Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1A-519-168-2010

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2010-11-12
Bylos Nr.: 1A-519-168-2010
Teisminio proceso Nr.: 1-22-2-00137-2008-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Sigitas Bagdonavičius, Nijolė Sušinskienė (pran.), Nijolė Sušinskienė (pran.), Evaldas Vanagas
Kaltinamasis: A. K.
Advokatai: Vytautas Bučius

Kategorijos

1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)

Teisėjas Bronius Varsackis Baudž. byla Nr.1A-519-168/2010

Teisminio proceso Nr. 1-22-2-00137-2008-8 Procesinio sprendimo kategorijos

1.1.7.2.4.; 1.2.18.10.; 2.4.6.; 2.4.6.4.2.;(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus iPanevėžio

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienė, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, išteisintajam A. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros 2 – o skyriaus prokuroro Kęstučio Greiciūno apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. iš kaltinimo pagal LR BK 222 str. 1 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, byla jo atžvilgiu nutraukta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. buvo kaltinamas ir išteisintas pagal kaltinimą BK 222 str. 1d. numatyta veika, kad jis laikotarpyje nuo 2006 m. rugpjūčio 31d. iki 2008 m. sausio 31 d., adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, tvarkydamas advokato A. K., veikiančio pagal 2006 m. gegužės 22 d. Lietuvos advokatų tarybos išduotą liudijimą Nr. 622 teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 21 str., būdamas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą tai yra:

pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m lapkričio 6d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d., pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 13 str. 4 ir 5 d., pagal kurias vienas privalomų rekvizitų - ūkinės operacijos turinys ir ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška, nes:

2006 m. rugpjūčio 31 d. nurodė sekretorei R. A., kurios darbdavys buvo jis, surašyti R. T. vardu dokumentus, įrašant į juos žinomai neteisingus duomenis -surašyti pareiškimą ir jame nurodyti, kad R. T. tariamai prašo nutraukti 2006 m. rugpjūčio 24 d. susitarimą Nr. 143 dėl advokato paslaugų teikimo ir grąžinti pagal kvitą Nr. 012901 sumokėtus 500 litus bei surašyti išlaidų orderį Nr. 2 ir jame nurodyti, kad R. T. išmokama 500 litai, nors R. T. susitarimo nutraukti neprašė ir pinigų pagal 2006 m. rugpjūčio 31d. išlaidų orderį Nr. 2 negavo ir šiuos dokumentus įtraukė į advokato A. K. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2006 metų rugsėjo mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, D. S. M. sumokėjus jam 1480 litus už nukentėjusiojo J. M. atstovavimą nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje;

2007 m. vasario 26 d. nurodė sekretorei R. A., kurios darbdavys buvo jis, surašyti 2007 m. vasario 26 d. išlaidų orderį Nr. 1 ir jame nurodyti, kad J. Š. išmokama 1300 litai, nors realiai pagal šį dokumentą J. Š. buvo išmokėta 1200 litai, o ne 1300 litai ir šį dokumentą įtraukė į advokato A. K. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2007 metų kovo mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, A. K. sumokėjus jam 2500 litus už atstovavimą teisme, nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje;

2007 m. balandžio 27 d. nurodė sekretorei R. A., kurios darbdavys buvo jis, surašyti L. M. vardu dokumentus, įrašant į juos žinomai neteisingus duomenis -surašyti pareiškimą ir jame nurodyti, kad L. M. tariamai prašo nutraukti 2007 m. balandžio 2 d. susitarimą Nr. 36 dėl advokato paslaugų teikimo ir grąžinti pagal kvitą Nr. 012902 sumokėtus 5000 litus bei surašyti išlaidų orderį Nr. 4 ir jame nurodyti, kad L. M. išmokama 5000 litų, nors L. M. susitarimo nutraukti neprašė ir pinigų pagal 2007 m. balandžio 27 d. išlaidų orderį Nr. 4 negavo, ir šiuos dokumentus įtraukė į advokato A. K. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2007 m. birželio 29 d. nurodė sekretorei R. A., kurios darbdavys buvo jis, surašyti R. G. vardu dokumentus, įrašant į juos žinomai neteisingus duomenis -surašyti pareiškimą ir jame nurodyti, kad R. G. tariamai prašo nutraukti 2007 m. birželio 27 d. susitarimą Nr. 85 dėl advokato paslaugų teikimo ir grąžinti pagal kvitą Nr. 012926 sumokėtus 1500 litus bei surašyti išlaidų orderį Nr. 4 ir jame nurodyti, kad R. G. išmokama 1500 litai, nors R. G. susitarimo nutraukti neprašė ir pinigų pagal 2007 m. birželio 29 d. išlaidų orderį Nr. 4 negavo, ir šiuos dokumentus įtraukė į advokato A. K. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2007 m. rugpjūčio 20 d. A. I. sudarius teisinių paslaugų sutartį Nr. 121 dėl M. I. gynybos ir pagal ją sumokėjus jam 100 litų, iš kurių 50 litų gavimui įforminti nesurašė pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje;

2007 m. rugpjūčio 20 d. V. T. pagal 2007 m. kovo 2 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 23 sumokėjus jam 5500 litų, iš kurių 2800 litų gavimui įforminti nesurašė pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje;

2007 m. rugpjūčio 27 d. nurodė sekretorei R. A., kurios darbdavys buvo jis, surašyti teisinių paslaugų sutartį Nr. 129, pagal kurią jam pavedama atstovauti Ž. D. civilinėje byloje ir joje nurodyti, kad sutartas užmokestis yra 50 litų, po ko jis pats surašė 2007 m. rugpjūčio 27 d. kvitą serija LAT Nr. 012943, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad Ž. D. sumoka 50 litų, nors realiai Ž. D. jam sumokėjo 1000 litų ir šiuos dokumentus įtraukė į advokato A. K. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2007 m. rugsėjo 3d. D. R. sudarius dvi teisinių paslaugų sutartis dėl sūnaus E. R. atstovavimo, Nr. 133 ir Nr. 135, pagal kurias D. R. sumokėjo jam 3000 litų, iš kurių 550 litų gavimui įforminti nesurašė pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje;

2007 metų rugsėjo mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, J. S. sumokėjus jam 300 litų už suteiktą konsultaciją ir dokumentų paruošimą teismui, nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje;

2007 metų rugsėjo mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, I. L. sumokėjus jam 400 litų už reikalingų dokumentų parengimą santuokai nutraukti, nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje;

2007 metų rugsėjo mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, J. B. sumokėjus jam 200 litų už konsultacijas ir dokumentų parengimą, nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje;

2007 m. spalio 27 d. nurodė sekretorei R. A., kurios darbdavys buvo jis, surašyti V. M. vardu dokumentus, įrašant į juos žinomai neteisingus duomenis -surašyti pareiškimą ir jame nurodyti, kad V. M. tariamai prašo nutraukti 2007 m. balandžio 2 d. susitarimą Nr. 37 dėl advokato paslaugų teikimo ir grąžinti pagal kvitą Nr. 012903 sumokėtus 2500 litų bei surašyti išlaidų orderį Nr. 3 ir jame nurodyti, kad V. M. išmokama 2500 litų, nors V. M. jokio susitarimo nesudarė - susitarimą sudarė L. M., kuri susitarimo nutraukti neprašė ir pinigų pagal 2007 m. balandžio 27 d. išlaidų orderį Nr. 3 negavo, ir šiuos dokumentus įtraukė į advokato A. K. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2007 m. spalio 29 d. nurodė sekretorei R. A., kurios darbdavys buvo jis, surašyti R. G. vardu dokumentus, įrašant į juos žinomai neteisingus duomenis -surašyti pareiškimą ir jame nurodyti, kad R. G. tariamai prašo nutraukti 2007 m. spalio 9 d. susitarimą Nr. 148 dėl advokato paslaugų teikimo ir grąžinti pagal kvitą Nr. 121103 sumokėtus 1500 litų bei surašyti išlaidų orderį Nr. 7 ir jame nurodyti, kad R. G. išmokama 1500 litų, nors R. G. susitarimo nutraukti neprašė ir pinigų pagal 2007 m. spalio 29 d. išlaidų orderį Nr. 7 negavo, ir šiuos dokumentus įtraukė į advokato A. K. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2007 metų spalio mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, R. Č., Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, sumokėjus jam 300 litų, už atstovavimą teisme, nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje;

2007 m. sausio 31 d. nurodė sekretorei R. A., kurios darbdavys buvo jis, surašyti O. G. vardu dokumentus, įrašant į juos žinomai neteisingus duomenis - surašyti pareiškimą ir jame nurodyti, kad O. G. tariamai prašo nutraukti 2008 m. sausio 14 d. susitarimą Nr. 137 dėl advokato paslaugų teikimo civilinėje byloje ir grąžinti pagal kvitą Nr. 121128 sumokėtus 1000 litų bei surašyti išlaidų orderį Nr. 1 ir jame nurodyti, kad O. G. išmokama 1000 litų, nors O. G. susitarimo nutraukti neprašė ir pinigų pagal 2008 m. sausio 31 d. išlaidų orderį Nr. 1 negavo, ir šiuos dokumentus įtraukė į advokato A. K. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą;

2008 metų sausio mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, O. G. sumokėjus jam 1000 litų už atstovavimą teisme, nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje;

Viso jis 2006 - 2008 metų apskaitoje nefiksavo klientų sumokėtų 21130 litų, 17906,78 litus pajamų ir taip 3223,22 litais sumažino paslaugų pardavimo PVM, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti 2006 - 2008 metų advokato A. K. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šalies argumentai

