Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. J. 2017 m. gruodžio 3 d., apie 2.00 val., Dariaus ir Girėno gatvėje, Upynos mstl., Šilalės r., vairavo automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdžius policijos pareigūnams vengė pasitikrinti neblaivumą. Tokiais veiksmais T. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.

T. J. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2017 m. gruodžio 3 d. buvo su draugais Upynos miestelyje, Dariaus ir Girėno gatvėje. Apie 2 valandą nakties jis sėdėjo automobilio „BMW 530“ galinėje sėdynėje kartu su P. Ž., G. D. ir J. V., kai prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Tą vakarą iki Dariaus ir Girėno gatvės, Upynos mstl., automobilį atvairavo draugas E. Ž.. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, E. Ž. jau nebebuvo, nes buvo jau su kitu automobiliu išvažiavęs namo. Vairuotojo sėdynė liko tuščia. Kai atvažiavo pareigūnai, pirma pasiėmė iš automobilio ir nusivedė P. Ž., o po to jį nusivedė. P. Ž. sėdėjo automobilio gale ir jį nusivedė apklausti. Jis sėdėjo irgi automobilio gale. Tiksliai nepamena, kas sėdėjo automobilio priekyje, nes jis tą vakarą buvo neblaivus. Atrodo, kad J. V. sėdėjo automobilio priekyje, keleivio pusėje. Automobilis buvo užvestas, buvo įjungtos šviesos ir garsiai grojo muzika. Jis automobilio nevairavo, todėl nesijaučia kaltas, dėl to nepūtė į alkotesterį ir nepasirašė ant protokolo. Pareigūnams rašė paaiškinimą. Jam policijos pareigūnai surašė protokolą, tačiau jis nepasirašė. E. Ž. buvo blaivus.

Liudytojas J. V. parodė, jog T. J. pažįsta, bet su pastaruoju nebendrauja. Jo paaiškinime nurodytos aplinkybės yra neteisingos. Jis minėtą vakarą apie 2 val. nakties ėjo namo vienas iš gimtadienio. Nepriklausomybės g., Upynos mstl., Šilalės r., prie jo privažiavo automobilis, kuriame buvo T. J. ir kiti draugai bei pasiūlė pavežti. Už vairo buvo E. Ž.. Jis sutiko ir atsisėdo į mašiną ant galinės sėdynės. Po ko sustojo autobusų aikštelėje. E. Ž. išvažiavo su kažkuo kitu, o jie liko automobilyje. Būnant autobusų stotelėje privažiavo policija. Iš mašinos ištraukė P. Ž., nes policija pamanė, kad tai P. Ž. vairavo. Po to ištraukė T. J.. Apie 1.30 val. jį policija išlaipino, nustatė girtumą, buvo 1 promilė, surašė protokolą, parašė paaiškinimą, bet paaiškinimas neteisingas, nes jam taip liepė rašyti policijos pareigūnai, sakė, jeigu taip nerašys, bus blogai. Paaiškinimą jis rašė savo ranka. Po įvykio su T. J. nebendravo.

Liudytojas A. Š., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu, parodė, jog T. J. pažįsta iš matymo. Įvykio dieną jis dirbo su kolega Tomu Smilgevičiumi Upynos mstl., Šilalės r., kai autobusų stotelėje pamatė važiuojantį automobilį. Jie su švyturėliais privažiavo prie automobilio ir pamatė iš priekinės sėdynės į galą peršokantį T. J.. Automobilyje buvo keturiese. Policijos mašinoje yra vaizdo įrašo registratorius. Jie pastebėjo, kaip T. J. šoko iš priekio į galą ir užtraukė rankinį. T. J. galinėje sėdynėje sėdėjo per vidurį, šalia sėdėjo kiti. Jų automobilis švietė gerai ir apšvietimas buvo pakankamas, todėl gerai matėsi, kad T. J. peršoko ant galinės sėdynės, net T. J. kojos buvo tarp priekinių sėdynių. Jie T. Jorūdą ištraukė ir nusivedė į automobilį. Kolega T. Smilgevičius iš liudytojo J. V. paėmė paaiškinimą.

Liudytojas T. Smilgevičius, dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu, parodė, jog pažįsta T. J.. Iš 2017 m. gruodžio 2 d. į 2017 m. gruodžio 3 d. dirbo su kolega A. Š. Šilalės rajone. Apie 2 val. nakties Upynos mstl., Šilalės r., autobusų sustojimo stotelėje pastebėjo automobilį „BMW“ juodos spalvos, kuris važiavo. Automobilį stabdė. Automobilis sustojo ir pradėjo judėti atbuline eiga. Jie pamatė, kaip vairuotojas peršoko iš priekinės sėdynės ant galinės. Kai atidarė automobilio dureles, T. J. kojos dar tebebuvo tarp priekinių sėdynių. T. J. neigė vairavęs, atsisakė nusistatyti blaivumą. Buvo apklaustas liudytojas J. V., kuris nurodė, kad vairavo T. J.. Liudytojas J. V. rašė savo ranka, jis nediktavo pastarajam, ką turi rašyti, tik uždavinėjo jam klausimus. J. V. iš mašinoje buvusių asmenų buvo blaiviausias. Vairuotojas buvo visiškai neblaivus. Privažiavus matėsi, kad rieda automobilis atbuline eiga ir pastebėjo, kad vairuotojas lipa, tai buvo T. J., kuris dar nebuvo visiškai persėdęs ant galinės sėdynės. Jie atidarė dureles ir keleiviui iš dešinės pusės liepė išlipti, ir tuomet T. J. išsivedė, nes nebuvo abejonių, kas vairavo automobilį.

