Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, studijuojantis (duomenys neskelbtini) universitete, siekiantis įgyti magistro laipsnį, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, besiverčiantis ir individualia veikla, anksčiau teistas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-02-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant D. L. dalyvauti elgesio pataisos programoje (smurtinį elgesį keičiančioje), ją įvykdant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (ji sumokėta 2023-02-13). 2024-03-01 išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį: jis 2023-10-07 apie 04.53 val. viešoje vietoje – prie kokteilių baro „Kiss“, priklausančio UAB „Eslasa“, esančio adresu Naujojo Sodo g. 1, Klaipėdoje, matant pašaliniams asmenims, tyčia be aiškios priežasties kumščiu sudavė N. N. į veido sritį, dėl to pastarasis prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės. Tokiais veiksmais D. L. nukentėjusiajam N. N. sukėlė fizinį skausmą bei padarė odos nubrozdinimą veide (apatinio žandikaulio srityje), muštinę žaizdą burnos gleivinėje (kairėje skruostinėje srityje), tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. L. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad keletą dienų prieš įvykį buvo grįžęs iš užsienio, jį paliko draugė, buvo sunkus gyvenimo laikotarpis, daug streso. Naktį prieš aptariamą įvykį išėjo pasivaikščioti, nes kamavo nemiga. Eidamas mieste sutiko nepažįstamą žmogų, kuris ėmė prie jo (kaltinamojo) kibti, mojuoti kumščiais prieš veidą, tačiau jis (kaltinamasis) į jį nekreipė dėmesio ir nuėjo toliau. Vėliau senamiestyje sutiko pažįstamą, kuris ėjo į barą „Kiss“, todėl nusprendė jį ten palydėti. Nespėjus jam (kaltinamajam) prieiti prie baro ir atsisveikinti su pažįstamu, išgirdo, kaip kažkas ėmė šaukti: „O, žiūrėk, gaidys eina“. Iš pradžių nesuprato, bet apsižvalgęs ir pamatęs į jį žiūrintį nukentėjusįjį suprato, kad žodžiai buvo skirti jam (kaltinamajam). Lauke prie baro buvo ir daugiau žmonių, ne tik jis, taip pat buvo jo (kaltinamojo) pažįstamas ir nukentėjusysis. Paklausus nukentėjusiojo, kaip tai suprasti, pastarasis būdamas neblaivus jį toliau provokavo, todėl jis priėjęs impulsyviai sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą. Įvykio metu jis (kaltinamasis) buvo blaivus. Po smūgio nukentėjusysis nugriuvo, jis (kaltinamasis) buvo priėjęs pažiūrėti, ar jam viskas gerai, nukentėjusysis buvo be sąmonės. Norėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet pamatęs, kad tai daro kiti asmenys, pabėgo į namus. Apimtas panikos, įtampos, streso greitosios medicinos pagalbos nelaukė, taip pat iš dalies tikėjosi, kad policija jo nesuseks. Iki tol jis nukentėjusiojo nepažinojo, matė pirmą kartą. Po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, kai šis išėjo iš ligoninės, jo atsiprašė, bandė tartis dėl žalos atlyginimo, bet nepavyko. Savo elgesio neteisina, bet jei nukentėjusysis nebūtų jo įžeidinėjęs, jis nebūtų taip pasielgęs. Jis (kaltinamasis) žodį „gaidys“ asmeniškai priima kaip įžeidimą. Įvykio metu jis (kaltinamasis) buvo registruotas probacijos tarnyboje, jam buvo skirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. Įpareigojimo būti namuose nesilaikė, nes jį kamavo negeros mintys, todėl išėjo pasivaikščioti. Probacijos laikotarpiu dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tai jam turėjo teigiamą įtaką, pažino save, tapo lengviau suprasti savo emocijas. Nukentėjusiojo pasakytas įžeidimas buvo paskutinis lašas prie visų kitų jį kamavusių dalykų, todėl jis nesusivaldęs jam ir sudavė. Anksčiau žalos neatlygino, nes neturėjo informacijos, kad ją reikia atlyginti, nebuvo gavęs sąskaitų ir kt., vėliau neturėjo tam pinigų. Dabar dirba užsienyje ((duomenys neskelbtini)), nori užsidirbti, atlyginti žalas, grįžti į Lietuvą ir tęsti mokslus (duomenys neskelbtini) universitete. Praeitais metais, jei neklysta, lapkričio mėn. buvo išėjęs akademinių atostogų, nuo 2024 metų rugsėjo mėn. vėl studijuoja. Studijos suderinamos su darbu, kadangi jo prašymu jose gali dalyvauti nuotoliniu būdu. Magistrantūros studijų paskaitos dažniausiai vyksta vakare, todėl jis gali jose dalyvauti ir dirbdamas. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, mano, kad jo pareikšto civilinio ieškinio suma yra per didelė. Iš pareikšto ieškinio jau yra atlyginęs dalį – 500 Eur neturtinės žalos, laiko, kad neturtinę žalą nukentėjusiajam yra atlyginęs. Pripažįsta padaręs ir 953,14 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam, kurią sudaro jo negautos pajamos, magnetinio rezonanso tyrimo kaina ir vieno koncerto bilieto kaina. Nukentėjusysis nurodo, kad turėjo nedarbingumą beveik du mėnesius, nors iš tikrųjų tik 1 mėnesį ir 3 dienas, t. y. nuo 2023-10-07 iki 2023-11-10. SODRA nukentėjusiajam išmokėjo 568,52 Eur nedarbingumo išmoką, bei spalio mėnesį nukentėjusysis uždirbo 205 Eur, todėl mano, kad negautos nukentėjusiojo pajamo sudaro 754,74 Eur, tokią sumą apskaičiavo iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų. Nukentėjusiajam buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, už kurį jis sumokėjo 103 Eur, šias išlaidas jis (kaltinamasis) pripažįsta, tačiau nesutinka su nukentėjusiojo prašoma priteisti žala už 4 koncerto bilietus, sutinka atlyginti žalą tik už vieną bilietą. Atsižvelgiant į visa tai, sutinka atlyginti nukentėjusiajam 953,14 Eur turtinės žalos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, o Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį – iš dalies. Mano, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys yra akivaizdžiai per didelis, kadangi nukentėjusiajam skirtas gydymas neatitiko jam padaryto sužalojimo. Šiuo metu jo (kaltinamojo) atlyginimas yra 2 500 Eur, savo reikmės išleidžia iki 1 000 Eur. Savo poelgį vertina neigiamai, labai gailisi dėl jo, dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo. Planuoja toliau studijuoti, dirbti, turi draugę, su kuria nori kurti šeimą, stengsis, kad toks elgesys daugiau nepasikartotų.

Motyvuojamoji dalis

2023-10-19 tarnybiniu pranešimu dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo (2 t., b. l. 41-42);

Kaltinamasis D. L. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytos žalos dalį, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01). Teismas atsižvelgia į tai, kad D. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nukreiptą į viešąją tvarką, jo papildomas objektas – kito žmogaus sveikata. Jis anksčiau buvo teistas už analogiško ir nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą, šioje byloje aptariamą nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, kartu pažeisdamas ir teismo nuosprendžiu paskirtą pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, studijuoja (2 t., b. l. 174-177; 3 t., b. l. 8-11). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, padarytą nusikaltimą, jo pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01) 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. D. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, gailisi dėl savo poelgio, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį padarytos žalos, šiuo metu dirba, studijuoja, išreiškė poziciją, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje jam davė naudos, jis geriau pažino save, tapo lengviau suprasti ir suvaldyti savo emocijas, po aptariamo įvykio jis nėra įtariamas ar kaltinamas naujų nusikalstamų veikų padarymu. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo. Todėl paskirtos bausmės vykdymas D. L. atidėtinas 1 metams ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimi, jam skirtinos pareigos visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ar mokslą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų). Teismo nuomone, tai padarys teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kaltinamajam D. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, naikintina.