Panevėžio apygardos prokuratūros 2 – o skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-12 nuosprendį dėl A. K. išteisinimo pagal BK 222 str. l d ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 222 str. 1 d. ir jam skirti 100 MGL (13000 Lt) baudą. Nurodo, kad nuosprendis dėl A. K. išteisinimo pagal LR BK 222 str. l d. naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. Teigia, kad A. K. kaltinimas pagal LR BK 222 str. l d. buvo grindžiamas liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kitais byloje esančiais dokumentais. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad A. K. suklastodamas dokumentus nurodė mažesnes pinigines sumas, nei jam sumokėjo klientai; suklastodamas dokumentus įformino klientų atsisakymą jo paslaugų ir pinigų grąžinimą klientams; neįtraukė į apskaitą teisinių paslaugų sutarčių su klientais, dėl kurių siuntė užklausimus į VĮ „Registrų centras“, nurodydamas užklausimuose, kad sutartys yra sudarytos. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta visa eilė liudytojų ir buvo užfiksuota 18 atvejų, kai A. K. buhalterinėje apskaitoje buvo padaryti pažeidimai. Dėl šių 18 atvejų buvo apklausta 16 liudytojų, kurie davė ikiteisminio tyrimo metu nuoseklius parodymus, nurodydami, kad mokėjo didesnes pinigines sumas, nei užfiksuota A. K. buhalterinėje apskaitoje, kad neatsisakė A. K. teisinių paslaugų bei, kad A. K. negrąžino jiems pinigų. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojai L. M., R. G. ir I. L. pakeitė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai L. M. ir R. G. parodė, kad A. K. grąžino visus sumokėtus pinigus, o I. L. parodė, kad jokių pinigų advokatui nemokėjo. Prokuroras mano, kad teismas nepagrįstai patikėjo šių liudytojų teisme duotais parodymais, o nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu duotais nuosekliais parodymais, kuriuos jie patvirtino savo parašais nurodydami, kad protokolai yra perskaityti ir iš jų žodžių surašyti teisingai. Be to, minėti liudytojai savo parodymuose nurodė aplinkybes, kurios tyrėjui nebuvo žinomos, t. y. L. M. parodė, kad jos sūnus V. M. civilinėje byloje nedalyvavo, nes buvo užsienyje, kad nei jos sūnus, nei dukra A. K. jokių pinigų nemokėjo, R. G. parodė, kad A. K. atstovavo ne tik ją, bet ir jos dukras V. ir J.. Teigia, kad liudytojams nenurodžius minėtų aplinkybių, jos nebūtų buvę užfiksuotos apklausos protokoluose. Nurodo, kad teismas, remdamasis liudytojų L. M., R. G. ir I. L. teismo metu pakeistais parodymais bei abejodamas liudytojų D. S. M., A. K., Ž. D., J. S., J. B., R. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei teisminio nagrinėjimo metu, neteisingai konstatavo faktines nustatytas bylos aplinkybes. Apie suteiktas teisines paslaugas bei pinigų gavimą iš J. S., I. L. ir J. B., A. K. buhalterinėje apskaitoje nebuvo nei vieno buhalterinio dokumento. Tuo tarpu iš VĮ „Registrų centras“ buvo gauti užsakymai apie minėtų piliečių nekilnojamą turtą kopijos, kuriuose matyti, kad advokatas A. K. pateikė užsakymus apie minėtų piliečių nekilnojamą turtą, juose nurodydamas, kad tarp A. K. ir minėtų piliečių sudarytos atstovavimo sutartys. Po to, apklausus liudytojais J. S., I. L. ir J. B. buvo nustatyta, kad A. K. suteikė jiems teisines paslaugas ir, kad A. K. buvo už tai sumokėta. Šiuo atveju teisinių santykių buvimas tarp A. K. ir liudytojų įrodomas papildomais įrodymais - dokumentais, o liudytojai šiuos įrodymus tik patvirtina. Nurodo, kad teismo subjektyvumas matyti ir iš nuosprendyje išdėstytų A. I. bei S. I. parodymų. Teismas nuosprendyje nurodė skirtingus A. I. parodymus, o būtent, nuosprendžio 12 lape teigiama, kad A. I. sumokėjusi A. K. 50-100 litų, tuo tarpu 21 nuosprendžio lape jau teigiama, kad A. I. A. K. sumokėjusi tik 50 litų, nors teisminio nagrinėjimo metu liudytoja tvirtino esanti sumokėjusi 100 litų. Liudytojas St. I. nurodė, kad advokatui sumokėjo 50-100 litų, o akistatos su A. K. metu patvirtino, kad sumokėjo 50 litų. Tuo tarpu mano, kad teismas tendencingai nuosprendyje nesirėmė liudytojo M. I. parodymais, kuriuos jis davė teisminio nagrinėjimo metu, kur nurodė, kad iš motinos girdėjęs, kad ji advokatui sumokėjo 100 Lt. Nurodo, kad teismas subjektyviai pasirėmė ir V. T. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu bei teismo salėje V. T. nurodė, kad A. K. buvo sumokėjęs 8000 Lt, tačiau akistatos metu atsakydamas į A. K. klausimą, nurodė jam sumokęs 5200 Lt. Mano, kad jeigu teismui būtų buvusi neaiški suma, kurią liudytojas sumokėjo A. K., tai ją buvo galima pasitikslinti apklausiant liudytojo, iš kurių jis skolinosi pinigus, nurodytus asmenis, t. y. L. S. ir R. T.. Tačiau teismas to nepadarė. Nurodo, kad teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl remiasi V. T. akistatos metu pakeistais parodymais bei visiškai nevertina jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Teigia, kad visiškai nesupranta teismo specialisto išvados Nr. 5-5/42 vertinimo, kad ji privalo būti vientisa, net dalyse nepaneigiama, kad specialisto išvada kelia abejonių. Pagrindas kilti abejonėms nuosprendyje nurodomas tai, kad liudytojai, prieš jų apklausas pateikiant specialistei, nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo. Nurodo, kad LR BPK 184 str. yra numatytos sąlygos, kada liudytojas gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kurių šiuo atveju nebuvo. Todėl mano, jog klaidingas yra teismo teiginys, kad pagrindas kilti abejonėms yra tai, kad liudytojai, prieš jų apklausas pateikiant specialistei, nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo. Nurodo, kad teismas rėmėsi specialistės Z. M. paaiškinimu teisme, kad jeigu būtų pateikti tik buhalteriniai dokumentai, nebūtų pateikusi tokios išvados bei, kad tik remiantis liudytojų parodymais, tyrimo metu buvo nustatyti faktai, kad į apskaitą neįtrauktos realiai įvykusios ūkinės operacijos. Teigia, kad A. K. buhalterinė apskaita kaip tik ir buvo tvarkoma, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus nesimatytų pažeidimai. Tuo tarpu specialistas ir atlieka ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, kad esantys įmonės dokumentai būtų patikrinti atliekant priešpriešinius patikrinimus. Šiuo atveju kaip tik ir buvo apklausta visa eilė liudytojų, kurie naudojosi A. K. teisinėmis paslaugomis bei asmenys, dėl kurių nekilnojamo turto A. K. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, kurių pagrindu buvo nustatyti pažeidimai. Prokuroras mano, kad teismas, vertindamas surinktus įrodymus, nuosprendyje rėmėsi tais duomenimis, kurie jam buvo palankūs surašyti išteisinamąjį nuosprendį, o kitus duomenis, kurie buvo nepalankūs, atmetė. Tokiu būdu pasireiškė teismo šališkumas, o pasekmė - įrodymų subjektyvus vertinimas. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad A. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BPK 222 str. l d. sudėties.

A. K. atsikirtimu į Panevėžio apygardos prokuratūros 2 – o skyriaus prokuroro Kęstučio Greiciūno apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis yra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priimtas vadovaujantis įstatytu, yra teisingas. Teigia, kad prokuroras nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas subjektyviai ir šališkai vertino liudytojų parodymus, nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o patikėjo liudytojų teisme duotais parodymais. Nurodo, kad liudytojų parodymų vertinimas yra teismo kompetencijos sritis, o pagrindines vertinimo taisykles nustato LR BPK 20 str. 5 d. Valstybės kaltintojui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Teismas teisiamojo posėdžio metu sudarė visas galimybes tiek prokurorui, tiek jam bei jo gynėjui naudotis jiems suteiktomis teisėmis, siekiant apginti savo interesus. Prokuroras turėjo teisę užduoti klausimus proceso dalyviams, rinkti įrodymus, grindžiančius kaltinimą. Todėl mano, kad prokuroro teiginiai dėl subjektyvaus įrodymų vertinimo yra visiškai nepagrįsti. Nurodo, kad vertindamas įrodymus teismas tinkamai laikėsi BPK nustatytų taisyklių, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Liudytojų parodymai teismo nuosprendyje išdėstyti, sugretinti su jų ankstesniais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir aptarti kitų bylos duomenų kontekste. Liudytojų L. M., R. G., A. I., V. T., D. R. parodymai sutapo su pinigų priėmimo bei išdavimo dokumentais, kuriuose yra liudytojų parašai, taip pat su piniginėmis operacijomis, įtrauktomis į apskaitos registrą. Todėl abejoti jais ir remtis tik šių liudytojų teisme duotais parodymais teismas ir neturėjo pagrindo. Liudytojų D. S. M., J. M., A. K., M. K., Ž. D., J. S., J. B., R. G. parodymai kelia abejonių, be to, jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Mano, kad dalis liudytojų galėjo sąžiningai klysti kalbėdami apie trejų metų senumo įvykius dėl amžiaus, gyvenimo patirties, dėl nesugebėjimo praėjus laikui prisiminti reikšmingas bylos detales. Nurodo, kad specialisto išvadoje konstatuota, kad iš dalies negalima nustatyti 2006-2007 m. jo, kaip advokato, veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tačiau teisme apklausta specialistė Z. M. paaiškino, kad specialisto išvadą pateikė remiantis liudytojų parodymais, kuriais buvo nustatyti faktai, kad buvo surašyti dokumentai realiai neįvykusioms ūkinėm operacijoms arba nesurašyti dokumentai ir į apskaitą neįtrauktos realiai įvykę ūkinės operacijos, taip pat dokumentais. Specialistės teigimu, jeigu būtų pateikti tik buhalteriniai dokumentai, nebūtų pateikusi tokios išvados. Mano, kad specialisto išvada neturi teismui privalomosios galios ir remiantis BPK 20 str., buvo vertinama taip pat, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai – pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatytu. Nurodo, kad byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad jis, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir surašė dokumentus realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms arba nesurašė dokumentų ir į apskaitą neįtraukė realiai įvykusių ūkinių operacijų. Teigia, kad nėra pažeidęs LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 6 str. 2 d. nuostatų, reglamentuojančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Nurodo, jog teisiamo asmens kaltę privalo įrodyti valstybinį kaltinimą palaikanti institucija, be to kaltė turi būti įrodoma neginčijamai. Abejonės kaltinamojo naudai aiškinamos tik tuomet, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. A. K. manymu, naikinti nuosprendžio nėra pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvaujanti prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis A. K. bei jo gynėjas advokatas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos prokuratūros 2 – o skyriaus prokuroro Kęstučio Greiciūno apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo bei atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, sprendžia, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-12 nuosprendis dėl A. K. išteisinimo pagal LR BK 222 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dalyje laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.).

