Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-490-954/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-11Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
1A-490-954/2020
Teisminio proceso Nr.
1-04-0-00070-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
R. K.
Nukentėjusysis
G. K.
Advokatai
Violeta Naujokienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-490-954/2020Teisminio proceso Nr. 1-04-0-00070-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,nuteistajam R. K., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,specialistui Š. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (2020 m. birželio 11 d. dienai – 9 metų 3 mėnesių ir 11 dienų) pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyniems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, pirmuosius penkerius iš kurių atlikti kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. birželio 11 d., o bausmės atlikimo kalėjime terminą skaičiuoti nuo jo faktinio pradėjimo atlikti dienos pagal 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.

Iš R. K. nukentėjusiojo G. K. naudai priteista 450,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą: 2019 m. gruodžio 3 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), kalėjimo rėžimo ir areštinės nuteistųjų bausmės atlikimo patalpose esančioje asmeninio nuteistųjų priėmimo patalpoje su dešine ranka sudavė vieną kartą G. K. į kairės rankos žastą, padarydamas jam kairio žasto kraujosruvą, sukeldamas fizinį skausmą ir tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismas, pripažindamas R. K. kaltu, nuosprendyje nurodė, kad jo kaltė sudavus smūgį G. K. ir sukėlus fizinį skausmą bei padarius nežymų sveikatos sutrukdymą, įrodyta visiškai. Nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apylinkės teismas priteisdamas civilinį ieškinį nurodė, kad R. K. padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, t. y. ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam į kairės rankos žastą, padarydamas jam kairio žasto kraujosruvą, sukeldamas fizinį skausmą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis dėl nurodytų kaltinamojo veiksmų bei patirtų sužalojimų be fizinio skausmo patyrė psichologinį stresą, atsirado baimė eiti į darbą, kontaktuoti su nuteistaisiais, jis jaučia pažeminimą, kadangi kaltinamasis visiems nuteistiesiems giriasi ir didžiuojasi, kad sumušė gydytoją, tai pablogino nukentėjusiojo reputaciją tarp kitų nuteistųjų, sumažėjo bendravimo galimybės, jis tapo uždaresnis. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, priteisė 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį; įpareigoti Kalėjimų departamentą jį pervežti į kitus pataisos namus atlikti tolimesnei bausmei; apeliacinį skundą nagrinėti vaizdo konferencijos būdu, nes serga cukriniu diabetu ir konvojavimas sukelia didelius nepatogumus.

3.1. Skunde nurodo, kad jis teismui nurodė, jog už šį nusikaltimą jau yra baustas (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu, bet teismas į tai neatsižvelgė ir už tapačius veiksmus yra baudžiamas antrą kartą. Taip pat apelianto teigimu, apylinkės teisme jam nebuvo leista pasisakyti dėl kokių priežasčių yra padarytas šis nusikaltimas.

3.2. Apeliantas skunde pažymi, kad nors nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog jam nereikalinga jokia piniginė kompensacija, tačiau teismas iš jo priteisė žalą nukentėjusiajam.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis G. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendį palikti nepakeistą, kadangi jis yra pagrįstas ir teisingas.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. K. ir jo gynėja advokatė Violeta Naujokienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis už tuos pačius veiksmus yra nubaustas du kartus, tai yra pataisos namų direktoriaus įsakymu jam skirta nuobauda bei nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Taip pat apeliantas nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu bei bausmės atlikimo vieta. 2020 m. rugpjūčio 8 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gautas nuteistojo R. K. papildomas prašymas, tačiau pažymima, jog Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės vienam apeliantui paduoti kelis skundus ar jį papildyti, be to šis papildymas pateiktas pasibaigus terminui apeliaciniam skundui paduoti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl draudimo persekioti ir bausti du kartus už tą pačią veiką (non bis in idem)

7. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog dėl to paties įvykio yra nubaustas du kartus: pirma, (duomenys neskelbtini)direktorius 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 82104-1938 paskyrė jam nuobaudą (uždrausti vieną mėnesį pirkti maisto produktus); antra, už tuos pačius veiksmus jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

7.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (teisės principas non bis in idem). Šis principas yra įtvirtintas ir BK 2 straipsnio 6 dalyje. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas draudžia dvigubą baudžiamąjį persekiojimą. Principas non bis in idem taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11).Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog non bis in idem principo taikymo sritis apribota tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad non bis in idem principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

7.2. Kaip matyti iš bylos duomenų, (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. paskyrė nuobaudą už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 2 dalies 8 punkto reikalavimų nevykdymą, t. y. pritaikė drausminę atsakomybę už nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, specialiųjų pareigų nevykdymą, nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių nesilaikymą. Toks pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės taikymo pagrindas, nei Lietuvos teismų, nei EŽTT praktikoje nelaikomas baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimu. Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, asmens patraukimas drausminėn atsakomybėn neužkerta galimybės tam asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę, ir atvirkščiai – bausmės skyrimas pagal BK nėra kliūtis drausminei atsakomybei realizuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2/2007, 2K-418/2012, 2K-222-788/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-729-579/2019).

