- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-1562-603/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-11318-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- Žanos Jasevičienės, M. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kredito unijos ,,Vievio taupa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Žanos Jasevičienės ir M. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai Žana Jasevičienė ir M. J. pareiškimu 2010-11-05 kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti tarp pareiškėjų 2001-02-15 sudarytą santuoką Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 218) bei patvirtinti tarp jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškime nurodė, jog daugiau kaip metus laiko netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Santuokoje gimė sūnus Ugnius Jasevičius, gim. 2005-05-22, kurio gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimus išsprendė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat šioje sutartyje išspręsti turto padalijimo klausimai. Nurodė, jog kreditoriai AB Ūkio bankas, AB Swedbank, UAB Ūkio banko lizingas, kredito unija ,,Vievio taupa“, AB bankas ,,Snoras“ ir antstolė M. L. apie santuokos nutraukimą yra informuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu patenkino pareiškėjų Žanos Jasevičienės ir M. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu ir santuoką, įregistruotą 2001-02-15 Vilniaus m. CMS, akto įrašo Nr. 218, tarp Žanos Jasevičienės ir M. J. nutraukė bei patvirtino tarp jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija ,,Vievio taupa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neatitinka įstatymų reikalavimų, nes pačioje sutartyje nėra nurodyta pinigine išraiška: 1) kiek turi turto (pastatų, mašinų, įrengimų, lėšų bankuose, sumokėtų avansų tiekėjams, debitorinių skolų ir kt.) sutuoktinių įsteigtos (po jų santuokos sudarymo) įmonės: UAB ,,M ir artas“, UAB ,,Karališkas būstas“, UAB ,,SlidSystem“ ir kiek šios įmonės turi skolų bankams bei kredito įstaigoms, Valstybinei mokesčių inspekcija, Socialinio draudimo valdybos įstaigoms ir kitiems kreditoriams; 2) kiek šios įmonės turi akcinio kapitalo, rezervinių bei kitų fondų, nepaskirstyto pelno ir kitų įmonių finansavimo šaltinių; 3) kiek bankų sąskaitose ar ne banko įstaigose faktiškai yra kiekvieno iš sutuoktinių valdomų lėšų, indėlių, banko kortelių, akcijų ir obligacijų. Taip pat nurodo, kad CK 3.109 str. imperatyviai nustato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės susijusios su sutuoktinių turto įsigijimu, bendro turto tvarkymo išlaidomis, prievolės, atsiradusios iš sutuoktinių sudarytų sandorių ir solidariosios sutuoktinių prievolės. Teismas šio įstatymo netaikė ir nei sutuoktinių prievolių, nei jų turto pinigine išraiška neįvertino ir to pasekoje pažeidė kredito unijos ,,Vievio taupa“ ir šioje byloje dalyvaujančių bankų bei kitų kreditorių teises ir įstatymų saugomus interesus. Netaikant įstatymų, pareiškėjai savo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių visiškai nenurodė daug turto ir todėl pažeisti sutuoktinių kreditorių įstatymais saugomi interesai. Dėl to ši sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymų reikalavimų ir teismas neturėjo jos tvirtinti.