Išteisintasis A. K. kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, pasireiškusiu tuo, jog pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 21 str., būdamas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir laikotarpyje nuo 2006-08-31 iki 2008-01-31, pažeisdamas minėto įstatymo 6 str. 2 d., pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu bei pažeisdamas 12 str. 1 d., pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 13 str. 4 d. ir 5 d., pagal kurias vienas privalomųjų rekvizitų – ūkinės operacijos turinys ir ūkinės veiklos rezultatas pinigine išraiška, už teisinių paslaugų teikimą D. S. M. sumokėjus 1480 Lt, A. K. sumokėjus 2500 Lt, A. I. sumokėjus 50 Lt, V. T. sumokėjus 2800 Lt, Ž. D. sumokėjus 950 Lt, D. R. sumokėjus 550 Lt, J. S. sumokėjus 300 Lt, I. L. sumokėjus 400 Lt, J. B. sumokėjus 200 Lt, R. Č. sumokėjus 300 Lt, O. G. sumokėjus 1000 Lt, nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje apskaitoje, bei nurodė sekretorei R. A., kurios darbdavys jis buvo surašyti asmenų – R. T. dėl 500 Lt, J. Š. dėl 1300 Lt, L. M. dėl 5000 Lt, R. G. dėl 1500 Lt, V. M. dėl 2500 Lt, R. G. dėl 1500 Lt, O. G. dėl 1000 Lt vardu dokumentus apie tariamai prašomus nutraukti susitarimus dėl teisinių paslaugų ir pinigų pagal kvitus jiems grąžinimo, nors jie sutarčių nenutraukė ir pinigų pagal išlaidų orderius negavo ir tokiu būdu viso 2006-2008 metų apskaitoje nefiksavo klientų sumokėtų 21130 litų, 17906,78 litų pajamų ir taip 3223,22 litais sumažino paslaugų pardavimo PVM, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti 2006-2008 metų advokato A. K. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Išteisindamas A. K. teismas pripažino, kad liudytojų L. M., R. G. parodymai, kad A. K. joms grąžino visus sumokėtus pinigus, A. I. parodymai, kad A. K. sumokėjo 50 litų, kuriuos patvirtino ir liudytojas S. I., liudytojo V. T., po pravestos akistatos su A. K. metu, parodymai, kad jis per du kartus A. K. sumokėjo 5200 litų, liudytojos D. R. parodymai, kad ji A. K. sumokėjo 2450 litų, kuriuos patvirtina liudytoja J. M., liudytojos I. L. parodymai, kad jokių pinigų advokatui nemokėjo yra teisingi ir teismas jais netikėti neturi pagrindo. Taip pat konstatavo, kad liudytojo R. Č. parodymus, kad jis A. K. sumokėjo 300 litų, paneigė liudytojas J. Č., kuris parodė, kad jam suvedus brolį su advokatu tik buvo kalbama apie pinigus, bet tuo metu advokatui niekas jokių pinigų nemokėjo. Teismas taip pat pripažino, kad liudytojų D. S. M., J. M., A. K., M. K., Ž. D., J. S., J. B., R. G. parodymai yra teisingi, bet subjektyvūs, neužtvirtinti kitų įrodymų. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. K. kaltės nepagrindžia ir abejonių kelianti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. 5-5/42 dėl buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos. Teismas mano, kad specialisto išvada privalo būti vientisa, net dalyse nepaneigiama. Tuo tarpu teisme apklausta specialistė Z. M. paaiškino, kad specialisto išvadą tvirtina liudytojų parodymais ir dokumentais, tačiau jeigu būtų pateikti tik buhalteriniai dokumentai, nebūtų pateikusi tokios išvados, kad tik remiantis liudytojų parodymais tyrimo metu buvo nustatyti faktai, kad surašyti dokumentai realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms arba nesurašyti dokumentai ir į apskaitą neįtrauktos realiai įvykę ūkinės operacijos. Įvertinęs tokius specialistės paaiškinimus, nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, kad liudytojai, prieš jų apklausas pateikiant specialistei, ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausti nebuvo, jų parodymai nebuvo patvirtinami kitų parodymų, todėl ir specialisto išvada Nr. 5-5/42 dėl buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos, yra kelianti abejonių. Kėdainių rajono apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu išteisindamas A. K. pripažino, kad byloje esant tokioms abejonėms privalo būti taikomas principas in Dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) ir A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. išteisintinas, kaip jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su tokiomis teismo išvadomis ir mano, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino ir nepagrįstai išteisino A. K..

Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti išsamūs visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama A. K. kaltė apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą, jo dalyje netinkamai realizavo LR BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šioje byloje išteisinant A. K. nebuvo įsigilinta į visą bylos medžiagą, nebuvo įvertinta įrodymų visuma tarpusavio sąsajų ir loginio ryšio požiūriu. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, nesiėmęs išsamesnės A. K. šioje byloje duotų parodymų analizės bei tų parodymų atitikimo kitiems įrodymams ištyrimo, jo kaltės klausimą sprendė besąlygiškai sutikdamas su kaltinamojo pateikta gynybine versija bei paviršutiniškais, neargumentuotais motyvais atmetė A. K. kaltinančius įrodymus, taip pat nesiėmė visų BPK numatytų priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti. Kolegijos nuomone, įrodymų išnagrinėjimas atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų bei pastarųjų neįvertinimas bendrajame bylos kontekste kaip tik esmingai ir nulėmė teismo išvadas bei sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytais duomenimis bei duomenimis, gautais atlikus papildomą įrodymų tyrimą, jo dalyje kitaip vertina surinktus įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad neturi pagrindo netikėti R. G. parodymais, bet kadangi jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. K. būtų R. G. negražinęs jos sumokėtų 1500 Lt. Teismas minėtą išvadą grindė išimtinai A. K. parodymais, kad pagal R. G. pareiškimą jai grąžino sumokėtus 1500 Lt ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. 5-5/42 dėl buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos, kuria nustatyta, kad R. G. 2007-10-09 su advokatu A. K. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 148, kuria pavedė advokatui paruošti ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir atstovauti santuokos nutraukimo byloje. Sutartas užmokestis - 1500 Lt fiksuotas 2007-10-09 pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 121103. Pagal R. G. 2007-10-29 pareiškimą, kuriuo ji prašė nutraukti sutartį Nr. 148 ir grąžinti sumokėtus 1500 Lt, 2007-10-29 kasos išlaidų orderyje Nr. 7 įformintas į apskaitą įtrauktas1500 Lt išmokėjimas R. G.. Tačiau apeliacinės instancijos teisme atlikto papildomo įrodymų tyrimo metu apžiūrėtoje Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-20-233/2008 dėl R. G. santuokos nutraukimo esantys dokumentai (jų kopijos prijungtos prie bylos) kaip tik paneigia tokią teismo padarytą išvadą bei atitinkamai patvirtina R. G. nuoseklius parodymus, kad su A. K. ji niekada nebuvo nutraukusi sudarytos teisinių paslaugų sutarties ir, kad jis jai nėra grąžinęs sumokėtų pinigų. Liudytojos R. G. teigimu A. K. ją atstovavo skyrybų procese. Viso vyko trys teismo posėdžiai, kurių pirmame dalyvavo pats A. K., antrame posėdyje niekas nedalyvavo, o trečiame teismo posėdyje dalyvavo jo padėjėjas. R. G. parodė, kad advokato biure ji pasirašė dokumentus, o po vieno iš teismo posėdžių pasirašė ir ant nepilnai užpildyto blanko. Pinigus – 1500 Lt per du kartus padavė advokatui, jokių kvitų negavo. Byloje nėra duomenų, kad R. G. būtų turėjusi pagrindą apkalbėti advokatą A. K., tokių duomenų nenurodė ir pats A. K.. Iš teismui pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad R. G. 2007-08-21 ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo nurodė, kad bylą ves per advokatą A. K. bei vienas iš pateiktų prašymų buvo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, prie pridedamų dokumentų nurodė pateikianti atstovavimo sutartį (tik teismui). Civilinėje byloje Nr. 2-20-233/2008 dėl R. G. santuokos nutraukimo buvo pateikta ir kvito šaknelė serija LAT Nr. 121103, kurioje nurodyta, kad R. G. advokatui A. K. už atstovavimą civilinėje byloje, dokumento surašymą sumoka 1500 Lt. Iš 2007 m. spalio 26 d. atstovavimo sutarties kopijos matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-1167-233/2007 dėl R. G. santuokos nutraukimo advokatas A. K. leidžia atstovauti advokato padėjėjui M. L.. Rokiškio rajono apylinkės teismas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-20-233/2008 nutraukti R. G. ir L. G. santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu priėmė 2008 m. gegužės mėn. 28 d. Minėtame teismo sprendime nurodyta, kad L. G. sumoka R. G. 750 Lt advokato atstovavimo išlaidų civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kai tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2007-10-29 A. K. buhalterinėje apskaitoje buvo įformintas R. G. vardu pareiškimas, kuriuo ji tariamai prašė nutraukti atstovavimo sutartį Nr. 148 ir grąžinti sumokėtus 1500 Lt ir remiantis jos prašymu pagal kasos išlaidų orderį Nr. 7 įformintas į apskaitą įtrauktas 1500 Lt išmokėjimas R. G.. R. G. nėra nurodžiusi, kad civilinėje byloje ją būtų atstovavęs koks kitas advokatas, išskyrus tai, kad viename teismo posėdyje dalyvavo jo padėjėjas ir kaip matyti iš atstovavimo sutarties, M. L. buvo pavesta atstovauti R. G., kai pinigai jai dar tariamai nebuvo grąžinti bei nėra jokių duomenų, kad advokato atstovavimo išlaidos, kurias jai pagal sprendimą turi sumokėti L. G., būtų priteistos pagal kokį kitą dokumentą, nei byloje buvusią pateiktą kvito šaknelę. R. G. parodymus, kad ji A. K. niekada nėra prašiusi nutraukti teisinių paslaugų sutarties ir grąžinti sumokėtus pinigus patvirtina ir civilinėje byloje buvusios 2007-10-11, 2007-10-31 ir 2007-11-12 sutartys dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš kurių kopijų taip pat matyti, kad šalys kaip vieną iš susitarimų punktų buvo nurodžiusios tai, kad L. G. sumoka R. G. 750 Lt advokato atstovavimo išlaidų civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kurias parašais patvirtino L. G. ir R. G..