Nukentėjusysis N. N. byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 13-15), kuriuo prašo priteisti 3 263,26 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio patenkinimo dienos. Ieškinyje nurodė, kad dėl šio įvykio jis buvo nedarbingas nuo 2023-10-07 iki 2023-11-13. Jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki sveikatos sutrikdymo buvo 1 389,33 Eur (615 + 1 496 + 2 057 = 4 168/3). Dėl patirtų sužalojimų beveik du mėnesius buvo nedarbingas ir negavo 2 778,66 Eur (1 389,33 Eur x 2 mėn.) pajamų. Be to, buvo įsigijęs 4 bilietus (sau ir savo artimiesiems) į koncertą, kuris turėjo vykti 2023-10-11 Kauno Žalgirio arenoje, tačiau dėl padarytų sužalojimų jis buvo stacionarizuotas ir gydomas ligoninėje. Todėl nei jis, nei jo artimieji (dėl lankymo ligoninėje ir priežiūros) į koncertą nebenuvyko. Vieno bilieto kaina – 95,40 Eur, todėl jis patyrė 381,60 Eur turtinę žalą dėl neišvykimo į koncertą. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo nurodyta pasidaryti galvos magnetinio rezonanso tyrimą ir jo rezultatus pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Atsižvelgiant į tai, kad paskirtas minėtas tyrimas dėl didelių eilių būtų buvęs atliktas tik po šešių mėnesių, ikiteisminio tyrimo pareigūnų prašymu nevilkinti ikiteisminio tyrimo, buvo nuspręsta tyrimą padaryti privačiai, už tyrimą susimokant asmeninėmis lėšomis. Dėl atlikto MRT tyrimo jis patyrė 103 Eur išlaidas (neurochirurgo konsultacija – 80 Eur, kreatinino tyrimas – 8 Eur, MRT tyrimo vaizdų surinkimas ir įrašymas į laikmeną – 15 Eur). Dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patyrė ir neturtinę žalą, kadangi buvo pažemintas (nusikalstama veika jo atžvilgiu buvo padaryta viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje), jautė didelį skausmą, buvo gydomas ligoninėje, ilgą laiką truko reabilitacija. Dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką skaudėjo ir svaigo galva, dėl to jis patyrė suvaržymus ir nepatogumus buityje, buvo nedarbingas.

Teismas, susipažinęs su nukentėjusiojo ieškinį pagrindžiančiais dokumentais, sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Į bylą pateiktos 2023-04-14 ir 2023-04-24 PVM sąskaitos faktūros (2 t., b. l. 30-32) pagrindžia nukentėjusiojo N. N. patirtas 103 Eur išlaidas, susijusias su jam atliktu magnetinio rezonanso tyrimu, dėl to byloje ginčo nekyla, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo. Tačiau prašoma priteisti turtinė žala už negautas pajamas, teismo vertinimu, yra pagrįsta tik iš dalies. Kaip matyti iš byloje pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenų, nukentėjusysis turėjo nedarbingumą nuo 2023-10-07 iki 2023-11-10, t. y. 1 mėnesį ir 3 dienas. Todėl atlikus skaičiavimus pagal prie ieškinio pateiktus dokumentus (1 389,33 Eur (vidutinės mėn. pajamos) + 46,31 Eur (dienos pajamos) x 3), nustatyta, kad N. N. dėl nedarbingumo negautos pajamos sudaro 1 528,26 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius nukentėjusiajam už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023-10-09 iki 2023-11-10 išmokėjo 568,52 Eur ligos išmoką (1 t., b. l. 147), per 2023 m. spalio mėnesį nukentėjusysis uždirbo 205 Eur (2 t., b. l. 24), todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 754,74 Eur (1 528,26 Eur – 568,52 Eur – 205 Eur) negautų pajamų. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad iki įvykio sau ir trims savo artimiems žmonėms buvo nupirkęs bilietus į 2023-10-11 koncertą, už kuriuos sumokėjo 381,60 Eur, tačiau į koncertą nenuvyko, kadangi patyrus sužalojimą jam teko gulėti ligoninėje, o artimieji į koncertą nenuvyko dėl patirto streso, todėl prašo priteisti turtinę žalą už visus 4 nepanaudotus bilietus. Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas (3 t., b. l. 3) patvirtina, kad N. N. pirko koncerto bilietus. Kadangi nustatyta, jog nukentėjusysis gulėjo ligoninėje nuo 2023-10-07 iki 2023-10-16, jis objektyviai negalėjo nuvykti į nurodytą koncertą, taip pat suprantama, kad žinodami nukentėjusiajam nustatytą diagnozę, į koncertą nenuvyko ir kartu su nukentėjusiuoju ketinę vykti jam artimi žmonės, kaip apklaustas teisme nurodė nukentėjusysis, bilietai buvo pirkti be draudimo, jų nebuvo galimybės grąžinti, be to, jis tuo metu gulėjo ligoninėje ir negalėjo galvoti apie bilietus, jų perleidimą ir pan., taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nuo nukentėjusiojo sužalojimo ir paguldymo į ligoninę iki koncerto buvo likę vos kelios dienos (jis vyko 4-ą dieną po patirto sužalojimo ir hospitalizavimo), tai irgi objektyviai apsunkino galimybę perleisti, parduoti įsigytus bilietus kitiems asmenims. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti turtinė žala už 4 koncerto bilietus yra pagrįsta, todėl šis prašymas tenkintas ir iš kaltinamojo priteistina 381,60 Eur turtinė žala už bilietus. Taigi, nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies ir iš kaltinamojo D. L. nukentėjusiojo N. N. naudai priteistina iš viso 1 239,34 Eur (103 Eur + 754,74 Eur + 381,60 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad šiuo atveju neturtinė žala kilo dėl tyčinio įžūlaus smurtinio kaltinamojo veiksmo, atlikto viešoje vietoje, be jokios realios dingsties, matant ir kitiems asmenims, nukreipto į nukentėjusiojo sveikatą, kumščiu suduodant vieną smūgį nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią galvos-veido sritį, dėl to pastarasis prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės. Tokiu būdu nukentėjusiajam buvo padarytas odos nubrozdinimas veide (apatinio žandikaulio srityje), muštinė žaizda burnos gleivinėje (kairėje skruostinėje srityje), tai sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 87-90, 111-112). Nors iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiajam buvo nustatyta židininės galvos smegenų kontūzijos diagnozė ir gydymas buvo paskirtas atsižvelgiant į šią diagnozę ir truko nuo 2023-10-07 iki 2023-10-16 ligoninėje medikamentais, po to nuo 2023-10-16 iki 2023-11-09 buvo tęsiamas stacionarinis reabilitacinis gydymas UAB sveikatos centre „Energetikas“, tačiau 2023-12-07 kitų objektų apžiūros protokole, kuris buvo surašytas specialistui apžiūrėjus N. N. gydymo stacionare ligos istoriją Nr. A-4517263, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 31/2024 (03) nurodyta, kad konstatuoti židininio galvos smegenų sumušimo fakto nepakanka objektyvių duomenų, N. N. mechaninių sužalojimų, išskyrus nurodytus specialisto apklausos protokole (odos nubrozdinimas veide (apatinio žandikaulio srityje), muštinė žaizda burnos gleivinėje (kairėje skruostinėje srityje)), nenustatyta; minėti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Savo išvadą specialistas Romualdas Dumša patvirtino apklaustas teisiamajame posėdyje ir nurodė, kad nebuvo objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą sužalojimus kvalifikuoti kaip sunkesnį sveikatos sutrikdymą, todėl jis (specialistas) ir pateikė tokią išvadą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, pažeminimą, patyrė stresą, nerimą, netikrumo jausmą dėl galimų patirtų sužalojimų pasekmių ateityje, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su negrįžtamojo pobūdžio jo sveikatos pakenkimais, objektyvių duomenų apie liekamuosius patirto sveikatos sutrikdymo reiškinius šiuo metu, dėl to pablogėjusią gyvenimo kokybę teismui nepateikta. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad apie 3 mėnesius po suduoto smūgio jautė galvos skausmą, svaigimą, iki smūgio sudavimo to anksčiau nebuvo, vieną kartą, t. y. 2023-11-13, dėl to kreipėsi į gydytoją (2 t., b. l. 21), buvo išrašyti vaistai, bet šiuo metu jo sveikatos būklė yra gera, jaučiasi visiškai darbingas, po reabilitacijos grįžo į darbą, toliau dirba, daugiau nesigydė. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, todėl ji mažintina. Teismo vertinimu, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas N. N. atitiks protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir bus pakankamas kompensuoti jo patirtus išgyvenimus, nepažeis ir nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyros. Bylos duomenimis, kaltinamasis D. L. atlygino nukentėjusiajam 500 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 178), todėl ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, iš kaltinamojo D. L. nukentėjusiajam N. N. priteisiant dar 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinos ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo jam priteistos bendros ieškinio sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 568,52 Eur žalos atlyginimo dėl nukentėjusiajam N. N. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėtos ligos išmokos (1 t., b. l. 139-148). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo veikos yra priežastinis ryšys, šį ieškinį pripažįsta ir kaltinamasis. Bylos duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus 2024-08-29 sprendimu tenkintas D. L. prašymas dėl žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis (2 t., b. l. 179-181). Nuosprendžio priėmimo dieną D. L. yra atlyginęs 250 Eur padarytos žalos (2 t., b. l. 182-184; 3 t., b. l. 6-7), todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo D. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteistina 318,52 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 780,40 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo N. N. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 165-168). Kaltinamasis išreiškė poziciją, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys yra akivaizdžiai per didelis, kadangi nukentėjusiajam skirtas gydymas neatitiko jam padaryto sužalojimo. Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo (1 t., b. l. 166) matyti, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiojo hospitalizavimą nuo 2023-10-07 iki 2023-10-16 nustačius židininės smegenų kontūzijos diagnozę kompensavo 983 Eur sumą, už nukentėjusiojo reabilitaciją nuo 2023-10-16 iki 2023-11-09 (24 dienos) kompensavo 1 754,40 Eur sumą, už 2023-11-13 skubiosios medicinos pagalbos paslaugą (gydytojo konsultaciją) kompensavo 43 Eur sumą. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam nustatytą nežymaus sveikatos surikdymo mastą, 2023-12-07 kitų objektų apžiūros protokole, kuris buvo surašytas specialistui apžiūrėjus N. N. gydymo stacionare ligos istoriją Nr. A-4517263, specialisto suformuluotą išvadą, 2024-07-12 specialisto išvadoje Nr. G 31/2024 (03) užfiksuotus duomenis, specialisto duotus paaiškinimus teisme, darytina išvada, kad yra nepagrįstai prašoma iš kaltinamojo D. L. priteisti visą 2 780,40 Eur sumą už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Teismo vertinimu, kaltinamasis nėra atsakingas už medikų nustatytą pirminę diagnozę nukentėjusiajam, kurios nepagrindžia, nepatvirtina bylos medžiagoje surinkti ir ištirti duomenys, medikų parinktą nukentėjusiojo gydymą, kuris, atsižvelgiant į nurodytus duomenis, savo apimtimi neatitinka nukentėjusiajam nustatyto nežymaus sveikatos sutrikdymo masto, t. y. byloje nenustatyta, kad kaltinamojo atlikti veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu būtų sukėlę jam tokias pasekmes sveikatai, kad jas šalinant būtų pateisinamas nurodytos trukmės gydymas ligoninėje ir reabilitacijoje. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis D. L. nuosprendžio priėmimo dieną jau yra atlyginęs 296,40 Eur padarytos žalos (2 t., b. l. 188-189; 3 t., b. l. 4-5), vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, konstatuotina, jog žala už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai yra atlyginta, ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusysis N. N. su civiliniu ieškiniu pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, kad jis patyrė 550 Eur išlaidų už advokato jam suteiktas teisines paslaugas (2 t., b. l. 33-34). Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, nukentėjusiojo N. N. turėtos išlaidos – 550 Eur – jo atstovo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo D. L..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – USB laikmena su nukentėjusiojo N. N. galvos smegenų MRT, esanti bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu D. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, D. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ar mokslą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo N. N. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo D. L. nukentėjusiojo N. N. naudai priteisti 1 239,34 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 1 739,34 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo D. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteisti 318,52 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo D. L. nukentėjusiajam N. N. 550 Eur jo turėtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – USB laikmeną su nukentėjusiojo N. N. galvos smegenų MRT, esančią bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.