. B. surašytame pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 8 d. 19.42–19.55 val. priimtas J. B., gim. (duomenys neskelbtini)., pareiškimas dėl to, kad tą pačią dieną apie 17 val. namuose kartu su juo gyvenantis sūnus M. B. žodinio konflikto metu prieš jį smurtavo, t. y. mediniu pagaliu trenkė jam per kairį petį, taip sukėlė fizinį skausmą, prašo sūnaus atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. Apklaustas J. B. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su juo gyvena ir sūnus M. B.. 2019 m. gruodžio 8 d. apie 17 val. J. B. buvo virtuvėje, kai atėjęs sūnus pradėjo priekaištauti, kad jis per garsiai darinėja virtuvės duris. Jis nekreipė į tai dėmesio. Vienu momentu jis atsisuko į sūnų ir pamatė, kaip šis užsimojo rankoje laikytu mediniu pagaliu ir trenkė juo nukentėjusiajam į kairį petį, taip sukėlė jam fizinį skausmą. J. B. išbėgo į lauką ir paskambino pagalbos telefono numeriu 112. Atvykę policijos pareigūnai sūnų sulaikė. Jis pareigūnams parodė pagalį, kuriuo sūnus jį sumušė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kadangi sūnus jį muša jau ne pirmą kartą, tik anksčiau jis į policiją nesikreipė. Protokole fiksuota, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0061 M. B. nustatytas 1,13 promilės girtumas, J. B. – 0,37 promilės girtumas (b. l. 4).

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūra; nurodoma, kad apžiūros metu gyvenamojo namo virtuvėje rastas ir paimtas 22 cm ilgio, netolygių formų medinis pagalys (b. l. 13–20).

Specialisto išvadoje Nr. G 1096/2019 (06) nurodyta, kad J. B. padarytas odos nubrozdinimas kairio peties sąnario srityje; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, veikiant kairį petį kietu buku daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir prie nurodytų aplinkybių, t. y. kad 2019 m. gruodžio 8 d. apie 17.00 val. M. B. trenkė nukentėjusiajam mediniu pagaliu į kairį petį; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 37).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis M. B. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. B., t. y. sudavė mediniu pagaliu vieną smūgį nukentėjusiajam į kairį petį, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi fizinis smurtas panaudotas šeimos nario atžvilgiu (nukentėjusysis yra kaltinamojo tėvas, gyvenantis kartu su juo, kas atitinka šeimos nario sąvoką pagal BK 248 straipsnio 2 dalį), kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 94–97, 98).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis M. B. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 74–79). Nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 91, 92). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Įvertinus visas šias aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Šiuo atveju, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Naują nusikaltimą M. B. padarė, būdamas neatlikęs Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, turėtų būti sprendžiama dėl bausmių subendrinimo. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose yra nagrinėjama byla Nr. T-18-224/2020 pagal probacijos tarnybos teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pakeitimo areštu, todėl įvertinus šią aplinkybę ir tai, kad byla nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, bausmių subendrinimo klausimas nesprendžiamas, tai nekliudo vėliau svarstyti minėtą klausimą BPK 347 straipsnio tvarka.

BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Tuo pagrindu ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 4, 6 dalimis, kaltinamajam skirtini įpareigojimai būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo skirti kaltinamajam įpareigojimą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tačiau skirti tokį įpareigojimą netikslinga, nes pagal BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos yra asmens, nuteisto laisvės apribojimo bausme, pareiga.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 8 d. 17.35 val. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 15.55 val. (b. l. 38–39, 59), šis laikas (dvi dienos) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62–63) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinis pagalys, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (b. l. 21, 22), sunaikintinas kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 8 d. 17.35 val. iki 2019 m. gruodžio 9 d. 15.55 val., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinį pagalį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.