Teismas nuosprendyje nurodė, kad L. M. teisiamajame posėdyje pakeisdama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodydama, kad A. K. jai grąžino visus sumokėtus pinigus, sukėlė abejonių savo parodymų tikslumu. Tokiu būdu, teismas padarė išvadą, kad A. K. nenurodė sekretorei R. A. surašyti L. M. vardu dokumentus, įrašant į juos žinomai neteisingus duomenis. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausus liudytoją L. M., pastaroji ir toliau tvirtino, kad A. K. jai yra grąžinęs visus sumokėtus 7500 Lt. Jos teigimu, ji su savo gyvenimo draugu turėjo turtinių problemų. Ją bei jos vaikus teisme atstovavo pažįstamas advokatas A. K., kuriam ji sumokėjo 7500 Lt. Byla baigėsi taikos sutartimi. L. M. parodė, kad A. K., žinodamas jos turtinę padėtį bei tai, kad ji turės nemažą dalį pinigų sumokėti savo draugui, grąžino jai visus pinigus. Pastaroji liudytoja pripažino, kad yra finansininkė, todėl jai teko konsultuoti advokatą bei jo žmoną ūkio buhalterijos klausimais. Tačiau apeliacinės instancijos teisme atlikto papildomo įrodymų tyrimo metu gauti papildomi įrodymai kaip tik paneigia tokius L. M. parodymus dėl tariamai A. K. jai sugrąžintų 7500 Lt. Apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi duomenys patvirtina, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-48-126/2007 dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagal J. S. pareikštą priešieškinį dėl iškeldinimo iš buto advokatas A. K. pagal 2006-10-16 atstovavimo sutartį atstovavo ieškovę (bendraatsakovę) L. M. bei pagal 2007-01-22 atstovavimo sutartį atstovavo bendraatsakovą V. M.. Byloje dėl abiejų sumų, t. y. 2500 Lt ir 5000 Lt yra įdėtos kvitų šaknelės serija LAT Nr. 012903 ir serija LAT Nr. 012902, iš kurių matyti, kad pinigai sumokėti už atstovavimą civilinėje byloje, dokumento surašymą, patarimą. Iš ieškovės L. M. pateikto 2007-01-22 atsiliepimo į priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-48-126/2007 kopijos matyti, kad be kitų prašymų, ji teismo prašė jai priteisti ir bylinėjimosi išlaidas. Iš 2007 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio protokolo kopijos matyti, kad A. K., remiantis tais pačiais byloje esančiais kvitais, posėdyje prašo ieškovės naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kai tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2007-04-27 A. K. buhalterinėje apskaitoje buvo įforminti L. M. ir V. M. vardu pareiškimai, kuriais jie prašo nutraukti atstovavimo sutartis ir grąžinti sumokėtus atitinkamai 5000 Lt ir 2500 Lt ir remiantis jų prašymais pagal kasos išlaidų orderius Nr. 3 ir Nr. 4 įforminti 5000 Lt ir 2500 Lt išmokėjimai. Pati L. M. civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė, kad su A. K. yra nutraukusi atstovavimo sutartį bei, kad jai yra grąžinti pinigai, kuriuos advokatas prašo pripažinti atstovavimo išlaidomis ir išieškoti iš atsakovo. Rokiškio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-48-126/2007 2007-05-15 priėmė sprendimą L. M. ieškinį atmesti. Minėtu teismo sprendimu, remiantis byloje pateiktais kvitais, iš atsakovo J. S. buvo priteista 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų L. M. ir 1250 Lt V. M.. Apeliacinės instancijos teisme L. M. parodė, jog nežino, kokios atstovavimo išlaidos jai minėtu teismo sprendimu buvo priteistos. Apklausus ikiteisminio tyrimo metu L. M. parodymus užrašiusį tyrėją A. G., jis parodė, kad konkrečiai šios liudytojos nepamena, bet teisingai užrašė jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi liudytojos L. M. nenuoseklius parodymus, kitus bylos duomenis bei gautus papildomus įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo tikėti L. M. parodymais apie tai, kad pats A. K. jai pasisiūlė grąžinti bei grąžino sumokėtus pinigus, nes juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. L. M. parodymai laikytini bandymu padėti jos pažįstamam A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad R. G. teisiamajame posėdyje pakeisdama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodydama, kad A. K. jai grąžino visus sumokėtus pinigus, sukėlė abejonių savo parodymų tikslumu. Tokiu būdu, teismas padarė išvadą, kad A. K. dokumentuose yra įrašyti teisingi duomenys apie R. G. sugrąžintus 1500 Lt ir šie dokumentai pagrįstai įtraukti į advokato A. K. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes pagal byloje esančius įrodymus A. K. privalėjo tai padaryti. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausus liudytoją R. G., ji parodė, kad A. K. jai yra grąžinęs visus sumokėtus pinigus. Liudytojos teigimu, A. K. ją bei jos dukras gynė privataus kaltinimo byloje, kurioje jos sūnėnas buvo kaltinamas paskleidęs internete apie ją ir jos dukras tikrovės neatitinkančią informaciją. R. G. parodė, kad už jos atstovavimą A. K. sumokėjo 1500 Lt, taip pat mokėjo ir už dukros atstovavimą. A. K. sužinojęs, kad ji sunkiai gyvena, jos vyras serga ir turi grupę dėl neįgalumo, kad ji augina tris dukras bei, kad su ja ir jos dukromis šitaip negražiai pasielgė sūnėnas, pats pasiūlė grąžinti bei grąžino visus sumokėtus pinigus. A. K. pinigų už dukrų atstovavimą net neėmė. Byla, kurioje A. K. ją bei dukras atstovavo, vyko Šiauliuose. Nežino, kiek pinigų advokatui buvo sumokėjusi, bet jis jai visus pinigus grąžino. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad A. K. mokėjo 3000 Lt. Liudytojos R. G. teigimu, A. K. jai pinigus grąžino po teismo. Tuo tarpu iš R. G. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad ten ji nurodė pinigus gavusi po 2 - 3 dienų nuo jų sumokėjimo. Tačiau kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teisme atlikto papildomo įrodymų tyrimo metu gauti papildomi įrodymai kaip tik paneigia R. G. parodymus dėl A. K. tariamai jai sugrąžintų pinigų. Teismui pateikti papildomi duomenys patvirtina, kad advokatas A. K. pagal pateiktus 2007-08-28 orderius serija LAT Nr. 836241 ir serija LAT Nr. 836240 atstovavo R. G. ir J. G. Šiaulių miesto apylinkės teisme privataus kaltinimo byloje Nr. PK-619-76-2007, kurioje E. Ž. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 2 d. padarymu. Byloje viso buvo pateiktos keturių kvitų šaknelės serija LAT Nr. 012925 (susitarimo Nr. 84), serija LAT Nr. 012926 (susitarimo Nr. 85), serija LAT Nr. 012927 (susitarimo 86), išrašytos 2007-06-27 ir serija LAT Nr. 121104 (susitarimo 149), išrašyta 2007-10-04, kurių trijose nurodyta, kad R. G., o vienoje jų – V. G. advokatui A. K. sumoka po 1500 Lt už baudžiamąją bylą. Kadangi A. K. kaltinimas buvo pareikštas epizode dėl apgaulingai tvarkomos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos pagal 2007-06-27 susitarimą Nr. 85, kolegija įrodymus vertina tik jam pareikšto kaltinimo apimtyje, neperžengdama kaltinimo ribų. Iš apžiūrėto 2007-10-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. PK-619-076/2007 (kopija pridėta) matyti, kad nukentėjusioji R. G. ir jos atstovas advokatas A. K. prašo priteisti atstovavimo išlaidas, kai tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2007-06-29 A. K. buhalterinėje apskaitoje buvo įformintas R. G. vardu pareiškimas, kuriuo ji prašo nutraukti 2007-06-27 susitarimą Nr. 85 dėl advokato paslaugų teikimo ir grąžinti pagal kvitą Nr. 012926 sumokėtus 1500 Lt ir, remiantis jos prašymu, 2007-06-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 4 įformintas ir į apskaitą įtrauktas 1500 Lt išmokėjimas R. G.. Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo byloje Nr. PK-619-076/2007 esančių apžiūrėtų dokumentų matyti, kad byloje yra pridėta R. G. išlaidas už advokato teisines paslaugas pagrindžianti kvito šaknelė Nr. 012926, pagal jos ir advokato A. K. susitarimą Nr. 85 (b.l. 40). Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-10-19 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. PK-619-76-2007 (b.l. 50-54), kurio kopija prijungta šioje byloje matyti, kad E. Ž. pripažinus kaltu pagal LR BK 154 str. 2 d., iš jo priteista R. G., J. G., V. G. po 1000 Lt už advokato paslaugas. Be to, apeliacinės instancijos teisme apklausus ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodymus užrašiusį tyrėją R. P., pastarasis parodė, kad prisimena liudytoją R. G.. Ji samdė advokatą A. K. dėl jo manymu neeilinės bylos, t. y. internete apie ją buvo nepadoraus pobūdžio skelbimas, buvo nustatytas tai padaręs asmuo. Advokatas A. K. atstovavo ne tik ją, bet ir jos dukrą. R. G. buvo patenkinta A. K. paslaugomis. Nebuvo jokios kalbos, kad ji galėjo atsisakyti jo paslaugų. Jam nekilo abejonių, kad liudytoja gerai suprato, kokius parodymus duoda, ji po apklausos protokolu pasirašė, kad iš jos žodžių viskas surašyta teisingai. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi liudytojos R. G. nenuoseklius parodymus, kitus bylos duomenis bei gautus papildomus įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo tikėti R. G. parodymais apie jai A. K. sugrąžintus pinigus, nes juos paneigia kiti bylos duomenys. R. G. parodymai laikytini jos bandymu padėti A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kolegijos nuomone tai, kad A. K. buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, t. y. įforminti aukščiau paminėtų asmenų pareiškimai apie tariamai su advokatu A. K. nutraukiamas teisinių paslaugų sutartis bei išlaidų orderiai, pagal kuriuos tariamai asmenims grąžinami pinigai, patvirtina ir ranka pildomo veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale ne chronologine tvarka, t. y. ne pagal ūkinės operacijos įforminimo laiką užfiksuoti duomenys, t. y. po 2007-10-09 įregistruoto 1500 Lt iš R. G. priėmimo (eilės Nr. 636), sekantis įrašas 2007-10-29 R. G. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 7 įformintas 1500 Lt grąžinimas (eilės Nr. 637), po to seka įrašai atitinkamai 2007-10-04, 2007-10-09, 2007-10-11; po 2007-04-02 įregistruoto 5000 Lt priėmimo iš L. M. (eilės Nr. 190), sekantis įrašas 2007-04-27 L. M. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 4 įformintas 5000 Lt gražinimas (eilės Nr. 191), po to seka 2007-04-02 pinigų - 2500 Lt priėmimas iš V. M. (eilės Nr. 192), po jo įrašas apie 2007-04-27 V. M. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3 įformintas 2500 Lt išmokėjimas (eilės Nr. 193), po to seka įrašas 2007-04-03 data; po 2007-06-27 įregistruoto 1500 Lt priėmimo iš R. G. (eilės Nr. 381), sekantis įrašas 2007-06-29 R. G. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 4 įformintas 1500 Lt išmokėjimas (eilės Nr. 2007-06-29), po to vėl seka įrašas 2007-06-27 data. Šios aplinkybės, sugretinus jas su liudytojų parodymais, apžiūrėtais dokumentais, esančiais civilinėse bylose, taip pat iš dalies patvirtina tai, kad nurodytais atvejais buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad neturi pagrindo netikėti A. K. parodymais, bet kadangi jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. K. A. K. sumokėjus 2500 Lt už atstovavimą teisme, nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje. Teismas minėtą išvadą grindė išimtinai A. K. parodymais, kad A. K. jam per du kartus sumokėjo 3500 Lt, kuriuos jis apskaitė buhalterinėje apskaitoje ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. 5-5/42 dėl buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos, kuria nustatyta, kad pagal 2007-03-16 teisinių paslaugų sutartį Nr. 31 A. K. už teisines paslaugas turi sumokėti 1500 Lt. Pinigų priėmimo kvite LAT Nr. 355696 fiksuotas 1500 Lt iš A. K. priėmimas. Pagal 2007-03-16 teisinių paslaugų sutartį Nr. 32 A. K. už paslaugas turi sumokėti 2000 Lt. Pinigų priėmimo kvite LAT Nr. 355697 fiksuotas 2000 Lt priėmimas iš A. K.. Tačiau apeliacinės instancijos teisme atlikto papildomo įrodymų tyrimo metu gauti papildomi įrodymai kaip tik paneigia tokią teismo padarytą išvadą bei atitinkamai patvirtina A. K. nuoseklius parodymus, kad už atstovavimą jos sūnaus interesus baudžiamojoje byloje A. K. ji yra sumokėjusi 6000 Lt. Liudytojos A. K. teigimu, ji tuo laikotarpiu pinigus ėmė iš banko, advokatui pinigus mokėjo dalimis, kvitų nerinko, nes manė, kad jų nereikės. Kai advokatui nešdavo pinigus, kartu būdavo ir vyras R. K.. Todėl ir jis žino, kokią pinigų sumą ji yra sumokėjusi A. K.. Advokato paslaugų atsisakė, tačiau jokių pinigų A. K. jai negrąžino. Pirmosios instancijos teisme jos sūnus M. K. patvirtino, kad naudojosi advokato A. K. paslaugomis. Pastarojo liudytojo teigimu, pats su advokatu jokios sutarties nepasirašė, jam pinigų nemokėjo. Sutartį pasirašė bei pinigus advokatui mokėjo tėvai. M. K. parodė, kad nežino, kiek tiksliai tėvai sumokėjo advokatui A. K.. A. K. jam asmeniškai jokių pinigų nedavė. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių kilusioms abejonėms pašalinti, t.y. apklausti liudytoją R. K.. Apeliacinės instancijos teisme apklausus liudytoju R. K., pastarasis parodė, kad advokatą A. K. samdė sūnui ginti. Pats advokato A. K. kontoroje lankėsi kokius 4-5 kartus. Pagrinde atlydėdavo žmoną, kuri su A. K. tvarkė visus reikalus, tame tarpe ir finansinius. Pastarojo liudytojo teigimu, advokatui pinigus mokėjo dalimis po 500 Lt arba po 1000 Lt. Pats kokius 2-3 kartus buvo, kai žmona A. K. mokėjo pinigus. Viso advokatui sumokėjo 5000 - 6000 Lt. A. K. jiems jokių pinigų negrąžino. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi viso tyrimo metu buvusius nuoseklius liudytojos A. K. parodymus, kuriuos patvirtina R. K. parodymai, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais dėl advokatui A. K. sumokėtų viso 6000 Lt. Byloje nėra duomenų, kad minėti liudytojai būtų turėję pagrindą apkalbėti A. K.. Liudytojas R. K. kaip tik apeliacinės instancijos teisme parodė advokatui jokių pretenzijų neturintis. Pats A. K. teismui taip pat nepateikė jokių duomenų, iš kurių būdų galima spręsti, kad A. K. ir R. K. būtų turėję pagrindą jį apkalbėti.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvados dalis dėl R. Č. apskaitos rėmėsi R. Č. parodymais, bet teisiamajame teismo posėdyje jo parodymus paneigus liudytojui J. Č., nėra neginčytinų įrodymų, kad R. Č. Vilniaus mieste A. K. būtų sumokėjęs 300 Lt. Kolegija pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kodėl teismas, darydamas tokią išvadą, pasirinko būtent tokį įrodymų vertinimą, t. y. patikėjo ne R. Č., kuris betarpiškai tarėsi su advokatu dėl jo atstovavimo byloje, o jo brolio J. Č. parodymais. Teismas nuosprendyje dėl to nenurodė jokių motyvų. Teisėjų kolegija, įvertinusi R. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo bei pirmosios instancijos teisme metu, taip pat ištyrusi ir įvertinusi duomenis, gautus apeliacinės instancijos teisme atlikto papildomo įrodymų tyrimo metu, neturi pagrindo netikėti nuosekliais liudytojo R. Č. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti įrodymai. R. Č. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad dėl sūnaus nužudymo atstovauti ikiteisminiame tyrime bei Vilniaus teisme samdė advokatą A. K., su kuriuo jį suvedė brolis J. Č.. A. K. Vilniuje į rankas padavė 300 Lt, iš kurių 200 Lt skolinosi iš brolio. R. Č. teigimu, su A. K. buvo susitarę jam sumokėti 3000 Lt, tačiau be grynais sumokėtų 300 Lt, jam pervedė tik 1700 Lt. Po to samdė kitą advokatą. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių kilusioms abejonėms pašalinti, t.y. apklausti liudytoją D. Č.. Apeliacinės instancijos teisme R. Č. parodymus apie advokatui A. K. sumokėtus 300 Lt patvirtino ir liudytoja apklausta jo žmona D. Č.. Ji parodė, kad vyras buvo nuvykęs į Vilnių ir prašė advokatą A. K. atstovauti byloje dėl sūnaus nužudymo. Byla buvo nagrinėjama Vilniaus teisme, A. K. dalyvavo kelis kartus, po to samdė kitą advokatą. Su A. K. buvo sutarę dėl 3000 Lt atlygio, tačiau jam sumokėjo tik 2000 Lt. Iš jų 300 Lt R. Č. A. K. į rankas padavė Vilniuje, kitus pinigus jam pervedė. Ji pati Vilniuje tuo metu nebuvo. Pinigus R. Č. skolinosi iš brolio J. Č.. Vėliau jie jam sugrąžino skolą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/42 nurodyta, kad tyrimui pateikta 2007-09-26 teisinių paslaugų sutartis Nr. 158, kurioje įforminta advokato A. K. paslauga – atstovauti R. Č. ir D. Č. Ukmergės rajono teisme. Sutartis patvirtinta advokato A. K. parašu ir pasirašiusio asmens parašu. Kadangi R. Č. neigia raštiškos sutarties sudarymą ir teigia, kad su advokatu susitarė žodžiu, tai negalima nustatyti, koks asmuo pasirašė. Sutartas užmokestis nenurodytas, tačiau įrašyta R. Č. pavedimais sumokėti 1700 Lt. Sutarties dešinėje pusėje įrašytas skaičius 300. Palyginus advokato A. K. pateiktus dokumentus su R. Č. parodymais nustatyta, kad į apskaitą neįtraukti R. Č. sumokėti 300 Lt ir nesurašytas pinigų mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Pats A. K. neigia iš R. Č. gavęs grynų pinigų. Pastarojo teigimu, su R. Č. jis buvo sutaręs, kad tiek jis, tiek ir jo žmona, jam sumokės po 1000 Lt, tačiau pavedimu per du kartus gavo tik 1700 Lt. Kadangi jie jam liko skolingi 300 litų, šią sumą jis ir pasižymėjo teisinių paslaugų sutartyje. Kolegija tokius R. K. parodymus laiko neįtikinamais ir vertina juos kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad A. K. kaip nors būtų mėginęs jam esančią skolą susigrąžinti, apie paskolinius santykius neužsiminė nei R. Č. nei D. Č.. Todėl teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi liudytojų R. Č. ir D. Č. nuoseklius bei tarpusavyje sutampančius parodymus bei juos sugretinusi su kitais byloje esančiais įrodymais, laiko, kad teisinių paslaugų sutartyje pažymėta 300 Lt suma yra ne skola, kaip yra paaiškinęs A. K., o R. Č. A. K. Vilniuje sumokėta pinigų suma, būtent už jo, kaip advokato suteiktas teisines paslaugas, kuri privalėjo būti įtraukta į buhalterinę apskaitą. Kadangi byloje nustatyta, kad J. Č. ir A. K. yra pažįstami, kolegija J. Č. parodymus apie tas aplinkybes, kad jam suvedus brolį su A. K., brolis R. Č. tuo metu advokatui jokių pinigų nemokėjo, o tik kalbėjo apie pinigus, laiko kaip siekimą padėti pažįstamam A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad neturi pagrindo netikėti Ž. D. parodymais, bet kadangi jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. K. iš Ž. D. būtų gavęs daugiau negu 50 Lt. Teismas minėtą išvadą grindė išimtinai A. K. parodymais, kad Ž. D. jam sumokėjo 50 Lt, kuriuos jis ir apskaitė buhalterinėje apskaitoje ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. 5-5/42 dėl buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos, kurioje nurodyta, kad 2007-08-27 teisinių paslaugų sutartyje Nr. 129 įforminta, kad Ž. D. paveda advokatui A. K. pagal sutartį Nr. 129 atstovauti Ž. D. civilinėje byloje. Sutartis kliento A. D. nepasirašyta. Nurodytas užmokestis – 50 Lt, kuris įformintas pinigų priėmimo kvite Nr. LAT Nr. 012943. Tačiau apeliacinės instancijos teisme atlikto papildomo įrodymų tyrimo metu ištirti papildomi įrodymai kaip tik paneigia tokią teismo padarytą išvadą bei atitinkamai patvirtina Ž. D. nuoseklius parodymus apie A. K. sumokėtą didesnį nei 50 Lt atlygį. Liudytojo Ž. D. teigimu, dėl vaiko globos nustatymo pagalbos jis kreipėsi pas advokatą A. K.. A. K. per vieną kartą sumokėjo 1000 Lt, jis jam išrašė kvitą, tačiau jo neturi išsaugojęs. A. K. ruošė dokumentus, o teismo posėdyje dalyvavo jo padėjėjas M., kuriam jis jokių pinigų nemokėjo. Byla buvo išspręsta jo naudai, advokatas jam jokių pinigų negražino. Ant išrašyto 50 Lt kvito yra jo parašas, tačiau tokiai sumai išrašyto kvito nepamena. Pripažįsta, kad per neatidumą galėjo nepasirašyti teisinių paslaugų sutartyje. Teismui pateikti papildomi duomenys patvirtina, kad Ž. D. Rokiškio rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1208-126/2007 dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pagal atstovavimo sutartis atstovavo tiek advokatas A. K., tiek ir jo padėjėjas M. L.. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1208-126/2007 (apžiūrėta apeliacinės instancijos teisme) buvo patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis. Nutartyje nurodyta, kad šalys, t. y. ieškovas Ž. D. ir atsakovė I. D., vienas kito atžvilgiu atsisako bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi viso tyrimo metu buvusius nuoseklius liudytojo Ž. D. parodymus, kitus bylos duomenis bei gautus papildomus įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo Ž. D. parodymais dėl advokatui A. K. už atstovavimą teisme sumokėtų 1000 Lt, iš kurių 950 Lt turėjo būti įtraukti į buhalterinę apskaitą. Byloje nėra duomenų, kad Ž. D. būtų turėję pagrindą apkalbėti A. K., tokių duomenų nepateikė ir A. K..