Atsiliepimas
Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad įstatymų nuostatose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą bei su tuo susijusius teisinius aspektus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51-3.129 str.), nėra įtvirtinta asmenų, siekiančių nutraukti santuoką, pareiga pateikti teismui įmonės, priklausiančios sutuoktiniams ar vienam iš jų, turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo, kitaip sakant - finansinės situacijos ataskaitas ir tokiu būdu viešai atskleisti įmonės finansinę būklę bei veiklos rezultatus. Apeliantas skunde taipogi nurodo, jog vadovaujantis CK 3.109 str., iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su turto, įgyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo, taipogi susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų šeimos interesais, solidariosios sutuoktinių prievolės. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, jog jie, nutraukdami santuoką ir sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių visiškai nekėlė ginčo dėl to, kad M. J. vardu įgytos ir jam priklausančios UAB „M ir artas“, UAB „Karališkas būstas“, UAB „SlidSystem“ akcijos bei šioms įmonėms priklausantis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, todėl pripažino, jog po santuokos nutraukimo šių įmonių akcijos bei turtas ir toliau lieka M. J. asmenine nuosavybe. Pažymėtina, jog vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 5 p. lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui taipogi laikomi asmeninė sutuoktinio nuosavybe. Be to, pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atitinkamai pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo susitarta, kad visi sutartiniai įsipareigojimai pagal M. J. ir Kredito unijos „Vievio taupa“ 2009-01-13 sudarytą paskolos sutartį Nr. 09-00001 ir 2009-05-26 paskolos sutartį Nr. 09-00066, susiję su pareiškėjui M. J. atitenkančiu nekilnojamuoju turtu -butu (unikalus Nr. 7997-0009-6013:0031), tiek su paskolos sutartimi smulkiajam verslui - po santuokos nutraukimo bus asmeniškai vykdomi M. J.. Svarbu ir tai, jog pareiškėjai nekėlė ginčo dėl to, kad minėtos paskolos sutartys buvo sudarytos išimtinai šeimos interesais, todėl laikė įsipareigojimus kreditoriui pagal šias paskolų sutartis ne bendra sutuoktinių prievole, o išimtinai kredito gavėjo M. J. prievole. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Pareiškėjas M. J., sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, asmeniškai kreipėsi į kredito uniją „Vievio taupa“ ir, gavęs žodinį kreditoriaus pritarimą dėl įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo, sudarė atitinkamą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vadovaujantis išdėstytu, pareiškėjai mano, jog jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymu reikalavimus. Teismo sprendimu, patvirtinančius šią sutartį, kredito unijos teisės ir interesai nebuvo pažeisti, kadangi santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pareiškėjai susitarė dėl aspektų, kurie nekeičia nei paskolų sutarčių sąlygų, nei paskolų gavėjo atsakomybės prieš kreditorių. Pareiškėjai taipogi laiko esant tinkama ir pankama sutarties nuostatą, nustatančią, kad banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos. Jokio ginčo sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį tarp pareiškėjų dėl to, kad banko sąskaitose ar ne banko įstaigose faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų vardu valdomos lėšos, indėliai, banko kortelės yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė, nebuvo, todėl nebuvo atskleista valdomų piniginių lėšų piniginė išraiška.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo (ne)sutikimą dėl prievolių vykdymo ar modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Šis reikalavimas yra taikomas ir tais atvejais, kai sutuoktiniai prašo nutraukti santuoką jų tarpusavio susitarimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo padarinių sutartį (CK 3.56 str. 3 d.). Šis reikalavimas yra procesinė kreditorių teisių įstatyminės apsaugos, įtvirtintos CK 3.126 str. 1 d., garantija (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartis c.b. Nr. 2SA-14-340/11). Taigi, vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Pareiškėjai pabrėžia, jog kredito unija „Vievio taupa“, kaip kreditorius apie santuokos nutraukimą bendru pareiškėjų sutarimu buvo tinkamai informuotas. Kreditoriui buvo nusiųstos prašymo dėl santuokos nutraukimo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtintos kopijos (pridedama pranešimo kreditoriui kredito unija „Vievio taupa“ kopija ir patvirtinto pašto siuntų lydraščio kopija). Taigi, kredito unijai „Vievio taupa“, kaip kreditoriui, apie bylos iškėlimą dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo, neabejotinai buvo žinoma. Pažymėtina, kad apeliantas Kredito unija „Vievio taupa“ yra finansinė institucija - subjektas, turintis ypač didelės patirties finansiniuose santykiuose su klientais. Kredito unijai, savo rizika siekiančiai pelno, atidumo ir rūpestingumo standartai realizuojant reikalavimo teisę, kylančią iš profesinės veiklos, paprastai yra aukštesni nei fiziniam asmeniui realizuoti reikalavimo teisę, susijusią su vartojimo teisiniais santykiais. Todėl apeliantas, būdamas tinkamai informuotas apie pareiškėjų santuokos nutraukimo procesą, ne tik galėjo, bet ir privalėjo suvokti, jog tame procese bus keliami klausimai tiek dėl turto, tiek dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, todėl veikdamas apdairiai ir rūpestingai, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo galimybę įgyvendinti CK 3.126 str. nustatytą teisę ir įstoti į procesą. Ši kreditoriaus teisė yra dispozityvi, todėl jam neįstojus į procesą trečiuoju asmeniu pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, tiek pareiškėjai, tiek teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kreditorius nelaiko, jog teismo sprendimas (nutartis) civilinėje byloje gali pažeisti jo teises ar teisėtus interesus.
Kadangi visiems pareiškėjų kreditoriams, tarp jų ir kreditoriui kredito unija „Vievio taupa“, buvo žinoma apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą, jie turėjo galimybę išreikšti savo poziciją dėl sutuoktinių turto padalijimo, prievolių ir jų vykdymo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-23 prendimas civilinėje byloje Nr. 2-13919-96/2010 pažeidžia apelianto bei kitų kreditorių teises ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str., 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Be to, sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 str., 1.137 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008-07-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-384/2008). Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, tame tarpe ir savo prievoles kreditoriams. Bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Aplinkybė, kad solidarieji skolininkai yra sutuoktiniai, turi reikšmės nukreipiant išieškojimą į turtą. Kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimai tenkinami iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.), o iš asmeninio turto tik tada, jeigu reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-410/2007; Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis byloje Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo teismui nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, išsiunčiant pareiškimo ar ieškinio kopiją. CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka. Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (382 str. 5 p., 539 str. 1 d. 4 p., 3 d. 4 p.). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas pareiškėjų Žanos Jasevičienės ir M. J. santuoką patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje be nepilnamečio sūnaus išlaikymo, sūnaus gyvenamosios vietos ir dalyvavimo jį auklėjant klausimų buvo patvirtintos ir pareiškėjų turtines teisės ir pareigos (b. l. 69 - 71). Pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių 12 punktu nustatė, jog visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimą, palūkanų mokėjimą ir kt.) pagal M. J. su kredito unija ,,Vievio taupa” sudarytas 2009-01-13 Paskolos sutartį Nr. 09-00001 ir 2009-05-26 Paskolos sutartį Nr. 09-00066 po santuokos nutraukimo prisiima ir vykdo asmeniškai M. J.. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjų Žanos Jasevičienės ir M. J. kreditoriams, tame tarpe ir kredito unijai ,,Vievio taupa” (b. l. 40 - 45), buvo išsiųsti pranešimai apie santuokos nutraukimą bendru sutikimu, prie kurio pridėtas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pareiškėjai įvykdė CK 3.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą ir prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu nurodė žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir pranešė jiems apie bylos nagrinėjimą. Be to, iš byloje esančio pranešimo (b. l. 65) matyti, kad kreditorius teismas informavo apie 2010-12-23 teismo posėdį, todėl kreditoriai turėjo galimybę išreikšti savo poziciją dėl sutuoktinių turto padalijimo, prievolių, jų vykdymo ir užtikrinimo, tačiau pirmosios instancijos teismui prieštaravimų savalaikiai nepateikė. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir tai, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių aptarti pareiškėjų nepilnamečio vaiko, vienas kito išlaikymo klausimai bei kitos sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos, darė išvadą, kad sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir šią sutartį sprendimu patvirtino. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo patvirtinta, teismui pilnai neišsiaiškinus ar su jos sąlygomis kreditorius kredito unija ,,Vievio taupa” susipažino, ar sutarties sąlygos dėl prievolių kreditoriui buvo suderintos su kreditoriaus teisėtais interesais, taip pat nenustačius faktų, reikšmingų svarstant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo pagal sutarties sąlygas atitikties kreditoriaus interesams ir kt. Pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, net ir kreditoriams nepateikus sutikimo ar prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, privalėjo įsitikinti ar sutarties sąlygos dėl pareiškėjų prievolių kreditoriams, neprieštarauja teisėtiems kreditorių interesams, tačiau to nepadarė. Kaip nurodyta aukščiau, 2009-01-13 ir 2009-05-26 kredito unija ,,Vievio taupa” ir pareiškėjas sudarė paskolos sutartis Nr. 09-00001 ir Nr. 09-00066, kuriomis buvo suteiktas atitinkamai 175 000 Lt kreditas būsto remontui ir 130 000 Lt smulkiam verslui (b. l. 21 - 26). Teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria visus sutartinius įsipareigojimus pagal pareiškėjo ir kredito unijos ,,Vievio taupa” sudarytas kredito sutartis po santuokos nutraukimo prisiėmė M. J.. Minėtos paskolos sutartys sudarytos pareiškėjų santuokos metu. Iš apelianto ir pareiškėjų procesinių dokumentų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, matyti, jog iš esmės tarp jų yra kilęs ginčas dėl prievolės kreditoriui pobūdžio pagal minėtas paskolos sutartis. Be to, kaip matyti iš teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6 punkto, santuokos metu pareiškėjų įgytas nekilnojamasis turtas - butas, esantis Elektrėnų sav. Elektrėnų m. Sodų g. 11 – 33, po santuokos nutraukimo atitenka asmeninės nuosavybės teise pareiškėjui M. J., kai 2009-01-13 Sutartinės hipotekos lakšte nustatyta, jog įkeičiamo daikto savininkas be raštiško kredito unijos ,,Vievio taupa“ sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šiuo lakštu įkeičiamus daiktus, kt. Toks kreditoriaus sutikimas taip pat nėra pateiktas. Taigi, nagrinėjamu atveju teismo sprendimu patvirtinus Žanos Jasevičienės ir M. J. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo patvirtintas sutuoktinių prievolės prieš kreditorių kredito unija ,,Vievio taupa” pobūdis bei perleistas nekilnojamasis daiktas, negavus tam kreditoriaus pritarimo, tuo pažeidžiant Civilinio kodekso 6.116 straipsnio nuostatas. Teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (tarp jų ir CK 3.118 straipsnis). Tokia pozicija išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006. Taigi teismas, nutraukdamas pareiškėjų santuoką supaprastinto proceso tvarka ir spręsdamas dėl jų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neprivalo nustatyti prievolės rūšies, vertinti ar pagrįstai kreditorius nesutinka su pateiktos sutarties sąlygomis. Nutraukiant santuoką supaprastinto proceso tvarka reikalaujama, jog kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai pateiktų sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip minėta, teismas turi įsitikinti, kad sutuoktinių pateikta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų bei įgyvendina ir CPK 2 straipsnyje nustatytus civilinio proceso tikslus: ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas. Sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokių padarinių, patvirtinus sutartį, atsiranda ar gali atsirasti ne tik sutuoktiniams, bet ir atskiriems asmenims, nagrinėjamos bylos atveju - sutuoktinių kreditoriui. Šiuo nagrinėjamu atveju sutuoktinių kreditorius prieštarauja pateiktai sutarčiai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą, ar sutuoktinių sudaryta sutartis nepažeidžia kreditoriaus interesų ir esant teisiniam pagrindui tokios sutarties netvirtinti ir taikyti CPK 540 straipsnio 4 dalies pasekmes.
Pagal CK 3.66 str. 1 d., santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir turto padalijimo, byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 str. nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Kolegija konstatuoja, kad sprendime teisingai neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją. Dėl paminėto, sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.