- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-990-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12162-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- PlusPlus Captital AS
- Atsakovas
- R. Š.
- Kategorijos
- 2.6.16.10Lizingas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo PlusPlus Captital AS ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo R. Š. 2 641,21 Eur skolą (nesumokėtą finansavimo sumą), 953,61 Eur negautas pajamas (negautas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas), apskaičiuotas iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, 45,60 procentų metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovės negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 28 d., 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad uždaroji akcinės bendrovė (toliau - UAB) „mogo LT“ ir atsakovas R. Š., sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią Mogo suteikė Atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė), o atsakovas priėmė Transporto priemonę iš Mogo ir ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas Mogo. atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, Sutartis vadovaujantis Sutarties 14.3. punktu, buvo nutraukta 2019 m. balandžio 29 d., o Transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui - Mogo. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu, kuris jam buvo siunčiamas paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu. Sutarties nutraukimo dieną atsakovo bendra įsiskolinimo suma pagal Sutartį sudarė 3 641,21 Eur (įsiskolinimo suma detalizuota pranešime dėl Sutarties nutraukimo). Mogo 2019 m. gegužės 11 d. pardavė Transporto priemonę už 1 000,00 Eur ir šia suma sumažino atsakovo bendrą įsiskolinimą. 2017 m. vasario 28 d. Kreditorius UAB ,,mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU. 2017 m. kovo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius ,,Risk Management Services“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Capital AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu atsakovo skola buvo perleista PlusPlus Capital AS 2019 m. spalio 15 d. Apie reikalavimo teisės perleidimą (Cesiją) atsakovas buvo informuotas registruotu laišku.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovo „PlusPlus Capital“ AS naudai iš atsakovo R. Š. 2 641,21 Eur skolą, 953,61 (devynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 61 ct) negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 594,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 81 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ ir atsakovas 2016 m. lapkričio 28 d. sudarė atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis bei išsipirkti automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartas lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (Sutarties bendrųjų nuostatų 2.1.2 punktas). Kadangi atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka, pradinis kreditorius, vadovaudamasis Sutarties bendrųjų nuostatų 14.3 punktu, 2019 m. balandžio 29 d. vienašališkai nutraukė Sutartį ir informavo apie tai atsakovą rašytiniu pranešimu. Sutarties nutraukimo dieną bendra atsakovo skolos suma pagal Sutartį buvo 3 641,21 Eur, iš kurių nesumokėta transporto priemonės finansavimo suma – 3 147,72 Eur, nesumokėta palūkanų dalis Sutarties nutraukimo dieną 480,25 Eur, papildomos 0,05 procentų palūkanos už vėlavimą pagal Sutarties bendrųjų nuostatų 13.2 punktą 13,24 Eur. 2019 m. gegužės 11 d. transporto priemonė Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota už 1 000 Eur ir šia suma pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ sumažino atsakovo bendrą įsiskolinimo sumą iki 2 641,21 Eur. Atsakovui įsiskolinimo nepadengus, pirminis kreditorius UAB ,,mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovo skolą naujam kreditoriui ,,Risk Management Service“ OU. ,,Risk Management Service“ OU 2017 m. kovo 1 d. reikalavimą į atsakovo skolą perleido ,,PlusPlus Capital“ AS, remiantis 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi. Iš ieškovo pateikto 2019 m. spalio 15 d. išrašo iš ,,Risk Management Service“ OU bylų priėmimo-perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties, ieškovės 2020 m. gruodžio 31 d. rašytinių paaiškinimų reikalavimo perleidimo dieną (2019 m. spalio 15 d.) atsakovo įsiskolinimas sudarė 2 641,21 Eur.
5. Įvertinęs Sutarties nuostatas, teismas konstatavo, kad sudaryta Sutartis yra mišri, turinti tiek išperkamosios nuomos (išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą) (CK 6.503 straipsnio 1 dalis), tiek vartojimo kredito sutarties bruožų (kredito davėjas suteikia kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu) (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad iš Sutarties sąlygų matyti ir tai (Sutarties bendrųjų nuostatų 14.7 punktas), kad Sutarties tikrasis tikslas yra ne transporto priemonės nuoma su teise ją išpirkti (įsigyti), o vartojimo kredito (finansavimo) atsakovui suteikimas, kad pastarasis, neturėdamas lėšų, galėtų įsigyti ir naudotis transporto priemone savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti. Todėl darė išvadą, kad dėl atsakovo atsakomybės spręstina pagal išperkamosios nuomos sutarties nuostatas ir CK bendrąsias sutartinius santykius reglamentuojančias normas.
6. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis dėl skolos susidarymo, jos dydžio bei nesant atsakovo prieštaravimų dėl skolos dydžio, tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė ieškovui iš atsakovo 2 641,21 Eur skolos.
7. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 953,61 Eur negautas pajamas (negautas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas), apskaičiuotas nuo negrąžintos finansavimo sumos už laikotarpį nuo reikalavimų perleidimo dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui (2 641 Eur x 45,60 proc. x 289 d.) bei 45,60 procentų metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovės negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 28 d., vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad Sutartį nutraukus dėl atsakovo kaltės, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavęs, jei atsakovas prievoles pagal Sutartį būtų vykdęs tinkamai. Teismas ieškovo prašomų priteisti 953,61 Eur negautų pajamų (nuostolių) paskaičiavimą nuo faktinės reikalavimų perleidimo dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 30 d.), iš viso už 289 dienų nuo negrąžintos finansavimo sumos (2 641,21 Eur) (2 641,21 Eur x 45,60 proc. x 289 d.) pripažino nepagrįstu. Teismas nurodė, kad atsakovui tinkamai vykdant Sutartį palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos finansavimo sumos, nes pareiga grąžinti visą likusią finansavimo sumą atsakovui kilo tik nutraukus Sutartį (CK 6.221 straipsnio 1 dalis, 6.222 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad pagal Sutarties mokėjimo grafiką, jeigu prievolės pagal Sutartį būtų buvusios vykdomos Sutartyje nustatyta tvarka, tai laikotarpiu nuo (2019 m. spalio 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 30 d.) ieškovas būtų gavęs 970,06 Eur pelno palūkanas ((109,60 Eur / 30 d. x 12 d.) + 108,27 Eur + 106,89 Eur + 105,45 Eur + 103,96 Eur + 102,42 Eur + 100,81 Eur + 99,14 Eur + 97,41 + 95,62 Eur + (93,75 Eur / 30 d. x 2 d.)). Nepaisydamas to, kad ieškovė negautas pajamas skaičiavo netinkamu būdu, teismas ieškovės reikalavimą priteisti 953,61 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo Reikalavimų perleidimo dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 30 d.) tenkino.
8. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 45,60 procentų metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovės negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 28 d., teismas akcentavo, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tokios palūkanos, skaičiuojamos nuo visos likusios atsakovo negrąžintos vartojimo kredito sumos už laikotarpį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki 2022 m. lapkričio 28 d., viršija Sutartimi šalių sulygtą mokėjimo grafike nurodytą šiuo laikotarpiu atsakovo mokėtiną mokėjimo (pelno) palūkanų sumą. Teismas nurodė, kad šį reikalavimą ieškovas sieja su atsakovo pareigos grąžinti visą finansavimo sumą (kreditą) iš karto nutraukus Sutartį nevykdymu, o ne su atsakovo įmokų nemokėjimu pagal Sutartį, nulėmusį ieškovo atliktą Sutarties vienašalį nutraukimą. Teismas vertino, kad tokia ieškovo pozicija iš esmės liudija jo reiškiamo minėto ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų nepagrįstumą, nes teismo sprendimo priėmimo dieną, nesant byloje jokių objektyvių įrodymų apie šiuos atsakovo neteisėtus veiksmus – pareigos grąžinti kreditą, nutraukus Sutartį, nevykdymą ir po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, į ką apeliuoja ieškovas, negalima ir atsakovo civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsakovo nevykdymas pareigos grąžinti visą finansuojamą sumą (kreditą) iš karto, Sutartį nutraukus, pats savaime nelemia ieškovės nurodomų nuostolių negautų pajamų forma, nes ieškovės teisė į mokėjimo (pelno) palūkanas, sulygtas Sutartimi, išnyksta Sutartį nutraukus. Todėl tęstinis pareigos grąžinti kreditą nevykdymas po Sutarties nutraukimo pats savaime negali sąlygoti teisės į palūkanas atsiradimo ir/ar jos netekimo, taip pat su tuo susijusių nuostolių. Ieškovės teisės į Sutartimi sulygtas palūkanas netekimą, o taip pat nuostolių negautų pajamų forma kilimą, gali lemti Sutarties nutraukimas, nulemtas atsakovo nevykdymo mokėjimų Sutartyje nustatyta tvarka. Bet kuriuo atveju, tokie nuostoliai negautų pajamų forma turi būti paskaičiuoti konkrečia pinigų suma, atspindinčia jų realumą, o ne apibrėžti sąlygomis, kurių atsiradimas teismo sprendimo priėmimo dieną nėra žinomas. Teismas nurodė, kad teismo sprendimas negali būti sąlyginis. Teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 45,60 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą finansavimo sumą (vartojimo kredito sumą) (2 641,21 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 28 d. (lizingo termino pabaigos), priteisimo yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas PlusPlus Capital AS prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimą už akių toje dalyje, kuria ieškinio reikalavimai priteisti 45,60 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau kaip iki 2022 m. lapkričio 28 d. (t.y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) buvo atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 45,60 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, iž laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 28 d. (t.y. Sutarties mokėjimų grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos sprendimas už akių toje dalyje, kurioje teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 45,60 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau kaip iki 2022 m. lapkričio 28 d. (t.y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuotos teismų praktikos, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t.y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
10.2. Kreditorius dėl neteisėtų atsakovo veiksmų negavo iš anksto numatytų gauti pajamų, kurias sudarydamas sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ieškovui iš atsakovo priteisiant ieškovo negautas pajamas, kurios apskaičiuotinos atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį bei paskolos grąžinimo terminą. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles apeliantui, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius tikslius nuostolius apeliantas patirs ateityje, todėl iš atsakovo apelianto negautoms pajamoms kompensuoti turėtų būti priteisiamos ir 45,60 proc. dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau kaip iki 2022 m. lapkričio 28 d.
10.3. Teismas ieškinio reikalavimus įvertino pernelyg formaliai ir visiškai nepagrįstai iš atsakovo ieškovo naudai priteisė tik tas negautas pajamas, kurios paskaičiuotos iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui. Sutinkant su tokiu formaliu vertinimu susidarytų situacija, kad ieškovas, vadovaudamasis iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis bei Sutartyje sulygtu negautų pajamų dydžiu, privalėtų pakartotinai kreiptis į teismą su reikalavimu dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo, t.y. negautų pajamų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 45,60 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau kaip iki 2022 m. lapkričio 28 d. (t.y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti nepagrįstu reikalavimą priteisti 45,60 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau kaip iki 2022 m. lapkričio 28 d. (t.y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), motyvuodamas tuo, kad vadovaujantis formuojama teismų praktika, atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų, Sutartis buvo nutraukta, todėl apeliantas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, šis reikalavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinimus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ ir atsakovas 2016 m. lapkričio 28 d. sudarė atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis bei išsipirkti automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartas lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (Sutarties bendrųjų nuostatų 2.1.2 punktas) iki 2022 m. lapkričio 28 d. Kadangi atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka, pradinis kreditorius, vadovaudamasis Sutarties bendrųjų nuostatų 14.3 punktu, 2019 m. balandžio 29 d. vienašališkai nutraukė Sutartį ir informavo apie tai atsakovą rašytiniu pranešimu. Pradinis kreditorius UAB ,,mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovo skolą naujam kreditoriui ,,Risk Management Service“ OU, kuris 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu 2019 m. spalio 15 d. reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido ieškovui.
18. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovas pažeidė Sutartį, nes nustatytu terminu Sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl Sutartis 2019 m. balandžio 29 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas šioje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas).