Teismas nuosprendyje nurodė, kad D. S. M. teisiamajame posėdyje nurodydama ne viską pamenanti, sukėlė abejonių savo parodymų tikslumu. Tokiu būdu, teismas padarė išvadą, kad nėra neginčytinų įrodymų, kad D. S. M. už nukentėjusiojo J. M. atstovavimą A. K. būtų sumokėjusi 1480 Lt. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi D. S. M. viso tyrimo metu duotus nuoseklius parodymus, nesutinka su teismo padaryta išvada dėl liudytojos parodymų patikimumo. Iš liudytojos D. S. M. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad į advokatą ji kreipėsi dėl vyro J. M. reikalų. Mokėjo savo pinigus, todėl gerai prisimena, kad advokatui davė 2000 Lt. Pastarosios liudytojos teigimu, ji pasirašinėjo ant dokumentų, tačiau nežiūrėjo už ką. Kvitus gavo, bet jų prie savęs neturi. Advokatas jai jokių pinigų negrąžino. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad D. S. M. pagal 2006-09-11 teisinių paslaugų sutartį Nr. 149 už dokumento surašymą sumokėjo 20 Lt sutartą užmokestį, pinigų priėmimas šiai sumai įformintas kvitu LAT Nr. 355660 bei 2006-11-01 pagal teisinių paslaugų sutartį, numeris nenurodytas, sumokėjo 500 Lt, pinigų priėmimas šiai sumai įformintas kvitu LAT Nr. 355675. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. 5-5/42 nustatyta, kad apskaitos dokumentais neįforminti ir į apskaitą neįtraukti D. S. M. mokėti 1480 Lt. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi liudytojos D. S. M. parodymus, kitus bylos duomenis, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti liudytojos viso tyrimo metu buvusiais nuosekliais parodymais dėl advokatui A. K. sumokėtų 2000 Lt, iš kurių 1480 Lt nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą. Byloje nėra duomenų, kad D. S. M. būtų turėjusi pagrindą A. K. apkalbėti, tokių duomenų nenurodė ir A. K..

