- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 2-1040-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00036-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- M. Ž.
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. J. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 60 000 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-03-03 nuosprendžiu atsakovas M. Ž. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-11-17 nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Ieškovė pažymėjo, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo nustatyta, kad M. Ž. buvo skolingas ieškovės sūnui 60 000 Lt, todėl siekdamas išvengti prievolės grąžinti skolą, M. Ž. nužudė ieškovės sūnų. Kadangi ieškovė yra vienintelė įpėdinė, ji paveldėjo mirusiojo sūnaus turtą, o taip pat įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą, todėl baudžiamojoje byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja. Ieškovė pažymėjo, kad jai atiteko 60 000 Lt dydžio reikalavimo teisė, nes atsakovas savo vardu išrašė vekselį 60 000 Lt sumai. Taip pat nurodė, kad atsakovas privalo atlyginti neturtinę žalą, nes neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėjo, jog įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Ieškovė nurodė, kad sūnaus mirtis jai sukėlė didelį šoką, M. Ž. dėl savo veiksmų nesigailėjo, ieškovės neatsiprašė. Ieškovė prašo teismo priteist 100 000 Lt neturtinės žalos, kadangi atsakovas privalo patirti tam tikrus materialinio pobūdžio suvaržymus ir kompensuoti ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus (b. l. 3-5).
Ieškovės atstovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti visa apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovas pažymi, kad nepilnamečiams sūnums teikia išlaikymą, todėl neturi finansinių galimybių atlyginti žalą (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Prejudiciniais bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. Ž. nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė S. J., t. y. 2009 m. liepos 26 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) darbo kabinete, turėdamas tikslą išvengti ne mažiau kaip 60 000 Lt skolos grąžinimo S. J., tyčia trylika kartų peiliu smogė į krūtinę ir pilvą, nuo sužalojimų S. J. mirė įvykio vietoje (b. l. 55-57). S. J. kompiuteryje buvo rasti atspausdinti penki paprastieji vekseliai, iš kurių turinio matyti, jog M. Ž. skolinosi iš S. J. įvairias pinigų sumas: 2009 m. liepos 27 d. vekselyje nurodyta 10000 Lt suma, 2007 m. rugsėjo 12 d. vekselyje – 33000 Lt suma,2008 m. gegužės 14 d. vekselyje - 1500 Lt suma, 2008 m. birželio 6 d. vekselyje – 60000 Lt suma, 2008 m. liepos 25 d. vekselyje – 45000 Lt suma. Nukentėjusiojo S. J. sugyventinė pateikė M. Ž. pasirašytą paprastąjį 60000 Lt vekselį (b. l. 14-15). Taigi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti prejudiciniai faktai, iš kurių matyti, kad atsakovas iš nukentėjusiojo pasiskolino mažiausiai 60 000 Lt. Nagrinėjamoje byloje ieškovė būdama vienintelė nukentėjusiojo teisių parėmėja prašo priteisti 60 000 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal CPK 182 straipsnio 2 bei 3 punktus nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai); taip pat asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Nagrinėjamu atveju aplinkybės nustatytos M. Ž. baudžiamojoje byloje atitinka teismų praktikos suformuotus kriterijus, todėl pagrįstai laikytinos prejudiciniais faktais, nuo kurių įrodinėjimo ieškovė yra atleidžiama.
Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 245 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjame byloje civilinė atsakomybė yra dvejopo pobūdžio. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas savo vardu išrašė 60 000 Lt dydžio vekselį. Pagal CK 1.105 straipsnio 1 dalį vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad vekselį išrašantis asmuo sudaro vienašalį sandorį, šiai prievolei reglamentuoti taikytinos teisės normos reglamentuojančios sutartinės civilinės atsakomybės pagrindus. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Pagal CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. Ž. pasirašė paprastąjį vekselį 60 000 Lt sumai. Tai reiškia, jog vekselio davėjas vienašališkai įsipareigojo sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą, o vekselio turėtas įgijo teisę reikalauti tinkamai įvykdyti prievolę. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas vekselio davėjas yra atsakingas už vekselio akceptą ir apmokėjimą; vekselio davėjas gali atsisakyti atsakomybės už vekselio akceptą, tačiau bet kuri atsakomybės už vekselio apmokėjimą atsisakymo sąlyga negalioja. Bylos duomenimis nustatyta, kad ant 60 000 Lt vekselio yra atsakovo parašas, tai reiškia, jog atsakovas akceptavo vekselį, todėl jokios atsisakymo sąlygos apmokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą negalioja. Atsižvelgiant į tai, jog vekselio turėtojas mirė dėl atsakovo kaltų veiksmų, ieškovei parėjo reikalavimo teisė. Taigi byloje nustatyti faktiniai duomenys bei kitos reikšmingos aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, atitinkantis civilinės atsakomybės sąlygas, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 60 000 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Ieškovė taip pat kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo mirtis konstatuota įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, civilinio proceso metu sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. kovo mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003).
Ieškovė nurodė, kad dėl sūnaus mirties ji patyrė didelį šoką. Ieškovė pažymėjo, kad su sūnumi gerai sutarė, jis buvo vienintelė atrama ir paguoda motinai, nes dukra gyvena užsienyje (b. l. 3-5). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turėdamas tikslą išvengti turtinės prievolės ir iš anksto apgalvojęs bei numatęs veiksmų planą, veikdamas tiesiogine tyčia, nukentėjusiajam S. J. trylika kartų peiliu smogė į gyvybiškai svarbias kūno vietas: į krūtinę ir pilvą. Taip pat siekdamas išvengti atsakomybės bandė paslėpti nusikaltimo pėdsakus: iš įvykio vietos paėmė su skolomis susijusius dokumentus, paėmė nužudytojo mobiliojo ryšio telefoną, mineralinio vandens buteliuką, laužavietėje sukūręs laužą, sudegino dalį iš S. J. kabineto paimtų dokumentų (b. l. 15). Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas yra pakaltinamas, sulaukęs 36 metų amžiaus, praeityje neteistas, iki nusikaltimo padarymo dirbo individualioje įmonėje, turi šeimą, du mažamečius vaikus (b. l. 16). Įvertinus minėtas aplinkybes bei M. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą, tyčios formą ir rūšį, nukentėjusiajam S. J. peiliu suduotų smūgių skaičių, padarytų sužalojimų pobūdį, taip pat atsižvelgiant į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jo turtinę padėtį bei ieškovės patirtas dvasines ir fizines kančias, priteistinas 100 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas visa apimtimi, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė advokato teisinei pagalbai apmokėti išleido 1 210 Lt (b. l. 22) bei 500 Lt žyminio mokesčio (b. l. 25), nuo likusios žyminio mokesčio dalies (1300 Lt) ieškovė buvo atleista. Taigi ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma siekia 1710 Lt, todėl iš atsakovo priteistinos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 1710 Lt. Iš atsakovo taip pat priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis (1300 Lt) į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovės I. J. ieškinį tenkinti visiškai.
Iš atsakovo M. Ž. ieškovei I. J. priteisti 60 000 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Iš atsakovo priteisti ieškovei 1710 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo priteisti 1300 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.