Liudytojas P. Ž. parodė, jog pažįsta T. J.. 2017 m. gruodžio 3 d. buvo pas draugą, iš kurio išėjo apie 23:30 val. Nuėjo į miestelį, paskambino T. J.. Atvažiavo ir jį pasiėmė T. J. ir E. Ž., kurie dar turėjo pasiimti G. D. ir J. V.. Jie visi nuvyko į stotelę, esančią Upynos mst., Šilalės r. ir išgėrinėjo. Paskui E. Ž. išėjo ir kažkur dingo, o jis užmigo mašinos gale. Apie 24:00 val. atėjo du pareigūnai, pasakė, kad jis vairavo, tačiau jis nesutiko, priešinosi, paaiškino, kad jis miegojo, girtumo nenusistatė. Tuomet jį paleido ir sugrįžo į automobilį. Paiėmė T. J. Paskui jis išėjo namo. Už vairo tą vakarą, kol jie važinėjosi, buvo E. Ž., kuris ir nuvežė juos į stotelę. Automobilis nejudėjo. Kaip priėjo pareigūnai, negali pasakyti, nes jis miegojo.

Liudytojas E. Ž. parodė, jog pažįsta T. J.. Datos nepamena, buvo vakaras, susitiko T. J., abu buvo su mašinomis. Vėliau susitiko G. D. ir važinėjosi su T. J. mašina, savo paliko autobusų stotelėje. Pavairuoti pasisiūlė jis pats, nes smagiau vairuoti. J. V. pasiėmė apie 22 val. ir vėl visi buvo stotelėje. Paskui juos paliko ir su savo mašina išvažiavo. Kai atvyko policijos pareigūnai, jo nebebuvo. T. J. buvo išgėręs, bet nemano, kad pastarasis vairavo.

Liudytojas E. D. parodė, jog pažįsta T. J., yra draugai. Įvykio dieną susirašė su T. J. dėl susitikimo. Pastarasis privažiavo prie kelio, mašiną BMW vairavo E. Ž.. Automobilis yra T. J.. Pasiėmė jį ir jie važinėjosi. Vartojo alkoholinius gėrimus. T. J. taip pat vartojo alkoholį. Pamena, kad sustojo Upynos mstl., Šilalės r., esančioje autobusų stotelėje. Prieš tai paėmė J. V.. Kai sustojo aikštelėje, jis užmigo ir nieko daugiau negali nurodyti. Atsibudo, kai pareigūnai kalbino P. Ž. ir T. J. bei vėl užmigo.

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2017 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2017 m. gruodžio 3 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu Tomu Smilgevičiumi tarnybiniu automobiliu „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo šaukiniu T4015. 2017 m. gruodžio 3 d., apie 2.00 val., patruliuodami Šilalės r., Upynos mstl., važiuodami Dariaus ir Girėno gatve, esančioje autobusų stotelėje pastebėjo važiuojantį automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį stabdė naudojant specialiuosius raudonos ir mėlynos šviesos švyturėlius. Sustojus automobiliui, privažiavo prie jo kairiojo šono ir pamatė, kaip išsijungė automobilio šviesos ir automobilis pradėjo riedėti atbulomis, o tuo metu vairuotojas perlipo ant galinės sėdynės ir atsisėdo per vidurį. Priėjus prie minėtos transporto priemonės, automobilio gale per vidurį sėdinčio asmens kojos buvo tarp priekinių sėdynių. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo T. J., gimęs 1992 m. spalio 24 d., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Norint nustatyti asmeniui blaivumą, pastarasis kategoriškai atsisakė tai daryti ir teigė, kad automobilio nevairavo ir nežino, kas tai darė. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo J. V., gimęs 2001 m. rugsėjo 9 d., kuris paaiškino, kad ėjo keliu ir prie jo sustojo minėtas automobilis bei jo vairuotojas T. J. pasisiūlė jį pavežti. Kadangi T. J. vengė nusistatyti blaivumą, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį (b. l. 2).

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. gruodžio 3 d., 02.05 val., pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo užfiksuota, kad T. J. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 3).

J. V. 2017 m. gruodžio 3 d. paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 3 d., apie 01.45 val., ėjo namo Dariaus ir Girėno gatve, prie jo sustojo automobilis „BMW530“, juodos spalvos ir pasisiūlė pavežti. Jis įsėdo į priekinę keleivio sėdynę, automobilį vairavo T. J..

