- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-12
- Bylos Nr.
- ATP-370-185/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00421-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Suinteresuotas asmuo
- D. S.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens D. S. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino A. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 130² str. ir, vadovaudamasis ATPK 33 str., paskyrė subendrintą galutinę nuobaudą – 28 paras administracinio arešto su automobilio „Opel Corsa-C“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio D. S., a. K. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2014 m. birželio 26 d. apie 05.45 val. Rokiškio r., Pandėlio mstl., (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. S., gim. (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Opel Corsa-C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, priklausančią A. P., apgadino tvorą bei automobilį; iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepateikė jokių automobilio dokumentų. Automobilį vairavo neblaivus, pakartotinai per vienerius metus, kai jam 2014-04-22 jau buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 129 str. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 133, 231.1, 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo – automobilio savininkas D. S. prašo pakeisti skundžiamą nutarimą nekonfiskuojant jam priklausančios transporto priemonės arba panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas cituoja ATPK 21, 26 str. nuostatas bei tvirtina, kad nors pirmosios instancijos teismas formaliai turėjo teisę konfiskuoti jam priklausantį automobilį, toks teismo priimtas sprendimas nėra teisingas, kadangi nėra atsižvelgta į konkrečias įvykio aplinkybes, susijusias su apeliantui priklausančio automobilio pasinaudojimu – jam priklausantį automobilį A. K. pasisavino prieš apelianto valią. Tvirtina, kad šių teiginių teisingumą liudija tai, kad apeliantas sužinojęs apie prieš jo valią pasisavintą transporto priemonę apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (vagystę) bei administracinius teisės pažeidimus telefonu pranešė policijos įstaigai. Tik gavę jo pranešimą, policijos pareigūnai atvažiavo į įvykio vietą ir įformino įvykį, o A. K. jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Tokiu būdu, jis, praradęs automobilį prieš savo valią, t.y. būdamas nukentėjusysis, ir pranešęs apie kaltininko padarytus teisės pažeidimus, pats liko už tai nubaustas. Plėtodamas skundą apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas byloje Nr. 12/96-5/97), Lietuvos vyriausiojo administracinio (Nr. N575-3213/2010) bei Lietuvos apeliacinio teismo (Nr. 2AT-1/2011) jurisprudenciją bei tvirtina, jog skiriant bausmę pažeidėjui ir sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą turėjo būti atsižvelgta į tai, jog apelianto automobilis buvo paimtas prieš jo valią ir jis apie tai pranešė policijos įstaigai, be to, būtent jis pranešė policijos įstaigai, kad jo automobiliu buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai. Tik dėl šio telefoninio pranešimo, šie pažeidimai buvo išsiaiškinti ir pažeidėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas, prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numato, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Šiuo atveju, ginčo dėl pačių pažeidimų fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimus, numatytus 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 130² str.. Apeliaciniu yra prašoma pakeisti skundžiamo nutarimo dalį dėl D. K. pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 130² str. paskirtų nuobaudų, kuriomis konfiskuotas D. S. priklausantis automobilis arba šį klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Taigi apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ir jos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).
Apeliantas prašymą neskirti transporto priemonės konfiskavimo grindžia ta aplinkybe, jog automobilio, kurio konfiskavimas numatytas ginčijamu nutarimu, savininkas yra ne pažeidimą padaręs asmuo, o pati transporto priemonė buvo paimta prieš teisėto savininko valią.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.
Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinių santykių sureguliavimas ATPK 26 str. 1 d. nuostatomis yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Teismų praktikoje konstatuota, kad transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010, Nr. N261-4264/2011,Nr. N261-4604/2011). Taigi, savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudoja automobilį, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, o nagrinėjamu atveju šios aplinkybės byloje nėra visiškai išsiaiškintos.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o ar bylos nagrinėjimo metu dalyvavo automobilio, kuris buvo konfiskuotas, savininkas nėra aišku, kadangi skundžiamame nutarime išdėstytas tik jo pirminis paaiškinimas policijos pareigūnams, tuo tarpu pats D. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad aplinkybes apie jam priklausančios transporto priemonės panaudojimą prieš jo valią nurodė tiek policijos pareigūnams, tiek pirmosios instancijos teismui, bei, kad būtent jis pranešė policijos įstaigai, kad jo automobiliu buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai, tačiau nesant teismo posėdžio protokolo apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti šių aplinkybių bei apylinkės teisme atlikto įrodymų tyrimo. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Teismų praktikoje nekartą nurodyta, jog teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė skundžiamą nutarimą, neištyręs visų įmanomų bylos aplinkybių. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. O tai šioje byloje padaryta nebuvo. Iš nutarimo turinio nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas išdėstęs paaiškinimus, iš kurių matyti, kad D. S. tvirtina, jog A. K. savavališkai pasiėmė automobilio raktus, vis dėlto priėmė sprendimą konfiskuoti D. S. priklausantį automobilį – teismo nutarime šis sprendimas visiškai nemotyvuotas.
Apeliacinės instancijos teismas, nesant teismo posėdžio protokolo, neturi galimybės patikrinti, ar D. S. pateikė, ir jei pateikė, kokie jie buvo, parodymus teismo posėdyje dėl apeliaciniais skundais ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarimo dalies. Nutarime teismas visiškai nieko nepasisakė apie transporto priemonės savininko nurodytas (jeigu buvo nurodytos) aplinkybes bei jų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar, nagrinėjamu atveju, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti teismų praktikoje minimą išskirtinę situaciją, t. y. teismas nesiėmė priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas negali spręsti apie teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, kad teismo išvados padarytos nemotyvuotai. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 284 str. reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, neapklausti bylos dalyviai, nėra teismo posėdžio protokolo. Be to, teismas priimame procesiniame sprendime privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę, todėl darytina išvada, kad skundžiama nutarimas nėra pakankamai motyvuotas.
Paminėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimas yra naikintinas, o D. K. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimą A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) byloje ir šią bylą grąžinti Rokiškio rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis neskundžiama.