Teismas nuosprendyje nurodė, kad neturi pagrindo netikėti J. B. parodymais, bet kadangi jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad J. B. A. K. būtų sumokėjusi 200 Lt už konsultacijas ir dokumentų parengimą. Teismas minėtą išvadą grindė išimtinai A. K. parodymais, kad iš J. B. jis jokių pinigų negavo, todėl jų ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. 5-5/42 dėl buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos, kurioje nurodyta, kad advokatas A. K. 2007-09-20 pateikė užsakymą VĮ „Registrų centras“ dėl J. B. ir S. B. nekilnojamojo turto. Užsakymo tikslas - santuokos nutraukimas. Iš liudytojos J. B. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad ji dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į advokatą A. K.. Pasirašė paruoštus dokumentus, sekretorei, kuri pasakė kiek reikia mokėti, sumokėjo 200 Lt, nepamena, ar gavo kvitą. Apeliacinės instancijos teisme atlikto papildomo įrodymų tyrimo metu iš VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialas buvo gauta 2007-09-19 atstovavimo sutartis, kuria A. K. pavedama J. B. paruošti procesinius dokumentus teismui civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu. Ši atstovavimo sutartis jokiose A. K. dokumentuose neminima. Tokiu būdu nėra pagrindo netikėti viso proceso metu buvusiais nuosekliais J. B. parodymais, kad ji advokatui A. K. už dokumentų paruošimą santuokai nutraukti sumokėjo 200 Lt, be to įrodyta, kad tam tikri veiksmai A. K. buvo atlikti. Byloje nėra duomenų, kad J. B. būtų turėjusi pagrindą A. K. apkalbėti, tokių duomenų nenurodė ir A. K..

Teismas nuosprendyje nurodė, kad neturi pagrindo netikėti J. S. parodymais, bet kadangi jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad J. S. būtų mokėjęs A. K. pinigus. Teismas minėtą išvadą grindė išimtinai A. K. parodymais, kad turėjo kontaktą su J. S., jam gal kokią konsultaciją teikė, taip pat galėjo daryti užklausas, bet jokių pinigų iš jo neėmė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. 5-5/42 dėl buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos, kurioje nurodyta, kad advokatas A. K. 2007-08-17 pateikė užsakymą VĮ „Registrų centras“ dėl J. S. ir E. S. nekilnojamojo turto. Užsakymo tikslas – santuokos nutraukimas. Liudytojas J. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kreipėsi į advokatą A. K. dėl skyrybų dokumentų paruošimo. Santuoką nutraukė Rokiškio rajono apylinkės teismas. Už suteiktas paslaugas sumokėjo 300 Lt, pinigus padavė sekretorei. Šiai sumai išrašyto kvito neberanda. Advokatas jam jokių pinigų negrąžino. Apeliacinės instancijos teisme atlikto papildomo įrodymų tyrimo metu iš VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialas buvo gauta 2007-08-16 atstovavimo sutartis, kuria A. K. pavedama J. S. paruošti procesinius dokumentus teismui civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo su sutuoktine E. S., išreikalauti bylai reikalingus paruošti dokumentus iš įmonių, įstaigų ir organizacijų. Ši atstovavimo sutartis jokiuose A. K. dokumentuose neminima. Iš apeliacinės instancijos teisme apžiūrėto Rokiškio rajono apylinkės teismo byloje Nr. 2-1310-237/2007 esančio J. S. ir E. S. 2007-09-05 prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (kopija pridėta) matyti, kad prie pridedamų dokumentų teismui pateikiama ir VĮ „Registrų centras“ pažyma apie E. S. nekilnojamą turtą, VĮ „Registrų centras“ pažymą apie J. S. nekilnojamą turtą, VĮ „Regitra“ pažyma apie transporto priemones, atstovavimo sutartis (b.l. 17, pateikta tik teismui). Tokiu būdu nėra pagrindo netikėti viso proceso metu buvusiais nuosekliais J. S. parodymais, kad jis advokatui A. K. už suteiktas paslaugas sumokėjo 300 Lt, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą. Byloje nėra duomenų, kad J. S. būtų turėjęs pagrindą A. K. apkalbėti, tuo labiau, kad jis teisme nurodė A. K. pažįstantis, tokių duomenų nenurodė ir A. K..

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skunde nurodytu teiginiu, kad nėra pagrindo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvados Nr. 5-5/42 dėl buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos laikyti keliančia abejonių dėl to, kad liudytojai, prieš jų apklausas pateikiant specialistei, nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo. LR BPK 184 str. nurodoma, kad prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl liudytojo apklausos manydamas, kad liudytojo nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu; kad liudytojas nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus; kad liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjui duos išsamesnius parodymus. Šiame straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas alternatyvių atvejų, kuomet liudytoją galima apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir, kurių sutinkamai su prokuroro išdėstyta pozicija, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo. Be to, Ūkinės finansinės veiklos objektų tyrimo bei specialisto išvados pateikimo taisyklėse, patvirtintose Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 46V 15 p. nurodoma, kad specialisto išvados medžiagą sudaro specialisto išvada ir jos priedai. Specialisto išvados prieduose pateikiami duomenys, pagrindžiantys nurodytas aplinkybes bei išvadas. Prie specialisto išvados turi būti pridėti inventorizacijų ir faktinių patikrinimų aktai su palyginamaisiais žiniaraščiais, asmenų, kurių veikla tikrinama, paaiškinimai, įvairios pažymos ir kiti pateikti dokumentai bei objekto tyrimo metu parengti dokumentai (lentelės, skaičiavimai, pažymos ir pan.). Atitinkamai 16.2 p. nurodoma, kad specialisto išvadoje taip pat nurodomi dokumentai, pagal kuriuos atliekamas objekto tyrimas (nurodomi visi informacijos šaltiniai – pateikti dokumentai, darbuotojų paaiškinimai, patikrinimai, kitų institucijų pateikta medžiaga ir pan. ). Kaip matyti, šiose taisyklėse nurodyta, jog galimi įvairūs informacijos šaltiniai, tame tarpe ir paaiškinimai. Iš specialisto išvados matyti, kad specialistė Z. M. pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Panevėžio apskrities skyriaus tyrėjo A. G. 2009-02-17 užduotyje Nr. 4-5/7-81 pateiktus klausimas išvadas padarė remiantis pateiktais duomenimis ir tyrimo metu surinkta medžiaga. Teisme apklausta specialistė Z. M. patvirtino savo duotą išvadą ir paaiškino, kad specialisto išvadą tvirtino liudytojų parodymais ir dokumentais. Jeigu būtų pateikti tik buhalteriniai dokumentai, nebūtų pateikusi tokios išvados, kad tik remiantis liudytojų parodymais tyrimo metu buvo nustatyti faktai, kad surašyti dokumentai realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms arba nesurašyti dokumentai ir į apskaitą neįtrauktos realiai įvykę ūkinės operacijos. Byloje dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis specialistės išvadomis. Specialistė dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, duodama parodymus savo išvadas patvirtino ir paaiškino, kokiais duomenimis remdamasi ji atliko tyrimą, bei padarė atitinkamas išvadas. Kolegija neturi pagrindo abejoti šia specialisto išvada.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsiranda tik tuo atveju, jei dėl apgaulingai tvarkytos apskaitos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi jau nuosprendyje aptartus byloje buvusius duomenis, taip pat duomenis, gautus apeliacinės instancijos teisme atlikto papildomo įrodymų tyrimo metu, konstatuoja, jog nustatyti duomenys sudaro vientisą įrodymų grandinę, leidžiančią padaryti pagrįstą išvadą, kad A. K. laikotarpyje nuo 2006 m. rugpjūčio 31d. iki 2007 m. spalio 31d., adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, tvarkydamas advokato A. K., veikiančio pagal 2006 m. gegužės 22 d. Lietuvos advokatų tarybos išduotą liudijimą Nr. 62 teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 21 str., būdamas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą tai yra:

