Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-05 · Administracinė byla Nr. I-1090-484/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-05
Bylos Nr.
I-1090-484/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04072-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 20.2.3.2Neturtinė žala
  • 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Administracinė byla Nr. I-1090-484/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04072-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. I, b. l. 1, 2).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose ir iš šios įstaigos buvo etapuojamas į Pravieniškių laisvės atėmimo vietų ligoninę per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. birželio 15 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. 2017 metų birželio mėnesį buvo laikomas kamerose Nr. 299A ir 112A, kuriose nebuvo įrengta mechaninė oro vėdinimo sistema – langai atsidarydavo vos 5 cm, kadangi daugiau langui atsidaryti neleido ant langų esančios grotos. Po naudojimosi tualetu tvyrojo nemalonus kvapas. Kameroje Nr. 299A buvo drėgna. 2017 metų lapkričio mėnesį buvo uždarytas į kamerą 112A, kurioje sienomis teka vanduo, kadangi virš šios kameros įrengtas dušas. Būnant šioje kameroje dėl drėgmės ir šalčio buvo neįmanoma užmigti, be to, buvo neįmanoma atidaryti langų. Lukiškių TI-K kas 30 minučių buvo stebimas, o kamerų Nr. 112A ir 299A duryse yra stebėjimo langelis, pro kurį buvo pastebėtas naudojantis tualetu prižiūrėtojų moterų. Tai sukėlė gėdos jausmą ir nepatogumus. Pareiškėjo manymu, teismas turi konstatuoti, jog jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 1–6). Atsiliepime nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės)14.2 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse turi būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektroniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Minėtose taisyklėse nėra numatyti kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė, nei 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, laikant jį laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. birželio 15 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. Lukiškių TI-K kamerose Nr. 299A ir 112A.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 299A buvo laikomas 2017 m. birželio 6 d., o kameroje Nr. 112A buvo laikomas 2017 m. lapkričio 24 d. Pareiškėjas skundžiasi, jog kamerose nebuvo įrengta mechaninė oro vėdinimo sistema – langai atsidarydavo vos 5 cm, kadangi daugiau langui atsidaryti neleido ant langų esančios grotos, kameroje Nr. 299A buvo drėgna, kameroje Nr. 112A sienomis teka vanduo, joje drėgna ir šalta. Atsakovės atstovo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 m. balandžio 20 d. patikrinimo aktą Nr. PA.10-472(16.16.8.10.12) iš kurio matyti, jog kamera Nr. 112A vėdinama per langą ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimą, kur nurodyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema (t. II, b. l. 35, 36) ir 2017 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktą Nr. PA.10-614(16.16.8.10.12), iš kurio matyti, jog kameroje Nr. 112A ant sienų ir lubų matomų pelėsių požymių nenustatyta ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimą, kur nurodyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (t. II, b. l. 42, 43). Taigi, iš minėtų patikrinimo aktų matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas patikrinimų metu nenustatė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. tarnybinio pranešimo Nr. 24-8336 duomenimis, pareiškėjas į Lukiškių TI-K direktorių dėl laikymo sąlygų jo buvimo įstaigoje laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. nesikreipė. Kitų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl neužtikrinto vėdinimo, drėgmės ir temperatūros byloje nėra, jų nepateikė nei pareiškėjas, nei atsakovės atstovas, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus.

Pareiškėjas skunde reiškia nusiskundimus ir dėl to, kad kamerose Nr. 112A ir Nr. 299A per duryse įrengtą stebėjimo langelį buvo stebimas pareigūnių moterų, kai naudojosi tualetu. Tai sukėlė jam nepatogumų, gėdos jausmą. Be to, kameroje Nr. 299A, po naudojimosi tualetu buvo negeras kvapas.

Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas nustato, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis LVAT praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą neneigia, jog sanitarinio mazgo patalpos nuo likusio kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ploto atskirta sienele, tačiau sanitarinio mazgo patalpa iš įėjimo pusės nėra uždengta. Akivaizdu, kad nesant kameroje atskiros sanitarinio mazgo patalpos, įvertinus ir tai, kad kamera yra vėdinama tik pro langą, po naudojimosi tualetu galėjo būti ir nemalonus kvapas. Taigi, dėl tokio sanitarinio mazgo įrengimo pareiškėjas jo nurodytose kamerose galėjo patirti nepatogumų, garbės ir orumo pažeminimą naudodamasi sanitariniais įrenginiais, kurie nebuvo uždengti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 straipsnis).

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais 2017 m. birželio 6 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d., t. y. iš viso 2 dienas. Konstatuotina, kad dėl nurodytų laikymo sąlygų jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę ir pobūdį, į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 1 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 20 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.

R. K. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 20 (dvidešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė