Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-20652-1107/2022 pagal kreditoriaus D. K. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme priimtas kreditoriaus D. K. pareiškimas dėl 4 400,50 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko J. K., kurio pagrindu 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo išduotas teismo įsakymas. 2022 m. lapkričio 12 d. teismo įsakymas įsiteisėjo.

2. Skolininkas J. K. 2022 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. teismo įsakymą ir pareiškimą dėl skolos priteisimo atmesti. Nurodė, kad su teismo įsakymu nesutinka, nes skolininkas po sutuoktinės mirties nepaveldėjo ½ dalies jos turto, o su kitais įstatyminiais įpėdiniais paveldėjo tik ¼ dalį. Skolininko gyvenamojo vieta yra (duomenys neskelbtini) (ten pat yra ir deklaruota), todėl jokių procesinių dokumentų skolininkas iš teismo negavo. Prašo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes dokumentus iš teismo pasiėmė tik 2022 m. lapkričio 30 d. ir apie bylą nieko nežinojo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti skolininko prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

10. Skolininkas su atskiruoju skundu pateikė pažymą iš seniūnijos, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartį.

11. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

12. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla ir jų pridėjimas prie bylos neužvilkins jos nagrinėjimo, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

13. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per 20 dienų terminą pareikšti prieštaravimus. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, šiam įsiteisėjus, neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimus į nepagrįstą pareiškimą. Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius 2022 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo skolininko atžvilgiu priėmimo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. priėmė teismo įsakymą dėl 4 400,50 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko J. K. kreditoriaus naudai. Pranešime dėl išduoto teismo įsakymo skolininkui išaiškinta, kad jis turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo įvykdyti kreditoriaus reikalavimus, sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui arba per nurodytą terminą raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų. Teismo įsakymas 2022 m. rugsėjo 9 d. registruota pašto siunta buvo išsiųstas skolininkui kreditoriaus pareiškime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. spalio 20 d. grįžo neįteikta, su žyma – neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Pirmosios instancijos teismas skolininkui teismo įsakymą 2022 m. spalio 21 d. išsiuntė per EPP ir laikė įteiktais 2022 m. spalio 24 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

15. CPK 436 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog procesiniai dokumentai (kreditoriaus pareiškimas su priedais, 2022 m. rugsėjo 9 d. teismo įsakymas ir teismo pranešimas) skolininkui per EPP buvo įteikti 2022 m. rugsėjo 12 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis), dėl to nustačius, kad civilinė byla pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo yra baigta, atsisakė priimti skolininko prieštaravimus. Be kita ko, teismas išaiškino, kad skolininkas turi teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

16. Apeliantas nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, nurodydamas, jog jam teismo įsakymas nebuvo įteiktas, dėl to buvo apribota jo galimybės laiku pateikti prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo. Apie teismo įsakymo išdavimą sužinojo iš antstolės, kuri pradėjo priverstinį skolos išieškojimą išduoto teismo įsakymo pagrindu.

17. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 2 dalis).

18. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008).

19. CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos, taip pat kad prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą, be to, jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, visiškai nevertino termino praleidimo priežasčių, nevertino,

21. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad teismų praktikoje nėra aiškaus atribojimo dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių termino atnaujinimą prieštaravimams pareikšti (CPK 439 straipsnio 2 dalis) ir proceso atnaujinimą (CPK 365 straipsnis), taikymo ir šios normos gali būti taikomos savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skolininkas byloje negali teikti prašymo dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti vien dėl to, jog civilinė byla pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo yra baigta. Tokia skolininko teisė yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme, t. y. CPK 439 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėdamas skolininko prašymo dėl termino atnaujinimo prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti, bei nevertinęs termino praleidimo priežasčių, netinkamai taikė CPK 78 straipsnio 1 dalies ir 439 straipsnio 2 dalies nuostatas.

22. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti skolininko prieštaravimus netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias termino atnaujinimą, nepagrįstai nesprendė prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir prieštaravimų dėl teismo įsakymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį ir skolininko J. K. prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.