Viso jis 2006 - 2007 metų apskaitoje nefiksavo klientų sumokėtų 16230 litų, 13754,24 litus pajamų ir taip 2475,76 litais sumažino paslaugų pardavimo PVM, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti 2006 - 2007 metų advokato A. K. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Likusioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, negali kitaip vertinti teismo padarytų išvadų dėl J. Š. grąžintų 1300 Lt, O. G. grąžintų 1000 Lt bei jos sumokėtų ir į apskaitą neįtrauktų 1000 Lt, I. L. sumokėtų ir į apskaitą neįtrauktų 400 Lt, V. T. sumokėtų ir į apskaitą neįtrauktų 2800 Lt, su jomis sutinka. Teisiamo asmens kaltę privalo įrodyti valstybinį kaltinimą palaikanti institucija, be to, kaltė turi būti įrodoma neginčijamai (kasacinės nutartys Nr. 2K-592/2004, 2K-7-544/2005).

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. rugpjūčio 20 d. V. T. pagal 2007 m. kovo 2 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 23 sumokėjus 5500 Lt, iš jų 2800 Lt gavimui įforminti nesurašė pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad V. T. teisiamajame posėdyje parodydamas, kad advokatas jam grąžino 5000 Lt, o jis jam sumokėjo ne 8000 Lt, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, o 5200 Lt, sukėlė abejonių savo parodymų tikslumu. Teismas padarė išvadą, kad nėra neginčytinų įrodymų, kad V. T. A. K. būtų sumokėjęs 2800 Lt, o pastarasis šių pinigų neapskaitė advokato A. K. 2007 m. rugpjūčio tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje. Tačiau kaip matyti iš kaltinimo, A. K. buvo inkriminuoti tik pagal 2007 m. kovo 2 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 23 sumokėti pinigai, kurių suma pagal byloje esančius duomenis yra ne kaip nurodyta kaltinime – 5500 Lt, o 2500 Lt, iš kurių dalis neapskaityti buhalterinėje apskaitoje ir kaip matyti, ta dalis, t. y. 2800 Lt yra didesnė nei V. T. A. K. sumokėta suma. Tuo tarpu, tiek viso tyrimo metu buvusiais nuosekliais V. T. parodymais, kad jis A. K. už jo suteiktas paslaugas viso sumokėjo 8000 Lt, iš kurių vėliau A. K. jam grąžino 5000 Lt, tiek ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvados Nr. 5-5/42 dėl buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos, kurioje nurodyta, kad V. T. pagal 2007-03-02 teisinių paslaugų sutartį Nr. 23, kuria pavedė teisme atstovauti V. T., sumokėjo 2500 Lt, pinigų priėmimas šiai sumai fiksuotas kvitu LAT Nr. 355689 bei 2007-08-20 pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 120, kuria pavedė advokatui A. K. atstovauti V. T. civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, sumokėjo sutartus 2700 Lt, pinigų priėmimas šiai sumai fiksuotas kvitu LAT Nr. 012936, nustatyta, kad į A. K. buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti V. T. sumokėti 2800 Lt ir nesurašyti pinigų mokėjimą patvirtinantys dokumentai (pinigų priėmimo kvitai). Tokiu būdu, nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis kaltinime nurodoma V. T. A. K. sumokėta 5500 Lt suma. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas šioje kaltinimo dalyje vertindamas įrodymus, išėjo iš kaltinimo ribų. Teismas duomenis vertino bei išvadas darė ir dėl pinigų sumos (2700 Lt) pagal 2007-08-20 V. T. su A. K. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 120, kuria buvo pavesta advokatui A. K. atstovauti V. T. civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, dėl kurios jis nebuvo kaltinamas apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą. Prokuroras apeliaciniu skundu kaltinimo šioje dalyje neprašė pakeisti. Kadangi kaltinimas neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kolegija konstatuoja, kad nėra galimybių prieiti prie kitokios išvados, nei padarė apylinkės teismas.

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad į buhalterinę apskaitą įtraukė R. T. sugrąžintus 500 Lt, nors R. T. susitarimo nutraukti neprašė ir pinigų pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. išlaidų orderį Nr. 2 negavo. Priešingą kaltinimui išvadą teismas padarė remiantis A. K. parodymais, kad 2006 m. rugpjūčio 31 d. jis R. T. sugrąžino 500 Lt ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. 5-542, kurioje nurodyta, kad pagal 2006-08-24 teisinių paslaugų sutartį Nr. 143, R. T. pavedė advokatui A. K. atstovauti teisme. Pagal kvitą LAT Nr. 012901, R. T. sumokėjo 500 LT sutartą užmokestį. 2006-08-24 pareiškime įforminta, kad R. T. prašo nutraukti sutartį, nes ji atsisakanti advokato paslaugų, ir grąžinti sumokėtus 500 Lt. 2006-08-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 2 įformintas 500 Lt grąžinimas. Taip pat V. T. parodymais, kad dalyvaujant jam, jo mama advokatui sumokėjo 500 Lt, kuriuos jis gal po poros dienų sugrąžino. Apeliacinės instancijos teisme atlikto papildomo įrodymų tyrimo metu Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai apklausus R. T., pastaroji parodė, kad 2006 m. kreipėsi į advokatą A. K.. Norėjo susigrąžinti pinigus už arklį, kurį buvo nusipirkusi, nes jis, išspyręs aptvarą, pabėgo pas buvusius šeimininkus. Už arklį jai pinigai buvo sugrąžinti be jokio teismo. Neprisimena, kokią pinigų sumą mokėjo advokatui, bet jis jai visus pinigus sugrąžino. 2008 m. buvo atėję iš policijos ir ją apklausinėjo. Neprisimena, ką tuo metu sakė. Yra mažai raštinga. Po apklausos jai davė pasirašyti, parodymų neskaitė. Ant kasos išlaidų orderio yra jos parašai. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos įrodymus, sutinka su teismo padaryta išvada, kad R. T. vardu tiek pareiškimas, tiek ir išlaidų orderis Nr. 2 dėl jai išmokamų 500 Lt išrašyti juose nurodant teisingus duomenis bei teisingai minėtus dokumentus įtraukiant į advokato A. K. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad A. I. jam sumokėjus 100 Lt, 50 Lt gavimui įforminti nesurašė pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje. Priešingą kaltinimui išvadą teismas padarė remiantis A. K. parodymais, kad su A. I. buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį ir pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. kvitą Nr. 012937 ji jam sumokėjo 50 Lt, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. 5-5/42, kurioje nurodyta, kad A. I. su advokatu A. K. 2007-08-20 sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 121, kurioje pavedė ginti M. I.. Sutartas užmokestis – 50 Lt. Pagal 2007-08-20 kvitą LAT Nr. 012937 A. I. sumokėjo 50 Lt. Taip pat pačios A. I. parodymais teisme, kad ji nepamena, ar advokatui sumokėjo 50 Lt, ar 100 Lt bei liudytojo S. I. parodymais, kad žmona advokatui sumokėjo 50 Lt. Prokuroras skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino M. I. parodymų, kuriuos jis davė teisminio nagrinėjimo metu, kur nurodė iš motinos girdėjęs, kad ji advokatui sumokėjo 100 Lt. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas įvertino M. I. parodymus, kurie niekaip nepatvirtina A. K. šioje dalyje pareikšto kaltinimo. M. I. teisme paaiškino, kad 2007 m. turėjo problemų su teisėsauga. Tėvai jam pasamdė advokatą A. K.. Tėvai mokėjo advokatui, bet kiek, nežino. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos įrodymus sutinka su teismo padaryta išvada, kad byloje nėra įrodymų, kad A. I. advokatui A. K. būtų sumokėjusi daugiau nei 50 Lt.

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad I. L. jam sumokėjus 400 Lt už reikalingų dokumentų parengimą santuokai nutraukti, nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje. Priešingą kaltinimui išvadą teismas padarė remiantis A. K. parodymais, kad klientei teikė teisinę paslaugą, užklausė VĮ „Registrų centrą“ tačiau iš I. L. jokių pinigų negavo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. 5-5/42, kurioje nurodyta, kad advokatas A. K. 2007-08-17 pateikė užsakymą VĮ „Registrų centras“ dėl I. L. ir P. L. nekilnojamo turto. Užsakymo tikslas – santuokos nutraukimas. Taip pat I. L. parodymais teisme, kad ji advokatui A. K. jokių pinigų nemokėjo. Tą patį I. L. patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Pastarosios liudytojos teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ji sakiusi, kad su A. K. tik kalbėjo apie 400 – 500 Lt sumą, bet nesakė, kad jam tokią sumą būtų sumokėjusi. Ant ikiteisminio tyrimo apklausos protokolo pasirašė jo neskaičiusi. I. L. prie savo parodymų pasiliko ir po apeliacinės instancijos teisme pravestos akistatos su ja apklaususia tyrėja L. P.. Apeliacinės instancijos teisme atlikto papildomo įrodymų tyrimo metu iš VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialas buvo gauta 2007-08-16 atstovavimo sutartis, kuria A. K. pavedama I. L. atstovauti civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo atsakovui E. L.. Tačiau kolegija pažymi, kad ši atstovavimo sutartis niekaip nepatvirtina kaltinimo dalies dėl tariamai A. K. I. L. sumokėtų 400 Lt, tuo labiau, kad nėra gauta duomenų, jog A. K. I. L., išskyrus tai, kad kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl informacijos jam suteikimo, būtų atstovavęs kokioje nors byloje. Todėl vien tik atstovavimo sutarties sudarymo fakto pagrindu negalima daryti išvados, kad I. L. A. K. mokėjo pinigus.