Vaizdo registratoriaus įrašu nustatyta, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kaip policijos automobilis įvažiuoja į stovėjimo aikštelę, kurioje esantis automobilis rieda atbuline eiga, matosi, kaip sukasi automobilio ratai. Taip pat matyti, kaip vienas iš policijos pareigūnų pribėga prie automobilio, atidaro automobilio galines keleivio pusės dureles ir traukia asmenį iš automobilio (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Taigi blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių šiame veikų, už kurias atsakomybė numatyta ANK 422 straipsnio 7 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Analizuojamu atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis Nr. 2AT-65-303/2015).

Teismo posėdžio metu T. J. nepripažino padaręs nusižengimą ir nurodė, jog automobilio nevairavo, automobilį vairavo jo draugas E. Ž.. Kadangi automobilio nevairavo, todėl nemanė, kad turi tikrintis blaivumą, todėl atsisakė tai daryti.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai A. Š. ir Tomas Smilgevičius patvirtino, kad patruliuodami Šilalės rajone, Upynos miestelyje, Dariaus ir Girėno gatvėje esančioje autobusų sustojimo aikštelėje pastebėjo važiuojantį automobilį, o jį stabdant įsijungus švyturėlius, automobilis pradėjo riedėti atbuline eiga ir sustojo. Minėti liudytojai matė, kadangi buvo įjungtos automobilio šviesos, ir kaip T. J. iš vairuotojo sėdynės perlipo ant galinės sėdynės ir atidarius automobilio dureles, pastarojo kojos dar buvo tarp priekinių sėdynių. Kadangi nuo T. J. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, todėl paprašė nusistatyti blaivumą, bet T. J. kategoriškai atsisakė tai daryti ir teigė, kad automobilio nevairavo ir nežino, kas tai darė.

Liudytojai P. Ž. ir E. D. tik patvirtino, jog kol jie su draugais važinėjosi, už vairo buvo E. Ž., o po to dėl girtumo jie užmigo ir jokių teismui reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo. Liudytojas E. Ž. patvirtino, jog vairavo automobilį „BMW530“, tačiau, kai atvyko policijos pareigūnai, jis jau buvo išvažiavęs namo su savo automobiliu, o draugai paliko sustojimo aikštelėje.

Liudytojas J. V. paaiškinime nurodė, jog T. J. vairavo automobilį „BMW 530“, tačiau teismo posėdžio metu šiuos savo paaiškinimus paneigė, nurodydamas, jog policijos pareigūnai liepė taip rašyti bei paaiškino, kad automobilį vairavo E. Ž.. Teismas šio liudytojo parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės ir nepagrįstus kitais bylos duomenimis.

Teismas pažymi, kad priešingai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimams, liudytojų policijos pareigūnų A. Š. ir Tomo Smilgevičiaus parodymai teisminio nagrinėjimo metu yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Tomo Smilgevičiaus parodymai visiškai atitinka įvykio aplinkybes, užfiksuotas tarnybiniame pranešime (b. l. 2), kurie parengti įvykio dieną. Taigi esant išdėstytų aplinkybių visumai, nesiremti minėtų liudytojų parodymais, nėra pagrindo. Aplinkybių, bylojančių esant liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi, byloje nenustatyta. Vien aplinkybė, jog liudytojai yra policijos pareigūnai, jų parodymų kaip įrodymų, jų patikimumo, savaime neeliminuoja. Teismo posėdyje liudytojai A. Š. ir Tomas Smilgevičius apklausti būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tokiu būdu, nesiremti policijos pareigūnų parodymais, jais abejoti, ar vertinti kaip netinkamus įrodymus, teismas jokio pagrindo neturi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pareigos sakyti tiesą nėra saistomas. Jo parodymai vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad T. J. 2017 m. gruodžio 3 d., apie 2.00 val., Dariaus ir Girėno gatvėje, Upynos mstl., Šilalės r., vairavo automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdžius policijos pareigūnams vengė pasitikrinti neblaivumą. Tokiu būdu T. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, sudėtis.

Už padarytą administracinį nusižengimą T. J. skirtina administracinė nuobauda.

T. J. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą. Išrašu iš administracinių nusižengimų registro apie asmens padarytus administracinius nusižengimus nustatyta, jog T. J. dvidešimt du baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, penkios nuobaudos yra galiojančios (b. l. 7-15). T. J. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis ANK 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai T. J. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą teisės pažeidimą paskyrus administracinę nuobaudą – minimalią baudą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje. ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki ketverių metų.

Daiktai, turintys reikšmės teisės pažeidimų nagrinėjimui – CD laikmena su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

T. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK: 17075503957, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Daiktus, turinčius reikšmės teisės pažeidimo nagrinėjimui – 2 CD laikmenas su vaizdo įrašais, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusius Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.