20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
21. Nagrinėjamu atveju, pagal šalių sudarytą Sutartį suteikta lizingo suma turėjo būti grąžinta iki 2022 m. lapkričio 28 d. Iš byloje esančios Sutarties matyti, kad per visa Sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 6 868,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 45,60 procento. Tai reiškia, kad iki Sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant Sutartį ieškovas turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti Sutartyje numatyto dydžio pajamas, t.y. 6 868,74 Eur palūkanų. Kaip matyti Sutarties 10 punkte pateikto grafiko, ieškovas nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 28 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti iš viso 1 577,26 Eur palūkanų sumą, jei Sutartis būtų buvusi vykdoma tinkamai. Ieškovas byloje iš esmės ir įrodinėjo, jog jis būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. lapkričio 28 d.).
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis sprendžia, jog aplinkybė, kad ieškovas už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui Sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukęs Sutartį anksčiau Sutartyje nustatyto termino iki šiol nėra atgavęs nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas ir priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, toks reikalavimas iš esmės yra pagrįstas bei neprieštarauja formuojamai teismų praktikai.
23. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutiko, kad Sutartyje buvo numatyta ieškovės teisė gauti 45,60 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutartyje numatyto finansavimo sumos grąžinimo termino pabaigos, tačiau teisė į šias palūkanas, įvertinus šalių Sutartimi sulygtas sąlygas – grąžinti finansuojamą sumą (vartojimo kreditą) dalimis pagal Sutarties dalimi esantį mokėjimų grafiką, buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos finansavimo sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu bei nurodė, kad būtent tokiu būdu paskaičiuota palūkanų suma, kurią gauti pagal Sutartį, atsakovui ją vykdant tinkamai, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, buvo apibrėžta Sutartyje kaip kredito kaina. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kaip ieškovo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 15 d. (Reikalavimo perėmimo dienos) iki 2020 m. liepos 30 d. (kreipimosi į teismą dienos) priteisė 953,61 Eur sumą, nors ir pripažino, kad ieškovas negautas pajamas buvo paskaičiavęs netinkamu būdu, t.y. nuo faktinės reikalavimų perleidimo dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 30 d.), iš viso už 289 dienų nuo negrąžintos finansavimo sumos (2 641,21 Eur). Pirmosios instancijos teismas šias ieškovo reikalaujamas negautas pajamas taip pat skaičiavo pagal Sutartyje pateiktą grafiką.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš byloje esančios Sutarties 10 punkte pateikto lizingo sumos grąžinimo grafiko matyti, jog vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos kas mėnesį mažėja, todėl ieškovo reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos sudaro prielaidas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos negrąžintos sumos per visą laikotarpį gautųsi žymiai didesnės suma, nei tuo atveju, jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai, t.y. gautųsi daugiau nei 1 577,26 Eur.
25. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažinęs ieškovo teisę į negautas pajamas, jas skaičiuojant pagal Sutartyje pateiktą grafiką, nepagrįstai šį ieškovo reikalavimą atmetė visiškai. Todėl įvertinus byloje esančius duomenis bei teismų praktiką šiuo klausimu, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovui pažeidus Sutartį ir dėl to pradiniam kreditoriui ją nutraukus anksčiau nustatyto termino, yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ieškovui iš atsakovo priteisiant ieškovo negautas pajamas, tenkinat ieškovo reikalavimą iš dalies (CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 dalis).
26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas tenkinti iš dalies apeliacinį skundą ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimas už akių pakeisti, ieškovui priteisiant 45,60 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už negrąžintą 2 641,21 Eur sumą už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 28 d.) ir neviršijant 1 577,26 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. Iš esmės tenkinus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro apelianto už apeliacinį skundą sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti iš dalies ieškovo PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovo „PlusPlus Capital“ AS (j. a. k. 11919806) naudai iš atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 641,21 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt vieno euro 21 ct) skolą, 953,61 (devynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 61 ct) negautas pajamas, 45,60 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo negrąžintos 2 641,21 Eur sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 28 d.) ir neviršijant 1 77,26 Eur sumos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 594,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 81 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovo „PlusPlus Capital“ AS (j. a. k. 11919806) naudai iš atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.