8. Taigi teisėjų kolegija konstatuotina, jog non bis in idem principas priimant skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendį ir padarant išvadą dėl R. K. kaltumo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pažeistas nebuvo.

Dėl neturtinės žalos

9. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog nors nukentėjusysis G. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jam nereikalinga jokia piniginė kompensacija, tačiau pirmosios instancijos teismas iš apelianto priteisė 450 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai.

9.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kuriame prašė iš R. K. priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 33–34), dėl to 2020 m. sausio 29 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 31). 2020 m. gegužės 28 d. vykusiam teisiamajame posėdyje, baigiamųjų kaltų metu nukentėjusysis G. K. pasisakė, jog jam pinigų nereikia, jis tik pagalvoja apie pasekmes, jei nuteistasis būtų pataikęs į akinius ir sužalojęs jam veidą. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Be to, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, jog asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t. y. kad neleidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojant G. K. pasisakymą baigiamųjų kalbų metu, negalima daryti išvados, kad nukentėjusysis atsisakė pretenzijų R. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo, juo labiau nukentėjusysis nenurodė apie pasekmių žinojimą, jei atsisakytų pareikšto civilinio ieškinio. Pastarąją išvadą patvirtina ir nukentėjusiojo A. K. atsiliepime išdėstyti argumentai, jog jis civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos neatsisakė, tik išsakė pasvarstymą dėl neturinės žalos dydžio nustatymo atsižvelgiant į teismų praktiką (b. l. 182–183).

9.2. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam G. K. dėl suduoto smūgio į karį žastą ir dėl to atsiradusios kraujosruvos buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, nepatogumus, sužalojimas buvo padarytas atliekant darbines funkcijas, todėl atsirado baimė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam G. K. iš nuteistojo R. K. priteistas 450 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nežymų sveikatos sutrikdymą, yra aiškiai per didelis ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, laikytina, kad teismo nustatytas 450 Eur neturtinės žalos dydis iš esmės neprieštarauja formuojamai teismų praktikai.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas itin kruopščiai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino įtvirtintus įstatyme, t. y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, ir juos tinkamai pritaikė.

Dėl kitų skundo argumentų

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam R. K., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo suvaržyta teisė duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš 2020 m. gegužės 28 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistasis R. K. davė išsamius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes ir priežastis dėl kurių sudavė smūgį nukentėjusiajam. Taip pat pasisakė ir dėl savo sveikatos būklės ir teikiamo gydymo kokybės pataisos namuose, be to jam buvo suteiktas ir paskutinis žodis (b. l. 151–154). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, jo teisė duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes jam buvo užtikrinta ir jis buvo išklausytas.

12. Taip pat nėra pagrindo tenkinti nuteistojo R. K. reikalavimo jį perkelti į kitą bausmės atlikimo vietą. BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose, o bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. K. nustatęs galutinę subendrintą bausmę, ją paskyrė atlikti – pirmuosius penkerius metus kalėjime, o likusius – pataisos namuose. Ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis nėra skundžiama. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų perkėlimą į kitas pataisos įstaigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). BVK 69 straipsnis numato nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas sąlygas ir tvarką. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 6 dalis). Taigi tokių klausimų apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, nesprendžia. Nuteistieji dėl bausmės atlikimo vietos pakeitimo turi teisę kreiptis į administraciją pataisos įstaigos, kurioje atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dėl to, netenkinama iš ši nuteistojo R. K. apeliacinio skundo dalis.

Dėl proceso išlaidų

13. Byla nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 125). Pažymoje nurodyta, kad R. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 32 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. anksčiau teistas eilę kartų, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo metu. Pagal 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį bausmę atlieka nuo 2016 m. rugsėjo 22 d., iki šio nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo, buvo įtrauktas į Vilniaus miesto gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms R. K. turtinę padėtį, įvertinus jo turimus finansinius įsipareigojimus nukentėjusiesiems pagal šį ir ankstesnius nuosprendžius, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nuteistajam R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo R. K. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis