Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotam asmeniui D. B. nevykdant taikos sutarties sąlygų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektas yra teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal šalių sudarytą taikos sutartį.

Dėl faktinių aplinkybių

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ ieškiniu atsakovei D. B. prašė teismo priteisti iš 7 288,69 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Šalys 2025-01-15 pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Šalys susitarė, jog atsakovė įsipareigoja grąžinti 7 288,69 Eur skolą, 164,00 Eur žyminį mokestį, mokant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos po 300,00 Eur įmoką iki visiško skolos grąžinimo, bei 5 procentų metines palūkanas nuo likusios nepadengtos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024-11-12) iki visiško skolos padengimo, įmokas mokant į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat susitarta, kad bet kurios periodinės įmokos nesumokėjimas laiku suteiks ieškovei teisę kreiptis į teismą prašant išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios negrąžintos skolos sumos išieškojimo iš atsakovės (Taikos sutarties 1-2 punktai).

11. Pareiškėja UAB „Sostinės kreditai“ 2025-04-16 kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, nurodydama, kad atsakovė nevykdo taikos sutarties sulygtomis sąlygomis ir nėra atlikusi nė vieno mokėjimo. Panevėžio apylinkės teismas 2025-05-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6385-1000/2025 pareiškėjos UAB „Sostinės kreditai“ prašymą tenkino ir išdavė ieškovei UAB „Sostinės kreditai“ vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-408-1000/2025 pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025-01-15 nutartį dėl skolos išieškojimo iš atsakovės D. B.. Teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog atsakovė pažeidė taikos sutarties sąlygas, o atsižvelgiant į tai, jog nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo yra įsiteisėjusi ir priverstinai vykdytina, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

12. Apeliantė atskiruoju skundu prašo stabdyti vykdomojo rašto vykdymą ir atnaujinti periodinių įmokų mokėjimą pagal patvirtintą taikos sutartį jas sumažinant argumentuodama, kad susidariusią situaciją lėmė priežastys, susijusiomis su neišmokėtu apeliantei priklausančiu darbo užmokesčiu. Pareiškėja atsiliepimu nesutikdama su atskiruoju skundu pažymi, kad atsakovė nuo 2024-08-07 dirba valstybės tarnyboje, turi stabilias pajamas ir nuo teisminio proceso pradžios (2024-11-12) nėra atlikusi nė vieno mokėjimo, nors apie pareigą vykdyti įsipareigojimus žino.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka

13. Pagal CPK 140 straipsnio 3 – 4 dalis, šalys bet kurio proceso stadijoje gali bylą baigti taikos sutartimi. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimis šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1,2 dalys).

14. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

15. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

16. Kaip patvirtina bylos medžiaga, šalys kilusį teisminį ginčą dėl skolos priteisimo išsprendė sudarydamos taikos sutartį. Teismo nutartis įsiteisėjo ir jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu.

17. Pirmosios instancijos teismas 2025-05-05 nutartimi, tenkindamas pareiškėjos prašymą ir išduodamas vykdomąjį raštą, vertino, kad atsakovė ieškovei nėra atlikusi jokių mokėjimų pagal taikos sutarties sąlygas, įrodymų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei skolą, byloje nėra, jų nepateikė ir atsakovė. Šių aplinkybių apeliantė atskiruoju skundu neginčija. Apeliantė atskiruoju skundu prašydama sustabdyti vykdomojo rašto vykdymą ir atnaujinti įmokų mokėjimus pagal taikos sutartį, nurodo, jog dėl nesumokėto darbo užmokesčio nebuvo pajėgi vykdyti turimų įsipareigojimų. Pažymi, kad dėl šių aplinkybių nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. yra užvesta byla darbo ginčų komisijoje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus vertina kritiškai.

18. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) duomenimis, apeliantė nuo 2024-08-07 dirba (duomenys neskelbtini), darbdavys kiekvieną mėnesį teikia duomenis apie apeliantei mokamą darbo užmokestį ir apeliantės pajamų draudžiamąjį laikotarpį VSDFV, šias aplinkybes patvirtina ir pati apeliantė atskirajame skunde. VSDFV duomenys taip pat patvirtina, kad be darbo nurodytoje valstybėje įmonėje apeliantė nuo 2014-06-18 iki 2024-07-16 buvo draudžiama ir gavo darbo užmokestį B. Š. įmonėje. Apeliantė nurodo, kad nors duomenys apie gautą darbo užmokestį dirbant B. Š. įmonėje buvo teikiami VSDFV, tačiau realaus darbo užmokesčio apeliantė nėra gavusi ir dėl to darbo ginčų komisijoje yra nagrinėjama darbo byla pagal apeliantės pareiškimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju vertina, kad nepaisant to, jog apeliantė minėtoje įmonėje nebedirba, visgi apeliantė nuo 2024-08-07 dirba ir gauna stabilias pajamas (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantė duomenų apie darbo ginčų komisijoje nagrinėjamą bylą teismui nepateikė. Šiuo atveju darytina išvada, jog apeliantė turėdama pastovias pajamas yra pajėgi vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o jos nevykdant prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes.

19. Pritartina atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, jog vien aplinkybė, kad apeliantė dirba valstybės tarnyboje ir augina du vaikus (15 m. amžiaus) savaime nesudaro galimybės nevykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Nei apeliantė, nei pareiškėja į bylą nepateikė duomenų apie apeliantės atlikus mokėjimus pagal patvirtintą taikos sutartį. Be to, byla teisme iškelta 2024-11-12, taikos sutartis patvirtinta 2025-01-15 nutartimi, pareiškėja tik 2025-04-16 kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl darytina išvada, kad apeliantė turėdama stabilias pajamas turėjo visas galimybes pradėti skolos grąžinimą šalių sutartomis sąlygomis, o esant objektyvioms priežastims – kreiptis į kreditorę dėl įmokų sąlygų pakeitimo. Byloje nėra duomenų ne tik apie atliktus mokėjimus, bet ir apie tai, kad tarp šalių būtų vykusios derybos dėl skolos mokėjimo terminų atidėjimo ar mokėtinų įmokų sumažinimo. Taikos sutartis sudaryta laisva šalių valia, taikos sutarties sąlygos šalims būtų neaiškios ir dviprasmiškos. Šių aplinkybių apeliantė atskiruoju skundu taip pat nepaneigė.

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad apeliantė nesilaiko šalių 2025-01-15 nutartimi taikos sutarties sąlygų, taikos sutarties sąlygas įmanoma vykdyti priverstinai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė pažeidė sutartimi numatytas sąlygas ir pareiškėja pagrįstai įgijo teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad D. B. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria išduotas vykdomasis raštas, nepagrįsta. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir vadovavosi bylai aktualiu reglamentavimu, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, tad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Bylos šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovės D. B. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo 2025-05-05 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.