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad į buhalterinę apskaitą įtraukė O. G. sugrąžintus 1000 Lt, nors O. G. susitarimo nutraukti neprašė ir pinigų pagal 2008 m. sausio 31 d. išlaidų orderį Nr. 1 negavo bei, kad O. G. jam sumokėjus 1000 Lt už atstovavimą teisme, nesurašė šių pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų ir neapskaitė jų advokato A. K. tvarkomoje teisės aktų reikalaujamoje buhalterinėje apskaitoje. Priešingą kaltinimui išvadą teismas padarė remiantis A. K. parodymais, kad O. G. jam mokėjo tik vieną kartą 1000 Lt ir tą 1000 Lt jis jai grąžino, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus 2009 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. 5-5/42, kurioje nurodyta, kad advokatui A. K. pagal 2008-01-14 teisinių paslaugų sutartį Nr. 13, O. G. pavedė surašyti dokumentą. Sumokėtas sutartas 1000 Lt užmokestis, 2008-01-14 fiksuotas kvite LAT Nr. 121128 (kvite nurodyta, kad sumokėta už civilinę bylą). 2008-01-31 O. G. vardu rašytame pareiškime prašoma nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus 1000 Lt. 2008-01-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 1 įformintas 1000 Lt grąžinimas O. G.. Liudytojos O. G. apklausti teisiamajame posėdyje nepavyko dėl svarbių priežasčių, nes ji yra išvykusi pastoviam gyvenimui į užsienį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad negalima atsižvelgti į jos teisme pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, kad vieną kartą - 1000 Lt A. K. mokėjo, kai sudarinėjo su juo sutartį, kitą kartą – 1000 Lt prieš teismą ir, kad tuo metu pasirašė ant dokumentų, kurių A. K. nedavė perskaityti pasakydamas, kad tai nereikšmingi dokumentai, kad niekas jai jokių pinigų negrąžino. Teismas nurodė, kad vadovaujantis LR BPK 276 str. skelbti, t. y. tirti tokius įrodymus galima tik jeigu jie duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir šio teismo išaiškinimus, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai patys savaime nelaikytini įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2008). Apeliacinės instancijos teisme apklausus ikiteisminio tyrimo metu O. G. parodymus užrašiusią tyrėją J. I., pastaroji parodė, kad minėto asmens apklausą prisimena labai miglotai. Atsimena, kad O. G. buvo labai nepatenkinta advokato darbu, tačiau nepamena, kokie darbai, kokie susitarimai tarp jų buvo. Protokole užrašė taip, kaip jai pasakojo liudytoja. Pati bylos aplinkybių nežino. Tvirtina, kad jos parodymus užrašė teisingai. Kaip matyti iš tyrėjos parodymų, ji nieko konkrečiai apie O. G. A. K. sumokėtus pinigus negalėjo parodyti, priešingai, nurodė apklausos aplinkybes prisimenanti miglotai, todėl kolegijos nuomone, remtis jos parodymais, kaip įrodymų šaltiniu, negalima. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kaltinimas A. K. šioje dalyje nėra paremtas jokiais įrodymais.

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad nurodė sekretorei R. A., kurios darbdavys buvo jis, surašyti 2007 m. vasario 26 d. išlaidų orderį Nr. 1 ir jame nurodyti, kad J. Š. išmokama 1300 Lt, nors realiai pagal šį dokumentą J. Š. buvo išmokėta 1200 Lt ir šį dokumentą įtraukė į advokato A. K. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad J. Š. dėl svarbių priežasčių nedalyvaujant teisiamajame posėdyje, nustatyti ar jai buvo išmokėta 1200 Lt, o ne 1300 Lt pagal esamus įrodymus nėra galimybės. Pagal byloje esančius dokumentus J. Š. advokatui A. K. buvo sumokėjusi 2500 Lt, kvito Nr. 355651, o remiantis jos pareiškimu dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, pagal 2007-02-26 išlaidų orderį Nr. 1 jai buvo išmokėta 1300 Lt. Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausus J. Š., pastaroji parodė, kad turėjo problemų dėl žemės, todėl kreipėsi į advokatą A. K., jam sumokėjo 2500 Lt. Nebuvo patenkinta A. K. darbu. Jis sakė, kad bus sunki byla, paėmė 2500 Lt, tačiau dokumentuose nenurodė reikiamų svarbių aplinkybių. Su A. K. susipyko, pareikalavo grąžinti pinigus. A. K. jai atidavė galimai 1200 Lt, bet ne daugiau kaip 1300 Lt, 100 Lt gali svyruoti. A. K. ant jos šaukė, todėl ji buvo labai susinervavusi ir neprisimena, ar pasirašė kokiose tai dokumentuose. Liudytojos J. Š. teigimu, ji apie šias aplinkybes jau buvo apklausta. Ją apklausinėjo tyrėja Plechanova. Jai viską aiškino, bet ką konkrečiai, neatsimena. Yra po 8 narkozių, todėl nepamena, ką toje apklausoje rašė, žino, kad darė kažkokį prierašą dėl pinigų. Tuo metu ji geriau viską prisiminė, o dabar jai atrodo, kad A. K. jai galėjo grąžinti 1200 – 1300 Lt. Apeliacinės instancijos teisme apklausus ikiteisminio tyrimo metu J. Š. parodymus užrašiusią tyrėją L. P., pastaroji parodė, kad šią liudytoją atsimena, tai pagyvenusi moteris. Ji sirgo, todėl važiavo pas ją į namus. Protokole jos parodymus užrašė taip, kaip ji pasakojo. Ji apklausos protokolą skaitė, nes buvo susidūrusi su teismais ir nelabai pasitikėjo teisėsauga. Kiek prisimena, į advokatą ji kreipėsi dėl žemės, norėjo kažkokį skundą rašyti. Sumokėjo advokatui pinigus, o jis skundo nerašė. Dėl to ji su advokatu susipyko ir atgavo dalį pinigų. Prierašą apie pinigus ant apklausos protokolo ji pati taip surašė, nes sakė, kad dėl prastos sveikatos negalės atvykti į teismą. Tokiu būdu, įvertinusi šių liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepriklausomai nuo to, kad L. P. nurodė teisingai užrašiusi ikiteisminio tyrimo metu duotus J. Š. parodymus, bei, kad ant ikiteisminio tyrimo metu J. Š. apklausos yra jos pačios ranka darytas prierašas, kad jai advokatas A. K. grąžino 1200 Lt, J. Š. šiuo metu pačiai suabejojus savo parodymų tikslumu dėl advokato jai grąžintų pinigų sumos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. K. išlaidų orderyje nurodė neteisingą J. Š. grąžintiną pinigų sumą, t. y. vietoj 1200 Lt, nurodė 1300 Lt ir šį dokumentą įtraukė į advokato A. K. tvarkomą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.

Kadangi apeliaciniu skundu neskundžiama kaltinimo dalis dėl D. R. į buhalterinę apskaitą neįtrauktų 550 Lt, kolegija apie tai nieko nepasisako.

A. K. paaiškinimus, kad jis buhalterinę apskaitą vedė tvarkingai, joje apskaitydavo visus pagal teisinių paslaugų sutartis iš klientų gautus pinigus, o klientams atsisakius jo paslaugų, sutartis nutraukdavo ir pagal kasos išlaidų orderius grąžindavo sumokėtus pinigus, teisėjų kolegija vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jo parodymais nesivadovauja, nes juos paneigia byloje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai.

Tokiu būdu konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visetu, t.y. liudytojų R. G., A. K., M. K., R. K., R. Č., D. Č., Ž. D., D. S. M., J. B., J. S., A. G. parodymais, specialistės išvada ir jos paaiškinimu teisme, papildomai ištirtais išvardintais civilinių bylų duomenimis, veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale esančiais įrašais įrodyta, kad A. K., būdamas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir laikotarpyje nuo 2006-08-31 iki 2007-10-31, pažeisdamas minėto įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 4 d. ir 5 d., viso apskaitoje nefiksavo klientų sumokėtų 16230 litų, 13754,24 litų pajamų ir taip 2475,76 litais sumažino paslaugų pardavimo PVM, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti 2006 - 2007 metų advokato A. K. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. įrodyta, kad dėl tokios jo veikos kilo LR BK 222 str. 1 d. dispozicijoje numatyti padariniai, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Skiriant bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad A. K. padarė baigtą, tyčinį, apysunkį nusikaltimą, taip pat į tai, kad jo padaryta veika tęsėsi ganėtinai ilgą laiko tarpą. A. K. anksčiau neteistas, šiuo metu duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas kolegija neturi, psichoneurologijos ir narkologijos kabinetuose nedispanserizuotas, yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo 2008-09-11 vykdo individualią veiklą. Kolegijos nuomone, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. K. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. LR BK 47 str. 3 d. nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą skiriama iki 200 MGL dydžio bauda. Įvertinusi A. K. padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, atsižvelgusi į jo asmenybę bei į tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė prieš tris metus ir nėra duomenų, kad per šiuos metus jis būtų nusižengęs įstatymams, kolegija sprendžia, kad jam turi būti skirtina bauda, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos už padarytą apysunkį nusikaltimą baudos vidurkis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš dalies tenkintinas Panevėžio apygardos prokuratūros 2 skyriaus prokuroro Kęstučio Greiciūno skundas – Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendis dalyje naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprendė:

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendį dėl A. K. išteisinimo iš kaltinimo pagal LR BK 222 str. 1 d. jo dalyje ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį;

A. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo 2006-2007 metų laikotarpiu teikiant teisines paslaugas D. S. M., A. K., Ž. D., J. S., J. B., R. Č., L. M. ir V. M., R. G., R. G. ir nubausti 70 MGL dydžio (9100 Lt) bauda, ją per 6 (šešis) mėnesius sumokant į teritorinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Nijolė Sušinskienė Vytautas NorkūnasTeisėjai Sigitas BagdonavičiusEvaldas Vanagas